LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. birželio 2 d. Nr. 419
Vilnius
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 137 „Dėl valstiečių ūkio miško tvarkymo ir naudojimo“ (Žin., 1990, Nr. 14-408).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 419
PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO LAIKINIEJI NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Privačiu mišku laikomas miškas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė arba kuris įstatymo nustatyta tvarka yra nupirktas, dovanotas arba kitaip įsigytas. Privatus miškas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos miškų fondo dalis.
2. Privatus miškas gali būti parduodamas, įkeičiamas, nuomojamas arba kitaip perleidžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų nustatyta tvarka.
3. Privatus miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą, kuris miško savininkui yra privalomas. Iki parengiamas šis projektas, ūkininkaujama pagal ankstesniajam miško naudotojui parengtą projektą.
4. Medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, į privataus miško plotą neįskaitomi. Jie prižiūrimi ir naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 456 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miškų fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 33-926) nustatyta tvarka.
PRIVAČIŲ MIŠKŲ MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS
5. Privačių miškų miškotvarkos projektus visiems miškų savininkams parengia valstybinė miškotvarkos tarnyba pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintas taisykles, suderintas su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
6. Privačių miškų miškotvarkos projektai rengiami miškotvarkos darbų vykdymo miškų urėdijose arba nacionaliniuose parkuose, kurie aptarnauja privačius miškus, metais. Prireikus šie projektai gali būti rengiami ir kitu metu. Projektai rengiami savininkų lėšomis.
7. Valstybinė miškų tarnyba prieš miškotvarkos lauko darbų pradžią, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, pateikia užsakymą parengti privataus miško miškotvarkos projektą. Už privataus miško miškotvarkos projekto parengimą savininkas apmoka miškotvarkos lauko darbų vykdymo metais iki balandžio 1 dienos.
PRIVAČIŲ MIŠKŲ NAUDOJIMAS, ATKŪRIMAS IR APSAUGA
9. Miškų ūkio paskirties žemę miško savininkas privalo naudoti miškų ūkio reikmėms. Šią žemę transformuoti į kitas žemės naudmenas miško savininkas gali tik gavęs leidimą Miškų ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka.
Privačių miškų žemėje kasti žvyrą, smėlį, molį, durpes, o miškuose tiesti kelius bei sausinti žemę galima tik Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
10. Privatus miškas medžioklės ūkiui naudojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
11. Pagrindinio naudojimo, ugdomiesiems, sanitariniams ir kitiems kirtimams vykdyti biržės privačiuose miškuose atrėžiamos ir kertamos laikantis privataus miško miškotvarkos projekte nurodytos apimties bei atitinkamų taisyklių ir nuostatų reikalavimų.
12. Biržes privačiuose miškuose visų rūšių kirtimams vykdyti atrėžia Valstybinė miškų tarnyba. Už atliktą darbą apmoka miškų savininkai.
13. Atrėžiant privačiuose miškuose biržes pagrindinio naudojimo neplyniems, einamiesiems, ugdomiesiems ir sanitariniams kirtimams vykdyti, 8 centimetrų skersmens ir storesni medžiai žymimi įspaudu (ties kelmu ir krūtinės aukštyje). Nežymėti įspaudu medžiai laikomi iškirstais neteisėtai.
14. Vykdyti visų rūšių miško kirtimus privačiuose miškuose galima turint Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą kirsti mišką. Šio leidimo formą tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Privataus miško kirtimas be šio leidimo laikomas neteisėtu.
15. Pagrindinio naudojimo kirtimai privačiuose miškuose vykdomi pagal patvirtintąją metinę kirtimo normą. Ši kirtimo norma gali būti padidinta jos neišnaudojus ankstesniaisiais metais.
Nuosavų pastatų statybai ir remontui miško savininkas, pateikęs atitinkamus dokumentus ir suderinęs su miškų urėdija, nacionaliniu parku bei aplinkos apsaugos inspektoriumi, iki 5 metų miško kirtimo normą gali iškirsti per metus (nepažeidžiant biržių šliejimo reikalavimų).
16. Privačiame miške naujos biržės pagrindinio naudojimo kirtimams vykdyti neskiriamos, jeigu nustatytuoju laiku neapželdomos ankstesniųjų metų kirtavietės bei nepašalintos kirtimo liekanos iš anksčiau iškirstos biržės.
Tuo atveju, kai nėra privataus miško miškotvarkos projekto, šio miško savininkas nustatytąja tvarka gali kirsti tik sausuolius, išvartas bei išlaužas ir vykdyti jaunuolynų ugdomuosius kirtimus.
17. Miško savininkas, vykdydamas kirtimus, privalo:
17.1. nepalikti aukštesnių negu 1/3 kelmo skersmens kelmų, o kertant plonesnius negu 30 centimetrų medžius – aukštesnių negu 10 centimetrų kelmų;
17.2. šalinti kirtimo atliekas iš kirtaviečių vykdant kirtimus arba tuoj pat po kirtimų.
Kirtimo atliekos sukraunamos į krūvas ar susmulkintos paskleidžiamos biržėje. Šios atliekos gali būti deginamos tik tuo metu, kai mažiausias pavojus kilti miško gaisrams;
17.3. apsaugoti nuo kamieno kenkėjų paliktą miške spygliuočių medieną (nulupant žievę ar nupurškiant chemikalais): pušinę – nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos, eglinę – nuo balandžio 15 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Šiuo laikotarpiu paruošta ir neišvežta spygliuočių mediena turi būti apsaugota per savaitę nuo jos paruošimo.
18. Privataus miško naudojimo klausimus, susijusius su antraeilių miško medžiagų, šalutinių miško produktų ruoša, taip pat poilsiu, miškų savininkai sprendžia savarankiškai, laikydamiesi aplinkos apsaugos ir miškų apsaugos reikalavimų.
19. Miško savininkas privalo:
19.1. vykdyti miško atkūrimo, priežiūros, priešgaisrinės bei sanitarinės apsaugos darbus, numatytus miškotvarkos projekte;
19.2. apsodinti mišku ne vėliau kaip per 2 metus išnykusius ir plynai iškirstus miško plotus, kuriuose savaime negali atželti vertingų rūšių medžiai;
19.3. saugoti mišką nuo gaisrų, ligų ir kenkėjų, neteisėto kirtimo, nustatytosios miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksnių, darančių žalą miškui;
19.4. imtis priemonių miško gaisrams likviduoti vos tik jiems kilus, o negalint to padaryti, nedelsdamas pranešti apie tai miškų urėdijai, nacionaliniam parkui, girininkijai, rajono ar apylinkės priešgaisrinei tarnybai;
20. Miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir kitos priešgaisrinės tarnybos privačiuose miškuose miško gaisrus gesina nemokamai, išskyrus atvejus, kai miško gaisras kyla dėl savininko kaltės. Šiuo atveju savininkas atlygina gaisro gesinimo išlaidas.
PRIVAČIŲ MIŠKŲ NAUDOJIMO, ATKŪRIMO IR APSAUGOS KONTROLĖ
ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMŲ IR ŠIŲ NUOSTATŲ PAŽEIDIMUS
24. Juridiniai bei fiziniai asmenys (ir miškų savininkai) neteisėtai panaudoję privatų mišką, atsako materialiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 329 „Dėl miškams padarytos žalos atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 26-706) nustatyta tvarka.
Pareigūnai, išdavę miško kirtimo bilietus, pažeidžiančius miškų įstatymus bei naudojimo normatyvus, taip pat miškų savininkai, nevykdantys miško apsaugos nuo neteisėtų kirtimų, traukiami materialinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.