LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO 2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 18 d. Nr. A1-248
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. 1), 20 straipsniu:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A1-248
EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO 2012 METŲ PROGRAMA
| Valstybė narė – Lietuva |
| Fondas – Europos pabėgėlių fondas |
| Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| Programos metai – 2012 m. |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – atsakinga institucija) parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 (Žin., 2010, Nr. 78-4045) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus atliekamos atsižvelgiant į šias taisykles, Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. A1-236 (Žin., 2008, Nr. 79-3126), Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantį Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p.21; toliau – Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB) bei 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimą 2008/22/EB, nustatantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 7, p. 68), 2009 m. liepos 9 d., 2010 m. kovo 8 d., 2011 m. kovo 3 d. Europos Komisijos sprendimais 2009/533/EB, 2010/163/ES ir 2011/152/ES, iš dalies keičiančiais sprendimą 2008/22/EB (OL 2009 L 179, p. 62; OL 2010 L 69, p.16; OL 2011 L 62, p. 59; toliau – Europos Komisijos sprendimas 2008/22/EB).
Projektų vertinimo ir atrankos procese dalyvauja atsakinga ir įgaliota institucijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-219 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 68-3423) įgaliotos institucijos funkcijas atlieka Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyrius. Europos pabėgėlių fondo (toliau – EPF) programos Lietuvoje projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EPF finansavimui gauti. Šios procedūros organizuojamos vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo interesų konflikto, dvigubo finansavimo galimybės.
Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija rengia ir derina Gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukciją ir kitus kvietimo teikti paraiškas dokumentus. Minėti dokumentai tvirtinami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas, kai Europos Komisija informuoja valstybę narę, ar EPF metinė programa gali būti patvirtinta, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 20 straipsnio 5 dalyje. Projektų atrankos planas:
| Gairių pareiškėjams patvirtinimas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas |
2012 m. II ketvirtis |
| Gautų paraiškų vertinimas |
2012 m. III ketvirtis |
| Sprendimas dėl paramos skyrimo ir paramos sutarčių pasirašymas |
2012 m. IV ketvirtis |
|
Projektų įgyvendinimas |
2012 m. IV ketvirtis–2014 m. birželio 30 d. |
Įgaliota institucija skelbia kvietimą teikti paraiškas, jas priima ir registruoja, sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai: administracinio atitikties, tinkamumo, projekto naudos ir kokybės vertinimas.
Administracinės atitikties, tinkamumo, projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka įgaliota institucija. Projektų atranka vyksta atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB 14 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams įgaliota institucija rengia vertinimo ataskaitą pagal įgaliotos institucijos parengtą projektų tikrinimo ir vertinimo vidaus tvarką, Atrankos taisykles bei pateikia ją atsakingai institucijai. Atsakinga institucija pateikia įgaliotos institucijos parengtą projektų vertinimo ataskaitą projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris teikia atsakingai institucijai rekomendacijas dėl paramos skyrimo projektams. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Apie sprendimą dėl paramos skyrimo atsakinga institucija raštu informuoja įgaliotą instituciją, kuri savo ruožtu apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus. Taip pat informacija apie priimtą sprendimą dėl paramos projektams skyrimo skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir svetainėje www.epf-eif.lt.
Paramos projektams sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija, pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašę sutartis projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą (tikrina projektų vykdytojų teikiamas ataskaitas, atlieka patikras vietose ir pan.). Atsakinga institucija ir projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EPF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.
2. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
Europos Komisija nustatė strateginius EPF 2012–2013 metų programų tikslus:
– Didesnis dėmesys ES standartams per veiksmų, susijusių su Bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) skirtingų direktyvų reikalavimais, įgyvendinimą. Tai susiję su veiksmais, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių poreikius; kur reikalinga, prieglobsčio prašytojų priėmimo, apgyvendinimo sąlygų gerinimu; prieglobsčio procedūrų gerinimu.
Prieglobsčio prašytojai, kol laukia sprendimo dėl apsaugos suteikimo ar nesuteikimo, gyvena Užsieniečių registracijos centre (toliau – URC) Pabradėje. 2010 metais buvo pagerintos apgyvendinimo sąlygos šeimoms su mažamečiais vaikais, įkuriant juos atskirame URC pastato aukšte. Taip pat įdarbintas socialinis darbuotojas ir psichologas darbui su prieglobsčio prašytojais.
Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, įgyvendindamas EPF finansuojamus projektus, 2008 metais įsteigė dienos centrą „Kultūrų įkalnė“, kur prieglobsčio prašytojams teikiamos įvairios konsultacijos, pagalba ir pan.
Šio Europos Komisijos EPF 2012–2013 metų programoms nustatyto tikslo bus siekiama 2.1.1 punkte nurodyto veiksmo „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“ veiklomis.
– Nacionalinių gebėjimų stiprinimas per valstybių narių bendradarbiavimą
Pagal EPF 2010 metų programą pirmą kartą nuo 2008 metų buvo finansuoti du projektai pagal EPF antrąjį prioritetą: Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektas „Lietuvos prieglobsčio sistema: teisinis ir praktinis efektyvumo vertinimas“ (projektas įgyvendinamas iki 2012 m. sausio 31 d.) ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos projektas „Gebėjimų kaupti, vertinti ir skleisti informaciją apie kilmės šalis didinimas“ (projektas įgyvendinamas iki 2012 m. birželio 30 d.).
Šio Europos Komisijos EPF 2012–2013 metų programoms nustatyto tikslo bus siekiama 2.2.1 punkte nurodyto veiksmo „Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką visų pirma siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas“ veiklomis.
– Padidintas persikėlimo ir perkėlimo veiklų skaičius
Lietuvos atsakinga institucija nėra pasirinkusi EPF trečiojo prioriteto ir nevykdo trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės persikėlimo bei perkėlimo veiklų savo metinėse programose. Tačiau siekdama prisidėti prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp ES valstybių narių principo užtikrinimo ir atsižvelgdama į Maltos Respublikos siūlymą prisijungti prie Maltos rengiamo, bendrai finansuojamo iš EPF projekto dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo iš Maltos į kitas ES valstybes nares (toliau – Perkėlimo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė dalyvauti Perkėlimo projekte ir 2012 metais perkelti iš Maltos Respublikos į Lietuvos Respubliką iki 6 prieglobsčio prašytojų.
I prioritetas: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas.
Šio prioriteto tikslas – padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei visapusišką ir visiems galiojantį 1951 m. Ženevos konvencijos taikymą EPF tikslinės grupės atstovams.
Lėšos gali būti skiriamos įgyvendinant specialiuosius prioritetus:
– veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius, ir specifines priemones, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;
– veiksmus, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialiąsias mokymo programas.
2.1.1. Veiksmas „Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas“
2.1.1.1. Veiksmo tikslas ir taikymo sritis
Šio veiksmo tikslas – gerinti prieglobsčio suteikimo procedūras bei priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas.
Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje, lyginant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, yra pakankamai reglamentuota, o Lietuvos prieglobsčio sistema yra integruota į kuriamą BEPS.
Užsieniečiai prašymą suteikti prieglobstį gali pateikti Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte, miesto, rajono teritorinėje policijos įstaigoje arba URC.
Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę prieglobsčio prašytojai, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis (2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 79 straipsnio 2 dalis (Žin., 2004, Nr. 73-2539)), apgyvendinami URC (nelydimi nepilnamečiai – Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje), kur nuo trijų iki šešių mėnesių, o kartais ir ilgiau, laukia sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Šis laikotarpis jiems tampa dideliu išbandymu, ypač vaikams ir moterims. Todėl ypatingas dėmesys turi būti sutelktas pažeidžiamoms grupėms, kurioms turi būti sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Prieglobsčio prašytojams URC suteiktos gyvenimo sąlygos turi būti gerinamos, ypač atsižvelgiant į greitą gyvenamųjų patalpų nusidėvėjimą.
Priėmimo sąlygų gerinimas turėtų apimti ir valstybės institucijų specialistų, dirbančių prieglobsčio srityje, kvalifikacijos prieglobsčio procedūros vykdymo klausimais tobulinimą.
Kad būtų suteikta prieglobsčio prašytojams galimybė gauti paslaugas, kurios būtinos jų visaverčiam gyvenimui laukiant sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, būtina prieglobsčio prašytojams turėti galimybę mokytis lietuvių kalbos, internetu palaikyti ryšį su artimaisiais savo kilmės šalyse, gauti konsultacijas aktualiais jiems klausimais, bendrauti tarpusavyje, dalyvauti susitikimuose su vietos bendruomenės nariais, tokiu būdu mažinant vietos bendruomenės negatyvų nusiteikimą jų atžvilgiu; tobulėti, laisviau judėti ir pajusti dvasinį bei psichologinį komfortą.
2.1.1.2. Numatomi paramos gavėjai
Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.
2.1.1.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Netaikoma.
2.1.1.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai
Bendra pastaba: tikslus paraiškų skaičius bus žinomas tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės atstovų (TGA) skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir gavus galutines projektų ataskaitas.
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Suremontuotų objektų skaičius |
Rezultatas |
1 |
Pagerintos TGA gyvenimo sąlygos URC |
| Materialinės pagalbos/ paramos gavusių TGA skaičius |
150 |
||
| Teisinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
70 |
Geresnės TGA galimybės pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, pagerintos TGA žinios apie savo teises ir pareigas |
| TGA, kuriems buvo suteiktos vertimo paslaugos, skaičius |
50 |
||
| Socialinę pagalbą gavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
30 |
Pagerinta TGA ir ypatingai pažeidžiamų asmenų psichosocialinė, kultūrinė adaptacija, pagerintos TGA galimybės pradėti integracijos procesą |
| Sveikatos priežiūros paslaugas gavusių TGA skaičius |
30 |
||
| Psichologinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių TGA skaičius |
10 |
||
| Sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose dalyvavusių TGA skaičius |
70 |
||
| Lietuvių kalbos mokymuose, kursuose dalyvavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
30 |
Pagerintos TGA lietuvių kalbos žinios, IT kompetencijos, pagerinta TGA adaptacija; pagerintos TGA galimybės pradėti integracijos procesą |
| IT mokymuose dalyvavusių TGA skaičius |
50 |
||
| Renginiuose dalyvavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
100 |
Padidintas visuomenės informuotumas apie TGA, tolerancija TGA atžvilgiu, geresnė TGA komunikacija su vietos bendruomene |
| Renginių, skirtų TGA kartu su vietos bendruomene, skaičius |
4 |
2.1.1.5. Informuotumas apie ES finansinę paramą
Informuotumas apie ES finansinę paramą užtikrinamas vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti galimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija parengė Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų Lietuvoje paramą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-105 (Žin., 2011, Nr. 25-1225).
Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis – EPF programos lygmeniu ir EPF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Vadovaudamasi Europos Komisijos sprendimo 2008/22/EB 33 straipsniu, atsakinga institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EPF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Informacija viešai skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir interneto svetainėje www.epf-eif.lt.
Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir projektų vykdytojai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Projektų vykdytojai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.
2.1.1.6. Jeigu būtina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas ES priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
EPF programos remiami veiksmai papildo Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) programos ir Europos socialinio fondo (toliau – ESF) įgyvendinamas priemones.
Atsižvelgiant į šių ir kitų ES instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus, EPF programos Lietuvoje projektai atrenkami, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo. Atsakinga ir įgaliota institucijos siekia užtikrinti, kad EPF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruoja kitų ES fondų finansuojamas programas ir priemones, tarp jų EIF ir ESF, todėl bendradarbiavimas nėra sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis, su projektų atrankos ir priežiūros komitetu, užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, įtraukiant į Gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EPF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal kitas ES ir nacionalines programas ir pan.
2.1.2. Veiksmas „Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija“
2.1.2.1. Veiksmo tikslas ir taikymo sritis
Šio veiksmo tikslas – sumažinti prieglobstį gavusių užsieniečių priklausomumą nuo valstybės paramos ir skatinti jų integraciją į Lietuvos visuomenę.
Prieglobstį gavę užsieniečiai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – PPC) Ruklos miestelyje, Jonavos rajone. Vėliau prieglobstį gavusių užsieniečių integracija vyksta atitinkamų savivaldybių teritorijose. Integracija PPC trunka iki 8 mėnesių. Jeigu prieglobstį gavę užsieniečiai priklauso pažeidžiamoms grupėms – nelydimi nepilnamečiai vaikai, nėščios moterys, asmenys, patyrę kankinimus, asmenys, turintys psichikos sutrikimų, pensinio amžiaus asmenys, taip pat neįgalūs asmenys, šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 18 mėnesių. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, atsižvelgiant į vaiko interesus, paramos teikimo PPC laikotarpis gali būti pratęstas, kol jiems sueis 18 metų. Jeigu per nustatytą laikotarpį prieglobstį gavusiam užsieniečiui dėl objektyvių priežasčių nepavyko pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 12 mėnesių.
Paramos integracijai PPC gavimo laikotarpiu prieglobstį gavusiam užsieniečiui yra teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros bei teisinės paslaugos; organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai; Lietuvos visuomenės pažinimo kursai; kartu su teritorine darbo birža organizuojamas tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai; ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį; mokyklinio amžiaus vaikams – lankyti bendrojo lavinimo mokyklas; teikiama psichologo pagalba. Teikiant valstybės paramą PPC prieglobstį gavusiam užsieniečiui kas mėnesį yra išmokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms; prieglobstį gavę užsieniečiai pagal normatyvus yra aprūpinami būtiniausiais rūbais, higienos reikmenimis, namų apyvokos daiktais ir priemonėmis.
Pasibaigus integracijai PPC, savivaldybių teritorijoje teikiamos paramos laikotarpis trunka iki 12 mėn., jeigu prieglobstį gavęs užsienietis patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, jam socialinės integracijos programa gali būti pratęsta iki 60 mėnesių. Paramos laikotarpio pradžia skaičiuojama nuo prieglobstį gavusio užsieniečio išvykimo iš PPC dienos, bet ne ilgiau kaip numatyta leidime laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba iki prieglobstį gavusio užsieniečio išvykimo iš šalies.
Savivaldybėse integraciją įgyvendinanti institucija, pasirašiusi sutartį su PPC dėl paramos integracijai teikimo, sudaro su prieglobstį gavusiu užsieniečiu ar jo šeima sutartį, kurioje aptariamos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybė ir galiojimo terminas.
Pasibaigus prieglobstį gavusio užsieniečio socialinės integracijos laikotarpiui, prieglobstį gavusiam užsieniečiui taikomi bendrieji Lietuvos Respublikos teisės aktai, įtvirtinantys socialines, ekonomines ir kitas jo teises.
Prieglobstį gavusio užsieniečio sėkmingai integracijai svarbios visos įmanomos priemonės, tačiau aktualiausia – prieglobstį gavusio užsieniečio užimtumas ar įsidarbinimas, kuris tiek integracijos metu, tiek pradedant jam savarankišką gyvenimą, savivaldybėse pasibaigus integracijos programoms, yra nepakankamas.
2.1.2.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.1.2.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai
Bendra pastaba: tikslus paraiškų skaičius bus žinomas tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės atstovų (TGA) skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir gavus galutines projektų ataskaitas.
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Materialinės pagalbos/paramos gavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
40 |
Pagerintos TGA pragyvenimo sąlygos |
| Teisinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
20 |
Pagerintos TGA žinios apie savo teises ir pareigas |
| Socialinę pagalbą gavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
50 |
Pagerinta TGA ir ypatingai pažeidžiamų asmenų psichosocialinė, kultūrinė adaptacija, palengvintas integracijos procesas |
| Sveikatos priežiūros paslaugas gavusių TGA skaičius |
30 |
||
| Psichologinę pagalbą ir (arba) konsultacijas gavusių TGA skaičius |
20 |
||
| Sporto užsiėmimuose ir kituose laisvalaikio užimtumo užsiėmimuose dalyvavusių TGA skaičius |
70 |
||
| Lietuvių kalbos mokymuose, kursuose dalyvavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
15 |
Pagerintos TGA lietuvių kalbos žinios, IT kompetencijos, pagerinta TGA adaptacija ir integracijos procesas |
| IT mokymuose dalyvavusių TGA skaičius |
10 |
||
| Profesinio konsultavimo paslaugas gavusių ir/arba mokymuose dalyvavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
5 |
Pagerinti TGA gebėjimai pasirūpinti savo socialine, ekonomine padėtimi, efektyvesnė TGA integracija į Lietuvos darbo rinką |
| Asmeninių kompetencijų kėlimo užsiėmimus lankiusių TGA skaičius |
30 |
||
| Renginiuose dalyvavusių TGA skaičius |
Rezultatas |
100 |
Padidintas visuomenės informuotumas apie TGA, tolerancija TGA atžvilgiu, geresnė TGA komunikacija su vietos bendruomene |
| Renginių, skirtų TGA kartu su vietos bendruomene, skaičius |
4 |
2.1.2.6. Jeigu būtina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas ES priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
II prioritetas: orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, kad būtų galima įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.
Pagrindinis praktinio bendradarbiavimo tikslas – tobulinti valstybių narių sprendimų priėmimą pagal ES prieglobsčio teisės aktų nustatytų taisyklių sistemą.
Lėšos gali būti skiriamos įgyvendinti specialiuosius prioritetus:
– priemonėms, skirtoms atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;
– priemonėms, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kurti;
– priemonėms, kurios didintų nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.
2.2.1. Veiksmas „Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas“
2.2.1.1. Veiksmo tikslas ir taikymo sritis
Bendradarbiavimas prieglobsčio klausimais tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių narių prieglobsčio sistemos institucijų turi būti naudingai plėtojamas, kad būtų patobulinta sprendimų priėmimo kokybė, prieglobsčio suteikimo proceso valdymo veiksmingumas ir efektyvumas.
ES valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė priemonė, padėsianti išanalizuoti valstybių narių prieglobsčio praktiką, politikos prioritetus ir galimybes, todėl bus remiami veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą; stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; stiprinami gebėjimai vertinti prašymus suteikti prieglobstį, įskaitant apeliacinius skundus; bus prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio įvertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.
Projektai galėtų apimti apsikeitimą informacija, gerosios praktikos pavyzdžius bei plėtoti naujas idėjas; skatinti nacionalinių gebėjimų stiprinimą per valstybių narių praktinį bendradarbiavimą, informacijos apie kilmės šalis rinkimą; bendradarbiavimą, teikiant atrankos pagalbą ekstremalių situacijų atveju ir pan.
2.2.1.3. Prašome nurodyti, jeigu būtina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.2.1.4. Numatomi rezultatai ir rodikliai
Bendra pastaba: tikslus paraiškų skaičius bus žinomas tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės atstovų (TGA) skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir gavus galutines projektų ataskaitas.
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Pažymų apie kilmės šalis skaičius |
Rezultatas |
25 |
Pagerinti prieglobsčio srities valstybės įstaigų specialistų gebėjimai, pažymų apie kilmės šalis kokybė, pagerinta sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo kokybė |
| Informacijos apie kilmės šalis sklaida ar platinimas informacinėje sistemoje |
Rezultatas |
1 |
|
| Apmokytų valstybės įstaigų specialistų skaičius |
Rezultatas |
5 |
|
| Bendras sukurtų metodikų, atliktų tyrimų ir pan. skaičius |
Rezultatas |
2 |
2.2.1.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
3. TECHNINĖ PAGALBA
3.1. Techninės pagalbos tikslas
Pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti metinės programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito institucijoms pasinaudoti reikalingomis paslaugomis. Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 procentų, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama.
Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu 2008/22/EB techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojamos:
– išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuomą, komandiruočių išlaidas ES ir nacionaliniu lygiu, atsargas ir pan.);
– išlaidos, susijusios su audito ir patikrų vietose veikla;
– išlaidos, susijusios su veiksmų ir projektų vertinimu;
– išlaidos, susijusios su informacija, jos sklaida ir veiksmų skaidrumu;
– išlaidos, skirtos EPF valdymui, stebėsenai ir vertinimui reikalingoms kompiuterinėms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;
– išlaidos, susijusios su projektų atrankos ir priežiūros komitetų, darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);
– išlaidos, susijusios su EPF veiklai vykdyti reikalingų administracinių gebėjimų stiprinimu;
– išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiais (pagal ES nustatytas taisykles).
4. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Valstybė narė – |
Lietuvos Respublika |
||||||||
| Metinė programa – |
2012 metų programa |
||||||||
| Fondas – |
Europos pabėgėlių fondas |
||||||||
| (visos sumos nurodytos eurais) |
Prioirteto Nr. |
Specialaus prioriteto Nr. |
Bendrijos įnašas |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis, procentais |
Bendrijos sumos dalis |
|
| (a) |
(b) |
(c) |
(d=a+b+c) |
(e=a/d) |
(d/iš viso d) |
||||
| Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas |
1 |
2 |
209 558,23 |
69 852,75 |
0,00 |
279 410,98 |
75 |
37,13 % |
|
| Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracija |
1 |
1 |
260 658,02 |
86 886,01 |
0,00 |
347 544,03 |
75 |
46,19 % |
|
| Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas |
2 |
3 |
54 303,75 |
18 101,25 |
0,00 |
72 405,00 |
75 |
9,62 % |
|
| Techninė pagalba |
- |
- |
53 105,00 |
0,00 |
0,00 |
53 105,00 |
100 |
7,06 % |
|
| IŠ VISO |
- |
- |
577 625,00 |
174 840,01 |
0,00 |
752 465,01 |
76,76 |
100 % |
|
Projektų išlaidų tinkamumo pradžia – 2012 m. sausio 1 d.
Projektų išlaidų tinkamumo pabaiga – 2014 m. birželio 30 d.
Techninės pagalbos lėšų naudojimo pradžia – 2012 m. sausio mėn.
Techninės pagalbos lėšų naudojimo pabaiga – 2015 m. kovo mėn.