LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINIO KINO CENTRO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2008 m. liepos 29 d. Nr. ĮV-349
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 201 punktą ir atsižvelgdamas į Nacionalinio kino centro koncepcijos rengimo darbo grupės išvadas ir pasiūlymus (2008 m. kovo 19 d. posėdžio protokolas Nr. 1),
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. ĮV-349
NACIONALINIO KINO CENTRO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinio kino centro koncepcija (toliau – Koncepcija), parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 201 punktą, aptaria esamos būklės analizę, užsienio šalių patirtį, Nacionalinio kino centro tikslą, uždavinius, funkcijas, teisinę formą.
2. Nacionalinio kino centro įsteigimo poreikį sąlygoja valstybės kino politikos, skatinančios šalies kino ir audiovizualinės srities plėtrą ir sklaidą, įgyvendinimas, kino finansavimo administravimo, tarptautinių ryšių plėtojimo, sklaidos, edukacijos, kino statistikos ir informacijos kaupimo bei teikimo koordinavimo gerinimas. Nacionalinio kino centro veikla turėtų sustiprinti nacionalinio kino meno konkurencingumą tarptautinėje kino rinkoje, filmų platinimo ir viešo rodymo priežiūrą, prisidėtų prie nacionalinio kino paveldo išsaugojimo, skatintų mokslinius tyrimus.
3. Šioje Koncepcijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos kino įstatyme (Žin., 2002, Nr. 31-1107) vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Kino valstybinio valdymo pagrindai, nacionalinio filmo sąvoka, nacionalinių filmų gamybos, platinimo ir viešo rodymo tvarka, finansavimas, užsienio filmų platinimo bei viešo rodymo Lietuvos Respublikoje tvarka nustatyti Kino įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 1055 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kino įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 70-2906) įgaliojo Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją (toliau – Kultūros ministerija) įgyvendinti valstybės politiką kino srityje, Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Lietuvos archyvų departamentas) įgaliojo rūpintis kino paveldo apsauga ir būti už ją atsakingą.
Įgyvendinant Kino įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl Filmų indeksavimo komisijos sudėties, jos nuostatų, šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkos ir filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2462) patvirtinta Filmų indeksavimo komisija, jos nuostatai ir filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą tvarka. Filmų indeksavimo komisija už savo veiklą yra atsakinga ir atskaitinga Kultūros ministerijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 910 (Žin., 2003, Nr. 71-3224) įsteigtas Filmų registras, kuriame kaupiama ir saugoma informacija apie visus šalyje platinamus ir viešai rodomus filmus. Filmų registro tvarkytoja yra Kultūros ministerija. Prie Kultūros ministerijos veikia kolegiali, patariamojo balso teisę turinti institucija Kino taryba, kuri analizuoja Lietuvos kino plėtros ir sklaidos klausimus, nagrinėja kino programas ir filmų gamybos projektus, pretenduojančius gauti valstybės finansavimą. Kino tarybos nuostatai ir jos sudėtis patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 482 (Žin., 2003, Nr. 1-21).
Valstybės biudžeto lėšos kino projektams skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir Nacionalinio kino rėmimo programos lėšų skyrimo kino projektams taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ĮV-615 (Žin., 2006, Nr. 125-4772). Taisyklės nustato lėšų kino projektams skyrimo, paraiškų pateikimo, priėmimo, vertinimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarką.
5. Kultūros ministerija koordinuoja veiklą, susijusią su Lietuvos dalyvavimu Europos Sąjungos ir Europos Tarybos organizacijose, programose ir fonduose, įkurtuose kino srities plėtrai skatinti. Nuo 1993 metų Lietuva yra Europos Tarybos Audiovizualinės Observatorijos, kurios tikslas yra rinkti, apdoroti ir skelbti Europos audiovizualinio sektoriaus informaciją, narė. 1999 m. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos Konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos (Žin., 1999, Nr. 86-2566) bei priėmus Kino įstatymą, 2007 metais buvo sukurtas juridinis pagrindas Lietuvai įstoti ir dalyvauti Europos Tarybos Europos kino paramos fonde Eurimages, kuris remia Europos bendros gamybos audiovizualinių, kinematografinių darbų produkciją, platinimą ir transliavimą. Nuo 2003 metų Lietuva dalyvauja Europos Sąjungos audiovizualinio sektoriaus paramos programoje MEDIA, kuri stiprina Europos filmų, televizijos ir naujosios medijos konkurencingumą, skatina audiovizualinio sektoriaus plėtrą Europoje. Kultūros ministerija 2003 metais įsteigė Europos MEDIA programų biurą, priklausantį Europos Sąjungos MEDIA biurų tinklui. 2005 metais Kultūros ministerija kartu su Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos kultūros ministerijomis pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo Baltic Films projekte. Pagal šią sutartį šalys bendromis pastangomis pristato Baltijos valstybių kino ir videoprodukciją svarbiausiose rinkose ir plečia kino bei videopramonę Baltijos valstybėse.
Atstovu MEDIA Komitete, Europos Tarybos Audiovizualinėje Observatorijoje ir bendradarbiavimo projekte Baltic Films yra paskirtas vienas Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas. Didesni žmogiškieji ištekliai sudarytų galimybes konstruktyviau atstovauti Lietuvai, vykdyti ilgalaikę kino politiką tarptautinėje srityje.
6. Lietuvos kino specialistai rengiami Lietuvos aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose. Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto Kino ir TV katedroje rengiami profesionalūs bakalauro ir magistro kvalifikacinio laipsnio kino ir televizijos režisieriai, televizijos operatoriai, garso režisieriai, muzikos, kino bei teatro vadybininkai. 1994 metais Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje įkurta Mokomoji Kino ir TV studija organizuoja praktines kino ir televizijos užduotis, bendradarbiauja su įvairiomis kino ir televizijos institucijomis Lietuvoje bei kitose šalyse, rengia tarptautinius mokymus „Vasaros Media studija“. Nuo 2002 metų Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje pradėti ruošti profesionalūs kino animatoriai. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedroje dėstoma bakalauro studijų programa „Audiovizualinis menas“. Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje Dizaino fakultete grafinio dizaino studijų programa suteikia galimybę studentams įgyti skaitmeninės animacijos specializaciją. Didelę paramą kuriant edukacinę Lietuvos audiovizualinio meno sistemą teikia bendradarbiavimas su kitų Europos šalių – Lenkijos, Suomijos, Anglijos ir kitų šalių – kino mokyklomis. Šalyje veikia ir viešosios įstaigos, valstybinės biudžetinės įstaigos bei uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios neformalųjį švietimą kino srityje („Meno avilys“, „Skalvijos“ kino centras“ organizuojama „Skalvijos“ kino akademija“, UAB „Lietuvos kinas“, „Vaizdų kultūros studija“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, kultūros centras „Garsas“ ir kt.). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Lietuvos jaunimui atsirado daugiau galimybių įgyti kino srities specialybes užsienio šalyse. Tarptautinės studentų mainų programos suteikia galimybes studijuoti kino ir audiovizualinį meną užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Kultūros ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 525 „Dėl valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams įsteigimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1401), kasmet paskirsto valstybės stipendijas kino kūrėjams, kurios sudaro sąlygas plėtoti kino meno kūrybą bei kelti profesinį meistriškumą.
Tačiau kino kūrėjams skiriamų stipendijų kiekis yra nepakankamas. Būtina užtikrinti intensyvesnę podiplominės edukacijos galimybių plėtrą, kuri skatintų jaunų kino specialistų integraciją į kino rinką, praplėstų ją.
7. Lietuvos kino menininkai ir kino specialistai yra susibūrę į kūrybiniams ir profesiniams interesams atstovaujančias organizacijas. 1991 metais įkurta Lietuvos kinematografininkų sąjunga, kuriai 2005 metais suteiktas Meno kūrėjų organizacijos statusas, pastaruoju metu vienija 234 narius. 1993 metais įsteigta Kino rodytojų asociacija, kuriai priklauso 7 juridiniai asmenys Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Nuo 1994 metų Lietuvoje veikia Nepriklausomų prodiuserių asociacija, kuri vienija 25 nepriklausomus kino ir videoprodiuserius. Vaidybinius ir dokumentinius filmus Lietuvoje gamina 36 kino organizacijos, animacinius – 9. Lietuvoje filmus platina 7 kino organizacijos, filmai demonstruojami 19 kino teatrų, 76 kino salėse.
Už Lietuvos kino paveldo apsaugą atsakinga Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos archyvų departamentas. Jis priima saugoti nacionalinių filmų, kurių gamyba iš dalies ar visiškai finansuojama iš valstybės biudžeto, originalias medžiagas, jas atnaujina, naudoja mokslinio tyrimo, kūrybiniams ir kitiems tikslams. Lietuvos centriniame valstybės archyve, kuris yra pavaldus Lietuvos archyvų departamentui, saugomi 7612 pavadinimų kino dokumentai: pirmųjų pasaulio kino filmų kopijos, Lietuvos kino kronikos kolekcija, tarybinė kino kronika, vokiečių okupacijos laikų kino kronika, pirmieji lietuviški vaidybiniai filmai, dokumentiniai filmai-kronikos, apybraižos, Lietuvos kino studijos kino žurnalai, kino metraštis, kiti vaidybiniai ir dokumentiniai filmai. Dalis filmų saugoma ir UAB „Lietuvos kinas“, kurios akcininkė yra valstybė, o akcijų valdytoja yra Kultūros ministerija.
Nors Lietuvoje yra susiformavusi kino srities infrastruktūra, susikūrė ir veikia kino veikla užsiimančios, profesiniams ir kūrybiniams interesams atstovaujančios organizacijos, tačiau tarp jų trūksta koordinacijos, veiklos sisteminimo. Nepakankamai koordinuojamas lietuviškų filmų bei užsienio filmų kopijų kaupimas, nes Lietuvos valstybinio archyvo bei UAB „Lietuvos kinas“ filmų kolekcijos yra nepilnos, sovietiniais metais sukurtų lietuviškų filmų negatyvai yra Rusijos Federacijos kino archyvuose, todėl nėra galimybių gaminti naujas kokybiškas tų filmų kopijas.
8. Kino įstatymas reglamentuoja, kad lėšų skyrimo kino projektams tvarką ir sąlygas nustato Kultūros ministerija. Pagal Taisykles lėšas kino projektams iš dalies finansuoti įsakymu skiria kultūros ministras, įvertinęs Kino tarybos pateiktas rekomendacijas bei išvadas. Valstybės biudžeto ir Nacionalinio kino rėmimo programos lėšos kino projektams iš dalies finansuoti kiekvienais metais yra numatomos Kultūros ministerijos biudžete. Šios lėšos per 1992–2007 metus padidėjo nuo 1,5 mln. litų iki 7,5 mln. litų. 1992–2006 metais Lietuvoje yra sukurti 37 pilno metražo vaidybiniai filmai (vidutiniškai 2 per metus), 53 trumpo metražo vaidybiniai filmai (vidutiniškai 3 per metus), 202 dokumentiniai filmai (vidutiniškai 13 per metus), 93 animaciniai filmai (vidutiniškai 6 per metus). Tačiau valstybės skiriamos lėšos nepakankamai tenkina kino gamybos poreikius. Kino finansavimu ir sukurtų filmų skaičiumi Lietuva gerokai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Nepriklausomų prodiuserių asociacijos duomenimis, Lietuvos kinematografininkai yra pajėgūs kasmet pagaminti 40–45 įvairaus metražo lietuviškus dokumentinius kino filmus, 25–30 įvairaus metražo lietuviškus animacinius filmus bei 4–5 pilno metražo bendros gamybos vaidybinius filmus. 50 procentų visų šalyje 1995–2006 metais pagamintų pilno metražo vaidybinių filmų yra bendros gamybos. Numatoma, kad Lietuvos narystė Europos Tarybos Europos kino paramos fonde Eurimages suaktyvins Lietuvos kino industriją, sudarys sąlygas kasmet pagaminti 2–3 bendros gamybos pilno metražo vaidybinius filmus, 3–4 bendros gamybos pilno metražo dokumentinius ir 1 bendros gamybos pilno metražo animacinį filmą.
Didėjant kino gamybai skiriamoms valstybės lėšoms ir siekiant geriau administruoti Lietuvos kino kūrėjų projektų finansavimą, teikiamų paraiškų ir ataskaitų vertinimą, projektų įgyvendinimo kontrolę, reikalingi didesni žmogiškieji ištekliai.
9. Lietuvoje kasmet rengiami 7 svarbūs kino festivaliai, kuriuos iš dalies finansuoja Kultūros ministerija: tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, „Vilniaus tarptautinis dokumentinių filmų festivalis“, Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“, tarptautinis mažų kino formų festivalis „Tinklai“, tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“, lietuviško komercinio filmo festivalis „AXX“ ir tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis. Išskyrus festivalį „Kino pavasaris“, kuris vyksta jau 11 metų, kitų festivalių tradicijos tęsiasi tik keletą metų. Festivalių lankytojų skaičius didėja. „Kino pavasaryje“ 2006 metais apsilankė 43 609 žiūrovai, o 2007 metais – 47 295 žiūrovai, Tarptautinio vaikų ir jaunimo kino festivalio žiūrovų skaičius išaugo nuo 1500 iki 4000. Filmų programos demonstruojamos ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Reguliariai rengiami ir kiti specializuoti kino renginiai: nebylaus kino festivalis „Tylos garsai“, Lenkų kino savaitė, Prancūzų kino naktys, Moterų filmų festivalis, Naujojo Rusijos kino dienos, Ispanijos kino savaitė ir kt. Festivaliai ir kiti kino renginiai formuoja edukacines ir menines tradicijas, ugdo vartotojo skonį, skleidžia ir populiarina Lietuvos kiną. Tačiau šalyje demonstruojamų lietuviškų filmų dalis yra labai maža, jų pristatymas kino festivaliuose yra nepakankamas, stokojama profesionalios rinkodaros, silpna jo sklaida televizijoje, menui ir kultūrai skirtuose leidiniuose.
Informacija apie festivalius, kitus kino renginius ir duomenys apie nacionalinį kiną skelbiami Lietuvos kinematografininkų sąjungos (www.kinosajunga.lt) tinklalapyje, pagal viešosios įstaigos „Uljana Kim ir ko“ projektą „Lietuvos kino sklaidos ir informacijos biuras“ sukurtame tinklalapyje (www.lfc.lt), tačiau tai neužtikrina sistemingos kino informacijos kaupimo, operatyvaus jos teikimo. Būtina gerinti kino statistikos ir informacijos kaupimą, informacijos teikimo koordinavimą.
10. Esamos būklės analizė atskleidžia šias kino srities ypatybes:
10.4. Lietuvoje yra susiformavusi kino infrastruktūra, veikia kūrybiniams ir profesiniams kino srities specialistų interesams atstovaujančios organizacijos;
10.7. kino festivaliai ir kiti kino renginiai skleidžia ir populiarina kino meną, ugdo žiūrovo skonį, formuoja edukacines ir menines tradicijas;
10.8. riboti žmogiškieji ištekliai valstybės valdymo lygmenyje nepakankamai užtikrina sistemingą kino politikos vykdymą (už jį Kultūros ministerijoje yra atsakingi du valstybės tarnautojai);
10.9. kino gamybos finansavimu ir sukurtų filmų skaičiumi Lietuva atsilieka nuo Estijos, Latvijos ir kitų Europos šalių;
10.13. tarp kūrybinius, profesinius interesus atstovaujančių kino organizacijų trūksta veiklos koordinacijos, teikiamos kino informacijos tikslumo ir operatyvumo;
11. Lietuvos kino sektoriaus esamos būklės analizė rodo, kad valstybėje turi atsirasti kino sritį administruojanti ir kino proceso grandis koordinuojanti, kino srities raidos perspektyvą užtikrinanti įstaiga, kuri atliktų kokybišką kino projektams skiriamų lėšų administravimą, koordinuotų Lietuvos kino sklaidą šalyje ir užsienyje, prisidėtų prie nacionalinio kino paveldo išsaugojimo, atliktų mokslinius tyrimus, gerintų filmų platinimo ir viešo rodymo priežiūrą Lietuvoje, sukurtų vieningą kino srities informacijos ir statistikos bazę, plėstų kino meno kūrėjų profesinio meistriškumo ir kvalifikacijos kėlimo galimybes, skatintų šalies kino organizacijų bendradarbiavimą. Šias funkcijas būtų tikslinga pavesti vykdyti tam tikslui įsteigtai biudžetinei įstaigai, atliekančiai viešojo administravimo funkcijas. Užsienio šalyse panašios įstaigos sėkmingai veikia jau keliolika metų.
III. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS
12. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos narių, kurioje nėra specialios valstybės institucijos, administruojančios valstybės skiriamas lėšas kino sričiai plėtoti ir vykdančios kryptingą kino sklaidą nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje. Europos Sąjungos šalyse šias funkcijas vykdo specialios institucijos – departamentai, fondai, institutai, tarybos. Keleto šalių institucijų apžvalga leidžia apibrėžti esminius jų veiklos principus.
13. Latvijos nacionalinis kino centras (toliau – Centras) įsteigtas 1991 metais, iš pradžių veikė kaip Latvijos Respublikos kultūros ministerijos departamentas, šiuo metu Centras yra valstybės agentūra, atskaitinga šiai ministerijai. Pagrindiniai jo veiklos tikslai: administruoti filmų gamybai skirtas biudžeto lėšas, rengti kino sritį reglamentuojančių teisės aktų projektus, rūpintis nacionaliniu kino paveldu, skleisti Latvijos filmus užsienyje, bendradarbiauti su giminingomis organizacijomis šalyje ir užsienyje. Centre dirba devyniolika darbuotojų administracijos, informacijos ir platinimo, registro, finansų ir biudžeto, MediaDesk centro skyriuose bei Latvijos kino centrui priklausančiame Rygos kino muziejuje. Latvijos kino centrui talkina nepriklausomi ekspertai ir Latvijos Respublikos kultūros ministro įsakymu sudaryta Kino taryba, į kurią narius deleguoja Latvijos kinematografininkų sąjunga, prodiuseriai ir Latvijos Respublikos kultūros ministerija.
14. Estijos filmų fondas (toliau – Fondas) įsteigtas 1997 metais ir yra atskaitingas Estijos Respublikos kultūros ministerijai. Pagrindiniai veiklos tikslai: finansuoti filmų gamybą, vystyti tarptautinius ryšius kino srityje, skleisti nacionalinius kino filmus šalyje ir užsienyje, rūpintis Estijos kino kūrėjų mokymu ir audiovizualinių programų vystymu, kurti ir plėtoti Estijos filmų duomenų bazę. Fondas atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose, fonduose, institucijose. Fondą administruoja Taryba ir Valdyba. Tarybą trejų metų laikotarpiui skiria Estijos Respublikos kultūros ministras. Taryba planuoja, organizuoja ir kontroliuoja visą Fondo veiklą. Taryba trejų metų laikotarpiui skiria Valdybą, kuri naudoja Fondo lėšas neperžengdama savo kompetencijos, organizuoja finansavimui pateiktų projektų patikrą ir finansavimą, vykdo Fondo ekonominę veiklą ir buhalterinę apskaitą, rengia Tarybai tvirtinti dokumentų projektus, renka ir skleidžia informaciją apie filmus, rūpinasi tarptautiniais ryšiais kino srityje. Valdyba už savo veiklą atsiskaito Tarybai.
15. Danijos kino institutas (toliau – Institutas) įsteigtas 1997 metais. Pagrindiniai Instituto veiklos tikslai yra remti kino scenarijų sukūrimą, kino filmų gamybą, rodymą ir sklaidą, skleisti informaciją apie Danijos bei užsienio filmus, rūpintis Danijos filmų pardavimu ir sklaida užsienyje. Institutas kaupia duomenis ir informaciją apie nacionalinį kiną, skleidžia informaciją apie jį, skatina tyrimus. Institutas rengia seminarus bei mokymus, remia visas iniciatyvas ir veiksmus, kurie padeda vystyti Danijos kino meną bei kino kultūrą. Institutą sudaro keturi departamentai: Gamybos ir vystymo, Sklaidos ir rinkodaros, Archyvo ir kinematekos, Administravimo. Specialus instituto padalinys yra skirtas bendradarbiauti su dviem visuomeniniais transliuotojais – Danijos radijumi ir televizija. Institutui vadovauja Vykdomasis komitetas, kurį ketveriems metams tvirtina Danijos Karalystės kultūros ministras. Vykdomasis komitetas tvirtina Valdybą, kurios darbui vadovauja direktorius. Valdyba atsakinga už Instituto vykdomą veiklą. Institutui talkina ekspertai.
16. Islandijos kino centras (toliau – Centras) įsteigtas 2003 metais, jam vadovauja Kino taryba, kurią trejų metų laikotarpiui tvirtina Islandijos Respublikos kultūros ministras. Islandijos Respublikos kultūros ministrui kino taryba padeda formuoti valstybės politiką kino meno srityje. Islandijos Respublikos kultūros ministras skiria Tarybos pirmininką ir vicepirmininką. Kitus narius deleguoja Kino prodiuserių asociacija, Islandijos kino režisierių asociacija, Islandijos kinematografininkų asociacija, Kino teatrų savininkų asociacija bei Islandijos aktorių aljansas. Centro veiklą vykdo administracija, kuriai vadovauja direktorius. Kino projektus svarsto ir savo rekomendacijas Centro direktoriui pateikia ekspertai.
17. Apžvelgtos Europos šalių kino institucijos yra valstybės institucijos, prisidedančios prie šalių kino politikos formavimo bei įgyvendinimo, siekiančios panašių tikslų bei vykdančios panašias funkcijas. Valstybė joms deleguoja kino ir audiovizualinės srities administravimo, finansavimo, tarptautinių ryšių plėtojimo ir kitas funkcijas. Apžvelgtos institucijos yra atskaitingos šalių Kultūros ministerijoms. Institucijų organizacinės struktūros atlieka panašias kino srities funkcijas, naudojasi ekspertų paslaugomis. Skiriasi kino institucijų finansinės galimybės, vadovų skyrimo pobūdis, darbuotojų skaičius. Nacionalinio kino centras Lietuvoje būtų steigiamas atsižvelgiant į panašių Europos kino institucijų patirtį ir darbo praktiką.
IV. NACIONALINIO KINO CENTRO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
19. Nacionalinio kino centro uždaviniai:
19.4. sudaryti sąlygas kino kūrėjams kelti profesinį meistriškumą ir kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse;
20. Nacionalinio kino centro funkcijos:
20.2. organizuoti kino gamybos ir kino sklaidos projektų konkursus, paskirstyti kino sričiai skirtas valstybės biudžeto lėšas, kontroliuoti atsiskaitymą už jas;
20.3. atstovauti Kultūros ministerijai užsienio institucijose ir bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio kino organizacijomis, įgyvendinti tarptautines programas;
20.11. dalyvauti planuojant ir rengiant su kino sritimi susijusius Kultūros ministerijos projektus, programas, renginius, juos inicijuoti;
V. NACIONALINIO KINO CENTRO TEISINĖ FORMA
21. Nacionalinio kino centras būtų steigiamas kaip biudžetinė įstaiga Nacionalinio kino departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Nacionalinio kino departamentas), atliekantis viešojo administravimo funkcijas.
22. Nacionalinio kino departamentas būtų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
23. Nacionalinio kino departamento veikla būtų grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kino įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais nutarimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.
VI. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
24. Siekiant įgyvendinti Koncepciją, reikės:
24.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedus, kultūros ministro įsakymu patvirtinti Nacionalinio kino departamento nuostatus;
24.3. kultūros ministro įsakymais patvirtinti Kino edukacijos ir Kino paveldo sugrąžinimo iš užsienio programas;
VII. NUMATOMI PAKEISTI IR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
25. Siekiant įgyvendinti Koncepciją, numatoma pakeisti:
25.1. Lietuvos Respublikos kino įstatymą (Žin., 2002, Nr. 31-1107);
25.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą „Dėl Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1952);
25.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimą „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kino įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 70-2906);
25.4. Kino tarybos nuostatus, patvirtintus 2002 m. gruodžio 20 d. kultūros ministro įsakymu Nr. 482 „Dėl Kino tarybos nuostatų ir jos sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-21);
25.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 722 „Dėl Filmų indeksavimo komisijos sudėties, jos nuostatų, šios komisijos narių teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarkos ir Filmų indeksavimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2462);
25.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 910 „Dėl Filmų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3224).
26. Siekiant įgyvendinti Koncepciją, numatoma pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir Nacionalinio kino rėmimo programos lėšų skyrimo kino projektams taisykles, patvirtintas 2006 m. lapkričio 10 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-615 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir Nacionalinio kino rėmimo programos lėšų skyrimo kino projektams taisyklių, paraiškos, sąmatų, sutarties, ataskaitos formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 125-4772; 2007, Nr. 133-5412).