Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės
susitarimas
dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais
norėdamos stiprinti ir plėsti draugiškus santykius tarp abiejų valstybių ir jų tautų,
remdamosi Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos Vilniuje 1994 m. liepos 11 d., 14-uoju straipsniu,
žinodamos apie Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK), 1989 m. Vienos konferencijos Baigiamąjį dokumentą ir apie Paryžiaus Chartiją, priimtą 1990 m. Paryžiaus viršūnių susitikime, taip pat apie atitinkamus 1992 m. ESBK Helsinkio viršūnių susitikimo deklaracijos straipsnius,
remdamosi 1961 m. Bendrąja narkotinių priemonių konvencija, 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencija ir 1988 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos prieš narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą,
atsižvelgdamos į 1977 m. Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu,
gerbdamos kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų ir kitų dokumentų nuostatas,
reikšdamos susirūpinimą dėl pavojaus, kurį kelia neteisėtas narkotikų platinimas ir prekyba jais, terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas,
norėdamos sustiprinti ir pagilinti bendradarbiavimą tarp Šalių kompetentingų institucijų kovoje su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (prekyba jomis), terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu,
vadovaudamosi lygybės ir abipusės naudos principu,
susitarė:
PIRMASIS SKYRIUS
Bendradarbiavimas visuomenės saugumo srityje
1 straipsnis. Remdamosi savo valstybių įstatymais, Šalys bendradarbiauja kovodamos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba narkotikais ir kitais nusikaltimais, užkirsdamos jiems kelią ir vykdydamos baudžiamąjį persekiojimą.
2 straipsnis. Šalys ypač glaudžiai bendradarbiauja tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas arba ruošiamas, turint tikslą padaryti nusikaltimą kitos Šalies valstybės teritorijoje.
3 straipsnis. Šalių kompetentingos tarnybos keičiasi informacija apie jau išaiškintus nusikaltimus ir tokių nusikaltimų atlikimo metodus, taip pat priemones, kurių imamasi tokių nusikaltimų prevencijai.
4 straipsnis. Šalys imasi efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas jų diplomatinių atstovybių saugumas.
5 straipsnis. Šalys imasi būtinų priemonių, susijusių su pervežimų sausumos keliais, oru, jūra ir geležinkeliu apsauga ir saugumu.
6 straipsnis. Šalys dėl šiame Susitarime numatytų dalykų informuoja viena kitą apie kitos Šalies piliečių, nuteistų už nusikaltimus, padarytus jų Šalių teritorijose, bei piliečių, kurie įtariami arba dėl kurių atitinkama Šalis atlieka tyrimą, tapatybę nustatančius duomenis, taip pat apie jų ryšį su nusikaltimu.
ANTRASIS SKYRIUS
Bendradarbiavimas kovoje su neteisėta narkotinių priemonių,
psichotropinių medžiagų, ginklų ir kultūros vertybių apyvarta (prekyba jais),
organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais
7 straipsnis. Šalys bendradarbiauja, siekdamos imtis prevencinių priemonių prieš narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų, įtrauktų į 1961 m. Bendrąją konvenciją ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvenciją, taip pat medžiagų, įtrauktų į sąrašus, pridėtus prie 1988 m. Vienos konvencijos, platinimą ir kontrabandą bei piktnaudžiavimą jomis, nustatyti neteisėtos prekybos organizacijų narius bei kontroliuoti jų veiklą ir išaiškinti prekiautojų naudojamus metodus.
8 straipsnis. Šalys bendradarbiauja, turėdamos tikslą kovoti su neteisėtais narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų ir narkotinių žaliavų auginimu, gamyba, gavyba, išvežimu, įvežimu, tranzitu bei neteisėta prekyba jomis.
9 straipsnis. Tyrimo, kuris domina abi Šalis, atveju Šalys keičiasi bet kokia informacija, susijusia su konfiskuotomis narkotinėmis priemonėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tokių medžiagų gamyboje naudojamų narkotinių žaliavų analizės rezultatais ir duomenimis apie jų kilmę bei informacija, gauta tyrimo metu.
10 straipsnis. Šalys praneša viena kitai asmenų, dalyvaujančių nelegalioje narkotinių priemonių gamyboje ir prekyboje jomis, duomenis; jų slėptuves, gabenimo kelius ir priemones bei šių asmenų darbo metodus; narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo ir paskirties vietą; įprastinius neteisėtos prekybos metodus bei kitas su tokiais nusikaltimais susijusias detales, jeigu jos reikalingos sunkių nusikaltimų išaiškinimui ir tyrimui.
11 straipsnis. Šalys remia viena kitą tarptautinėse organizacijose, kad pasiektų efektyvių ir apčiuopiamų rezultatų kovoje su narkotinėmis priemonėmis.
12 straipsnis. Jeigu didelio masto narkotikų gamybos laboratorija, kurioje taikomi nauji metodai, išaiškinama kurios nors Šalies teritorijoje, tos laboratorijos struktūra, darbo metodai, techninės charakteristikos kartu su jos nuotraukomis ir visa atitinkama informacija persiunčiama kitai Šaliai tiesiogiai arba galimomis priemonėmis diplomatiniais kanalais.
13 straipsnis. Šalys praneša viena kitai apie priemones, kurių imtasi kovos su narkotinėmis medžiagomis srityje.
Šalys keičiasi patirtimi teisėtos prekybos narkotinėmis priemonėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir narkotinėmis žaliavomis kontrolės srityje, ypač atsižvelgdamos į galimus panaudojimo ne pagal paskirtį atvejus.
Be to, jos keičiasi filmais, brošiūromis, bukletais ir leidiniais, kuriuos yra paruošusios apie tų medžiagų žalą, bei darbais ir tyrimų rezultatais, įspėjančiais apie tai visuomenę.
14 straipsnis. Šalys imasi visų priemonių, kad užkirstų kelią neteisėtai prekybai prekursoriais, naudojamais narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų gamyboje, bei informuoja viena kitą apie galimą tarptautinę neteisėtą tokių medžiagų apyvartą.
15 straipsnis. Jeigu Šalys nustato, kad jų atliekamas tyrimas dėl neteisėtos prekybos narkotikais atskleidžia ryšį su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, jos nedelsdamos perduoda tokią informaciją suinteresuotai Šaliai ir, jeigu tai būtina, koordinuoja tyrimą.
16 straipsnis. Šalys bendradarbiauja ir imasi bendrų priemonių dėl kultūros ir gamtos vertybių kontrabandos; nusikaltimų, susijusių su meno kūriniais; neteisėtos prekybos brangiaisiais akmenimis ir mineralais; banknotų, vertybinių popierių ir brangenybių padirbinėjimo; pasų ir vizų klastojimo; pinigų plovimo; žmonių kontrabandos; neteisėtos ginklų, šaudmenų, sprogmenų, radioaktyviųjų medžiagų, nuodų ir kitokių pavojingų medžiagų apyvartos (neteisėtos prekybos jomis), taip pat dėl kitų sunkių nusikaltimų.
17 straipsnis. Šalys, bendradarbiaudamos užkardant, atskleidžiant ir baudžiant už organizuotus ir kitus sunkius nusikaltimus, praneša viena kitai duomenis apie organizuotų nusikaltimų dalyvius, pirmiausia – organizatorius ir jų padėjėjus, teikia informaciją apie nusikaltėlių ryšius, nusikaltėlių grupių ir organizacijų struktūrų, tipišką nusikaltėlių bei jų grupių elgesį, nusikaltimo padarymo aplinkybes (ypač laiką, vietą ir būdą), nusikalstamo kėsinimosi objektus, kitas ypatybes bei pažeistas teisės normas, taip pat apie priemones, kurių būtinai reikėjo imtis, išaiškinant ir tiriant organizuotų grupių padarytus nusikaltimus.
TREČIASIS SKYRIUS
Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje
18 straipsnis. Šalys, vadovaudamosi savo valstybių įstatymais, imasi efektyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teroristinių aktų prieš kitos šalies visuomeninį saugumą ir jos piliečius ruošimui ir organizavimui savo valstybių teritorijose.
19 straipsnis. Terorizmo aktų išaiškinimui ir tyrimui Šalys keičiasi informacija ir duomenimis apie planuojamus arba įvykdytus teroristinius aktus, tokių nusikaltimų organizatorius ir dalyvius, atlikimo būdus ir naudojamas technines priemones, teroristines grupes ir jų narius, rengiančius, vykdančius arba įvykdžiusius teroristinius aktus vienos iš Šalių valstybės teritorijoje bei kenkiančius kitai Šaliai, taip pat informacija ir duomenimis, reikalingais, kovojant su terorizmu ir nusikaltimais, keliančiais rimtą grėsmę visuomenės saugumui.
KETVIRTASIS SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
21 straipsnis. Šalys įgyvendina Susitarimo nuostatas tiek, kiek jos neprieštarauja Šalių valstybių įstatymams.
23 straipsnis. Šalys keičiasi informacija apie kovoje su nusikaltimais ir nusikalstamumu taikomus ir sukurtus būdus ir metodus bei gali pasiųsti savo darbuotojus į kitą Šalį specialiam apmokymui šioje srityje. Apmokydamos darbuotojus, Šalys bendradarbiauja pagal atitinkamos valstybės galimybes.
24 straipsnis. Kad būtų remiamas ir įvertinamas bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą, įkuriama Jungtinė komisija, sudaryta iš šalių atstovų. Šalys per vidaus reikalų ministrus praneša viena kitai apie savo narius, paskirtus į Jungtinę komisiją.
Jungtinės komisijos susitikimai vyksta tuomet, kai to reikia. Kiekviena Šalis gali, reikalui esant, inicijuoti papildomus susitikimus. Jungtinė komisija susitinka pakaitomis Lietuvos Respublikoje ir Turkijos Respublikoje.
25 straipsnis. Šio Susitarimo nuostatas vykdo šios Šalių kompetentingos institucijos:
Lietuvos Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas, Pasienio policijos departamentas prie VRM, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;
26 straipsnis. Šalys gali abipusiškai paskirti policijos ryšių karininkus į savo ambasadas pasikeitimo pagrindu arba sutikti, kad ryšių karininkas, dirbantis kitoje valstybėje, yra akredituotas ir jų atitinkamai valstybei.
27 straipsnis. Šis Susitarimas netrukdo šalims vykdyti įsipareigojimų, priimtų pagal daugiašalius ir dvišalius susitarimus, kurie jas saisto.
28 straipsnis. Kiekviena Šalis turi teisę visiškai arba iš dalies atsisakyti patenkinti kai kuriuos kitos Šalies prašymus arba iškelti prašymams sąlygas, jeigu mano, kad tai sukeltų pavojų jos nepriklausomybei, suverenitetui, saugumui arba kitiems esminiams jos valstybės interesams, arba kad tai prieštaraus pagrindiniams jos teisinės sistemos principams. Kita Šalis informuojama apie tokią susidariusią situaciją.
29 straipsnis. Informacija ir dokumentai, kuriais keičiamasi pagal šį Susitarimą, laikomi konfidencialiais, jeigu to prašoma, ir panaudojami pagal juos pateikiančios Šalies nustatytas sąlygas ir tikslus. Dokumentai ir informacija, gauti keitimosi procedūros dėka, neperduodami trečiajai Šaliai, jeigu informaciją suteikusi Šalis nėra davusi sutikimo.
30 straipsnis. Pagal šį Susitarimą Šalys pateikia duomenis apie asmenis, atsižvelgdamos į nuostatą, kad gaunančioji Šalis gali panaudoti duomenis tik tam tikslui, kuriam jie buvo prašyti, ir siunčiančios Šalies sąlygomis.
Duomenys apie asmenis gali būti perduoti tiktai teisėsaugos, teisingumo ir kitoms kompetentingoms institucijoms, kovojančioms su terorizmu, nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, taip pat – užsiimančioms prevencija. Kitoms institucijoms duomenys gali būti perduodami tik gavus duomenis perduodančios Šalies kompetentingos institucijos išankstinį raštišką sutikimą.
Duomenys apie asmenį turi būti sunaikinti, kai jie tampa nereikalingi tam tikslui, kuriam buvo perduoti, arba šiam Susitarimui nustojus galioti.
31 straipsnis. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis, kad atliktos vidaus procedūros, būtinos šiam Susitarimui įsigalioti.
Šis Susitarimas galioja vienerius metus ir automatiškai pratęsiamas vienerių metų laikotarpiui, jeigu kuri nors iš Šalių, ne vėliau, kaip likus trims mėnesiams iki Susitarimo galiojimo pabaigos, diplomatiniais kanalais nepraneša kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.
Sudaryta Vilniuje 1997 m. birželio 2 d. dviem egzemplioriais lietuvių, turkų ir anglų kalbomis; visi tekstai vienodai autentiški. Iškilus nesutarimams dėl aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
| Lietuvos Respublikos |
Turkijos Respublikos |
| Vyriausybės vardu |
Vyriausybės vardu |