LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL METODINIŲ PRINCIPŲ, KURIAIS REMIANTIS BŪTŲ PARENGTA HARMONIZUOTA METODIKA DUOMENIMS SURINKTI IR ABSORBENTŲ BEI IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SKAIČIAVIMAMS ATLIKTI ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS SEKTORIUJE, PATVIRTINIMO
2012 m. sausio 12 d. Nr. D1-27
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784) 1.1.1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395), 9.5 ir 10.6 punktais bei siekdamas užtikrinti kokybišką pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 18-413), Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 126-5728), 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 57) nurodytos kasmet rengiamos nacionalinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos dalies, susijusios su žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus absorbuojamų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimu, parengimą:
1. T v i r t i n u metodinius principus, kuriais remiantis būtų parengta harmonizuota metodika duomenims surinkti ir absorbentų bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams atlikti žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje (pridedama).
2. P a v e d u Valstybinei miškų tarnybai, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtomis Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklų gairėmis (Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, IPCC 2003), rinkti, kaupti ir saugoti informaciją ir duomenis apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro
2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1- 27
METODINIAI PRINCIPAI, KURIAIS REMIANTIS BŪTŲ PARENGTA HARMONIZUOTA METODIKA DUOMENIMS SURINKTI IR ABSORBENTŲ BEI IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SKAIČIAVIMAMS ATLIKTI ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMO IR MIŠKININKYSTĖS SEKTORIUJE
1. Duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą renkami ir absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaita žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje vykdoma pagal Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto parengtas Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklų gaires (Good Practice Guidance for Land Use, Land-Use Change and Forestry, IPCC 2003), kurios parengtos atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo reikalavimus.
2. Pagrindinė informacija ir faktiniai duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti, yra renkami tiesioginių matavimų pastoviuose apskaitos bareliuose būdu. Distanciniai metodai, žemės savininkų deklaracijos apie jų valdose vykstančius žemės naudojimo pokyčius ir kiti duomenys naudojami kaip papildoma informacija.
3. Duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti, renkami atrankiniu metodu nacionalinės miškų inventorizacijos pastoviuose apskaitos bareliuose pagrindu, derinant tiesioginius matavimus su įvertinimais, gautais distanciniais metodais ar kitu būdu. Nuo 1998 m. visoje Lietuvos teritorijoje vykdomos nacionalinės miškų inventorizacijos svarbiausi duomenų surinkimo principai yra šie:
3.1. bendras sistemiškai išdėstytų pastovių apskaitos barelių skaičius – 16 325, informacijos objektyvumas užtikrinamas įslaptinant pastovių apskaitos barelių vietas;
3.2. apskaitos barelių grupės po 4 barelius kiekvienoje išdėstomos pražanginiu būdu 4×4 km, vienas pastovus 500 m2 dydžio apskaitos barelis atstovauja 400 ha;
3.3. pastovių apskaitos barelių permatavimo bei inventorizacijos ciklas – 5 metai, statistinė informacija apie žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą yra apibendrinama kasmet, analizuojant paskutinių 5 metų duomenis;
3.4. nuo 2012 metų natūrinius matavimus vykdo dvi (6 specialistai) miško žemės naudmenų matavimo ir dvi (4 specialistai) žemės ūkio ir kitų naudmenų matavimo grupės;
3.5. kasmetiniai žemės naudmenų ir miško žemės plotų pasikeitimo vertinimai vykdomi taškiniu atrankos metodu. Kasmetiniams anglies kaupimo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti apibendrinami plotiniu (miško žemių) ir taškiniu (ne miško žemių) metodais nustatyti žemės naudmenų ir miško žemės plotų pasikeitimo duomenys.
4. Valstybinė miškų tarnyba rengia atrankinių matavimų metodologiją, kuri nustatoma Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatuose, tvirtinamuose aplinkos ministro įsakymu.
5. Duomenys apie kasmetinę miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus, renkami ištisiniu GIS kartografavimo metodu:
5.1. savaime mišku apaugę ar nulydyti miško plotai – vykdant ištisinę Valstybinę sklypinę ar individualios valdos miškų inventorizaciją;
5.2. dirbtinai įveistus miškų plotus ar plotus, kuriuose atliktas miško žemės naudmenų pavertimas kitomis naudmenomis – atliekant privalomą tokių plotų registravimą Valstybinės miškų tarnybos tvarkomame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre;
6. Kaupiamos anglies kiekis miško žemėje nustatomas pagal apskaitos bareliuose inventorizuotą sumedėjusios miško augalijos (medžių) gyvą ir mirusią biomasę, anglies kiekį miško paklotėje bei dirvožemyje, o žemės ūkio bei kitose naudmenose – pagal apskaitos bareliuose inventorizuotą žemės ūkio augalų biomasę, sumedėjusios augalijos (medžių) gyvą ir mirusią biomasę, anglies kiekį dirvožemyje.
7. Duomenys apie kasmetinę žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaitą, kurie reikalingi absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiavimams žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje atlikti, renkami kasmet iki gruodžio 31 d.