LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL ŠILUMINĖS ENERGIJOS KAINŲ

1996 m. rugsėjo 9 d. Nr. 219

Vilnius

Vadovaudamasis ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 1002 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 13 nutarimo Nr. 693 „Dėl šiluminės energijos kainų“ dalinio pakeitimo“, ĮSAKAU:

1. Iš dalies pakeičiant Energetikos ministerijos 1996 07 12 įsakymą Nr. 182:

1.1. išdėstyti 1 punktą taip:

„1. Taikyti šias šiluminės energijos, kurią tiekia AB „Lietuvos energija“, kainas (neįskaičius pridėtinės vertės mokesčio):

1.1. už šiluminę energiją, vartojamą karštam vandeniui ruošti ir technologijai:

1.1.1. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių namų šilumos punktuose yra karšto vandens paruošimo šilumokaičiai arba atviroji karšto vandens tiekimo sistema, o įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, nuo 1996 07 01 iki 1996 07 31 – 7,15 cento už šilumos kWh; nuo 1996 08 01 – 8,94 cento už šilumos kWh. 1 kubiniam metrui karšto vandens pašildyti skiriama 51,17 kWh šilumos energijos. Ne šildymo sezono metu nuostolius dėl nevisiškai apmokestinto realizuotos šilumos energijos kiekio karštam vandeniui šildyti priskirti šilumos energijos tiekėjui;

1.1.2. gyventojams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade nėra šilumos apskaitos prietaisų, už vieno kubinio metro karšto vandens pašildymą nuo 1996 07 01 iki 1996 07 31 – 3,66 lito ir nuo 1996 08 01 – 4,58 lito;

1.1.3. įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams nuo 1996 07 01 – 8,13 cento už šilumos kWh;

1.2. šilumos tiekėjas turi perskaičiuoti 1996 07 01–1996 07 31 gyventojų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų atliktus apmokėjimus už karštą vandenį pagal 1.1 punkte nustatytas kainas ir permokėtas sumas įskaityti už rugpjūčio mėnesio mokėjimus;

1.3. nuo 1996–1997 metų šildymo sezono pradžios už patalpų šildymą ir vėdinimą:

1.3.1. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade yra šilumos apskaitos prietaisai, – 8,94 cento už šilumos energijos kWh;

1.3.2. gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, kurių gyvenamųjų namų įvade nėra šilumos apskaitos prietaisų, – 2,8 lito už vieną kv. metrą bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį šildymo sezono metu;

1.3.3. įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams – 8,13 cento už šilumos kWh.“;

1.2. išdėstyti 2 punktą taip:

„2. Sustabdyti „Sunaudoto šilumos energijos kiekio nustatymo ir paskirstymo vartotojams metodikos“, patvirtintos 1996 07 11, taikymą. Nuo 1996 m. liepos 1 d., atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį ir patalpų šildymą, vadovautis Energetikos ministerijos 1995 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 159 patvirtinta „Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodika“.

Iš dalies pakeičiant šią metodiką:

– metodikos 2.1.1.2 punktą išdėstyti taip:

„2.1.1.2. Karšto vandens 1 m3 pašildymui skiriamas 51.17 kWh/m3 šilumos energijos kiekis.“;

– metodikos 2.1.3.1 punktą išdėstyti taip:

„2.1.3.1. Vieno kvadratinio metro bendrojo naudingojo ploto wildymui, kai patalpų temperatūra +15oC, skiriama 31.32 kWh/m2 šilumos energijos per mėnesį.“;

– metodikos 3 ir 3.1 punktus išdėstyti taip:

„3. Jei už šilumos energiją, šalims susitarus, atsiskaitoma pagal tiesiogines namo savininko, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos arba butų ūkį eksploatuojančios organizacijos, kuri atlieka šilumos paskirstymą butams, ir tiekėjų sutartis:

3.1. sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų atlieka namų savininkų ar 3 p. minėtų organizacijų bei tiekėjo įgalioti asmenys vadovaudamiesi šia Metodika arba nustatydami kitą vidaus atsiskaitymo tvarką, tačiau visiškai ir laiku apmokant už visą namo sunaudotą šilumos energijos kiekį pagal įvadinių skaitiklių parodymus. Nešildymo sezono metu vadovaujasi ir 3.5 punkto reikalavimais.“;

– metodikos 3.5 punktą išdėstyti taip:

„3.5. Visiems gyventojams, kurių namų šilumos punktuose yra karšto vandens paruošimo šilumokaičiai arba atviroji karšto vandens tiekimo sistema, o įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, už vieno kubinio metro karšto vandens pašildymą atsiskaitymui skiriama 51.17 kWh šilumos energijos. Nešildymo sezono metu nuostolius dėl nevisiškai apmokestinto realizuotos energijos kiekio priskirti šilumos energijos tiekėjui.“;

– metodikos 8 punktą išdėstyti taip:

„8. Šilumos kiekis šildymui bei karšto vandens kiekis vartotojui (mokėtojui) perskaičiuojamas, jei dėl tiekėjo kaltės ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vartotojo (mokėtojo), buvo nutrauktas ar sumažintas energijos tiekimas ilgiau nei 3 paras per ataskaitinį laikotarpį (šildymo sezono mėnesį).“;

– metodikos 9 punktą išdėstyti taip:

„9. Normatyvinis karšto vandens kiekis vienam gyventojui nustatomas pagal RSN 26-90.“;

1.3. išbraukti 3.1 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžių „kiekį vienam asmeniui“ esančius žodžius ir įrašyti „iki 1996- 1997 metų šildymo sezono pabaigos – 92 litrus per parą butuose, kuriuose įrengtos vonios, ir 75 litrus per parą butuose, kuriuose neįrengtos vonios“;

1.4. išbraukti 7.2 punkte po žodžių „atsiskaito kaina“ žodžius ir įrašyti „kaip ir gyventojai“;

1.5. išdėstyti 9.2 punktą taip:

„9.2. Energetikos ministerijos 1995 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl energetikos ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 126 dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1522) 1 ir 2 punktus.“

PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS ENERGETIKOS MINISTRĄ                  KAZIMIERAS KLIMAŠAUSKAS