LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2148

Vilnius

(Žin., 2010, Nr. 129-6578; 2011, Nr. 80-3899)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Aleksandro Stulginskio universiteto senato 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 519, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. XI-1074 „Dėl Aleksandro Stulginskio universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlį ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. XI-1074

(Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XI-2148 nauja redakcija)

1 priedėlis

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

S T A T U T A S

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universitetas tęsia 1920 m. įsteigtų Aukštųjų kursų Kaune, 1922 m. – Lietuvos universiteto Kaune, 1924 m. – Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje, 1946 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Kaune, 1996 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto veiklą ir yra jų misijos, akademinių tradicijų ir nuosavybės teisių perėmėjas.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų bankuose, atributiką. Universiteto buveinės adresas: Studentų g. 11, Akademijos mstl., LT-53361 Kauno r.

3. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

4. Universitetas turi neatsiejamą nuo atskaitomybės visuomenei, steigėjui ir veiklos partneriams autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkinę ir finansų tvarkymo veiklas.

5. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, Universiteto statutu ir su juo susijusiais teisės aktais, Universiteto veiklos strategija.

6. Universiteto misija – kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turėtų saugų ir sveiką maistą bei visavertę gyvenimo aplinką. Šio pagrindinio tikslo Universitetas siekia:

1) ugdydamas lyderius ir jų gebėjimą kurti ir dalintis su kitais žmonėmis žiniomis, veržlumu ir troškimu nuolat tobulėti;

2) kurdamas ir skleisdamas biologines, inžinerines ir socialines technologijas, žemės, miško ir vandens išteklių darnaus naudojimo ir plėtros pažangiausias žinias ir patirtį;

3) puoselėdamas ilgametes Universiteto veiklos tradicijas ir pasiekimus, savo veikloje remdamasis svarbiausiomis profesinėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis.

7. Universitetas pripažįsta Didžiąją universitetų chartiją, veikia Europos Sąjungos bendrojoje studijų ir mokslinių tyrimų erdvėje, yra atviras visuomenei ir išoriniam veiklos kokybės vertinimui.

8. Universitete puoselėjami demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės principai, gerbiamos humanistinės ir akademinės vertybės, skatinamas studentų aktyvumas ir pilietinė savimonė, ugdomas ir gerbiamas kompetentingumas, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas, lojalumas ir atsakomybė.

II skyrius

UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

9. Universiteto veiklos tikslai yra:

1) darniai plėtoti mokslinį pažinimą ir studijas, reikalingas žemės ūkio ir kaimo pažangai, tausojamajam miškų, vandens ir kitų gamtos išteklių naudojimui, žmonių gyvenimo kokybei gerinti;

2) puoselėti humanitarines ir demokratines tradicijas, ugdyti švietimui, mokslui ir verslui imlią visuomenę, skatinti darnią šalies ir jos regionų ekonominę, socialinę raidą ir aplinkosauginį švietimą.

10. Universiteto veiklos uždaviniai yra:

1) tobulinti Universiteto veiklos strategiją ir Universiteto valdymo kokybės užtikrinimo sistemą;

2) telkti Universiteto mokslines ir pedagogines pajėgas, būtinas tinkamos kokybės studijoms ir aukšto tarptautinio lygio moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai;

3) diegti tarptautinius mokslo ir studijų standartus, užtikrinančius Universiteto integraciją į bendrą Europos Sąjungos studijų ir mokslinių tyrimų erdvę;

4) nuolat modernizuoti Universiteto mokslinių tyrimų, studijų ir bendrąją infrastruktūrą;

5) sudaryti prielaidas Universiteto darbuotojams gerinti tyrimų metodologijos, mokslinės komunikacijos, Universiteto didaktikos, informacinių technologijų ir kitus mokslinei veiklai ir studijoms svarbius gebėjimus;

6) plėtoti projektinę veiklą, būtiną mokslo, studijų, infrastruktūros ir valdymo gerinimo strateginiams tikslams įgyvendinti;

7) tobulinti studijų programas, kad jos atitiktų naujausias mokslo raidos tendencijas, visuomenės, darbdavių ir studentų poreikius;

8) ugdyti studentų pilietiškumą, kūrybiškumą, verslumą, aktyvumą, savarankiškumą, bendrųjų vertybių pasirinkimo ir karjeros planavimo gebėjimus;

9) plėtoti partnerystę su Universiteto absolventais, šalies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, verslo partneriais, šalies ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais socialiniais partneriais;

10) puoselėti Universiteto tradicijas, sudaryti sąlygas Universiteto akademinės bendruomenės visuomeninei, kultūrinei ir sportinei veiklai.

11. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais mokslo ir studijų principais:

1) akademinės laisvės, etikos ir autonomijos;

2) mokslo ir studijų vienovės;

3) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

4) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

5) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

6) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

7) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

8) studentų asmeninio suinteresuotumo ir atsakomybės;

9) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

10) nuolatinio mokymosi siekio.

III skyrius

UNIVERSITETO TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ

12. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų ir asmenybės ugdymo, profesionaliosios veiklos, mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas, nustatyti studijų tvarką ir studijų kainas;

3) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus, skirti studentams stipendijas;

4) teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas (kvalifikacinius ir mokslo daktaro laipsnius) ir Universiteto garbės vardus;

5) skatinti studentų ir kitų asociacijų steigimąsi ir veiklą;

6) teikti švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines ir konsultacines paslaugas;

7) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

8) nustatyti Universiteto struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

9) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaryti su jais sutartis;

10) teisės aktų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti turtą, juo disponuoti;

11) dalyvauti mokslo, studijų institucijų, verslo asociacijų ir kitų organizacijų veikloje;

12) Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas Universiteto tikslams pasiekti;

13) įstatymų nustatyta tvarka teikti labdarą ir paramą, gauti paramą;

14) įstatymų nustatyta tvarka naudoti asmens duomenis iš sisteminių rinkmenų studentų priėmimo ir mokslinių tyrimų tikslais;

15) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

13. Universitetas gali verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jo veiklos tikslais.

14. Universitetas privalo:

1) užtikrinti Universiteto bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) reguliariai informuoti steigėją ir visuomenę apie Universiteto finansinę ir ūkinę veiklą, mokslo ir studijų rezultatus ir jų kokybės užtikrinimo priemones, studijų programų išorinį vertinimą ir akreditavimą;

3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją, reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai, vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

IV skyrius

UNIVERSITETO VALDYMAS

15. Universitetas valdomas kolegialių valdymo organų – Universiteto tarybos (toliau – Taryba) ir Universiteto senato (toliau – Senatas). Vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

16. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, asmeninės atsakomybės ir efektyvumo principais.

PIRMASIS skirsnis

Taryba

17. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;

2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) įvertinusi Senato siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

4) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) įvertinusi Senato siūlymus, renka, skiria ir atleidžia rektorių;

7) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) nustato išmokų Senato nariams mokėjimo tvarką;

9) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo kokybę;

12) svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir, įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje;

16) atlieka Universiteto statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.

18. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:

1) vieną narį iš Universiteto studentų skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) savo nustatyta tvarka;

2) penkis narius skiria kiti Universiteto akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka;

3) penki nariai skiriami iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams. Keturi iš jų atrenkami, skiriami ir atšaukiami Universiteto senato nustatyta tvarka, vienas – Universiteto studentų atstovybės, jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) nustatyta tvarka. Šie nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų vertinimą.

19. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

20. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Juo negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas. Pirmajam Tarybos posėdžiui iki Tarybos pirmininko išrinkimo pirmininkauja vyriausias pagal amžių Tarybos narys, nepriklausantis Universiteto personalui.

21. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys viešame Tarybos posėdyje, dalyvaujant Senato nariams ir akademinei bendruomenei, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

22. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą, kuriame turi būti apibrėžtos jos veiklos formos ir organizavimas, Tarybos narių teisės, pareigos ir atsakomybė. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Rektorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.

23. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos darbo reglamente jam nustatytas pareigas arba nepasirašo šio statuto 21 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į šį narį paskyrusį fizinį ar juridinį asmenį su prašymu atšaukti Tarybos narį ir skirti naują Tarybos narį šio statuto 18 punkte nustatyta tvarka. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 21 punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos.

24. Rektorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų pagal Senato nustatytą išmokų Tarybos nariams mokėjimo tvarką, atsižvelgus į Universiteto pasiektus rezultatus. Tarybos nariams atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

ANTRASIS skirsnis

Senatas

25. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Jis atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos mokslo ir studijų veiklos kokybę;

3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) tvirtina Universiteto akademinės etikos kodeksą;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) Senato nustatyta tvarka šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

7) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos ir Universiteto struktūros pertvarkos planų;

8) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto statuto pakeitimų;

9) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos, kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

10) teikia Universiteto garbės ir kitus vardus pagal Senato patvirtintus nuostatus. Garbės daktaro vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslininkams, visuomenės veikėjams, iškiliems kultūros ir ūkio darbuotojams už ypatingus nuopelnus mokslui, kultūrai ir Universitetui;

11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planų;

12) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

13) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo kokybę;

14) teikia nuomonę rektoriui dėl fakulteto, universitetinio lygmens instituto, centro dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo pasiūlytų dekanų, institutų, centrų direktorių ir dėl fakulteto tarybos pasiūlytų institutų, centrų vadovų, katedrų vedėjų kandidatūrų;

15) sudaro komitetus, komisijas ir darbo grupes svarbiems klausimams nagrinėti;

16) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

26. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai.

27. Senato narius pagal Senato patvirtintus Senato sudarymo nuostatus skiria ir atšaukia:

1) studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) iš Universiteto pirmosios ir antrosios pakopų studijų studentų (ne mažiau kaip 15 procentų Senato narių);

2) Doktorantų korporacija, jeigu jos nėra, – doktorantų visuotinis susirinkimas (konferencija) iš trečiosios pakopos studijų studentų (ne mažiau kaip 5 procentai Senato narių);

3) fakultetų ir Universiteto lygmens institutų (centrų) dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimai. Susirinkimo nariai yra dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 0,5 etato.

28. Senato nariai (išskyrus studentus) renkami slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, o atšaukiami slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma. Rinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 šio statuto 27 punkte nurodytų rinkėjų narių. Jeigu daugiau kaip pusę balsų surinko mažiau kandidatų, negu per rinkimus turėjo būti išrinkta Senato narių, tai išrinktais į Senatą atviru balsavimu patvirtinami tik tie kandidatai, kurie surinko daugiau kaip pusę balsų. Likusioms Senato narių vietoms užimti yra organizuojamas antrasis rinkimų turas. Į antrojo rinkimų turo biuletenius įrašomi kandidatai, surinkę daugiausia balsų, bet kandidatų skaičius turi būti ne didesnis kaip dvigubas likusių laisvų Senato narių vietų skaičius. Per antrąjį rinkimų turą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę dalyvaujančiųjų rinkimuose balsų. Antrojo rinkimų turo rezultatai patvirtinami atviru balsavimu. Studentai savo atstovus į Senatą skiria ir atšaukia studentų atstovybės, Doktorantų korporacijos nustatyta tvarka.

29. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

30. Senato kadencija – 5 metai.

31. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas. Senatas sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių jo narių balsų dauguma. Senato posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato sprendimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato sprendimus skelbia rektorius. Senato nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Senato nario pareigas iš Universiteto lėšų pagal Tarybos nustatytą išmokų Senato nariams mokėjimo tvarką.

32. Senatas, vadovaudamasis Senato darbo reglamentu, iš savo narių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renka (2/3 visų Senato narių balsų dauguma atšaukia) pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Pirmininko kandidatūras siūlo Senato nariai, o išrinktas pirmininkas siūlo pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras. Jais negali būti renkami rektorius ir kiti Senato nariai pagal pareigas. Naujos kadencijos Senato pirmajam posėdžiui pirmininkauja darbą baigusios kadencijos Senato pirmininkas.

33. Senatas apie savo sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja Universiteto bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo praėjusių metų veiklą Senato darbo reglamente nustatytais būdais ir tvarka.

TREČIASIS skirsnis

Rektorius

34. Rektorius yra Universiteto vienasmenis valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos ir Universiteto struktūros pertvarkos planus;

6) šio statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

7) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

8) įvertinęs rektorato ir studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

9) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;

10) įvertinęs Senato nuomonę, tvirtina fakultetų dekanus, institutų ir centrų direktorius, vadovus, katedrų vedėjus. Dekanų teikimu tvirtina prodekanus;

11) nustato prorektorių, kanclerio, rektoriaus pavaduotojų, Universiteto struktūrinių padalinių vadovų funkcijas ir įgaliojimus;

12) skatina darbuotojus ir studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Universiteto vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Paskatinimai ir nuobaudos studentams nustatomi įvertinus studentų atstovybės siūlymus;

13) priima sprendimus pagal kompetenciją, nepriskirtą kitiems Universiteto valdymo organams.

35. Rektorių 5 metų kadencijai renka Taryba jos nustatyta konkurso organizavimo tvarka. Rektorius renkamas iš asmenų, turinčių mokslo laipsnį arba esančių pripažintais menininkais (Universitete plėtojamų mokslo ir meno krypčių), turinčių pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

36. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

37. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

38. Pasibaigus ar nutrūkus rektoriaus kadencijai, Universitetas jam be konkurso 5 metams skiria paskiausiai eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, panaudodamas laisvą etatą ar įsteigdamas naują. Jeigu Tarybos posėdyje rektoriaus pateikta metinė Universiteto veiklos ataskaita visu narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma.

39. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą gali perduoti prorektoriams, kancleriui ir rektoriaus pavaduotojams. Rektorių pavaduoja prorektorius arba kancleris. Rektorių pavaduojantis asmuo gali atlikti tik tas funkcijas, kurios Mokslo ir studijų įstatymo nėra priskirtos išimtinei rektoriaus kompetencijai.

40. Pasibaigus ar nutrūkus rektoriaus kadencijai, prorektoriai, kancleris, rektoriaus pavaduotojai, dekanai, universitetinio lygmens institutų ir centrų direktoriai, filialų ir atstovybių vadovai, su kuriais darbo sutartis sudaroma iki rektoriaus kadencijos pabaigos, atsistatydina. Universitetas jiems be konkurso 5 metams skiria paskiausiai eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, panaudodamas laisvą etatą ar įsteigdamas naują. Atskirais atvejais rektoriaus pavadavimo klausimą sprendžia Taryba.

41. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro Senato pirmininkas, prorektoriai, kancleris, rektoriaus pavaduotojai, fakultetų dekanai, universitetinio lygmens institutų ir centrų direktoriai, kitų padalinių vadovai, studentų atstovybės deleguotas studentas.

42. Rektoratas svarsto mokslo, studijų, infrastruktūros ir kitus organizacinius klausimus, taip pat Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

ketvirtasis skirsnis

studentų savivalda

43. Universiteto studentų interesams Universiteto ir jo padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovybė, kurią sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo statutu, kitais teisės aktais ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.

44. Studentų atstovybė turi teisę:

1) deleguoti atstovus dalyvauti Universiteto valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise;

2) gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto administracijos ir jo padalinių vadovų visais studijų klausimais;

3) reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais;

4) raštu kreiptis į rektorių ir reikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto valdymo organų priimtus sprendimus;

5) jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.

45. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai bei studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai finansuoti.

46. Už Universiteto skirtų lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito rektoriui.

V skyrius

MOKSLINĖ VEIKLA

47. Universitetas plėtoja jo misiją atitinkančius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.

48. Mokslinių tyrimų prioritetines kryptis nustato Senatas, įvertindamas naujausias mokslo tendencijas, darnios žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros strateginius dokumentus, mokslinių paslaugų poreikius privačiam ir viešajam sektoriams, atsižvelgdamas į tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, studijų poreikius ir Universiteto mokslininkų kompetenciją. Universitetas skatina įvairių krypčių mokslinius tyrimus, tarptautinę mokslininkų partnerystę, įsitraukimą į bendradarbiavimą per Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų tinklus.

49. Pagrindinės Universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandys yra fakultetai ir institutai, jų akademiniai padaliniai. Jie atlieka mokslinius tyrimus pagal Senato nustatytas prioritetines mokslinių tyrimų kryptis ir fakultetų (institutų) tarybų nustatytas mokslinių tyrimų tematikas. Atliekami tyrimai sudaro mokslo ir studijų vienovės, mokslinės kompetencijos gerinimo pagrindą.

50. Universitetas gali atlikti taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose, teikti ekspertinių vertinimų, mokslinių konsultacijų, laboratorinių tyrimų ir kitas mokslines paslaugas.

51. Universitetas plėtoja mokslo infrastruktūrą, reikalingą laboratoriniams tyrimams, lauko, miško ir technologijų bandymams atlikti, biologiniams, fiziniams ir cheminiams procesams, vykstantiems augaluose, gyvūnuose, dirvoje, vandenyje, produktuose, tirti ir modeliuoti, kitiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros poreikiams tenkinti.

52. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

53. Universitetas plėtoja mokslinius ir dalykinius ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo institucijomis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis mokslo organizacijomis, žinioms imliomis verslo organizacijomis, bendruomenėmis ir jų organizacijomis. Universitetas rūpinasi mokslo rezultatų ir inovacijų diegimu, teikia rekomendacijas privačiam ir viešajam sektoriams, organizuoja mokslo laimėjimų ir inovacijų parodas, įvairiais kitais būdais populiarina mokslo laimėjimus.

54. Siekdamas sutelkti mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir ekonomikos stiprinimo, Universitetas dalyvauja integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), nacionalinių ir tarptautinių technologinių platformų, mokslo ir technologijų parkų veikloje.

55. Universitetas ugdo mokslininkus, teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro laipsnius.

56. Mokslinių tyrimų rezultatai naudojami studijų procesui. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslinės draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, diskusijos, mokslo darbų konkursai.

57. Universitetas leidžia mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo populiarinimo leidinius, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.

58. Universitetas vykdo mokslinės veiklos stebėseną, mokslinės veiklos rezultatai svarstomi ir vertinami fakultetų (institutų) tarybose, apibendrinami Senate.

59. Universiteto mokslinę veiklą ir jos kokybės užtikrinimo sistemą reglamentuoja Senato patvirtintas mokslinės veiklos reglamentas.

VI skyrius

STUDIJOS

60. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą. Perkvalifikavimo ir laipsnio nesuteikiančios studijų programos vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka ir yra skiriamos kvalifikacijai įgyti ir tobulinti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti.

61. Universitete yra trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmosios – bakalauro, antrosios – magistrantūros, trečiosios – doktorantūros. Laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmosios ir antrosios pakopų studijas, jeigu tai numatyta kituose teisės aktuose.

62. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Baigus perkvalifikavimo ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba šių programų dalis vykdoma kitose šalyse;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

63. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) ar šakos (šakų) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, jeigu Universitetas turi teisės aktų nustatytus įgaliojimus suteikti kvalifikaciją.

64. Antrosios pakopos studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija.

65. Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo doktorantūroje. Mokslo doktorantūra skirta rengti mokslininkams, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

66. Universitetas kartu su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, arba studijų programas, kurias baigus gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį Universitetui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) teikimu suteikia Vyriausybė.

67. Universitetas rengia naujas studijų programas, atnaujina ir tobulina esamas studijų programas, vertindamas naujausias mokslo tendencijas, visuomenės ir ūkio poreikius, darbdavių ir studentų lūkesčius, atsižvelgdamas į mokslo ir studijų išteklius ir gebėjimus, galimybes užtikrinti studijų kokybę. Studijų programos rengiamos, atnaujinamos ir tobulinamos pagal bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus), kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

68. Studijų programų apimtis ir studijų trukmė nustatoma Mokslo ir studijų įstatyme ir Senato sprendimuose. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų.

69. Pagal poreikius Universitete vykdomos dalinės studijos. Tai mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami pagal Senato nustatytus studijų rezultatų įvertinimo kriterijus ir patvirtinami pažymėjimu. Universitete Senato nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

70. Universitetas turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija. Universitetas nustato veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jo teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

71. Universitetas nuolat interneto svetainėje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamus kvalifikacinius laipsnius, mokslo veiklą, savęs vertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

72. Universitetas Senato nustatyta tvarka ir periodiškumu atlieka studijų programų vertinimą, teikia studijų programas išoriniam vertinimui ir akreditavimui.

73. Studijų proceso organizavimą, studijų kokybės užtikrinimą, vertinimą ir priežiūrą nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas ir su juo susiję dokumentai.

VII skyrius

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

74. Universitetas sudarytas iš bendrai veikiančių padalinių, būtinų Universiteto veiklai vykdyti ir funkcijoms atlikti. Universitetas yra sudarytas iš akademinių, akademinės infrastruktūros, ūkio infrastruktūros ir administracijos padalinių.

75. Akademiniai padaliniai yra skirti tiesiogiai studijoms ir mokslinei veiklai organizuoti ir vykdyti. Pagrindiniams Universiteto akademiniams padaliniams priskiriami fakultetai. Jie gali būti sudaryti iš institutų, centrų, katedrų ir mokslinių laboratorijų. Institutai ir centrai, atsižvelgiant į jų paskirtį, gali būti pagrindiniai Universiteto padaliniai arba įeiti į kitų pagrindinių Universiteto padalinių sudėtį.

76. Akademinės infrastruktūros padaliniai yra skirti sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir studijoms, jų kokybei užtikrinti, mokslo rezultatų taikymui verslo poreikiams. Akademinės infrastruktūros padaliniams priklauso biblioteka, bandymų stotis, arboretumas, mokomasis ūkis, mokslo ir technologijų parkas ir kiti akademinės infrastruktūros funkcijas atliekantys padaliniai, nustatyti Universiteto struktūroje.

77. Ūkinės infrastruktūros padaliniai yra skirti ūkinėms funkcijoms atlikti, būtinoms Universiteto darbuotojų darbo sąlygoms, studentų studijų ir buities sąlygoms užtikrinti.

78. Administracijos padaliniai atlieka administracines, vidinės ir išorinės komunikacijos ir projektinės veiklos administravimo funkcijas.

79. Universiteto struktūrą ir jos pertvarkymo planus, atsižvelgdama į Universiteto veiklos apimties ir sudėties ilgalaikius pokyčius, rektoriaus teikimu įvertinusi Senato pasiūlymus tvirtina Taryba. Pagrindinius akademinius padalinius, akademinės ir ūkinės infrastruktūros padalinius ir administracijos padalinius steigia, reorganizuoja ar jų veiklą nutraukia pagal Tarybos sprendimus rektorius ir jo vadovaujami administracijos padaliniai. Kitų akademinių padalinių steigimą, reorganizavimą ar jų veiklos nutraukimą pagal pagrindinių padalinių tarybų sprendimus, kai yra rektoriaus pritarimas, atlieka pagrindinių padalinių vadovai.

80. Universitetas, siekdamas savo veiklos tikslų, įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Sprendimą dėl filialo ar atstovybės steigimo (veiklos nutraukimo) priima Taryba. Filialų ir atstovybių steigimą, veiklą ir veiklos nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Tarybos patvirtinti nuostatai ir kiti teisės aktai.

PIRMASIS SKIRSNIS

FAKULTETAS

81. Fakultetas yra akademinis pagrindinis Universiteto padalinys, kurio paskirtis – organizuoti mokslinių tyrimų, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir studijas. Fakultetą gali sudaryti institutai, centrai, katedros ir kiti akademiniai ar akademinės infrastruktūros padaliniai.

82. Fakultetas veikia pagal fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo priimtus ir Senato patvirtintus fakulteto nuostatus.

83. Fakulteto veiklą organizuoja fakulteto taryba ir dekanas.

84. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) dekano teikimu svarsto ir tvirtina fakulteto viziją, misiją ir strategiją;

2) pagal Senato nustatytas prioritetines kryptis tvirtina fakulteto mokslinių tyrimų tematiką, vertina fakulteto mokslinių tyrimų rezultatus;

3) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti naujų studijų programų rengimo ir esamų studijų programų atnaujinimo projektus;

4) svarsto ir tvirtina metinius fakulteto veiklos planus, dekano pateiktą fakulteto metinę veiklos ataskaitą;

5) tvirtina fakulteto metines išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas;

6) siūlo rektoriui katedrų vedėjų, institutų, centrų ir kitų fakulteto padalinių vadovų kandidatūras;

7) teikia Senatui pasiūlymus dėl Universiteto garbės ir kitų vardų suteikimo;

8) šaukia fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) fakulteto veiklos klausimams aptarti;

9) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto struktūros pertvarkos, sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus ir sudaro komisijas jiems nagrinėti.

85. Fakulteto tarybos narių skaičius ir jų delegavimo bei rinkimo tvarka nustatoma fakulteto nuostatuose. Dekanas yra fakulteto tarybos narys pagal pareigas. Jis negali būti fakulteto tarybos pirmininkas.

86. Fakulteto tarybos sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

87. Fakulteto dekanas atlieka šias pareigas:

1) atstovauja fakultetui, veikia fakulteto vardu;

2) suderinęs su atitinkamais Universiteto strateginės veiklos dokumentais, teikia fakulteto tarybai tvirtinti fakulteto viziją, misiją, strategiją ir skelbia jas Universiteto interneto svetainėje;

3) teikia fakulteto tarybai tvirtinti metinius veiklos planus, metinę išlaidų sąmatą;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą, jų pašalinimo;

5) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

6) organizuoja fakulteto mokslinę, studijų, ūkinę ir kitą veiklą, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos sprendimus, rektoriaus įsakymus;

7) kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai ir fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimui už fakulteto veiklą;

8) leidžia potvarkius, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams.

88. Dekaną iš fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo pasiūlytų kandidatų (dėstytojų ir mokslo darbuotojų, turinčių pedagoginio darbo patirties), pritarus Senatui, skiria rektorius. Su kandidatu sudaroma terminuota darbo sutartis rektoriaus kadencijos laikotarpiui.

89. Dalį savo funkcijų dekanas perduoda prodekanams, kuriuos dekano teikimu tvirtina rektorius.

90. Dekanatas yra dekano vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Dekanatą sudaro fakulteto tarybos pirmininkas, prodekanai, institutų, centrų vadovai, katedrų vedėjai, fakulteto studentų atstovybės pirmininkas. Dekanatas svarsto mokslo, studijų, infrastruktūros ir kitus fakulteto organizacinius klausimus, taip pat fakulteto padalinių darbą, padeda dekanui įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos sprendimus.

ANTRASIS skirsnis

Universiteto lygmens institutas

91. Universiteto lygmens institutas (toliau – institutas) yra pagrindinis akademinis padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – vykdyti apibrėžtos krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir apibrėžtos tematikos studijas studentams.

92. Institutas gali būti sudarytas iš padalinių, atitinkančių instituto veiklos paskirtį.

93. Institutas veikia pagal instituto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo priimtus ir Senato patvirtintus instituto nuostatus.

94. Instituto veiklą organizuoja instituto taryba ir direktorius.

95. Instituto taryba atlieka šias funkcijas:

1) direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina instituto viziją, misiją ir strategiją;

2) pagal Senato nustatytas prioritetines kryptis tvirtina instituto mokslinių tyrimų tematiką, vertina instituto mokslinių tyrimų rezultatus;

3) svarsto studijų kokybės ir studijų paslaugų gerinimo fakultetų studentams, dalyvavimo naujų studijų programų kūrimo ir esamų studijų programų atnaujinimo projektuose galimybes;

4) svarsto ir tvirtina instituto metinius veiklos planus, tvirtina direktoriaus pateiktą instituto metinę veiklos ataskaitą;

5) tvirtina instituto metines išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas;

6) siūlo rektoriui instituto padalinių vadovų kandidatūras;

7) teikia Senatui pasiūlymus dėl Universiteto garbės ir kitų vardų suteikimo;

8) sprendžia kitus institutui svarbius klausimus ir sudaro komisijas jiems nagrinėti.

96. Instituto tarybos narių skaičių ir jų delegavimo bei rinkimo tvarką apibrėžia instituto nuostatai. Direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas. Jis negali būti instituto tarybos pirmininkas.

97. Instituto tarybos sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 instituto tarybos narių.

98. Instituto direktorius atlieka šias pareigas:

1) atstovauja institutui, veikia instituto vardu;

2) suderinęs su atitinkamais Universiteto strateginiais dokumentais, teikia instituto tarybai tvirtinti ir viešai skelbia instituto viziją, misiją ir strategiją;

3) teikia instituto tarybai tvirtinti instituto metinius veiklos planus, metinę išlaidų sąmatą;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl instituto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

5) organizuoja instituto mokslinę, ūkinę ir kitą veiklą, įgyvendina Senato ir instituto tarybos sprendimus, rektoriaus įsakymus;

6) kiekvienais metais atsiskaito instituto tarybai ir instituto dėstytojų ir (ar) mokslo darbuotojų susirinkimui už instituto veiklą;

7) leidžia potvarkius, privalomus instituto padaliniams ir darbuotojams.

99. Direktorių iš instituto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo pasiūlytų kandidatų (dėstytojų ir mokslo darbuotojų, turinčių pedagoginio darbo patirties), pritarus Senatui, skiria rektorius. Su kandidatu sudaroma terminuota darbo sutartis rektoriaus kadencijos laikotarpiui.

TREČIASIS skirsnis

Universiteto lygmens centras

100. Universiteto lygmens centras (toliau – centras) yra pagrindinis padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – teikti su mokslu ir studijomis susietas paslaugas.

101. Centras veikia pagal Senato patvirtintus centro nuostatus.

102. Centrui vadovauja direktorius. Direktorius vykdo šias pareigas:

1) atstovauja centrui, veikia centro vardu;

2) teikia rektoriui metinius veiklos planus, metinę išlaidų sąmatą;

3) teikia rektoriui siūlymus dėl centro darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

4) organizuoja paraiškų ir projektų rengimą, telkia mokslininkus bendriems projektams, organizuoja centro mokslinę, ūkinę ir kitą veiklą, įgyvendina Senato sprendimus ir rektoriaus įsakymus;

5) kiekvienais metais atsiskaito rektoriui ar jo įgalioto kito pagrindinio padalinio tarybai už centro veiklą.

103. Centro direktorių iš centro dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo pasiūlytų kandidatų (dėstytojų ir mokslo darbuotojų, turinčių pedagoginio darbo patirties) pritarus Senatui skiria rektoriaus. Su kandidatu sudaroma terminuota darbo sutartis rektoriaus kadencijos laikotarpiui.

KETVIRTASIS skirsnis

fakultetiniai institutai, centrai, Katedros ir kiti akademiniai padaliniai

104. Institutas, katedra, centras yra akademiniai padaliniai, įeinantys į fakulteto sudėtį ir vykdantys mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir mokymą pagal studijų programas ar jų dalis.

105. Institutas, katedra, centras veikia pagal fakulteto tarybos patvirtintus nuostatus.

106. Institutui ir centrui vadovauja vadovas, katedrai – katedros vedėjas. Juos renka fakulteto taryba ir, pritarus Senatui, 5 metų kadencijai tvirtina rektorius. Tas pats asmuo instituto, centro vadovu, katedros vedėju gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

107. Instituto, katedros, centro veiklos klausimai aptariami instituto, katedros, centro susirinkime, kurio nariai yra visi instituto, katedros, centro dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 0,5 etato.

108. Į fakultetų sudėtį gali įeiti ir kiti akademiniai padaliniai, atitinkantys fakultetų paskirtį. Jie veikia pagal fakultetų tarybų patvirtintus nuostatus.

VIII skyrius

akademinė bendruomenė

109. Akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

110. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesoriaus emerito mėnesinės išmokos mokėjimo tvarką nustato Senatas, o dydį, atsižvelgdama į Universiteto finansines galimybes, – Taryba.

111. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti minties, išraiškos, mokslo ir pedagoginės veiklos metodų pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus, apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

112. Akademinės bendruomenės nariams užtikrinamos kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, lygios galimybės dalyvauti konkursuose, nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

113. Akademinė bendruomenė vadovaujasi šiuo statutu, Universiteto akademinės etikos kodeksu ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklėmis.

114. Pensinio amžiaus mokslininkams, nutraukusiems darbo sutartį su Universitetu, gali būti sudaromos sąlygos jų veiklai, tenkinančiai Universiteto studijų ir mokslo poreikius.

IX skyrius

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

115. Studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje. Klausytojai yra asmenys, studijuojantys atskirus studijų dalykus (jų grupes) arba pagal neformaliojo švietimo programas.

116. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Taryba, įvertinusi Senato siūlymus ir atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.

117. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Senato nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.

118. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, turi teisę studijuoti pagal antrosios pakopos studijų programas, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.

119. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

120. Studentams išduodamas nustatytos formos studento pažymėjimas.

121. Klausytojai priimami Senato nustatyta tvarka.

122. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi, kuri parengiama pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas standartines sutarties sąlygas. Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi rektoriaus nustatyta tvarka.

123. Pirmosios ir antrosios pakopų studijos bei vientisosios studijos yra baigtos, kai yra pasiekti studento individualiame studijų plane nustatytų dalykų ir praktikų rezultatai ir teigiamai įvertinti baigiamieji atsiskaitymai. Studijas baigusiam asmeniui įteikiamas nustatytos formos aukštojo mokslo baigimo diplomas, liudijantis apie baigtą studijų programą ir įgytą kvalifikacinį laipsnį, ir nustatytos formos diplomo priedėlis (priedas).

124. Doktorantūra yra baigta, kai yra pasiekti doktoranto individualiame plane nustatyti studijų rezultatai, atlikti moksliniai tyrimai ir apginta daktaro disertacija. Asmeniui, baigusiam doktorantūrą, įteikiamas nustatytos formos diplomas, liudijantis apie suteiktą mokslo daktaro laipsnį.

125. Studijų nutraukimas ir atnaujinimas nustatomas Studijų reglamente.

126. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi rektoriaus nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje jų nustatytomis sąlygomis;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitose Lietuvos arba užsienio aukštosiose mokyklose rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo;

10) Universiteto statute nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamose studijų vietose, jeigu jose studijavo išeidami akademinių atostogų;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis;

16) neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Senato nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

127. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto valdymo organų sprendimus, rektoriaus įsakymus, dekanų ir kitų studijų padalinių vadovų nurodymus.

128. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

129. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma rektoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 12 įgaliotų asmenų. Į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Šios komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą per 3 dienas po jo priėmimo studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.

130. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senatas, įvertinęs studentų atstovybės siūlymus.

131. Už studento pareigų nevykdymą studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu:

1) pažeidė šį statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

X skyrius

UNIVERSITETO PERSONALAS

132. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, mokslininkai tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.

133. Universiteto darbo santykiai, socialinės garantijos, darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomi įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose, taip pat Universiteto valdymo organų priimtuose sprendimuose.

134. Universiteto darbuotojai turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms, projektams ir kitiems tyrimams vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikiamą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4) dalyvauti svarstant Statutą, padalinių įstatus, nuostatus ir veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus;

8) Senato nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją.

135. Universiteto darbuotojai privalo:

1) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklių;

2) atlikti padalinių nuostatuose, darbuotojų darbo sutartyse ir pareigybių aprašymuose nurodytas pareigas;

3) būti lojalūs Universitetui.

pirmasis skirsnis

Dėstytojai ir mokslo darbuotojai

136. Universiteto dėstytojų pareigos yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.

137. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.

138. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius negu nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme, konkurso šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas. Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne žemesnius negu nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme, ir konkursų šioms pareigoms, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.

139. Į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus ir asmenis, nurodytus šio statuto 145 punkte, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Viešus konkursus skelbia rektorius, jie organizuojami Senato nustatyta tvarka.

140. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti, jeigu šių pareigų nenumatoma naikinti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje, taip pat Lietuvos Respublikos ir, jeigu tikslinga, – užsienio visuomenės informavimo priemonėse.

141. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti vertina Atestacijos ir konkursų komisija. Jos sudarymo principus, darbo tvarką ir personalinę sudėtį tvirtina Senatas. Ne mažiau kaip 1/3 Atestacijos ir konkursų komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Kandidatus vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti vertina Atestacijos ir konkursų komisija, į kurios sudėtį įeina bent vienas tarptautinis ekspertas.

142. Su asmenimis, atrinktais dėstytojų ar mokslo darbuotojų pareigoms eiti, rektorius pasirašo darbo sutartį 5 metams.

143. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Senato sprendimu šiam asmeniui gali būti suteikiamas atitinkamas Universiteto pedagoginis vardas. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas šis asmuo gali pretenduoti viešo konkurso būdu.

144. Universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.

145. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.

146. Universitetas gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams šiame statute nustatyta skyrimo į pareigas viešo konkurso būdu tvarka netaikoma.

147. Senato sprendimu Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur, gali būti suteikiamas asocijuotojo mokslininko statusas. Asocijuotasis mokslininkas Senato sprendimu gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

148. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo rektoriaus įsakymu. Pasibaigus darbo santykiams, kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ir skiriamuose Universiteto ir jo padalinių kolegialiuose organuose.

antrASIS skirsnis

Administracija ir kiti darbuotojai

149. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių veiklai užtikrinti. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus akademinių padalinių, įeinančių į akademinių pagrindinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Administracijos darbuotojų skaičių, jų atliekamas funkcijas ir pareigas nustato rektorius pagal administracijos padalinių nuostatuose apibrėžtas funkcijas. Administravimui reikiamus išteklius ir struktūrą tvirtina Taryba, svarstydama Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.

150. Kitų darbuotojų skaičių, jų pareigas nustato rektorius pagal akademinės ir ūkinės infrastruktūros padalinių nuostatuose apibrėžtas funkcijas.

XI skyrius

TURTAS IR LĖŠOS

151. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

152. Universiteto turtą sudaro:

1) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas;

2) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas.

153. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

154. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

155. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.

156. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi Tarybos sutikimą. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas, įvertinęs Vyriausybės ir Tarybos nuomonę.

157. Pagal patikėjimo sutartį gautą valstybės turtą Universitetas gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo nurodyta valstybės turto patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina Universiteto veiklai užtikrinti.

158. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi Universiteto vidaus tvarkos taisyklių.

159. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

2) valstybės biudžeto lėšos studijoms;

3) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6) valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

160. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

XII skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

161. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

162. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Sprendimas priimamas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

163. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________