STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2004 m. sausio 6 d. Nr. DĮ-2

Vilnius

Siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasi 12 straipsnio 2 dalimi,

1. Tvirtinu metinio periodiškumo žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo ataskaitą DA-04 ir paaiškinimus jai pildyti (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4 „Dėl žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo metinės statistinės ataskaitos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 47-2095).

Generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja

l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vilija Lapėnienė

______________

Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriau

2004 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. DĮ-2

_________________________________________________________________________________________

(Įmonės pavadinimas)

Statistikos departamento prie LRV

teritorinei statistikos įstaigai

žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo c c c c m. ataskaita

Da–04 metinė

_______________ Nr. ____

(Užpildymo data)

Įmonės kodas registre

Pateikiama: iki kovo 5 d.

Garantuojamas duomenų konfidencialumas

Ataskaitos forma skelbiama interneto svetainėje http://www.std.lt

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Vietovės kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei, % _________________.

I. Darbuotojų skaičius ir darbo laikas

Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)	iš jų:		Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų, skaičius		Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius(dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius	iš jų faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius	Nustatyta darbo savaitėstrukmė, val.		Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val.
	dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)	dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje
			iš valstybės	iš savivaldybių				5 darbo dienų	6 darbo dienų
								*užpildykite tik vieną skiltį!*
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas

Tūkst. litų, dešimtosios tikslumu

Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 6 skl.)	iš jų				Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, dirbantiems ne pagrindinėje darbovietėje (nurodytiems I skyriaus 3 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir valstybės pinigų fondų		Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, bendrovės lėšų
	sudariusiems autorines sutartis, delspinigiai	išeitinės išmokos ir kompensacijos	premijos (reguliarios ir vienkartinės)	iš jų premijos iš pelno			iš valstybės	iš savivaldybių	Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, bendrovės lėšų
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Jei duomenų nukrypimas, palyginti su ikiataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis ________

_____________________________________________________________________________________________

Įmonės vadovas _______________________________________________________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)

_____________________________________________________________________________________________

(Ataskaitą sudariusio asmens vardas ir pavardė) (Telefonas) (Faksas) (El. paštas)

Pasiteirauti: tel. (8~5) 236 49 61; faks. (8~5) 236 49 71; el. p. ataskaitos@std.lt

______________

PATVIRTINTA

Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus 2004 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. DĮ-2

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA–04 metinė)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – ištisinis tyrimas. Žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, bendrovės, išskyrus individualias (personalines) įmones, užsiimančios žemės ūkio produkcijos gamyba ir (arba) aptarnaujančios žemės ūkį. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557) 173² ir 173¹⁷ straipsniai.

PAAIŠKINIMAI

ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI

DA – 04 metinė PILDYTI

įmonės kapitalo dalIS, priklausanTI valstybei ar savivaldybei (procentais).

Valstybei gali atstovauti valstybės ir savivaldybių institucijos. Čia nurodoma valstybei ir savivaldybių institucijoms priklausanti įmonės ir bendrovės kapitalo dalis, procentais. Valstybės ir savivaldybių kapitalą sudaro valstybės neakcionuotas, savivaldybės neakcionuotas, akcinis valstybės, akcinis savivaldybės kapitalas.

Įmonės, bendrovės, neturinčios valstybės ar savivaldybių kapitalo, šio rodiklio nenurodo.

Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą ir dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis (iš jų sudarę darbo sutartis tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms) ir gaunantys darbo užmokestį.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; asmenys, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; asmenys, sudarę autorines ar kitas civilines sutartis; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai ar įmonės valdymo organų (pvz., valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno.

1 skiltis. VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Įskaitomi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis.

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios ir pan.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje skiltyje nurodomas pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai dirba 0,5 etatu ir 2 darbuotojai 0,75 etatu, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, likusioms – pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius skaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal formulę:

kur:

– vidutinis darbuotojų skaičius

Dgr 0 – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius

Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius

Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius

Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipkite dėmesį, kad skaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, bendrovė savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Įmonė, bendrovė, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių skaičiavimo būdų.

2 skiltis. VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje nustatytais gali būti nustatomas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys savo noru dirbę trumpiau, t. y. pusę dienos, tris ketvirtadalius ir pan.) negu teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta darbo laiko trukmė.

Šioje skiltyje nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę, skaičius.

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir vėlesni jo pakeitimai.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbančių darbuotojų skaičius skaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

Jei darbuotojai dirba teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

3 skiltis. VIDUTINIS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Iš 1 skiltyje nurodyto darbuotojų skaičiaus išskirkite ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų skaičių. Atkreipkite dėmesį, kad šioje skiltyje pateikiamas ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius.

4 ir 5 skiltys. VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETŲ IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ, SKAIČIUS

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų.

Atkreipkite dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbančių darbuotojų, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičius.

Į šias skiltis įskaičiuojami darbuotojai finansuojami iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės pinigų fondų.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybės pinigų fondų (pvz., privatizavimo fondo ir kt.), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų.

Darbuotojai, įdarbinti tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai pagal viešųjų darbų programą ir finansuojami tik iš Užimtumo fondo lėšų, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto. Jei minėti darbuotojai finansuojami iš valstybės ir iš savivaldybės biudžetų, jie nurodomi ir 4 ir 5 skiltyse.

6 skiltis. VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantys darbuotojai, sudarę darbo sutartis.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro dviejų rodiklių suma:

· vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius;

· ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbančių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, – tai asmenys, dirbantys teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso
144 straipsniu, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

Darbuotojai, kurie dirba teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį, – tai priimti į darbą ar atleisti iš darbo po ataskaitinio mėnesio pirmos dienos, sirgę daugiau negu dvi kalendorines dienas (sirgę vieną arba dvi dienas – įtraukiami) ar dėl kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį darbuotojai.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę, – tai asmenys, kurie susitarę su darbdaviu, dirba trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius darbo trukmės ir pan.) negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.

Atkreipkite dėmesį, kad dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę, į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normali ar suminė).

1. Normali darbo laiko apskaita – tai teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė per savaitę, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

Įmonėse, kuriose taikoma normali darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbę darbuotojai į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

· sumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius;

· gautas sąlyginis žmonių darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

· susumuojamos darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę, apmokėtos valandos per mėnesį;

· gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma teisės aktų nustatyta 40 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie dirba. Darbuotojai, dirbantys 0,25, 0,50 ar 0,75 etatu ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną paprastuoju būdu, tai yra sudedant etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai dirba 0,25, keturi – 0,50 ir du – 0,75 etatu.

Skaičiuojama taip: 2 ´ 0,25 + 4 ´ 0,50 + 2 ´ 0,75 = 4

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis:

0,25 etato = 2 valandos

0,50 etato = 4 valandos

0,75 etato = 6 valandos

Kai etato dalys išreiškiamos valandomis, susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudedant kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.

Skaičiuodami vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių atkreipkite dėmesį į tai, kad:

· dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, bendrovė savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų,

· neperskaičiuojami darbuotojai, dirbę visą mėnesį visą darbo dieną daugiau negu vienu etatu.

7 skiltis. FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574; 2002, Nr. 13-469, Nr. 123-5535, Nr. 124-5622); darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas ir pan. Į faktiškai apmokėtą laiką neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 7 skiltyje nurodomas darbuotojų, įskaitytų į ataskaitos 6 skiltį, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

8 skiltis. FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo laiko trukmė – teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija nustatytą darbo laiko trukmę, už kurį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartis numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 6 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

9 ir 10 skiltys. NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsniu, darbuotojo darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar ataskaitinį laikotarpį nustatomi pagal įmonės, bendrovės darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainos) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, bendrovės darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str.). Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tam tikrų kategorijų (gydymo, vaikų auklėjimo įstaigų ir kt.) darbuotojams darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

11 skiltis. VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Vidutinę darbo mėnesio trukmę pildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, bendrovėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per ataskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Ataskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota teisės aktų nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, bendrovėse tvarką nustato Vyriausybė.

Atkreipkite dėmesį, kad ataskaitoje nurodoma įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės (mėnesio) trukmė.

Nurodykite nustatytą daugumos darbuotojų darbo laiko trukmę valandomis, pažymėkite tik vieną atsakymą: penkių darbo dienų savaitė, šešių darbo dienų savaitė, suminė darbo laiko apskaita.

Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), nurodykite ne faktiškai dirbtą trukmę, o nustatytą savaitės darbo trukmę.

II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

1 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, asmenims, sudariusiems autorines sutartis, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje, bendrovėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius; padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ar mėnesinių algų (pvz., priedai už tarnybos stažą, už laipsnį ir kt.; priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atlikimą viršijant nustatytą darbo krūvį ir pan.); reguliarios ir nereguliarios premijos, mokamos pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą; tantjemos; vienkartinės piniginės išmokos; skirtos darbuotojams skatinti; anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje, bendrovėje (darbo užmokestis už atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų; papildomas atostogų dienas ir pan.); išeitinės išmokos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; autorinis atlyginimas; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, nustatytos teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse.

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai; materialinės pašalpos; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.); dovanos; kitos panašios išmokos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams skaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamas asmenų, sudariusių autorines sutartis, autorinis atlyginimas; taip pat delspinigių, išeitinių išmokų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio lėšų sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 6 skl.) ir iš 12.

Atkreipkite dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

2 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS ASMENIMS, SUDARIUSIEMS AUTORINES SUTARTIS; DELSPINIGIAI

Nurodoma darbuotojams, sudariusiems autorines sutartis, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Visi įmonėje, bendrovėje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal minėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 1 ir 2 skiltyje.

Atkreipkite dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių, kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė, darbo užmokesčio sumos.

3 skiltis. IŠEITINĖS IŠMOKOS IR KOMPENSACIJOS

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išeitinės išmokos ir kompensacijos mokamos remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo santykių nutraukimo sąlygas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

4 skiltis. PREMIJOS

Nurodoma reguliarių ir nereguliarių premijų, apskaičiuotų ataskaitiniais metais, suma (už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus).

Į ją įskaitomos tik už ikiataskaitinių metų darbo rezultatus apskaičiuotos metinės premijos. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi.

5 skiltis. PREMIJOS IŠ PELNO

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios ir kitos turinčios pelno įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

6 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANTIEMS DARBUOTOJAMS

Tai darbuotojams, dirbantiems pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną arba savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skiltyje), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

7 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBANTIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

Nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 1, 3 ir 6 skiltis), bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

8 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Čia nurodoma pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantiems darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto (nurodytiems I skyriaus 4 skiltyje), apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 4 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Tuomet turi sutapti ir II skyriaus 1 ir 8 skiltyse nurodyta darbo užmokesčio lėšų suma (jeigu nėra priskaitymų asmenims, sudariusiems autorines sutartis, bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių išmokų ir kompensacijų sumos).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 4 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui.

9 skiltis. BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

Čia nurodomos apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje dirbantiems darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų (nurodytiems I skyriaus 5 skiltyje).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 4 ir 5 skiltyse bei II skyriaus 8 ir 9 skiltyse).

10 skiltis. BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ

Materialinė parama – darbuotojams mokamos piniginės išmokos, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos teisės aktuose ir kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbdavio mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, bendrovės lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį neįskaitomos.

Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius

Telefonas pasiteirauti: (8~5) 236 49 61.

______________