STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO VIENKARTINIO LAPO VŽŪS-2010 FORMOS PATVIRTINIMO
2010 m. sausio 28 d. Nr. DĮ-36
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo“ (Žin., 2009, Nr. 67-2700) nuostatas ir atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 (OL 2008 L 321, p. 14), 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis (OL 2009 L 329, p. 1):
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo vienkartinio lapo VŽŪS-2010 formą (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. DĮ-108 „Dėl Bandomojo žemės ūkio surašymo lapo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 41-1612).
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO LAPO NEUŽPILDYMO PRIEŽASTYS
Savivaldybės Seniūnijos
pavadinimas ............................................................... pavadinimas......................................
| Surašinėtojo vardas, pavardė, numeris......................................................................................... |
|
|
|
|
|
| Neužpildymo priežasties kodas |
Pavadinimas |
| 1 |
Nevykdo veiklos (nutraukė žemės ūkio veiklą, likviduotas, bankrutavęs, žemė parduota, dovanota ir pan.) |
| 2 |
Laikinai nutraukė veiklą, ketindamas ją atnaujinti (žemė išnuomota, ūkininkaujantis asmuo serga, naujakuriai ir pan.) |
| 3 |
Nerastas |
| 4 |
Kita (nurodyti, jei ūkininkaujantis asmuo atsisako teikti informaciją) |
| Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas |
Ūkio valdos kodas |
Vardas |
Pavardė |
Neužpildymo priežasties kodas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas |
Ūkio valdos kodas |
Vardas |
Pavardė |
Neužpildymo priežasties kodas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Surašinėtojo parašas _______________________________
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio
5 priedas
INFORMACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO
(surašymo lapas VŽŪS-2010 vienkartinis)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 (OL 2008 L 321, p. 14); 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis (OL 2009 L 329, p. 1); Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048;1999, Nr. 114-3299); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo“ (Žin., 2009, Nr. 67-2700). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – ištisinis tyrimas, kurio metu apklausiami ūkininkų ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Statistiniai duomenys iš ūkininkų ir šeimos ūkių renkami apklausos būdu. Tiriamasis laikotarpis – statistiniai duomenys įrašomi birželio 1 d. būklės (išimtys – ūkio darbuotojų skaičius ir žemės ūkio gamybos metodų rodikliai (tiriamasis laikotarpis – 12 mėn. iki surašymo metų birželio 1 d.). Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo tikslas – nustatyti ūkininkaujančių asmenų skaičių ir jų pasiskirstymą ūkių kategorijomis administraciniuose teritorijos vienetuose ir seniūnijose, gauti statistinius duomenis apie ūkininkavimo tikslus, ūkyje naudojamą žemę, sodus ir uogynus, pasėlius, naudojamą žemės ūkio techniką ir pastatus, kitus verslus, sužinoti užimtųjų skaičių ir jų darbo trukmę, surinkti statistinę informaciją apie taikomus žemės ūkio gamybos metodus. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo statistinė informacija skelbiama: pranešimuose spaudai (pradedant 2010 m. gruodžio mėn.), Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetinėje (2011 m. vasario mėn.), atskirame Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų leidinyje (2012 m. gruodžio mėn.), statistikos leidiniuose „Žemės ūkis“ (2012 m. spalio mėn.), Lietuvos statistikos metraštyje (2012 m. lapkričio mėn.), Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenų bazėje, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazėje ir interneto svetainėje www.stat.gov.lt. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai skelbiami tik suvestinėse šalies mastu, pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis: „Fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba oficialiosios statistikos darbų programa.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio
6 priedas
PAAIŠKINIMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO LAPUI VŽŪS-2010 VIENKARTINIAM IR JO PRIEDAMS PILDYTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo (toliau – surašymas) objektas yra ūkis (žemės ūkio valda), technine ir ekonomine prasme savarankiškas vienetas, turintis vieną vadovą, gaminantis žemės ūkio produktus arba žemės ūkio produktams gaminti nenaudojamą žemę išlaikantis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės. Ūkis gali gaminti ir papildomus ne žemės ūkio produktus ar teikti paslaugas.
2. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapą VŽŪS-2010 vienkartinį (toliau – surašymo lapas) pildo visi ūkiai, žemės valdoje turintys ne mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų (be kitiems asmenims išnuomotos žemės). Jei ūkis žemės valdoje turi mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, surašymo lapas pildomas tik tuo atveju, jei per kalendorinius metus iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 5000 Lt. Jei surašymo metu ūkis turi mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų, ir jo žemės ūkio produktų pardavimo pajamos sudaro mažiau kaip 5000 Lt, turi būti pildomas surašymo lapo 3 priedas „Smulkiųjų ūkių anketa“.
3. Surašymo lape pateikiami statistiniai duomenys apie ūkio darbuotojus, dirbusius per paskutinius dvylika mėnesių (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.).
4. Ūkininkų ir šeimos ūkius apklausia surašinėtojai. Ūkiai gali būti apklausti seniūnijoje pasėlių deklaravimo metu arba surašinėtojui lankantis ūkyje. Taip pat ūkiai gali patys užpildyti elektroninę surašymo lapo formą ir gegužės–birželio mėn. pateikti internetu per Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) statistinių ataskaitų elektroninio surinkimo sistemą.
5. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės turi pačios užpildyti surašymo lapą ir gegužės-rugpjūčio mėn. pateikti seniūnijoje dirbančiam žemės ūkio surašymo darbuotojui arba paštu atsiųsti surašymo lape nurodytu adresu. Taip pat žemės ūkio bendrovės ir įmonės gali užpildyti elektroninę surašymo lapo formą ir gegužės–birželio mėn. pateikti internetu per Statistikos departamento statistinių ataskaitų elektroninio surinkimo sistemą.
6. Apklausiant ūkininkaujantį asmenį, o jo nesant – sutuoktinį ar kitą pilnametį šeimos narį, nereikalaujama atsakymų pagrįsti dokumentais. Tačiau prireikus, pvz., prašant nurodyti nuosavos žemės plotus, galima remtis asmens arba žemės nuosavybės dokumentais. Neaiškius klausimus privalo paaiškinti surašinėtojas. Jei tuo metu, kai ūkyje lankosi surašinėtojas, nėra asmenų, galinčių atsakyti į surašymo klausimus, surašinėtojas turi pakartotinai aplankyti ūkį, prieš tai pranešęs apsilankymo laiką.
7. Ūkį sudaro ūkio darbuotojai, visi dirbami ar prižiūrimi žemės plotai, inventorius. Išnuomoti plotai surašomi tuose ūkiuose, kurie juos nuomojasi.
8. Surašymo lapo adreso dalyje turi būti įrašomi žemės ūkio bendrovės ar įmonės duomenys (ūkio valdos kodas, įmonės pavadinimas, įmonės kodas Juridinių asmenų registre, pagrindinės veiklos kodas, adresas, telefono numeris, ūkio centro adresas) arba ūkininkaujančio asmens, esančio ūkių sąraše, duomenys (ūkio identifikavimo sąlyginis kodas, ūkio valdos kodas, vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, ūkio centro adresas). Žemės ūkio bendrovės ir įmonės ūkio identifikavimo sąlyginį kodą įrašo surašymo darbuotojas, priėmęs užpildytą surašymo lapą. Tais atvejais, kai surašymo lapas pildomas naujam ūkiui, kurio nebuvo ūkių sąraše (jei atsirado naujas ūkis), adreso dalyje įrašomi visi naujojo ūkininkaujančio asmens duomenys, tik ūkio identifikavimo sąlyginis kodas lieka neužpildytas.
9. Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas – tai Statistikos departamento ūkiui suteiktas sąlyginis kodas, nurodytas ūkių, kuriuos turi apklausti surašinėtojas, sąraše.
10. Ūkio valdos kodas – tai žemės ūkio ir kaimo valdos identifikavimo kodas, suteiktas valdai, ją įregistravus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
11. Jei ūkininkaujantis asmuo (fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį, ar kitas žemės naudotojas, neįregistravęs ūkininko ūkio) oficialiai turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Jei jų neįmanoma sutalpinti į tam skirtą eilutę, įrašomas paties asmens nurodytas vardas. Vardas ir pavardė įrašomi didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.
12. Jei surašymo lapą pildo bendrovė ar įmonė, turi būti įrašytas įmonės pavadinimas. Įrašomas juridinio asmens (žemės ūkio bendrovės, individualiosios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ir pan.) pavadinimas. Įmonės teisinė forma žymima tokiomis santrumpomis: AB – akcinė bendrovė; UAB – uždaroji akcinė bendrovė; ŽŪB – žemės ūkio bendrovė; KŽŪB – kooperatinė žemės ūkio bendrovė; K – kooperatyvas; VšĮ – viešoji įstaiga; IĮ – individualioji įmonė; TŪB – tikroji ūkinė bendrija; KŪB – komanditinė ūkinė bendrija; VĮ – valstybės įmonė; SĮ – savivaldybės įmonė. Tarp žodžių eilutėse paliekami tarpai. Visas įmonės pavadinimas įrašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.
13. Jei surašymo lapą pildo bendrovė ar įmonė, įrašomas žemės ūkio bendrovės, individualiosios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybių įmonės ir pan. kodas, suteiktas įregistruojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registre. Šį kodą sudaro 9 skaičiai. Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė nepildoma.
14. Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) turi būti įrašytas tik tuo atveju, jei surašymo lapą pildo žemės ūkio bendrovė ar įmonė. Tai įmonės vykdomos pagrindinės veiklos kodas, nurodytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), patvirtintame Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119- 4877). Nurodomas tik pagrindinės veiklos kodas. Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė paliekama neužpildyta.
15. Ūkio adresas įrašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Nurodoma ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, o juridinių asmenų – buveinės adresas. Savivaldybės, seniūnijos, gatvės pavadinimai rašomi kilmininko linksniu, o vietovės pavadinimas -vardininko linksniu.
16. Jei yra, įrašomas telefono numeris. Nurodant telefono numerį, įrašomas miesto kodas ir telefono numeris, pvz., 856653421, 852000000, arba mobiliojo telefono numeris, pvz., 853718421.
17. Ūkio adreso dalyje turi būti nurodomas ūkio centro adresas: nurodomas savivaldybės, seniūnijos ir vietovės pavadinimas.
18. Ūkio centras – tai vieta, kurioje pagaminama visa ūkio žemės ūkio produkcija arba didžioji jos dalis. Surašymo lapo adreso dalyje nurodomas ūkio centro adresas – ūkio centro buvimo vieta (savivaldybė, savivaldybės kodas, seniūnija, vietovė). Ūkio centru gali būti:
18.1. ūkinis pastatas, kuriame laikomi gyvuliai, ar kitas žemės ūkio gamybai naudojamas statinys (konstrukcija), pvz., šiltnamis, jei jame pagaminama visa arba didžioji dalis ūkio žemės ūkio produkcijos;
19. Ūkio žemės plotai (taip pat ir ūkiniai gyvūnai) gali būti vienoje arba keliose savivaldybėse. Kai ūkio žemės plotai ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra keliose savivaldybėse, pildomas surašymo lapas ir 1 priedas „Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo papildomas lapas“ (toliau – surašymo papildomas lapas). Surašymo papildomų lapų (užpildytų 1 priedų) skaičius priklauso nuo to, keliose savivaldybėse išsidėsčiusi ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai.
21. Į surašymo lapą rašoma:
21.1. Laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, ūkinių pastatų plotas ir talpa, žemės ūkio technikos ir įrenginių skaičius, ūkio darbuotojų, namų ūkio narių, nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius, laikinų samdomųjų darbuotojų bei tiesiogiai ūkio nepasamdytų asmenų ūkyje dirbtų darbo dienų skaičius rašomas sveikaisiais skaičiais.
22. Jei surašymo lapo užpildyti neįmanoma, surašymo lapo 4 priede „Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo neužpildymo priežastys“ įrašomas ūkio identifikavimo sąlyginis kodas, ūkio valdos kodas, ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė, pažymimas vienas iš nurodytų surašymo lapo neužpildymo priežasčių kodų:
22.1. Nevykdo veiklos (1) žymima tada, kai per apklausą paaiškėja, kad ūkio nebeliko, t. y. ūkis visiškai nutraukė žemės ūkio veiklą, buvo likviduotas, bankrutavo, žemė buvo parduota, dovanota, ūkininkaujantis asmuo mirė. Taip pat ūkis gali nutraukti žemės ūkio veiklą dėl visiško pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos (tuo atveju, kada ūkininkaujantis asmuo visą savo ūkį dovanoja, parduoda ar kitaip perduoda kitam asmeniui, sau nepasilikdamas nei žemės, nei gyvulių ar paukščių).
22.2. Laikinai nutraukė veiklą, ketindamas ją atnaujinti (2) žymima tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių ūkis laikinai nevykdo žemės ūkio veiklos. Nevykdyti žemės ūkio veiklos ūkis gali dėl to, kad išnuomojo žemę kitam ūkiui, susirgo ūkininkaujantis asmuo, ūkyje vyksta įsikūrimo darbai ir pan.
22.3. Nerastas (3) žymima tuo atveju, kai nurodytu adresu ūkininkaujančio asmens arba kito pilnamečio šeimos nario, galinčio atsakyti į surašymo lapo klausimus, neįmanoma rasti.
II. SURAŠYMO LAPO PILDYMAS
23. Pildant surašymo lapo I skyrių „Ūkio duomenys“, turi būti nurodyta, ar ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra keliose savivaldybėse. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra ne vienoje savivaldybėje, būtina nurodyti surašymo papildomų lapų (užpildytų 1 priedų) skaičių. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra vienoje savivaldybėje, surašymo papildomų lapų (1 priedo) pildyti nereikia.
24. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra ne vienoje, o keliose savivaldybėse, būtina pildyti surašymo lapą ir tiek surašymo papildomų lapų (1 priedas), keliose savivaldybėse yra ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai. Surašymo lape įrašomas ūkio žemės plotas ir ūkiniai gyvūnai, esantys toje savivaldybėje, kurioje yra ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta (t. y. kuri savivaldybė įrašoma surašymo lapo adreso dalyje).
25. Gali būti, kad toje savivaldybėje, kurioje yra ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, ūkis neturi žemės ar ūkinių gyvūnų. Tuomet surašymo lapo adreso dalyje įrašomas ūkininkaujančio asmens adresas; ūkio centro adresas ir toliau pildomas tas pats surašymo lapas, nurodant, kurioje savivaldybėje yra ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai bei užpildant reikiamus laukus surašymo lape.
26. Ūkio kategorija (2 klausimas) – nurodomas ūkio statusas:
26.1. Įregistruotas ūkininko ūkis (1) -tai ūkis, nustatyta tvarka įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Toks ūkis neturi juridinio asmens teisių. Ūkininkas yra fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla ir miškininkyste savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.
26.2. Šeimos ūkis (2) – tai neįregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkis, kuriame vyrauja ūkininko ir jo šeimos narių (partnerių) darbas.
26.3. Žemės ūkio bendrovė (3) – tai fizinių asmenų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-637) privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.
26.4. Ūkinė bendrija (4) – kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo.
26.5. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (5) – įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
26.6. Valstybės įmonė (6) – iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
26.7. Savivaldybės įmonė (7) – iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
26.8. Kooperatinė bendrovė (8) – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) valdyme.
26.10. Kita įmonė (viešoji įstaiga, valstybinė biudžetinė įstaiga ir kt.) (10) – žymima tuomet, jei ūkio kategorijos nėra tarp išvardytų įmonių kategorijų. Tai gali būti viešoji įstaiga (pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo), valstybės biudžetinė įstaiga (žemės ūkio mokykla, technologijų ir verslo mokykla, politechnikos mokykla, kolegija, profesinio rengimo centras, universitetas, institutas, tyrimų stotis, globos namai, pensionatas ir kt.), kitas juridinių ir fizinių asmenų ūkis ir pan.
27. Ūkininkaujantis asmuo (3 klausimas) – fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė ar juridinis asmuo, kurio lėšomis ir vardu ūkis (valda) veikia ir kuris juridiškai ir ekonomiškai yra atsakingas už ūkį, t. y. prisiima ekonominę ūkio riziką. Ūkininkaujančiam asmeniui valda gali priklausyti nuosavybės teise, jis gali ją nuomoti arba turėti teisę naudotis svetimu ūkiu ir gauti iš to naudą, būti ūkio savininko turto patikėtiniu:
27.1. „Fizinis asmuo“ žymima, jei ūkininkaujantis asmuo yra vienintelis nepriklausomos valdos naudotojas, nesusijęs su kitomis valdomis bendru valdymu ar panašiais ryšiais. Pvz., sutuoktiniai ar artimi šeimos nariai, kuriems valda kartu priklauso nuosavybės teise arba kurie ją kartu nuomoja. „Fizinis asmuo“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta „Įregistruotas ūkininko ūkis“ (1) arba „Šeimos ūkis“ (2).
27.2. Fizinių asmenų grupė – tai du ar daugiau fizinių asmenų (partnerių), kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viena žemės valda arba jie ją nuomoja ar kitaip valdo kartu, arba kartu valdo savo atskiras valdas taip, lyg jos būtų viena valda. Pvz., „fizinių asmenų grupė“ žymima, jei keli kaimynai ar broliai bendrai įsigijo techniką ir bendrai dirba žemę arba kartu tvarko ūkį, arba tvarko savo privačius ūkius taip, lyg jie visi sudarytų vieną ūkį. „Fizinių asmenų grupė“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta „Įregistruotas ūkininko ūkis“ (1) arba „Šeimos ūkis“ (2).
27.3. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės valda arba jis ją nuomoja ar kitaip valdo. „Juridinis asmuo“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta viena iš šių kategorijų „žemės ūkio bendrovė“ (3), „ūkinė bendrija“ (4), „akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė“ (5), „valstybės įmonė“ (6), „savivaldybės įmonė“ (7), „kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)“ (8), „individualioji įmonė“ (9), „kita įmonė (viešoji įstaiga, valstybės biudžetinė įstaiga ir kt.)“ (10).
28. Ūkio valdytojas (4 klausimas) – fizinis asmuo, atsakingas už kasdienės gamybinės veiklos organizavimą ūkyje. Paprastai ūkio valdytojas yra ūkininkaujantis asmuo. Tais atvejais, kai ūkininkaujantis asmuo nėra ūkio valdytojas, jis gali įpareigoti valdyti ūkį sutuoktinį, kitą šeimos narį arba samdyti giminystės ryšiais nesusijusį asmenį – administratorių, su kuriuo yra sudaroma darbo sutartis ir kuriam už darbą mokamas atlyginimas. Ūkininkaujančio asmens šeimos nariai yra: sutuoktinis arba sugyventinis, sūnus ir (ar) dukra, sūnaus ir (ar) dukters sutuoktinis ar sugyventinis, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai ir seserys, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ūkininkaujančio asmens sutuoktinio broliai, seserys ir jų sutuoktiniai ar sugyventiniai.
29. Ar ūkyje suvartojama daugiau kaip 50 proc. savo pagamintos produkcijos? (5 klausimas) – turi atsakyti tik ūkininkų ir šeimos ūkiai, o žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms į šį klausimą atsakyti nereikia. Jei ūkio ir (ar) asmeninėms reikmėms suvartojama daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos ir (ar) apdorotos ar perdirbtos produkcijos, žymima „taip“, jei suvartojama mažiau kaip pusė, žymima „ne“. Dovanota šeimai ir giminaičiams produkcija, už kurią negaunama atlygio, laikoma suvartota ūkio reikmėms. Produkcija, naudojama kaip žaliava kitai gamybai (pvz., pašaras gyvuliams), į pagamintos produkcijos kiekį neįtraukiama. 50 proc. – tai ne tiksli riba, o tik orientacinis dydis. Ar daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos produkcijos suvartojama ūkio reikmėms, galima nustatyti pagal tai, kokio dydžio yra ūkis. Ūkis, turintis 1–3 ha žemės ūkio naudmenų, 50 proc. ir daugiau savo pagamintos produkcijos dažniausiai suvartoja savo reikmėms. Išimtis gali būti paukštynai, šiltnamių ūkiai ir pan. Ūkis, turintis daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, dažniausiai didesnę savo pagamintos produkcijos dalį parduoda.
30. Ar ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje? (6 klausimas) – jei ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, turi būti pažymėta „taip“. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 (Žin., 2004, Nr. 34-1111). Jei mažiau palankiai ūkininkauti vietovei priklauso tik dalis ūkio žemės, ūkis šiai kategorijai priskiriamas tik tuo atveju, jei mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje yra daugiau kaip pusė ūkio žemės.
31. Ar tvarkoma ūkio veiklos buhalterinė apskaita? (7 klausimas). Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Buhalterinė apskaita gali būti dvejybinė ir supaprastinta:
31.1. Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija užfiksuojama ne mažiau kaip dviejose sąskaitose (debete ir kredite), vadinama dvejybine buhalterine apskaita.
31.2. Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija apskaitos žurnaluose fiksuojama tam skirtose skiltyse (pažymima operacijos data, turinys ir suma), vadinama supaprastinta buhalterine apskaita.
32. Ar esate kooperatyvo narys? (8 klausimas) – jei ūkininkaujantis asmuo yra kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys, pažymima „taip“ ir atsakoma į 8.1 klausimą, jei nėra, pažymima „ne“ ir pereinama prie II skyriaus „Ūkio žemė“.
33. Jei taip, kelių kooperatyvų narys esate? (8.1 klausimas) – jei atsakymas į 8 klausimą yra „taip“, nurodomas kooperatyvų, kurių narys yra apklausiamas ūkis, skaičių.
34. Ūkio žemė (9 klausimas) suskirstyta į dvi dalis: ūkio žemę (be namų valdos) ir namų valdos žemę. Ūkio žemės (be namų valdos) ir namų valdos plotas turi būti įrašomas hektarais, nurodant du skaičius po kablelio. Pildant surašymo lapą nurodoma, kiek ūkininkaujantis asmuo savo ūkyje birželio 1 d. turi nuosavos, nuomojamos ar kitaip valdomos žemės. Išnuomoti plotai priskiriami tiems ūkiams, kurie juos nuomojasi.
35. Surašymo lapo 9 klausimo lentelės 1 skiltyje nurodomas išskirstytas namų valdoje esančios žemės plotas, 2 skiltyje – ūkio žemės (be namų valdos) plotas. Jei ūkyje namų valdos plotas neišskirtas (nedokumentuotas), pildoma tik 2 skiltis, o 1 skiltis paliekama neužpildyta. 9 klausimo lentelėje nurodomi šie plotai:
35.1. Ariama žemė (100 eil.) – nuolat dirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius, įrengtų kultūrinių ganyklų plotus (iki 5 metų) ir pūdymus (juoduosius ir sideracinius). Ariamą žemę (100 eil. 1 skl.) sudaro apsėti ar apsodinti plotai (202 eil. 1 skl.) ir pūdymai (205 eil. 1 skl.). Norint atskirti ariamą žemę nuo daugiamečių sodinių plotų, pievų ir natūralių ganyklų, yra naudojamas penkerių metų slenkstis. Tai reiškia, kad ariama žeme nėra laikomas žemės plotas, jei tie patys augalai jame auginami penkerius metus ir ilgiau, t. y. neatsėjami seni ir neužsėjami nauji augalai. Tam tikri daržovių, dekoratyvinių arba techninių augalų (pvz.: šparagų, rožių, dėl savo žiedų ar lapų auginamų dekoratyvinių krūmų, braškių, apynių ir pan.) plotai priskiriami ariamai žemei, net jei jie auga toje pačioje žemėje ilgiau kaip penkerius metus. 100 eil. 1 skiltyje nurodytas plotas paskirstomas 11 klausimo lentelės 1 skiltyje. 100 eil. 2 skiltyje nurodytas plotas paskirstomas 11 klausimo lentelės 2 skiltyje.
35.2. Kultūrinės ganyklos (101 eil.) – penkerių metų ir senesnės pagerintos žemės ūkio naudmenos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ir šienui gauti. Jos įrengiamos gerinant natūraliąsias ganyklas arba sėjant specialius žolių mišinius pradedamose įdirbti žemėse, juos kasmet tręšiant, kai kur ir laistant. Tipiškas kultūrinių ganyklų sėjamas žolynas – baltųjų dobilų, pievinės miglės, šunažolės, tikrojo eraičino ir motiejukų mišinys.
35.3. Kultūrinės ganyklos: iš jų nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti, už kurias mokamos išmokos (102 eil.) – nurodomas plotas kultūrinių ganyklų, kurios atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, yra nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti. Šienaujant žalioji masė gali būti susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama šių ganyklų plotuose arba išvežama iš lauko. Čia įrašomi tik tie kultūrinių ganyklų plotai, už kuriuos 2010 m. buvo (bus) prašoma išmokų.
35.4. Natūralios pievos ir ganyklos (103 eil.) – plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis, naudojami arba tinkami naudoti šienauti ar gyvuliams ganyti. Vienmečių žolių plotai ar pūdymai, kuriuose ganomi gyvuliai, priskiriami ne prie ganyklų, bet prie ariamos žemės. Miške šienaujamas ar ganomas plotas prie pievų ir ganyklų nepriskiriamas.
35.5. Natūralios pievos ir ganyklos: iš jų nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti, už kurias mokamos išmokos (104 eil.) – nurodomas plotas natūralių pievų ir ganyklų, kurios atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, yra nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti. Šienaujant žalioji masė gali būti susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama šių ganyklų plotuose arba išvežama iš lauko. Čia įrašomi tik tie natūralių pievų ir ganyklų plotai, už kuriuos 2010 m. buvo (bus) prašoma išmokų.
35.6. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai (105 eil.) – žemės plotai, užsodinti obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, svarainiais ir kt. sėklavaisiais bei kaulavaisiais, kurie užima plotą ilgą laiką ir duoda derlių kelerius metus. Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“.
35.7. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai: iš jų jauni sodiniai (106 eil.) – nurodomas įveistų jaunų sodinių plotas: žemaūgių pramoninių sodų iki 3 metų, kitų sodų – iki 5 metų.
35.8. Uogos (107 eil.) – žemės plotai, užsodinti juodaisiais, raudonaisiais ir baltaisiais serbentais, agrastais, avietėmis, aronijomis, ir kt. Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“. Jeigu sode, tarpueiliuose tarp vaismedžių, yra auginamos ir daržovės, siekiant išvengti ploto padvigubinimo, būtina iš sodo ploto atimti plotą, kuriame auginamos lauko daržovės. Šių daržovių plotą įrašyti tik 181 eilutėje.
35.9. Uogos: iš jų jauni sodiniai (108 eil.) – nurodomas įveistų jaunų sodinių plotas: aviečių – iki 2 metų, serbentų ir kitų uogų – iki 3 metų amžiaus.
35.10. Riešutmedžiai (109 eil.) – nurodomi graikinių riešutmedžių (Juglans regia L.), paprastųjų lazdynų (Corylus avellana L.), paprastųjų migdolų (Prunus amygdalus Batsch), migdolų (Prunus dulcis), valgomųjų kaštainių (Castanea sativa Mill) ir kitų riešutų rūšių plotai
35.11. Medelynai (110 eil.) – jaunų, atvirame lauke auginamų, sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai: vaismedžių, vaiskrūmių, miško medžių medelynai (neįskaitant auginamų miškingoje vietovėje paties ūkio reikmėms), medžių ir krūmų, skirtų sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse.
35.12. Kiti daugiamečiai augalai: skirti austi, pinti ir kt. (111 eil.) – specialiai įveisti karklų, vikšrių ir kitų augalų, skirtų pinti, austi, stogui dengti ir kt., plotai. Čia taip pat įrašomi kalėdinių eglučių plotai.
35.13. Kiti daugiamečiai augalai: energetiniams tikslams (trumpos apyvartos medžiai) (112 eil.) – nurodomas gluosnių, gluosninių žilvičių, tuopų, alksnių, beržų, robinijų ir kitų trumpos apyvartos želdinių, skirtų energetiniams tikslams, plotas.
35.14. Šiltnamiai (113 eil.) – yra statiniai su stacionariais ar nuimamais apsauginiais dangalais, kuriuose augalai auginami visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Ant žemės plėvele uždengti plotai, plastiko gaubtai, į kuriuos negali įeiti žmogus, šiltnamiais nelaikomi. Jeigu šiltnamiuose derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai. Jei šiltnamis yra kelių aukštų, nurodomas tik apatinio aukšto plotas.
35.15. Naudojamas žemės ūkio naudmenas (114 eil.) sudaro ariamos žemės (100 eil.), kultūrinių ganyklų (101 eil.), natūralių pievų ir ganyklų (103 eil.), daugiamečių augalų (105, 107, 109, 110, 111, 112 eil.) ir šiltnamių (113 eil.) plotai.
35.16. Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (115 eil.) – plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio naudmenos, pastaraisiais metais nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių (ūkininkaujančio asmens liga, nenaudinga auginti ir pan.) ir nenaudojamas sėjomainos sistemoje. Neįskaičiuojami parkai, pievelės, pūdymai.
35.17. Miškai (116 eil.) – ne mažesni kaip 0,1 hektaro žemės plotai, apaugę medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip penkis metrus, kita miško augalija, išretėję ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių laikinai netekę augalijos buvusio miško plotai (kirtavietės, žuvę medelynai, degavietės ir kt.). Miškams taip pat priskiriami žemės plotai, kuriuose įveistas miškas (neatsižvelgiant į medžių aukštį), medelynai miškingoje vietovėje, daigynai, miško sėklinės plantacijos, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėliavimo aikštelės ir pan. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse augančių medžių grupės, siauros (iki 10 metrų pločio) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šie plotai nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“.
35.18. Miškai: iš jų miško kirtimo atžalynai (117 eil.) – nurodomas miško augalams auginti skirtas miškingas plotas, kuriame rotacijos periodas yra 20 ir mažiau metų. Rotacijos periodas yra laikas nuo medžių sodinimo (sėjimo) iki galutinės produkcijos gavimo, kai neatliekami įprasti priežiūros darbai, tokie kaip sodinių retinimas. Šio miškingo ploto galutinė produkcija gali būti energetiniai produktai (pvz., tuopos, gluosniai, karklai) ir (ar) medienos masė.
35.19. Vandenys (118 eil.) – tai vidaus paviršinio vandens telkiniai: ežerai, upės, upeliai, tvenkiniai, kanalai, didesnės kaip 0,04 hektaro kūdros. Paviršinio vandens telkinys – žemės reljefo įdauba, nuolat arba periodiškai užpildyta tekančiu ar stovinčiu vandeniu. Melioracijos grioviai šioje eilutėje neįskaitomi.
35.20. Vandenys: iš jų įžuvinti vandens telkiniai (119 eil.) – nurodomas vandens telkinio, įrengto žuvims auginti ir veisti, plotas.
35.21. Kita žemė (120 eil.) – tai plotai, tiesiogiai nenaudojami produktams gaminti, bet būtini ūkio veiklai (žemė po pastatais, sodybų kiemai, keliai ir kt.); žemės ūkio produktams gaminti netinkami plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, pelkės, raistai, durpynai, krūmynai ir kt.); ilsėtis skirti želdiniai (parkai, pievelės ir kt.).
35.22. Visas žemės plotas (121 eil.) – tai naudojamos (114 eil.) ir nenaudojamos (115 eil.) žemės ūkio naudmenos, miškai (116 eil.), vandenys (118 eil.) ir kita žemė (120 eil.). Namų valdos plotas registruojamas 1 skiltyje, ūkio žemės plotas (be namų valdos) – 2 skiltyje.
35.23. Drėkinami plotai (122 eil.) -tai žemės sklypai, kuriuose įrengtos dirvožemio drėkinimo (augalų lietinimo) sistemos. Nurodomas maksimalus plotas, kurį galima drėkinti naudojant ūkio turimus įrenginius ir vandens kiekį. Neįskaičiuojami drėkinamų augalų po stiklu (113 eil.) plotai.
35.24. Drėkinami plotai: iš jų drėkinti bent kartą per paskutinius 12 mėn. (123 eil.) – nurodomas bent kartą per 12 mėnesių iki surašymo datos drėkintų pasėlių plotas (išskyrus augalų po stiklu).
36. Žemės ūkio naudmenų skirstymas pagal nuosavybę (10 klausimas) – ūkyje naudojamos žemės ūkio naudmenos (114 eil. 1 ir 2 skl. suma) suskirstomos į privačią, nuomojamą ir kitokią nei dvi nurodytosios žemę:
36.1. Privati žemė (130 eil.) – tai nuosavybės teise priklausanti žemė ar priimtas sprendimas grąžinti nuosavybę savininkui su teise ja disponuoti. Ši žemė gali būti susigrąžinta arba gauta kaip nuosavybė neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), įsigyta iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), įsigyta iš kitų piliečių įstatymo nustatyta tvarka, paveldėta pagal įstatymą arba testamentą.
36.2. Nuomojama žemė (131 eil.) – tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo nuomoja iš valstybės (pvz., žemės ūkio bendrovių žemė, asmeninių ūkių žemė ir kt.) arba už iš anksto nustatytą nuomos mokestį (pinigais, natūra ar kitaip) pagal (rašytinį ar žodinį) nuomos susitarimą nuomoja iš kitų asmenų.
36.3. Nuomojama žemė: iš jos nuomojama iš valstybės (132 eil.) – tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo nuomoja iš valstybės (pvz., žemės ūkio bendrovių žemė, asmeninių ūkių žemė ir kt.).
36.4. Kitokia nei dvi nurodytosios (133 eil.) – nurodoma ūkio dirbama, bet oficialiai neįregistruota žemė (pvz., apleistų valdų plotai, niekam nesuteikta ir neišnuomota žemė ir kt.). Taip pat nurodomi ir naudojamų žemės ūkio naudmenų plotai, kuriuose, sudarius rašytinę ar žodinę sutartį, ūkininkaujama kartu su šios žemės savininku ar dalininku. Gauta produkcija tarp sutartį sudariusių šalių pasidalijama pagal susitarimą.
37. Apsėti ir apsodinti plotai (11 klausimas) – nurodoma, kokie žemės ūkio augalai auginami namų valdoje (lentelės 1 skiltis) ir kokie augalai auginami ūkio žemėje, be namų valdos (lentelės 2 skiltis). Jeigu namų valda nėra išskirta (nebuvo pildoma 9 klausimo lentelės 1 skiltis), pildoma tik lentelės 2 skiltis. Žemės ūkio augalų plotai įrašomi hektarais, šimtosios dalies tikslumu. Žemės ūkio augalų pasėliai – tai ariamos žemės dalis, kurią užima pasėti ar pasodinti augalai einamųjų metų derliui. Įrašomi ne tik jau apsėti ir apsodinti plotai, bet ir tie plotai, kurie birželio 1 d. dar neapsėti ir neapsodinti, bet kuriuos numatoma apsėti ir apsodinti:
37.1. 140–154 eil. nurodomi grūdams auginamų javų plotai. Javai, nupjauti (numatomi nupjauti) nesubrendę, atsižvelgiantį jų panaudojimą, įrašomi į 191 eil. „Silosiniai augalai“ arba į 192 eil. „Vienmetės žolės“.
37.2. Iš bendro kviečių ploto kviečiai, skirti biokurui gaminti (142 eil.) – nurodomas plotas kviečių, kurie, kaip numatoma, bus skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su bioetanolio gamybos įmone dėl tam tikro kiekio kviečių pardavimo. Kai tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami kviečiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų kviečių.
37.3. Rugiai: iš jų skirti biokurui gaminti (144 eil.) – nurodomas plotas rugių, kuriuos, numatoma skirti biokurui gaminti. Siekiant užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio rugių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami rugiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų rugių.
37.4. Iš bendro kvietrugių ploto kvietrugiai, skirti biokurui gaminti (147 eil.) – nurodomas plotas kvietrugių, kuriuos, numatoma skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio kvietrugių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami kvietrugiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų kvietrugių.
37.5. Kukurūzai grūdams (153 eil.) – nurodomas kukurūzų, skirtų grūdams, plotas. Neįskaitomi kukurūzų, skirtų silosui ir žaliajam pašarui gaminti, plotai. Jie įrašomi į 190 eil. „Kukurūzai silosui, žaliajam pašarui, biokurui gaminti“.
37.6. 155–160 eil. nurodomi ne mišiniuose grūdams auginamų ankštinių augalų (valgomųjų ir pašarinių žirnių, pašarinių pupų, lubinų, vikių, lęšių) plotai. Ankštiniai augalai, nupjauti (numatomi nupjauti) nesubrendę ir sušerti (numatomi sušerti) gyvuliams, įrašomi į 192 eil. „Vienmetės žolės“ arba į 191 eil. „Silosiniai augalai“. Žirnių, pupų, pupelių, skirtų perdirbti arba maistui, plotai nurodomi 181 eil. „Lauko daržovės“.
37.7. Kiti ankštiniai (161 eil.) – nurodomi kitų ankštinių augalų plotai. Nurodomi peliuškų, seradėlių, ankštinių augalų mišinių ir kitų ankštinių augalų grūdams plotai.
37.8. Linai pluoštui (162 eil.) – nurodomi dažniausiai pluoštui gaminti auginamų Linum usitatissimum L. veislės linų plotai (esant palankioms sąlygoms, gali būti nuimtas ir sėmenų derlius).
37.9. Linai sėmenims (163 eil.) – nurodomi specialių rūšių linų (Lirina, Olinette, Barbara, Gold Merchant ir pan.), auginamų tik sėmenims, plotai.
37.10. 164–165 eil. nurodomi aliejui gaminti bei ne maistui skirtų rapsų (įskaitant rapsiukus) plotai.
37.11. Iš bendro rapsų ploto rapsai, skirti biokurui gaminti (166 eil.) – nurodomas plotas rapsų, kurie, kaip numatoma, bus skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone arba rapsų aliejaus spaudykla dėl tam tikro kiekio rapsų pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami rapsai bus skirti biokurui gaminti. Ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą arba spausti rapsų aliejų biokurui gaminti iš savo valdomame sklype auginamų rapsų.
37.12. Kiti aliejiniai augalai (167 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų aliejinių augalų (pvz., garstyčių, sojų, saulėgrąžų, aliejinių ridikių ir kt.) plotai. Jei šie augalai auginami ne aliejui gaminti, jie turi būti įrašyti kitose eilutėse pagal jų paskirtį.
37.13. Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai (171 eil.) – nurodomi kalendrų, medetkų, snapučių, ramunėlių, čiobrelių, jazminų, mairūnų, melisų, mėtų, muskatinių šalavijų, pankolių, bazilikų, levandų, valerijonų ir kitų augalų, įskaitant ankstesnių metų, jei augalai daugiamečiai, plotai.
37.14. Kiti augalai energetiniams tikslams (172 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų energetiniams tikslams skirtų augalų (drambliažolės, nendrinių dryžučių, nendrinių eraičinų ir kt.), plotai.
37.15. Kiti augalai pramonės tikslams (173 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų pramonės tikslams skirtų augalų (rūgčių, spartinų, topinambų, dažinių raudžių ir rūgčių, dažinių dygminų ir prožirnių ir kt.), plotai.
37.16. Kiti pluoštiniai augalai (174 eil.) – nurodomi kiti anksčiau neišvardyti augalai, naudojami pluoštui gaminti (dilgėlės, kanapės ir kt.).
37.18. Sėklinės bulvės (sertifikuotos) (176 eil.) – nurodomi veislinių bulvių, skirtų sėklai, plotai. Sėklinės bulvės – tai Solanum tuberosum L. gumbai, kurie auginami pagal nustatytus dauginimo etapus ir atitinka nustatytus kokybinius ir fitosanitarinius reikalavimus. Neįtraukiami atrinktų sėklai, neturinčių atitinkamų sertifikatų bulvių plotai.
37.19. Kitos bulvės (177 eil.) – nurodomi maistui ir perdirbti auginamų bulvių (įskaitant atrenkamas sėklai, pašarui) plotai.
37.21. Iš jų pramoniniam perdirbimui (179 eil.) – nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti perdirbimo įmonėms, tai visas 178 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 180 eil. paliekama neužpildyta.
37.22. Iš jų tiesioginiam vartojimui (180 eil.) – nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos tiesioginiam vartojimui, plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai visas 178 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 179 eil. paliekama neužpildyta.
37.23. Pavyzdys. Iš viso ūkyje auginama 12 ha braškių. 0,3 ha braškių auginama namų valdoje (įrašoma 178 eil. 1 skl.) ir yra suvartojamos šeimos narių reikmėms arba parduodamos turguje. O 11,7 ha braškių auginama ūkio žemėje, be namų valdos (įrašoma 178 eil. 2 skl.), ir yra parduodamos perdirbimo įmonei. Kadangi didesnė dalis braškių parduodama perdirbimo įmonei, abu plotai turi būti įrašomi į 179 eil.: 0,3 ha įrašoma į 179 eil. 1 skl. (nekreipiant dėmesio į tai, kad šios braškės yra neparduodamos perdirbimo įmonei), o 11,7 ha įrašoma į 179 eil. 2 skl. (180 eil. ir 1 skl., ir 2 skl. paliekamos tuščios).
37.24. Lauko daržovės, iš viso (181 eil.) – nurodomas visas daržovių, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotas.
37.25. Iš jų pramoniniam perdirbimui (182 eil.) – nurodomi lauko daržovių, kurių didesnė dalis bus skirta parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti perdirbimo įmonėms, 181 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 183 eil. paliekama neužpildyta.
37.26. Iš jų tiesioginiam vartojimui (183 eil.) – nurodomi lauko daržovių, kurios daugiausia bus skirtos vartoti tiesiogiai, plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai 181 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 182 eil. paliekama neužpildyta.
37.27. Pavyzdys. Iš viso ūkyje (ūkio žemėje, be namų valdos) auginama 26 ha daržovių. Jos įrašomos į 181 eil. 2 skl. Žiediniai kopūstai (6 ha) ir burokėliai (4 ha) parduodami perdirbimo įmonei. Svogūnai (5 ha), morkos (6 ha) ir česnakai (5 ha) parduodami tiesiai maisto prekių parduotuvei. Šiuo atveju visas daržovių plotas (26 ha) turi būti įrašomas 183 eil. 2 skl., o 182 eil. 2 skl. paliekama tuščia, nes didžioji dalis daržovių (16 ha svogūnų, morkų ir česnakų) parduodama tiesiogiai vartotojams.
37.28. Gėlės ir dekoratyviniai augalai (184 eil.) – nurodomi gėlių (tulpių, kardelių ir pan.), dekoratyvinių augalų, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotai. Darželiuose auginamų augalų plotai nenurodomi.
37.29. Cukriniai runkeliai (185 eil.) – nurodomi cukrinių runkelių, skirtų pramoniniam perdirbimui ir pašarui plotai.
37.30. Cukriniai runkeliai: iš jų skirti biokurui gaminti (186 eil.) – nurodomas plotas cukrinių runkelių, kuriuos, numatoma skirti gaminti biokurą. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio cukrinių runkelių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami cukriniai runkeliai bus skirti gaminti biokurą.
37.31. Pašariniai runkeliai (187 eil.) – nurodomi visi pašarui skirtų runkelių (paprastųjų, puscukrinių ir kt.) plotai.
37.32. Kiti pašariniai šakniavaisiai (188 eil.) – nurodomi pašarinių morkų, griežčių ir kitų pašarinių šakniavaisių plotai.
37.33. Augalai sėkloms ir daigai (189 eil.) – nurodomi plotai, kuriuose auginami augalai sėkloms ir daigai parduoti, neįskaitant javų, ankštinių ir aliejinių augalų. Čia nurodomi svogūnų, kopūstų, morkų, burokėlių ir kitų daržovių, cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių, plotai, skirti sėkloms ir (ar) daigams išauginti.
37.34. Silosiniai augalai (191 eil.) – nurodomi saulėgrąžų, lubinų, pupų, mišinių ir kitų augalų, auginamų silosui gaminti, plotai.
37.35. Vienmetės žolės (192 eil.) – nurodomi vienmečių žolių žaliajam pašarui ir šienui plotai. Jei augalai skirti ne žaliajam pašarui arba šienui gauti, jie nurodomi kitose eilutėse. Pvz., facelijų plotai, skirti tik medui gauti, yra laikomi medingaisiais augalais ir nurodomi 171 eil. „Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai“. Bet jei tas pats facelijų plotas naudojamos dar ir žaliajam pašarui gauti, jis įrašomas šioje eilutėje.
37.36. Vienmetės žolės: iš jų sėklai (193 eil.) – nurodomi vienmečių žolių, auginamų sėklai, plotai.
37.37. Kiti vienmečiai augalai žaliajam pašarui ir šienui (194 eil.) – nurodomi kitų vienmečių augalų (įskaitant nesubrendusius grūdinius augalus), kurie auginami žaliajam pašarui arba šienui gauti, plotai.
37.38. Kiti vienmečiai augalai žaliajam pašarui ir šienui: iš jų ankštiniai augalai (195 eil.) – nurodomi kitų vienmečių ankštinių augalų, kurie auginami žaliajam pašarui arba šienui gauti, plotai.
37.39. 196, 198, 200 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų (liucernų (196 eil.), dobilų, jų mišinių (198 eil.), kitų žolių (200 eil.) plotai.
37.40. 197, 199, 201 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų (liucernų (197 eil.), dobilų, jų mišinių (199 eil.), kitų žolių (201 eil.), auginamų sėklai) plotai.
37.41. Kitos daugiametės žolės (200 eil.) – nurodomi kultūrinių ganyklų iki penkerių metų ir neišvardytų daugiamečių žolių plotai.
37.43. Pūdymai (205 eil.) – sėjomainos laukas, per visą augalų vegetacijos laikotarpį arba nemažą jo dalį neapsėtas. Paprastai jis paliekamas pailsėti vienerius ūkinius metus. Pūdymu paprastai laikoma tuščia žemė be augalų; žemė su savaime augančiais augalais, kuriuos galima naudoti kaip pašarą ar užarti; žemė, užsėta sideraciniais augalais. Dažniausiai šis sėjomainos laukas rengiamas žiemkenčių sėjai.
37.44. Iš jų pūdymai, už kuriuos mokamos išmokos (206 eil.)-tai pūdymai, už kuriuos einamaisiais derliaus metais ūkis turi teisę gauti finansinę paramą (pvz., tiesiogines išmokas).
37.45. Šiltnamiai (210 eil.) – nurodomas plotas prekinių ir neprekinių plėvelinių bei stiklinių (modernizuotų) šiltnamių, esančių namų valdoje (210 eil. 1 skl.) ir ūkio žemėje, be namų valdos (210 eil. 2 skl.).
37.46. Prekiniuose šiltnamiuose (211 eil.) auginami augalai, skirti parduoti (likutis gali būti suvartojamas ūkininkaujančio asmens ar jo šeimos narių reikmėms). Taip pat nurodoma, kiek prekinių šiltnamių ploto atskirai užima daržovės (212 eil.), kiek – gėlės ir dekoratyviniai augalai (217 eil.), kiek- braškės (218 eil.).
37.47. 213-215 eil. Nurodoma, kiek prekiniuose šiltnamiuose auginama agurkų, pomidorų ir kitų daržovių (neįskaitant plotų, kuriuose daržovės auginamos sėkloms ir daigams).
37.48. Daržovės sėklai ir daigai (216 eil.) – nurodomas plotas šiltnamyje auginamų daržovių, skirtų sėklai gauti arba daigams išauginti.
37.49. Grybai (220 eil.) auginami specialiai pastatytuose ir grybams auginti pritaikytuose statiniuose. Nurodomas grybams auginti skirtų lysvių, maišų ar kito paviršiaus visas plotas (m2). Jei grybų derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai.
37.50. Plotas, nuo kurio gauti šiaudai, naudojami energetiniams tikslams (221 eil.) – tai plotai augalų, iš kurių gauti šiaudai naudojami kurui. Šių augalų plotai jau buvo įrašyti 140–201 eilutėse.
37.51. Genetiškai modifikuotų augalų pasėliai (222 eil.) – tai žemės ūkio, daržo augalų pasėliai, sodo ar dekoratyvinių augalų, įskaitant dauginamąją medžiagą, medelynai, kurių genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko organizmui dauginantis natūraliai ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuotų augalų pasėliais laikomi ir tie tradiciniai arba ekologiški pasėliai, kuriuose po tyčinio ar atsitiktinio susikryžminimo, išplitus sėkloms ar vegetatyvinėms augalų dalims, randama genetiškai modifikuotų organizmų, kurių kiekis viršija nustatytą atsitiktinio neišvengiamo buvimo mažiausiąją ribą (0,9 proc.).
38. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai (12 klausimas) – sėklavaisių ir kaulavaisių sodo augalų plotai paskirstomi pagal jų rūšis tik tada, kai bendras namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas jų plotas (105 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,5 ha. Jei 105 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma yra mažesnė nei 0,5 ha, pereinama prie 13 klausimo „Uogos“. Kiti (230 eil.) – nurodomi persikų, abrikosų ir kitų anksčiau nepaminėtų sėklavaisių ir kaulavaisių sodo augalų plotai. Neįrašomi riešutmedžiai.
39. Uogos (13 klausimas) – uogynų plotai paskirstomi pagal jų rūšis tik tada, kai namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas jų plotas (107 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,5 ha. Jei 107 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma yra mažesnė nei 0,5 ha, pereinama prie 14 klausimo „Lauko daržovės“. Kitos (237 eil.) – nurodomi aronijų, mėlynių, šilauogių, gervuogių, spanguolių, šaltalankių, kultūrinių šermukšnių ir kitų anksčiau nepaminėtų uogynų plotai.
40. Lauko daržovės (14 klausimas) – lauko daržovės paskirstomos pagal jų rūšis tik tada, kai bendras namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas daržovių plotas (181 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,2 ha. Jei 181 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma mažesnė nei 0,2 ha, pereinama prie III skyriaus „Ūkinių gyvūnų skaičius“.
41. Surašymo lapo III skyriuje „Ūkinių gyvūnų skaičius“ ūkinių gyvūnų skaičius įrašomas pagal birželio 1 d. būklę. Įrašomi ir tie ūkiniai gyvūnai, kurie buvo paskersti ar parduoti po birželio 1 d. Po birželio 1 d. atvesta ūkinių gyvūnų prievaisa, pirkti ūkiniai gyvūnai neįrašomi. Įrašomi ūkiniai gyvūnai, surašymo metu esantys ūkyje ar už jo ribų (ganomi kitoje valdoje, laikinai išvežti ir pan.). Naminiai gyvuliai, išskyrus arklius, nenaudojami gamybai arba pajamas duodančioje veikloje, t. y. naudojami tik ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms, neįrašomi. Ūkiniai gyvūnai įrašomi atskirai pagal rūšį, amžių ir lytį. Jeigu ūkis apklausiamas gegužės mėn., t. y. iki birželio 1 d., turi būti nurodomas apklausos dieną turimas ūkinių gyvūnų skaičius. Jei iki birželio 1 d. planuojamas ūkinių gyvūnų pardavimas, planuojamų parduoti ūkinių gyvūnų skaičius neįrašomas į surašymo lapą:
41.1. 301–314 eil. galvijai paskirstyti pagal amžiaus grupes. Skiriamos trys amžiaus grupės: iki vienų metų, nuo vienų iki dvejų metų, dvejų ir daugiau metų. Kiekviena amžiaus grupė dar dalijama į grupes pagal lytį ir pagal paskirtį. Galvijai, kuriems surašymo metu suėjo lygiai metai, priskiriami grupei nuo vienų iki dvejų metų.
41.2. Dvejų ir daugiau metų telyčios veislei (311 eil.) – nurodomos dvejų metų ir vyresnės telyčios, įskaitant veršingas. Jei telyčia gegužės 31 d. apsiveršiavo, ji priskiriama melžiamų karvių grupei ir įrašoma į 312 eil.
41.3. Melžiamos karvės (312 eil.) – karvės, auginamos pirmiausia tik dėl maistui skirto pieno arba jo perdirbimo į pieno produktus. Čia įrašomos ir skersti parinktos melžiamos karvės (penimos ar nepenimos) nuo paskutinės laktacijos iki skerdimo. Nesiveršiavusios telyčios (veršingos), neatsižvelgiantį jų amžių, į karvių grupę neįrašomos.
41.4. Žindenės karvės (313 eil.) – nurodomos karvės dėl savo veislės ar ypatingų savybių laikomos tik dėl veršelių ir kurių pienas nenaudojamas maistui ar perdirbti. Tai mėsinės arba mišrūnės karvės, kurių pagrindinė paskirtis -vesti veršelius mėsai.
41.5. Kitos karvės (314 eil.) – nurodomos kitos skersti auginamos karvės (penimos ar nepenimos prieš skerdimą) ir visos kitos karvės, neįrašytosį melžiamų ir žindenių karvių grupę.
41.6. 321-330 eil. kiaulės paskirstytos į tris grupes: paršeliai, penimos kiaulės ir kiaulės veislei.
41.7. Paršeliai iki 20 kg (iki 2 mėn.) (321 eil.) – nurodomi paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis už 20 kg arba jei yra jaunesni nei 2 mėnesių.
41.8. Paršeliai nuo 20 iki 50 kg (nuo 2 mėn. iki 4 mėn.) (322 eil.) – nurodomi paršeliai, kurių gyvas svoris didesnis nei 20 kg, bet mažesnis negu 50 kg, arba nuo 2 iki 4 mėn. amžiaus.
41.9. 323–325 eil. nurodomos penimos kiaulės. Tai mėsai auginamos kiaulės, kurių svoris didesnis nei 50 kg, įskaitant brokuotas paršavedes ir kuilius. Penimos kiaulės paskirstomos pagal svorį arba pagal amžių.
41.10. 326–330 eil. nurodomos 50 kg ir sunkesnės veislinės kiaulės. Brokuotos paršavedės neįrašomos.
41.12. Pagrindinės paršavedės (327 eil.) – nurodomos 50 kg ir sunkesnės arba keturių mėnesių ir vyresnės pagrindinės bandos paršavedės, laikomos bandai atnaujinti.
41.13. Pakaitinės paršavedės (328 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės paršavedės, apsiparšiavusios pirmą kartą.
41.14. Pakaitinės kiaulaitės (sukergtos) (329 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės sukergtos jaunos kiaulaitės (pakaitinės kiaulaitės) prievaisai vesti.
41.15. Pakaitinės kiaulaitės (nesukergtos) (330 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės kiaulaitės, kurios dar nėra sukergtos.
41.17. Ėriavedės (341 eil.) – nurodomos visos apsiėriavusios ir brokuotos avys, įskaitant vienų metų ir vyresnes jaunikles.
41.18. Veisliniai avinai (342 eil.) – kergti arba spermai gauti naudojami avinai, kurių 3 kartų kilmė patvirtinta dokumentais.
41.19. Kitos (343 eil.) – nurodomos visos kitos avys, išskyrus ėriavedes. Čia įrašomi ėriukai iki vienų metų ir avinai.
41.21. Vedeklės (351 eil.) – nurodomos ožkų patelės, turėjusios jauniklių, įskaičiuojant vienų metų ir vyresnes jaunikles ir brokuotas ožkas.
41.22. Veisliniai ožiai (352 eil.) – kergti arba spermai gauti naudojami ožiai, kurių 3 kartų kilmė patvirtinta dokumentais.
41.23. Kitos (353 eil.) – visos kitos ožkos, išskyrus vedekles. Čia įrašomi ožiukai iki vienų metų ir ožiai.
41.24. Arkliai, iš viso (360 eil.) – nurodomas visas turimų arklių, kumelių ir kumeliukų skaičius. Čia nurodomi darbiniai arkliai, jojimo, lenktynių žirgai ir ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms skirti arkliai.
41.25. Iš jų trejų metų ir vyresnės kumelės (361 eil.) – tai trejų metų ir vyresnės kumelės veislei ir ūkio darbams dirbti.
41.26. Veisliniai eržilai (362 eil.) – kergti arba spermai gauti naudojami eržilai, kurių 3 kartų kilmė patvirtinta dokumentais.
41.29. Vištos ir gaidžiai (371 eil.) – nurodomos visos vištos ir gaidžiai, nepriklausomai nuo amžiaus (ir suaugę, ir jaunikliai).
41.30. Iš jų vištos dedeklės (372 eil.) – tai vištos, auginamos kiaušiniams dėti. Įskaičiuojamos augančios, dar nepradėjusios dėti kiaušinių 5 mėnesių ir vyresnės jauniklės ir išbrokuotos vištos dedeklės. Čia įrašomi ir veisliniai gaidžiai.
41.31. Iš jų viščiukai broileriai (373 eil.) – nurodomas mėsinių veislių broilerių ir vištų, auginamų mėsai, skaičius.
41.32. Iš jų kiti viščiukai (374 eil.) – nurodomi viščiukai iki 5 mėnesių (neįskaitant viščiukų broilerių) ir kiti gaidžiai (neįrašyti 372 eil.).
41.33. 375, 376, 377, 378, 379 eilutėse įrašomi visi paukščiai (ir suaugę, ir jaunikliai). Pvz., 375 eil. „Žąsys“ nurodomas bendras žąsiukų, žąsinų ir žąsų skaičius.
41.34. Kiti paukščiai (379 eil.) – nurodomi neišvardyti, bet ūkyje auginami paukščiai (pvz., putpelės, fazanai, perlinės vištaitės ir kt.).
41.35. Triušiai, iš viso (380 eil.) – nurodomas visas triušių (patinų ir patelių) skaičius (ir suaugusių, ir jauniklių), veislinių ir neveislinių.
41.36. Iš jų patelės (381 eil.) – nurodomos penimų triušių gamybai laikomos patelės, jau turėjusios jauniklių.
42. Ūkio darbuotojų skaičius (be laikinų samdomųjų darbuotojų) (16 klausimas) – nurodomi visi asmenys, per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.) dirbę ūkio darbus. Neįrašomi jaunesni nei 16 metų asmenys. Ūkininkaujantis asmuo (550 eil.) ir ūkininkaujančio asmens sutuoktinis (552 eil.), 5 skiltyje nurodę nulį valandų, į ūkio darbuotojų skaičių neįskaičiuojami.
43. Juridiniai asmenys nurodo nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičių. 17 klausimo lentelėje įrašomas tik ūkio valdytojas (t. y. užpildoma tik 551 eil.), o kitos šios lentelės eilutės paliekamos neužpildytos. Visi ūkyje dirbantys asmenys (išskyrus ūkio valdytoją, jau įrašytą 551 eilutėje) įrašomi 19 klausimo lentelėje. Apskaičiuojant ūkio darbuotojų skaičių (16 klausimas), sudedamas nuolatinių samdomųjų darbuotojų, įrašytų 581 eil. 6 skl. ir 582 eil. 6 skl., skaičius ir pridedamas ūkio valdytojas, nurodytas 551 eil.
44. Fizinių asmenų grupės vieną fizinį asmenį įrašo kaip ūkininkaujantį asmenį į 550 eil., o kitos 17 klausimo lentelės eilutės lieka neužpildytos. Visi kiti ūkyje dirbantys asmenys laikomi nuolatiniais samdomaisiais darbuotojais ir įrašomi 19 klausimo lentelės 581 ir 582 eil. Apskaičiuojant ūkio darbuotojų skaičių (16 klausimas), sudedamas nuolatinių samdomųjų darbuotojų, įrašytų 581 eil. 6 skl. ir 582 eil. 6 skl. , skaičius ir pridedamas ūkininkaujantis asmuo, nurodytas 550 eil.
45. Stebėjimo laikotarpis gali būti trumpesnis kaip 12 mėnesių, jeigu teikiama 12 mėnesių informacija.
46. Darbas ūkyje – bet koks darbas, susijęs su žemės ūkio produktų gamyba ir šių produktų savybių palaikymu. Prie ūkio darbų priskiriama:
46.4. darbai, susiję su pirminių žemės ūkio produktų laikymu, perdirbimu (pvz., grietinės, sviesto, varškės, sūrio gamyba), apdorojimu, paruošimu rinkai ir pan. (silosavimas, pakavimas irt. t.);
47. Statistiniai duomenys apie kiekvieną ūkyje dirbantį asmenį (17 klausimas):
47.2. Jei ūkio valdytojas yra ūkininkaujančio asmens sutuoktinis ar kitas šeimos narys, jis įrašomas į 551 eil. ir nurodomas giminystės ryšio su ūkininkaujančiu asmeniu kodas. Tai reiškia, kad ūkininkaujančio asmens sutuoktinis, kuris yra ūkio valdytojas, antrą kartą nebeįrašomas 552 eilutėje, o kitas šeimos narys, kuris yra ūkio valdytojas, antrą kartą nebeįrašomas 553-563 eilutėse.
47.3. Ūkininkaujantis asmuo gali ūkyje nedirbti. Jei ūkininkaujantis asmuo ūkyje nedirbo, jo duomenys vis tiek įrašomi į 550 eil., tik 5 skiltyje nurodoma, kad jis dirbo 0 valandų. Tačiau tuomet būtinai turi būti užpildyta 551 eil., t. y. ūkyje turi būti ūkio valdytojas.
47.4. Ūkininkaujančio asmens sutuoktinis taip pat gali ūkyje nedirbti. Jei ūkininkaujančio asmens sutuoktinis ūkyje nedirbo, jo duomenys vis tiek įrašomi į 552 eil., tik nurodoma, kad jis dirbo 0 valandų.
47.5. Kiti šeimos nariai (553–563 eil.) – nurodomi sūnūs ar dukros, sūnų ar dukterų sutuoktiniai ar sugyventiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai ir seserys, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ūkininkaujančio asmens sutuoktinio broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, dirbantys ūkio darbus, bet nebūtinai gyvenantys ūkyje. Šeimos nariai gali gauti atlyginimą. Jie gali dirbti reguliariai ir nereguliariai. 553–563 eilutėse turi būti įrašomi tik tie šeimos nariai, kurie dirbo ūkio darbus, t. y. minėtų eilučių 5 skiltyje negali būti nurodyta, kad asmuo dirbo 0 valandų. Juridiniai asmenys įrašo tik duomenis apie ūkio valdytoją.
47.6. Profesinis pasirengimas žemės ūkio srityje (4 skiltis) – nurodomas aukščiausias asmens profesinio pasirengimo lygis:
47.6.1. Tik praktinė patirtis (1) žymima, jei asmuo neturi kvalifikacinio pasirengimo žemės ūkio srityje, bet patirties įgijo dirbdamas ūkyje.
47.6.2. Pagrindinis (2) žymima, jei asmuo yra išklausęs iki 2 mokslo metų aukštesniosios žemės ūkio mokyklos ir (ar) įstaigos, kuri specializuojasi tam tikrose srityse (įskaitant sodininkystę, miškininkystę, žuvininkystę, veterinariją, žemės ūkio technologijas ir kitus susijusius dalykus) mokymo kursus ar yra atlikęs žemės ūkio stažuotę.
47.6.3. Visiškas (3) žymima, jei asmuo yra baigęs žemės ūkio technikumą, profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę žemės ūkio darbuotojo kvalifikaciją, aukštesniąją žemės ūkio mokyklą (2 ir daugiau mokslo metų), universitetą ar kitą aukštojo mokslo įstaigą, rengiančią žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos, žemės ūkio technologijų ar kitų susijusių dalykų specialistus.
47.7. Vidutiniškai dirbta ūkyje valandų per dieną (5 skiltis) – ūkininkaujantis asmuo ar ūkio valdytojas nurodo, kiek vidutiniškai per dieną, imant paskutinius 12 mėnesių, ūkyje dirbo jis pats ir kiek ūkio nariai. Ūkyje dirbtas laikas, tai laikas, skiriamas gyvulių priežiūrai, lauko darbams, technikos, pastatų remontui, priežiūrai ir pan. Namų ruošos darbai (tvarkymasis namuose, gyvenamojo namo remontas, maisto gaminimas ir pan.) į ūkyje dirbtą laiką neįskaitomi. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žemės ūkyje ryškus sezoniškumas. Vidutiniškai ūkyje dirbtų valandų skaičius priklauso nuo ūkio dydžio, turimos technikos, gyvulių kiekio irt. t. Pvz.:
iki 2 valandų (2) nurodoma, jei asmuo dirba kitą mokamą darbą ir tik iš ryto ar vakarais atlieka ūkio darbus; 2–4 valandos (3) nurodoma, jei apklausiamasis yra vienišas, senyvo amžiaus asmuo, turintis karvę ir du hektarus žemės; 4–6 valandos (4) dažniausiai žymima, jei asmuo turi 10 hektarų žemės, augina produktus parduoti ir savo reikmėms; 6–8 valandos (5) nurodoma, jei asmuo dirba prekiniame ūkyje, užsiimančiame augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamyba.
47.8. Ar dirba kitą mokamą darbą? (6 skiltis) – nurodoma „taip“ (1), jei asmuo dirba kitą darbą, už kurį gauna atlyginimą. Kitas mokamas darbas gali būti dirbamas tame pačiame ūkyje arba už ūkio ribų (ne ūkyje). Tai bet koks darbas, kuris nėra priskiriamas prie ūkio darbų, išvardytų 46 punkte, už kurį asmuo gauna atlyginimą. Kitas darbas gali būti tiesiogiai susijęs su ūkiu arba nesusijęs su ūkiu.
47.9. Jei dirba, ar tas darbas yra pagrindinis? (7 skiltis) – nurodoma „taip“ (1), jei kitas mokamas darbas, kurį dirba asmuo, yra pagrindinis (užima daugiau laiko negu darbas ūkyje, gaunamas didesnis atlygis ir pan.), o darbas ūkyje (darbas, susijęs su žemės ūkio produktų gamyba ir šių produktų savybių palaikymu, kaip išvardyta 46 punkte) asmeniui yra papildomas darbas. „Ne“ (2) nurodoma, jei darbas ūkyje (darbas, susijęs su žemės ūkio produktų gamyba ir šių produktų savybių palaikymu) respondentui yra pagrindinis darbas. (2) įrašoma dažniausiai tada, kai darbas ūkyje užima daugiau laiko negu kitas mokamas darbas. Jei asmuo faktiškai ūkyje nedirba, bet kokia kita pelninga veikla laikoma pagrindiniu darbu. Jei 6 skiltyje „Ar dirba kitą mokamą darbą?“ įrašoma „ne“ (2), tai 7 skiltis „Jei dirba, ar tas darbas yra pagrindinis?“ paliekama neužpildyta.
47.10. Pildant 17 klausimo lentelės 7 skiltį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek vidutiniškai valandų per dieną asmuo dirba ūkyje. Jei nurodyta, kad ūkyje asmuo dirba 6-8 arba 8 ir daugiau valandų per dieną, kitas mokamas darbas tik retais atvejais gali būti laikomas jo pagrindiniu darbu.
47.11. Jei dirba, ar darbas tiesiogiai susijęs su ūkiu? (8 skiltis) – nurodoma „taip“ (1), jei asmens dirbamas kitas darbas, už kurį jis gauna atlyginimą, yra tiesiogiai susijęs su ūkiu. Nurodoma „ne“ (2), jei asmens dirbamas kitas mokamas darbas nesusijęs su ūkiu. Atsakymas turi būti įrašytas, nepriklausomai nuo to, ar kitas mokamas darbas yra pagrindinis, ar papildomas.
47.11.1. Tiesiogiai susijęs su ūkiu kitas mokamas darbas, tai:
47.11.1.1. darbas, dirbamas tame pačiame arba kitame ūkyje (taip pat ir ne žemės ūkio bendrovėje ar įmonėje), kuris apima darbą, laikomą „kita veikla“ (apie kurį informacija renkama V dalyje „Kaimo plėtra“): kaimo turizmą, amatus, produktų perdirbimą, medienos ir medienos dirbinių gamybą, miškininkystę, akvakultūrą, atsinaujinančios energijos gamybą, darbą pagal sutartis ir kitą ne žemės ūkio veiklą;
48. Ar per paskutinius 12 mėn. ūkio valdytojas išklausė profesinio mokymo kursus? (18 klausimas) – žymima „taip“, jei ūkio valdytojas per paskutinius 12 mėn. išklausė instruktoriaus ar mokymo institucijos teikiamos mokymo priemonės kursą, tam, kad įgytų naujų žinių ir gebėjimų, susijusių su ūkio darbais ir veikla, tiesiogiai susijusia su ūkiu, arba patobulintų jau turimas žinias. Profesinio mokymo kursai turėjo vykti ne ūkyje, bet specialiai mokymui pritaikytoje vietoje, mokymo klasėje ar mokymo centre. Kursai turėjo būti organizuoti (nurodytas laikas, vieta ir mokymo turinys) bei pritaikyti mokyti asmenų grupę.
49. Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius (19 klausimas) – nurodomas per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.) ūkyje dirbusių nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius. Asmenys, kurie nurodytu laiku dirbo nuolat, bet dėl priežasčių, išvardytų 49.3 punkte, viso laikotarpio neišdirbo, taip pat priskiriami prie nuolatinių samdomųjų darbuotojų:
49.1. Samdomuoju darbuotoju laikomas asmuo, dirbantis už atlyginimą. Už darbą jam gali būti sumokėta ne tik pinigais, bet ir natūra, t. y. maisto produktais, ne maisto produktais ar nemokamai leista naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.
49.2. Žemės ūkio bendrovės ar įmonės ūkio valdytojas į 19 klausimo lentelėje įrašomų darbuotojų skaičių neįrašomas. Žemės ūkio bendrovės ar įmonės ūkio valdytojas įrašomas 551 eil.
49.3. Prie samdomųjų darbuotojų priskiriami ir asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu dirbo nuolat, bet dėl išvardytų priežasčių viso laikotarpio neišdirbo:
49.3.1. dėl specifinių gamybos sąlygų (pvz., daržininkystės, sodininkystės ūkių darbuotojai, kurie dirba tiktam tikrą ribotą laikotarpį (trumpalaikiai sezoniniai darbuotojai čia neįskaičiuojami);
49.3.3. dėl įsidarbinimo ūkyje pradžios ar pabaigos (darbuotojai, kurie per paskutinius 12 mėnesių dirbo tame ūkyje, o po to perėjo dirbti į kitą);
49.4. Atskirai turi būti nurodomas nuolatinių samdomųjų darbuotojų vyrų (581 eil.) ir moterų (582 eil.) skaičius. Vyrų ir moterų skaičius turi būti išskirstytas pagal vidutiniškai per dieną dirbtų valandų skaičių.
49.5. 19 klausimo lentelės 7 skiltyje turi būti nurodyta, kiek nuolatinių samdomųjų darbuotojų iš bendro nuolatinių samdomųjų darbuotojų vyrų (581 eil. 6 skl.) ir moterų (582 eil. 6 skl.) skaičiaus turi kitą mokamą darbą, tiesiogiai susijusį su ūkiu (tiesiogiai susijusio su ūkiu kito mokamo darbo aprašymas pateiktas 47.11.1 punkte).
49.6. 19 klausimo lentelės 8 skiltyje turi būti nurodytas skaičius darbuotojų, turinčių kitą mokamą darbą, tiesiogiai susijusį su ūkiu, kuriems tas darbas yra pagrindinis (t. y. užima daugiau laiko negu ūkio darbai), o 9 skiltyje turi būti nurodytas skaičius darbuotojų, turinčių kitą mokamą darbą, tiesiogiai susijusį su ūkiu, kuriems tas darbas yra papildomas (t. y. užima mažiau laiko negu ūkio darbai).
49.7. Jei ūkyje nėra nuolatinių samdomųjų darbuotojų, dirbančių kitą mokamą darbą, tiesiogiai susijusį su ūkiu, tuomet 19 klausimo lentelės 7, 8 ir 9 skiltys paliekamos neužpildytos.
50. Ar ūkyje dirba laikini samdomieji darbuotojai? (20 klausimas) – pažymima „taip“, jei ūkyje sezoniniams darbams samdomi darbuotojai. Jei nesamdomi, žymima „ne“. Laikinu samdomuoju darbuotoju laikomas asmuo, kurį ūkininkaujantis asmuo samdo dirbti darbus tam tikrą laiką (per bulviakasį, šienapjūtę, rinkti akmenis, uogas ir pan.).
51. Jei taip, įrašykite bendrą dirbtų dienų skaičių (20.1 klausimas) – jei 20 klausime buvo nurodyta, kad ūkyje dirba laikini samdomieji darbuotojai, 20.1 klausime nurodomas vyrų ir moterų bendras dirbtų dienų skaičius (per paskutinius 12 mėnesių). Laikinų samdomųjų darbuotojų darbo laikas perskaičiuojamas į nuolatinių samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą darbo dieną) darbo laiką, net jeigu sutartyje nurodyta, kad darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė už nuolatinio samdomojo darbuotojo darbo dieną. Visa darbo diena – 8 val. trukmės darbo diena, už kurią darbuotojui mokama visos darbo dienos alga ir per kurią atliekamas visą darbo dieną dirbančio asmens darbas. Pvz., jei darbuotojas dirbo dvi dienas po 4 val., žymima, kad jis dirbo vieną dieną. Taigi bendras dirbtų valandų skaičius apskaičiuojamas sudedant visų laikinai samdomų darbuotojų dirbtas valandas ir gautą sumą dalijant iš 8. Analogiškai apskaičiuojamos vyrų ir moterų dirbtų valandų skaičius.
52. Tiesiogiai nepasamdytų asmenų ūkyje dirbtų darbo dienų skaičius (21 klausimas) – bendras skaičius lygiaverčių darbo dienų, kurias ūkyje dirbo tiesiogiai ūkio nepasamdyti asmenys. Tiesiogiai ūkio nepasamdytų asmenų darbas – tai visos tiesiogiai ūkyje nedirbančių, o savarankiškai dirbančių arba trečiųjų šalių, pvz., rangovų ar kooperatyvų, samdomų asmenų valdoje atliekamo ūkio darbo rūšys. Įskaitomos kito asmens ar įmonės vardu ūkyje dirbančių asmenų darbo dienos. Žemės ūkio apskaitos įmonių ir nemokamo savitarpio pagalbos metu atliktas darbas neįskaitomas. Į šį klausimą turėtų atsakyti žemės ūkio bendrovės ir įmonės bei stambesni ūkiai, kuriuose tam tikrus darbus atlieka rangovų, kooperatyvų ar pan. samdomi asmenys. Nurodomas ūkyje per 12 mėnesių iki apklausos dienos dirbusių asmenų darbo dienų, neįrašytų į ankstesnius klausimus, skaičius. Išdirbtos valandos, atsižvelgiant į visos darbo dienos valandų skaičių, turi būti paverstos atitinkamu dienų skaičiumi.
53. Ar ūkis užsiima kita veikla? (22 klausimas) – jei pažymima „taip“, nurodomos visos vykdomos ne žemės ūkio veiklos rūšys.
54. Kita ūkio veikla – tai bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nelaikoma žemės ūkio veikla, t. y. veikla, nesusijusi su ūkio darbais, tačiau tiesiogiai susijusi su ūkiu ir turinti jam ekonominį poveikį. Tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla – tai veikla, kurią atliekant naudojami ūkio ištekliai (plotas, pastatai, mašinos ir t. t.) arba produktai. Jei nenaudojami jokie kiti ūkio ištekliai, o tik ūkio darbo jėga – tai nelaikoma tiesiogiai su ūkiu susijusia veikla:
54.1. Kaimo turizmas (680 eil.) – visa turizmo veikla (nakvynės paslaugos, turistų ar kitų grupių supažindinimas su ūkiu, sporto ir rekreacinė veikla ir kt.), jei naudojamas ūkio plotas, pastatai ar kiti ištekliai.
54.2. Amatai (išskyrus tradicinius) (681 eil.) – ūkininkaujančio asmens, šeimos narių ar samdomųjų darbuotojų, jei jie dar dirba ir ūkio darbus, pagaminti gaminiai, rankdarbiai, kurie nėra priskiriami tradiciniams gaminiams, neatsižvelgiantį tai, kaip jie parduodami.
54.3. Tradiciniai amatai: tradiciniai gaminiai (682 eil.) – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniai, maisto gaminiai, liaudies muzikos instrumentai ir kiti etninio materialaus paveldo gaminiai, pagaminti iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis ir išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių gaminių gaminimas.
54.4. Tradiciniai amatai: tradicinės augalų ir gyvūnų veislės ir tradicinės paslaugos (683 eil.). Tradicinės augalų ir gyvūnų veislės – nacionalinės senosios augalų ir gyvūnų veislės. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių veislių augalų ir gyvūnų veisimas bei auginimas, jų produktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas. Tradicinės paslaugos – tradicinių gaminių gamybos demonstravimas, arklių kaustymas, kaminkrėtystė, folkloro (muzikinio, sakytinio ir kitokio) atlikimo paslaugos, tradicinių renginių (kalendorinių ir šeimos švenčių, tradicinių mugių ir panašių renginių) organizavimas ir kitos etnine kultūra pagrįstos paslaugos. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių paslaugų teikimas.
54.5. Produktų perdirbimas (684 eil.) – pirminių žemės ūkio produktų perdirbimas į antrinius produktus, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama ūkyje ar perkama iš kitur (pvz., mėsos perdirbimas, sūrių gamyba ir kt.). Ūkio produktų gamyba vartoti sau arba tokių produktų pertekliaus pardavimas neįskaičiuojami.
54.6. Medienos ir medienos dirbinių gamyba (685 eil.) – medienos žaliavos pirminis apdorojimas (pvz., rąstų, medienos pjovimas). Tolesnis perdirbimas (pvz., baldų gaminimas) čia neįskaičiuojamas, o priskiriamas prie amatų (681 eil.).
54.7. Miškininkystė (686 eil.) – miškininkystės darbai, naudojant ūkio darbo jėgą, žemės ūkio techniką ir įrangą.
54.8. Akvakultūra (687 eil.) – žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų organizmų dirbtinis auginimas gėlame arba jūros vandenyje, jei yra naudojami ūkio ištekliai (žemė, pastatai, įranga ir pan.). Jeigu naudojama tik ūkio darbo jėga, bet nenaudojami kiti ūkio ištekliai, ši eilutė neturi būti pažymima.
54.9. Atsinaujinančios energijos gamyba (parduoti) (688 eil.) – parduoti gaminama atsinaujinanti energija, įskaitant biokurą, biodujas ar elektros energiją, gaminamą vėjo malūnų, vandens jėgainių ar kitos įrangos ar iš žemės ūkio gaunamų žaliavų. Neįskaičiuojama:
54.9.1. žemės nuoma atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių statybai (pvz., vėjo malūnų statybai);
54.10. Darbas pagal sutartis (naudojant ūkio įrenginius) – tai darbas pagal sutartį, naudojant ūkio techniką (pvz., sniego valymas, krovinių vežimas, kraštovaizdžio priežiūros darbai, žemės ūkio paslaugų teikimas ar pan.) ir kt. Neįskaičiuojamas ūkio žemės palaikymas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, nes ši veikla yra laikoma žemės ūkio veikla. Jeigu pagal sutartį (žodinę ar raštišką) buvo atliekami žemės ūkio darbai kitame ūkyje, pažymima 689 eil., jei buvo atliekami ne žemės ūkio darbai – pažymima 690 eil.
55. Kokia yra kitos veiklos pajamų dalis visose ūkio pajamose? (22.2 klausimas) – pažymimas vienas iš pateiktų atsakymų, nurodant dalį kitos veiklos pajamų visose ūkio pajamose. Kitos veiklos pajamų visose ūkio pajamose dalis yra apskaičiuojama taip:
| Kitos veiklos pajamų visose ūkio pajamose dalis = |
Kitos (ne žemės ūkio) veiklos pajamos |
X 100 % |
| Bendros ūkio pajamos (žemės ūkio + kitos (ne žemės) ūkio veiklos) + tiesioginės išmokos |
56. Ar ūkyje yra naudojama įranga energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti? (22.3 klausimas) – žymima „taip“ jeigu ūkyje yra naudojama įranga energijai iš vėjo, biomasės, saulės, vandens ar kitų atsinaujinančių šaltinių gaminti.
57. Jeigu taip, nurodykite iš kokių (22.3.1 klausimas) – nurodomas energijos šaltinis, iš kurio yra gaminama atsinaujinanti energija ir, priklausomai nuo šaltinio, naudojama atitinkama įranga. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, kokia įranga (pagal atsinaujinantį energijos šaltinį) buvo naudojama ūkyje atsinaujinančiai energijai gaminti per 12 mėnesių iki surašymo atskaitinės dienos (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.). Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai (saulės, vėjo, geoterminė, hidro, biomasės energija). Pagaminta energija gali būti skirta parduoti arba žemės ūkio produktams gaminti ūkyje. Ūkio žemėje esanti įranga neįskaičiuojama, jeigu pats ūkininkas neužsiima energijos gamyba (tiesiog gauna mokestį už žemės nuomą). Ūkių, naudojančių įrangą energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti, teigiamas atsakymas turi būti užrašomas ir tuo atveju, jeigu jie keliese naudoja tą pačią įrangą. Įranga, naudojama tik namų ūkio reikmėms, neįskaičiuojama. Pvz., saulės kolektoriai karštam vandeniui gauti, namo šildymas malkomis ir pan. Neįskaičiuojama įranga, kuri priklauso kitai įmonei, o ūkis teikia tik žaliavą atsinaujinančią energiją gaminti. Tačiau jei ūkis yra investavęs į atsinaujinančios energijos gamybos įrangą, esančią kitame ūkyje, turi būti pažymėtas teigiamas atsakymas. Pažymimas vienas iš nurodytų energijos šaltinių:
57.1. Vėjo (705 eil.) – nurodoma tuomet, kai ūkyje yra naudojama įranga energijai gaminti iš vėjo energijos. Vėjo energija naudojama elektros energijai gaminti. Kadangi tai nėra pastovus energijos šaltinis, todėl būtini energijos kaupikliai. Tai gali būti elektros tinklai arba vietiniai akumuliatoriai. Vėjo jėgainės būna horizontaliosios arba vertikaliosios. Pastarosios nesukelia triukšmo, veikia net esant mažam vėjo greičiui, tačiau jų naudingumo koeficientas mažesnis, nei horizontaliųjų. Pramoniniam elektros energijos gaminimui naudojamos didelės jėgainės, kurių galingumas gali siekti 5 MW, o sparnų diametras – 126 m. Iš vėjo gaunama tiesioginė mechaninė energija taip pat įskaičiuojama.
57.2. Biomasės (706 eil.) – nurodoma tuomet, kai ūkyje yra naudojama įranga energijai gaminti iš biomasės. Biomasė – tai mediena, jos ruošos ir apdirbimo atliekos; žemės ūkio augalai ir jų liekanos (rapsai, kviečiai, šiaudai ir t. t.); gyvulininkystės atliekos (gyvulių ir paukščių mėšlas); maisto pramonės organinės atliekos; nutekamųjų vandenų dumble susikaupusios organinės medžiagos; komunalinių atliekų organinė frakcija. Biomasė kaip kuras gali būti vartojama kieta, skysta arba dujinė. Biomasė gali būti naudojama šilumai, elektros energijai, biodegalams, bioalyvai, biodujoms gaminti.
57.3. Biomasės: iš jos biometano (707 eil.) – nurodoma tuomet, kai ūkyje yra naudojama įranga biodujoms gaminti iš biomasės. Biodujos – tai unikalus pagal dujinių dalių sudėtį mišinys, kuris susidaro kaip galutinis atliekų organinės dalies anaerobinio mikrobiologinio rūgimo arba cheminių reakcijų tarp suirusių atliekų dalių rezultatas. Jų sudėtyje būna metano (40–75 proc.), anglies dioksido (25–50 proc.), azoto (6–7 proc.), deguonies, vandenilio, sieros vandenilio, amonio junginių, vandens garų (iki 2 proc.) ir kitų junginių.
57.4. Saulės (708 eil.) – nurodoma tuomet, kai ūkyje yra naudojama įranga energijai gaminti iš saulės energijos. Saulės energija dažniausiai naudojama šilumos ir elektros energijai gaminti. Dažniausiai naudojami saulės kolektoriai (vandeniui, patalpoms šildyti ir žemės ūkio produkcijai džiovinti), tačiau gali būti naudojami ir kiti įrenginiai (pvz., saulės elementai, sujungti į modulius, žemės ūkyje naudojami vandeniui pumpuoti, nuošalioms vietovėms elektrifikuoti ir pan.). Neįskaitoma saulės energija, naudojama tiesiogiai šildyti, būstus ar kitus pastatus apšviesti.
57.5. Vandens (709 eil.) – nurodoma tuomet, kai ūkyje yra naudojama įranga energijai gaminti iš vandens jėgos. Vandens jėga yra potenciali arba kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse paversta į elektros energiją.
58. Ar per praėjusius 3 metus ūkis gavo paramą pagal žemiau išvardytas kaimo plėtros priemones? (23 klausimas) – jei per praėjusius metus ūkis gavo paramą pagal 715–726 eil. nurodytas paramos priemones, pažymima „taip“ ir 23.1 klausime nurodoma pagal kurias.
59. Ūkyje taikomi žemės dirbimo metodai (24 klausimas) – ūkio ariamos žemės plotas paskirstomas pagal tai, kokie žemės dirbimo metodai jame buvo taikomi tarp paskutinio derliaus nuėmimo ir sėjos (arba kitokio dirvos paruošimo). Įskaičiuojami tik pagrindinių pasėlių plotai. Tuo atveju, kai visa ūkio ariama žemė buvo vienokiu ar kitokiu būdu įdirbama, 728, 729 ir 730 eilutėse įrašytų plotų suma yra lygi 100 eil. nurodytam plotui. Tuo atveju, jeigu ūkyje auginami tokie žemės ūkio augalai, kaip pvz., daugiametės žolės, braškės, aromatiniai, medicininiai augalai ar pan., tam tikra dalis ariamos žemės ataskaitiniu laikotarpiu galėjo būti neįdirbama. Tuomet 728, 729 ir 730 eilučių suma yra lygi 100 eil. minus tas ariamos žemės plotas, kuris nebuvo įdirbamas ataskaitiniais metais. Įrašomi tik ariamos žemės plotai. Kultūrinių ganyklų, natūralių pievų ir ganyklų, sodų, medelynų, kitų daugiamečių augalų, šiltnamių plotai neįrašomi, net jei jie ataskaitiniais metais buvo įdirbami:
59.1. Įprastinis žemės dirbimas (gilus arimas plūgu) (728 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuriame taikomas įprastinis žemės dirbimas, t. y. pirminis žemės dirbimas atliekamas verstuviniu plūgu, o paskui viršutinis išartos dirvos sluoksnis išpurenamas akėčiomis.
59.2. Tausojamasis (neariamasis žemės dirbimas) (729 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuriame buvo taikomas tausojamasis (neariamasis) žemės dirbimas (pvz., neverstuvinis žemės purenimas ar kiti dirvą tausojantys žemės dirbimo būdai). Tai žemės dirbimas dažniausiai neariant žemės, kai dalis (bent 30 %) augalų liekanų paliekama dirvos paviršiuje erozijos kontrolei ir drėgmės apsaugai.
60. Dirvožemio apsauga (25 klausimas ) – nurodoma kokia dirvožemio danga yra žiemą (25.1 klausimas) ir kurioje ūkio ariamos žemės dalyje taikoma sėjomaina (25.2 klausimas).
60.1. Dirvožemio danga žiemą (25.1 klausimas) – ariamoje žemėje žiemą gali būti įprasti žieminiai pasėliai, antsėliai arba tarpiniai pasėliai, gali būti paliktos augalų liekanos arba dirva gali būti suarta, bet neapsėta. Paskirstomas tiktas ariamos žemės plotas, kuris buvo dirbamas ataskaitiniais metais. Jeigu ūkyje auginami tokie žemės ūkio augalai, kaip pvz. daugiametės žolės, braškės, aromatiniai, medicininiai augalai ar pan., tam tikra dalis ariamos žemės ataskaitiniu laikotarpiu galėjo būti neįdirbama. Ji ir neturi būti paskirstoma. 731–374 eil. suma yra lygi 100 eil. minus tas ariamos žemės plotas, kuris nebuvo įdirbamas ataskaitiniais metais. Įrašomi tik ariamos žemės plotai. Kultūrinių ganyklų, natūralių pievų ir ganyklų, sodų, medelynų, kitų daugiamečių augalų, šiltnamių plotai neįrašomi:
60.1.1. Įprasti žieminiai pasėliai (731 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuriame pasėliai sėjami rudenį ir žiemoja per visą žiemą (tai įprastiniai pasėliai, tokie kaip žieminiai kviečiai, kvietrugiai, miežiai).
60.1.2. Antsėliai arba tarpiniai pasėliai (732 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuriame pasėliai sėjami specialiai, norint palaikyti uždengtą dirvožemio paviršių žiemą ir taip išlaikyti jo optimalias agrofizikines ir chemines savybes, išsaugoti maistines medžiagas. Šių augalų ekonominė nauda yra maža, pagrindinis jų tikslas yra apsaugoti dirvožemį ir maistines medžiagas. Dažniausiai pavasarį, prieš sėjant kitus augalus, jie užariami. Jų derlius nėra nuimamas, jie nėra naudojami pašarui. Ariama žemė be dangos arba jei joje yra tik augalų liekanos, yra ypač jautri dirvožemio erozijai ir maistinių medžiagų bei trąšų praradimui. Norint sumažinti nuostolius, kurie yra žalingi aplinkai ir ekonomikai, yra naudojamas vienas iš veiksmingiausių būdų -visą laiką žemę dengti augalais. Šie pasėliai neturėtų būti painiojami su įprastais žieminiais pasėliais (jie buvo aprašyti 60.1.1 punkte) arba pievomis.
60.1.3. Augalų liekanos (ražienos ir kita) (733 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuris žiemą buvo padengtas augalų liekanomis. Tarpiniai pasėliai ir antsėliai neįskaičiuojami. Augalų liekanos gali būti šiaudai, ražienos ir kitų augalų dalys, sudarantys gerą mulčių (pvz., cukrinių runkelių lapai), nepaisant to, kad jos likusios nuo ankstesnio derliaus arba atvežtos iš kitur. Neįskaičiuojamos bulvės, nes jos labai greitai supūva. Paprastai dirva baigiama dirbti pavasarį. Tačiau jeigu dirvožemio paviršiuje paliekamas pakankamas augalų liekanų kiekis, tam tikri dirvožemio dirbimo darbai gali būti atliekami ir rudenį. Šiaudai gali būti panaudojami energetiniams ar kitokiems tikslams, tačiau dirvos paviršiuje jų turi likti apie 10 proc. buvusio kiekio.
60.1.4. Suarta, bet neapsėta dirva (734 eil.) – nurodomas ariamos žemės plotas, kuris rudenį suariamas ar kitaip įdirbamas, bet neužsėjamas ir neuždengiamas augalų liekanomis ir taip paliekamas iki pavasario žemės ūkio darbų, atliekamų prieš sėją arba sėjos metu. Ariama žemė, kurioje po dirbimo ant paviršiaus lieka daugiau negu 10 % ten augusių augalų liekanų, įrašoma 733 eilutėje „Augalų liekanos (ražienos ir kita)“.
60.2. Ariamos žemės ploto dalis, kurioje taikoma sėjomaina (25.2 klausimas) – pažymimas vienas iš pateiktų atsakymų, nurodant kurioje ūkio ariamos žemės dalyje taikoma sėjomaina. Sėjomaina – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma į pastovius ir lygius laukus, kuriuose augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Laikoma, kad sėjomaina netaikoma, jei ūkio ariamos žemės dalyje 3 metus iš eilės ar ilgiau sėjami tie patys žemės ūkio augalai (auginamos monokultūros). Daržovių, numatomų skirti vartoti tiesiogiai (įrašytų 183 eilutėje) ir auginamų sėjomainoje po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų), plotai ir daugiamečių žolių iki 5 metų (196, 198, 200 eil.) plotai neįskaičiuojami. Tačiau įvairių javų rūšių kaitaliojimas (pvz., kviečiai + miežiai + avižos + kviečiai) yra laikomas sėjomaina.
61. Ar ūkyje yra lauke ganomų gyvulių? (26 klausimas) – nurodoma „taip“, jei ūkyje yra laikomi arkliai, galvijai, avys ar ožkos, ir šie gyvuliai keletą mėnesių per metus ganomi lauke. Jei ūkis paprastai laiko minėtus gyvulius, bet birželio 1 d. ūkyje jų laikinai nėra (jie parduoti, krito ar pan.), vis tiek turi būti pažymima „taip“ ir įrašomi atsakymai 26.1 ir 26.2 klausimuose. Tuomet turimas galvoje vidutinis ūkyje laikomų gyvulių skaičius ataskaitiniais metais. Jeigu skirtingų rūšių gyvuliai per metus lauke praleidžia skirtingą laiką, įrašomas ilgiausias laikotarpis:
61.1. Nurodykite, kokiame plote ganomi gyvuliai (26.1 klausimas) – nurodomas nuosavų, išsinuomotų ar kitokiu būdu ūkiui priklausančių natūralių pievų ir ganyklų, kultūrinių ganyklų, daugiamečių žolių plotas, kuriame ganomi gyvuliai per surašymą.
61.2. Nurodykite, kiek mėnesių per metus gyvuliai praleidžia ganydamiesi lauke (26.2 klausimas) – nurodoma, kelis mėnesius per metus (nuo pirmosios išginimo dienos iki numatomo ganymo laiko pabaigos einamaisiais metais) gyvuliai ganosi turimose, nuomojamose ar kitaip priklausančiose ūkiui natūraliose pievose ir ganyklose, kultūrinėse ganyklose, daugiamečių žolių plotuose. Apytikslis laikas skaičiuojamas nepaisant to, kur gyvuliai laikomi naktį. 2 valandos per dieną praleistos ganykloje yra minimalus laikas tam, kad būtų įskaityta visa ganymo diena.
62. Ar ūkyje laikomi galvijai? (27 klausimas) – jei ūkyje yra galvijų, būtina nurodyti, kokia jų laikymo sistema yra taikoma ir koks yra vidutinis galvijų laikymo vietų skaičius tvartuose. Surašomas tik naudojamuose tvartuose esantis galvijų laikymo vietų skaičius, tačiau jei tvartas yra nenaudojamas tik laikinai, laikymo vietos turi būti surašytos:
62.1. Saitiniame tvarte (pririštų galvijų laikymas) su kraikinio mėšlo (ir srutų) šalinimu (745 eil.) – nurodomos galvijų laikymo vietos tvartuose, kur galvijai yra pririšami tam tikroje vietoje ir negali laisvai judėti visoje patalpoje. Taip laikomi galvijai šeriami ir melžiami stovėjimo vietose (melžti galima ir melžimo aikštelėse, tada karvės paleidžiamos melžti ir vėl pririšamos po melžimo). Kraikinis mėšlas dažniausiai pašalinamas iš pastato mechaniškai (mėšlo šalinimo takais: transporterio kanalu su personalo praėjimo taku; plačiu, mėšlo šalinimo buldozeriu, taku).
62.2. Saitiniame tvarte (pririštų galvijų laikymas) su skysto mėšlo šalinimu (746 eil.) – nurodomos galvijų laikymo vietos tvartuose, kur galvijai yra pririšami tam tikroje vietoje ir negali laisvai judėti patalpoje, kaip aprašyta 62.1 punkte. Skystas mėšlas bėga į žemiau grindų esančius kanalus.
62.3. Besaičiame tvarte (palaidų galvijų laikymas) su kraikinio mėšlo (ir srutų) šalinimu (747 eil.) – nurodomos galvijų laikymo vietos tvartuose, kur galvijai gali laisvai judėti. Šeriami ir girdomi patalpoje gyvuliai turi laisvai prieiti prie ėdžių ir girdyklų bet kuriuo paros metu. Šiame tvarte mėšlas dažniausiai pašalinamas iš pastato mechaniškai. Čia nurodomos ir galvijų laikymo vietos gilaus kraiko tvartuose, kuriuose ant grindų paklotas storas sluoksnis kraiko (šiaudų, durpių, pjuvenų arba kitos medžiagos), kuris reguliariai (pvz., kas kelis mėnesius) pašalinamas.
62.4. Besaičiame tvarte (palaidų galvijų laikymas) su skysto mėšlo šalinimu (748 eil.) – nurodomos galvijų laikymo vietos tvartuose, kur galvijai gali laisvai judėti patalpoje, kaip aprašyta 62.3 punkte. Skystas mėšlas bėga į žemiau grindų esančius kanalus.
63. Ar ūkyje laikomos kiaulės? (28 klausimas) – jei ūkyje yra laikomos kiaulės, būtina nurodyti, kokia jų laikymo sistema yra taikoma ir koks yra vidutinis kiaulių laikymo vietų skaičius tvarte:
63.1. Ant iš dalies grotelių grindų (750 eil.) – nurodomos kiaulių laikymo vietos tvarte, kurio grindys yra dalinai grotelinės, t. y. dalis grindų yra uždengta grotelėmis, mėšlas ir šlapimas krenta į duobę, esančią po grindimis.
63.2. Ant ištisinių grotelių grindų (751 eil.) – nurodomos kiaulių laikymo vietos tvarte, kurio grindys yra ištisai grotelinės, t. y. visas grindų plotas yra uždengtas grotelėmis, mėšlas ir šlapimas krinta į duobę, esančią po grindimis.
63.3. Ant kraiko (752 eil.) – nurodomos kiaulių laikymo vietos tvarte, kurio grindys padengtos storu kraiko sluoksniu (šiaudų, durpių, pjuvenų ar kitos panašios medžiagos, jungiančios mėšlą ir šlapimą), kuris pašalinamas iš tvarto periodiškai, kas kelis mėnesius.
64. Ar ūkyje laikomos vištos dedeklės? (29 klausimas) – nurodomos tik tos sistemos vištoms dedeklėms laikyti, kurios buvo įrengtos arba perdarytos vištoms dedeklėms laikyti ir kurios tenkina Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus:
64.1. Pagal 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL 2004 m. specialus leidimas, 3 skyrius, 26 tomas, p. 225), išskirti trys vištų dedeklių laikymo sistemų tipai:
64.1.1. Pagerintas baterinis narvas, kur vienai vištai dedeklei skiriamas 750 cm2 plotas. Tai nauja baterinio narvo rūšis, kurioje, palyginti su tradicinėmis sistemomis, yra daugiau erdvės paukščiams. Jis pasižymi tokiomis konstrukcinėmis savybėmis, kurios skatina natūralią paukščių elgseną. Be to, šiuose narvuose yra supilama smėlio paklotė, medžių drožlės, šiaudai ir pan.
64.1.2. Nepagerintas baterinis narvas, kur vienai vištai dedeklei skiriamas ne mažesnis kaip 550 cm2 plotas. Nuo 2003 m. sausio 1 d. šio tipo narvai nebegali būti įrengiami naujai arba pradedami naudoti, o nuo 2012 m. sausio mėn. jie bus visiškai uždrausti.
64.2. Vištų dedeklių laikymo sistemos yra šios:
64.2.1. Ant kraiko (754 eil.) – būdas vištoms laikyti, kai trečdalis grindų pakreikta šiaudais, medžio drožlėmis, smėliu ar kitomis medžiagomis. Tai dažniausiai yra paprastas uždaras pastatas, termiškai izoliuotas, mechaniškai ar natūraliai vėdinamas. Du trečdaliai grindų turi būti įrengta kaip duobė, kurią uždengia grotelės ir kurioje susirenka išmatos per 13-15 kiaušinių dėjimo mėnesių. Dedeklių lizdai, lesyklos ir girdyklos įrengiamos virš grotelių, kad kraikas liktų sausas.
64.2.2. Visų rūšių bateriniuose narvuose (755 eil.) – tai būdas vištoms laikyti, kai vištos dedeklės laikomos po vieną ar po kelias narve. Vištos laikomos uždaroje patalpoje su mechaniniu vėdinimu ir apšvietimo sistema (natūralaus apšvietimo sistemos gali ir nebūti). Paukščiai laikomi sujungtuose plieninės vielos narvuose, išdėstytuose ilgomis eilėmis. Išmatos krinta per narvų dugną ir kaupiasi žemiau esančioje gilioje duobėje ar kanale, arba iš karto pašalinamos. Vištų dedeklių išmatos baterinėse sistemose paukštidėje nėra maišomos su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip kraikas, ir gali būti džiovinamos arba sumaišomos su vandeniu tolimesniam naudojimui. Yra trys įprastinės vištų dedeklių laikymo bateriniuose narvuose sistemos, naudojamos Europoje: baterinis narvas su mėšlo konvejeriu, baterinis narvas su gilia mėšlo duobe, baterinis narvas ant aukštų atramų (po kiekvienu baterijų aukštu įrengti mėšlo surinktuvai (konvejeriai). Be šių trijų aprašytų sistemų tipų, taip pat gali būti naudojamos ir kitos sistemos, vištoms dedeklėms bateriniuose narvuose laikyti. Jei ūkyje yra naudojama kitokia nei išvardyta 756–758 eil. sistema, jos vietų skaičius vis tiek turi būti įtrauktas į 755 eilutę. Tik tuomet 756–758 eilutės bus neužpildytos.
64.2.3. Bateriniuose narvuose su mėšlo konvejeriu (756 eil.) – vištos dedeklės laikomos bateriniuose narvuose, kai mėšlas pašalinamas iš pastato mechaniniu konvejeriu, esančiu po narvu. Ant judančių juostų, esančių po narvais, krinta išmatos. Jos kaupiamos ir pašalinamos iš pastato į uždaras saugyklas. Šioje eilutėje taip pat įrašomos vištų dedeklių laikymo vietos, esančios bateriniuose narvuose su mėšlo pašalinimo grandikliniais -skreperiais.
64.2.4. Bateriniuose narvuose su gilia mėšlo duobe (757 eil.) – vištos dedeklės laikomos bateriniuose narvuose, kur mėšlas krinta į po narvais esančią gilią duobę ir kaupiasi. Paukščiai laikomi narvuose viename ar keliuose aukštuose. Išmatos krinta į mėšlo duobę (gilią duobę) arba į kanalą po narvais su išliejamu iš girdyklų vandeniu. Mėšlas skreperiu arba traktoriaus priekiniu krautuvu pašalinamas vieną kartą per metus ar rečiau. Kai kur vėdinimo sistemos gali būti įrengtos taip, kad šiltas oras būtų naudojamas šlapiam mėšlui džiovinti giliose duobėse ar kanaluose.
64.2.5. Bateriniuose narvuose ant aukštų atramų (758 eil.) – vištos dedeklės laikomos bateriniuose narvuose, kur mėšlas krinta ant grindų po narvu. Ten susidaro tirštas mėšlas, kuris reguliariai pašalinamas mechaniškai (juostiniu konvejeriu). Mėšlo surinktuvai įrengti po kiekvienu baterijų aukštu. Tai panašu į narvą su gilia duobe, tik čia tarp narvo ir vietos išmatoms kaupti yra reguliuojamasis vožtuvas. Taip pat išmatų kaupyklos sienose yra didelės angos, per kurias vyksta vėdinimas, ir taip pagreitinamas džiūvimas. Narvas ir išmatų kaupykla yra atskirtos, todėl išmatos gali būti šalinamos į lauko saugyklą bet kada, netrukdant paukščių.
65. Kuri ūkio naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis tręšiama kraikiniu mėšlu? (30 klausimas) – pažymima, kuri dalis naudojamų žemės ūkio naudmenų tręšiama kraikiniu mėšlu ir nurodoma, kurioje dalyje žemės ūkio naudmenų kraikinis mėšlas įterpiamas įdirbant dirvą:
65.1. Kraikiniu mėšlu tręšiama naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis, iš viso (760 eil.) – nurodoma, kuri visų naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis buvo tręšiama kraikiniu mėšlu per praėjusius 12 mėn. (pažymimas tinkamas atsakymas). Jeigu tas pats plotas buvo tręštas kelis kartus, plotas įskaičiuojamas tik vieną kartą.
66. Kuri ūkio naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis tręšiama skystu mėšlu? (31 klausimas) – pažymima, kuri dalis naudojamų žemės ūkio naudmenų tręšiama skystu mėšlu ir nurodoma, kurioje dalyje žemės ūkio naudmenų skystas mėšlas įterpiamas su dirvos įdirbimu:
66.1. Skystu mėšlu tręšiama naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis, iš viso (762 eil.) – nurodoma, kuri visų naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis buvo tręšiama skystu mėšlu per praėjusius 12 mėn. (pažymimas tinkamas atsakymas). Jeigu tas pats plotas buvo tręštas kelis kartus, plotas įskaičiuojamas tik vieną kartą.
66.2. Žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje skystas mėšlas įterpiamas su dirvos įdirbimu (ne vėliau kaip per 4 val. nuo paskleidimo) (763 eil.) – nurodoma, kurioje visų žemės ūkio naudmenų dalyje skystas mėšlas buvo įterpiamas su dirvos įdirbimu (t. y. ne vėliau kaip per 4 val. nuo paskleidimo). Gali būti naudojama tam tikra technika techniką, kuria galima įterpti skystą mėšlą iškart, skystas mėšlas gali būti tiesiogiai įpurškiamas į dirvą ar pan.
67. Kokia dalis mėšlo išvežama iš ūkio? (32 klausimas) – nurodoma, kuri dalis ūkyje per paskutinius 12 mėn. pagaminto mėšlo buvo parduota ar kitaip išvežta iš ūkio. Pažymimas vienas iš pateiktų atsakymų.
68. Ar ūkyje naudojami mėšlo ir srutų kauptuvai? (33 klausimas) – nurodoma ar ūkyje per paskutinius 12 mėn. buvo naudojami mėšlo ir srutų kauptuvai. Jeigu buvo naudojami, turi būti nurodyta, kokie kauptuvai buvo naudojami ir ar jie uždengti, ar ne. Mėšlo ir srutų kauptuvai, kurie nebuvo naudojami per praėjusius 12 mėn., neįrašomi. Kauptuvai, uždengti betoniniu dangčiu, tentu, brezentu ir kt., apsaugo mėšlą nuo lietaus arba kitų kritulių ir gali sumažinti amoniako išsiskyrimą. Nelaikoma, kad mėšlo ar srutų kauptuvas uždengtas, jei yra tik natūraliai susidaręs dangalas – pakankamai kietas viršutinis mėšlo sluoksnis. Nurodoma, kokie kauptuvai naudojami ūkyje:
68.1. Kraikiniam mėšlui (770 eil.) – 1 skiltyje nurodoma, ar ūkyje naudojamas kraikinio mėšlo kauptuvas, ir jei pažymima „taip“, 2 skiltyje nurodoma, ar jis uždengtas. Kraikinio mėšlo kauptuvas gali būti be atraminių sienų, tačiau dažniausiai yra statomi su trimis sienomis. Taip pat turi būti įrengtas kanalas srutoms surinkti ir nukreipti jas į rezervuarą. Kraikinis mėšlas mėšlidėje turi būti uždengtas šiaudais, durpėmis arba plėvele.
68.2. Srutoms (771 eil.) – 1 skiltyje nurodoma, ar ūkyje yra naudojamas srutų rezervuaras, ir jei pažymima „taip“, 2 skiltyje nurodoma, ar jis uždengtas. Srutų kauptuvai dengiami plaukiojančiomis dangomis (tiršto mėšlo, smulkintų šiaudų, granulių (plastiko, keramzito ar medžio) sluoksniu) ar stogo dangomis. Srutų kaupyklos stogas gali būti palaikomas poliais kaupyklos kraštuose arba stogą gali laikyti kaupyklų sienos.
68.3. Skystam mėšlui – nurodoma, ar ūkyje naudojama skysto mėšlo talpykla ir skysto mėšlo duobė (lagūna) ir, jei naudojama, ar uždengta. Jei bent vienas iš ūkyje esančių skysto mėšlo kauptuvų (talpykla arba duobė) yra uždengtas, tuomet 2 skiltyje pažymima „taip“. Skysto mėšlo rezervuarai, kaip ir srutų kauptuvai, dengiami plaukiojančiomis dangomis (tiršto mėšlo, smulkintų šiaudų, granulių (plastiko, keramzito ar medžio) sluoksniu) ar stogo dangomis. Labiausiai paplitusios skysto mėšlo uždengimo technologijos – naudojant stogo ar tento konstrukciją. Skysto mėšlo kaupyklos stogas gali būti palaikomas poliais kaupyklos kraštuose arba stogą gali laikyti kaupyklų sienos:
68.3.1. Skysto mėšlo talpykla (772 eil.) – nurodoma, ar ūkyje naudojama skysto mėšlo talpykla, ir, jei pažymima „taip“, 2 skiltyje nurodoma, ar uždengta. Skysto mėšlo talpyklos dažniausiai būna metalinės arba betoninės. Paprastai jos montuojamos ant žemės paviršiaus, tačiau betoninės gali būti ir įgilinamos. Sandari duobė arba rūsys, įrengtas po tvartu skystam mėšlui kaupti, įrašomas šioje eilutėje
68.3.2. Skysto mėšlo duobė (lagūna) (773 eil.) – nurodoma, ar ūkyje naudojama skysto mėšlo duobė (lagūna), ir, jei pažymima „taip“, 2 skiltyje nurodoma, ar uždengta. Tai duobė, iškasta grunte skystam mėšlui laikyti ir kaupti. Paprastai tai yra didelė stačiakampio ar kvadrato formos duobė, su nuožulniom sienom, turinti didelę proporciją tarp paviršiaus ploto ir gylio. Gali būti išklota nepralaidžia medžiaga. Skysto mėšlo duobė (lagūna) gali būti tuštinama išpumpuojant ar mechaniškai iškasant.
69. Ar ūkyje yra drėkinami plotai? (34 klausimas) – jeigu ūkyje yra drėkinamų plotų, t. y. užpildyta surašymo lapo 122 eil., tuomet pažymima „taip“ ir įrašomi atsakymai 34.1–34.5 klausimuose:
69.1. Nurodykite drėkinamos žemės plotą (34.1 klausimas) – nurodomas plotas, kuris buvo drėkintas 2008, 2009 ir 2010 m. Plotas nurodomas hektarais, šimtosios dalies tikslumu (1 ha = 100 arų).
69.2. Nurodykite, kokie drėkinimo metodai taikomi ūkyje (34.2 klausimas) – nurodomi drėkinimo metodai, kurie buvo taikomi ūkyje. Drėkinimo metodai, kurie buvo taikomi prižiūrint augalus šiltnamiuose arba po kita apsaugine danga, nėra įskaičiuojami:
69.2.1. Paviršinis drėkinimas (774 eil.) – vanduo gali būti nuvedamas palei žemę, gali būti užliejamas visas plotas arba vanduo gali būti nuvedamas mažomis vagomis tarp augalų eilių, naudojant sunkio jėgą kaip veikiantį veiksnį.
69.2.2. Drėkinimas purkštuvais (775 eil.) – augalai drėkinami dideliu spaudimu purškiant vandenį, kaip lietus virš žemės sklypo.
69.3. Nurodykite bent kartą per praėjusius 12 mėn. drėkintus plotus (34.3 klausimas) – nurodomi žemės ūkio augalų plotai, kurie buvo drėkinami bent kartą per 12 mėn. iki surašymo ataskaitinės dienos. Plotai išskirstomi pagal žemės ūkio augalų rūšis ir nurodomi hektarais, šimtosios dalies tikslumu (1 ha = 100 arų). Jeigu toje pačioje žemėje auga daugiau negu vienos rūšies žemės ūkio augalai, žemės plotas turi būti nurodomas tik vieną kartą. Nurodomas pagrindinės augalų rūšies plotas, jeigu jis buvo drėkinamas. Kitu atveju nurodomas svarbiausių drėkinamų antrinių augalų plotas.
69.4. Nurodykite, kokie vandens šaltiniai naudojami drėkinti (34.4 klausimas) – nurodomi vandens šaltiniai, kurie ūkyje naudojami drėkinti, iš kurių gaunamas visas vanduo arba didžioji jo dalis. Ūkis gali naudoti vieną arba kelis drėkinimo vandens šaltinius, atsižvelgiant į tai, koks yra oras ir kainos. Ši informacija yra renkama tik apie pagrindinį vandens šaltinį, kuris naudojamas, esant normaliems arba sausiems metams. Jeigu nagrinėjami surašymo metai buvo nepaprastai lietingi, imami kitų metų statistiniai duomenys:
69.4.1. Ūkio požeminis vanduo (793 eil.) – vandens šaltinis yra ūkyje arba netoli jo, naudojamas vanduo pumpuojamas iš išgręžto arba iškasto šulinio arba iš pratekamo natūralaus požeminio vandens šaltinio ir pan. Šis vandens šaltinis ūkyje naudojamas ne tik drėkinimo tikslais, jis taip pat gali būti naudojamas kitoms ūkio reikmėms.
69.4.2. Paviršinis ūkio vanduo (tvenkiniai arba užtvankos) (794 eil.) – nedideli natūralūs tvenkiniai arba dirbtinės užtvankos, esančios ūkyje arba naudojami tik vieno ūkio. Pradinis šaltinis gali būti susikaupę rezervuaruose lietaus arba požeminių šaltinių vandenys. Jeigu požeminių šaltinių vandenys susikaupia užtvankoje tik drėkinimo sezonu, jos įtraukiamos į „Ūkio požeminių vandenų“ kategoriją.
69.4.3. Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių (795 eil.) – gėlo vandens paviršiaus plotai (ežerai, upės, kiti vandens keliai), kurie nebuvo dirbtinai padaryti drėkinimo tikslams. Dirbtinės užtvankos, kanalai, upės, net jeigu jos buvo padarytos ne specialiai drėkinimo tikslams, yra įtraukiami į kategoriją „Vanduo iš bendrų vandentiekio tinklų“. Mažos užtvankos (iki 1000 m3), kurios buvo padarytos tiktam, kad užtikrintų siurblių funkcionavimą mažuose upeliuose, įtraukiamos į šią kategoriją.
69.4.4. Vanduo iš bendrų vandentiekio tinklų (796 eil.) – vandens šaltiniai, kurie ateina ne iš ūkio, kitokie negu „Ne ūkio vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių“, ir kurie yra prieinami bent dviem ūkiams. Dažniausiai yra imamas mokestis už priėjimą prie šio šaltinio. Vandens ištekliai gali būti privatūs arba skirti naudoti viešai. Vanduo, kuris atvežamas į ūkį rezervuaruose, dažniausiai įrašomas čia, išskyrus atvejį, kai vandens šaltinis yra aiškiai paviršinis vanduo, kuris aprašomas kategorijoje „Ne ūkio vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių“.
III. SURAŠYMO LAPO 2 PRIEDO „ŪKINIAI PASTATAI IR ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA“ PILDYMAS
70. Surašymo lapo 2 priedo „Ūkiniai pastatai ir žemės ūkio technika“ I skyriuje „Ūkiniai pastatai“ surašomi birželio 1 d. ūkyje naudojami ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų plotai ir talpa nurodomi sveikaisiais skaičiais. Naujai statomi pastatai įrašomi tuo atveju, jei jų uždengtas stogas. Nuomojami pastatai surašomi tame ūkyje, kuris jais naudojasi. Jei ūkyje nėra tam tikros rūšies pastatų, atitinkamos eilutės paliekamos neužpildytos:
70.1. Statiniai gyvuliams laikyti – nurodomas ūkyje naudojamų pastatų (tvartų), skirtų ūkiniams gyvūnams laikyti, plotas m2. Šie pastatai 400–406 eil. suskirstyti pagal laikomų juose gyvulių rūšis: veršidės, karvidės, kiaulidės, avidės, arklidės, paukštidės ir mišrios paskirties pastatai. Nurodomas kiekvienos atskiros rūšies gyvuliams laikyti pastatų plotas, o esant keliems tos pačios rūšies pastatams – bendras šių pastatų plotas:
70.1.1. Veršidės (400 eil.) – specialiai veršeliams ir penimiems galvijams laikyti pastatyti ar tam tikslui pritaikyti ūkiniai pastatai.
70.1.2. Karvidės (401 eil.) – specialiai melžiamoms karvėms laikyti pastatyti ar tam tikslui pritaikyti tvartai, kuriuose įrengti melžimo įrenginiai.
70.1.3. Kiaulidės (402 eil.) – specialiai paršeliams, paršavedėms, penimoms kiaulėms laikyti pastatyti artam tikslui pritaikyti ūkiniai pastatai.
70.2. Kiti statiniai – nurodomas ūkyje naudojamų kitų statinių bendrą plotą kvadratiniais metrais. 407–411 eil. statiniai suskirstyti pagal paskirtį. Nurodomas kiekvienos atskiros rūšies statinių plotas, o esant keliems tos pačios rūšies statiniams, nurodomas bendras šių statinių plotas:
70.2.1. Technikos remonto ir aptarnavimo dirbtuvės (407 eil.) – dirbtuvės, įrengtos remontuoti ir techniškai prižiūrėti traktorius, mašinas ir įrenginius.
70.3. Sandėliai – nurodoma ūkyje esamų sandėlių faktinė talpa m3. 412–416 eil. sandėliai suskirstyti pagal laikomos juose žemės ūkio produkcijos, trąšų, pašarų, chemikalų ir t. t. rūšis. Nurodoma kiekvienos atskiros rūšies sandėlių faktinė talpa m3, o esant keliems vienos rūšies sandėliams – bendra šių sandėlių faktinė talpa.
70.4. Saugyklos – nurodoma ūkyje esamų saugyklų – sandėlių, kuriuose palaikoma reikiama temperatūra – faktinė talpa m3. Nurodoma mėšlidžių (417 eil.), daržovių saugyklų (418 eil.) ir vaisių saugyklų (419 eil.) talpa. Esant kelioms tos pačios rūšies saugykloms, nurodoma bendra šių saugyklų faktinė talpa m3
71. Surašymo lapo 2 priedo „Ūkiniai pastatai ir žemės ūkio technika“ II skyriuje „Žemės ūkio technika ir įrenginiai“ surašoma birželio 1 d. ūkyje turima ir naudojama (per pastaruosius 12 mėn.) ar laikinai išnuomota žemės ūkio darbams atlikti skirta žemės ūkio technika ir įrenginiai:
71.1. Krovininiai automobiliai – motorinės transporto priemonės, skirtos vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.
71.1.1. Krovininiai automobiliai: iki 3,5 t (įskaitytinai) bendrosios masės (430 eil.) – krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.
71.1.2. Krovininiai automobiliai: nuo 3,5 t iki 12 t bendrosios masės (431 eil.) – krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, bet ne didesnė kaip 12 tonų.
71.2. Traktoriniai plūgai (435 eil.) – mašinos (padargai) dirvai arti. Plūgai gali būti varsniniai, sluoksniniai, apverčiamieji, purenamieji, lėkštiniai ir kt.
71.3. Kultivatoriai, germinatoriai, dirvos dirbimo agregatai (436 eil.) – mašinos dirvai purenti ir piktžolėms naikinti. Gali turėti įrenginių trąšoms įterpti.
71.4. Skutikai (437 eil.) – universalios žemės dirbimo mašinos skirtos ražienoms skusti, velėnai smulkinti po daugiamečių žolių, įdirbti dirvą prieš sėją, o taip pat įterpti organines ir mineralines trąšas.
71.5. Mineralinių trąšų barstomosios (438 eil.) – mašinos mineralinėms trąšoms vežti ir dozuotai skleisti dirvoje.
71.9. Traktoriniai augalų purkštuvai (442 eil.) – mašinos arba įtaisai pesticidų tirpalui ar skystoms trąšoms purkšti ant laukų arba augalų.
71.11. Grėbliai ir vartytuvai (444 eil.) – mašinos arba įtaisai, kuriais šienas sklaidomas, vartomas ir sugrėbiamas į sąvalkas.
71.12. Pašarų lauko smulkintuvai (445 eil.) – prikabinamosios arba savaeigės mašinos žoliniams pašarams smulkinti.
71.13. Rinktuviniai presai (446 eil.) – mašinos šieno arba šiaudų sąvalkoms rinkti ir ryšuliams rišti.
71.15. Javų kombainai (448 eil.) – kombainai, nupjaunantys javus, iškuliantys ir išvalantys grūdus. Gali turėti įrangą pelams ir šiaudams kaupti arba jiems smulkinti ir skleisti.
71.16. Bulvių kombainai (449 eil.) – kombainai, kurie kasa bulves, jas valo, atskiria grumstus ir bulvienojų likučius.
71.18. Cukrinių runkelių kombainai (451 eil.) – kombainai, nupjaunantys runkelių lapus, išraunantys ir nuvalantys šaknis.
71.20. Džiovyklų našumas, t/val. (453 eil.) – techninė džiovyklos charakteristika, parodanti išdžiovintų per vieną valandą grūdų kiekį tonomis.
71.21. Aktyvios ventiliacijos įrenginiai (454 eil.) – įrenginiai, skirti žemės ūko produkcijai džiovinti aktyviąja ventiliacija.
71.22. Aktyvios ventiliacijos įrenginių našumas, t/val. (455 eil.) – techninė aktyvios ventiliacijos įrenginių charakteristika, parodanti išdžiovinto per vieną valandą produkto kiekį tonomis.
71.24. Grūdų valomųjų našumas, t/val. (457 eil.) – techninė grūdų valomųjų charakteristika, parodanti išdžiovinto per vieną valandą grūdų kiekį tonomis.
IV. SURAŠYMO LAPO 3 PRIEDO „SMULKIŲJŲ ŪKIŲ ANKETA“ PILDYMAS
72. Surašymo lapo 3 priedą „Smulkiųjų ūkių anketa“ pildo žemės ūkio produktus gaminantys ūkiai, kurie turi mažiau kaip 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų ir jų žemės ūkio produktų pardavimo pajamos sudaro mažiau kaip 5000 Lt.
73. Smulkiųjų ūkių anketos neužpildymo priežastys (1 klausimas). Jei Smulkiųjų ūkių anketos užpildyti negalima, pažymima viena iš neužpildymo priežasčių. Neužpildymo priežastys yra aprašytos 22 punkte.
74. Žemės skirstymas (birželio 1 d.) (2 klausimas) – nurodomi birželio 1 d. ūkyje esantys žemės plotai. Plotai nurodomi hektarais, šimtosios dalies tikslumu. Nurodomi, kokie žemės ūkio augalai auginami ūkyje:
74.1. Ariama žemė (01 eil.) – nuolat dirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius, įrengtų kultūrinių ganyklų plotus (iki 5 metų) ir pūdymus (juoduosius ir sideracinius). Ariamą žemę sudaro pasėliai (02 eil.) ir pūdymai (08 eil.).
74.2. Pasėliai (02 eil.) – nurodomi kokie žemės ūkio augalai auginami ūkyje. Įrašomi ne tik jau apsėti ir apsodinti plotai, bet ir tie plotai, kurie birželio 1 d. dar neapsėti ir neapsodinti, bet kuriuos numatoma apsėti ir apsodinti. Įrašomas auginamų grūdinių augalų (03 eil.), daržovių (04 eil.), braškių (05 eil.), bulvių (06 eil.) ir kitų augalų (07 eil.) plotas.
74.3. Grūdiniai augalai (03 eil.) – įrašomas bendras javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių, avižų, varpinių mišinių, grikių, kukurūzų grūdams, kitų javų) ir ankštinių augalų (žirnių, pupų ir pupelių grūdams, lubinų, vikių, lęšių, kitų ankštinių augalų) plotas.
74.4. Pūdymai (08 eil.) – sėjomainos laukas, per visą augalų vegetacijos laikotarpį arba nemažą jo dalį neapsėtas. Paprastai jis paliekamas pailsėti vienerius ūkinius metus. Pūdymu paprastai laikoma tuščia žemė be augalų; žemė su savaime augančiais augalais, kuriuos galima naudoti kaip pašarą ar užarti; žemė, užsėta sideraciniais augalais.
74.5. Sodai ir uogynai (09 eil.) – žemės plotai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais (obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, serbentais, agrastais, aronijomis, svarainiais ir kt.), kurie užima plotą ilgą laiką ir duoda derlių kelerius metus. Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 17 eilutėje „Kita žemė“. Jei sode, tarpueiliuose tarp vaismedžių, yra auginamos ir daržovės ar kiti žemės ūkio augalai (pvz., braškės, bulvės), siekiant išvengti ploto padvigubinimo, būtina iš sodo ploto atimti plotą, kuriame auginami šie augalai (šių žemės ūkio augalų plotą įrašyti 03–07 eilutėse).
74.6. Pievos ir ganyklos (10 eil.) – nurodomas bendras natūralių pievų ir ganyklų bei kultūrinių ganyklų plotas.
74.7. Šiltnamiai (11 eil.) – nurodomas augalų, auginamų statiniuose su stacionariais ar nuimamais apsauginiais dangalais, kuriuose augalai auginami visą augimo laikotarpį, arba didžiąją jo dalį. Ant žemės plėvele uždengti plotai, plastiko gaubtai, į kuriuos negali įeiti žmogus, šiltnamiais nelaikomi.
74.8. Kitos naudojamos žemės ūkio naudmenos (12 eil.) – nurodomas medelynų ir kitų daugiamečių augalų plotas.
74.9. Naudojamos žemės ūkio naudmenos (13 eil.) – nurodomas bendras ariamos žemės (01 eil.), sodų ir uogynų (09 eil.), pievų ir ganyklų (10 eil.), šiltnamių (11 eil.) ir kitų naudojamų žemės ūkio naudmenų (12 eil.) plotas.
74.10. Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (14 eil.) – plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio naudmenos, pastaraisiais metais nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių (ūkininkaujančio asmens liga, nenaudinga auginti ir pan.) ir nenaudojamas sėjomainos sistemoje. Neįskaičiuojami parkai, pievelės, pūdymai.
74.11. Miškai (15 eil.) – ne mažesni kaip 0,1 hektaro žemės plotai, apaugę medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip penkis metrus, kita miško augalija, išretėję ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių laikinai netekę augalijos buvusio miško plotai (kirtavietės, žuvę medelynai, degavietės ir kt.). Miškams taip pat priskiriami žemės plotai, kuriuose įveistas miškas (neatsižvelgiantį medžių aukštį), medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėliavimo aikštelės ir pan. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse augančių medžių grupės, siauros (iki 10 metrų pločio) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šie plotai nurodomi 17 eilutėje „Kita žemė“.
74.12. Įžuvinti vandens telkiniai (16 eil.) – nurodomas vandens telkinio, įrengto žuvims auginti ir veisti, plotas.
74.13. Kita žemė (17 eil.) – tai plotai, tiesiogiai nenaudojami žemės ūkio produktams gaminti, bet būtini ūkio veiklai (žemė po pastatais, sodybų kiemai, keliai ir kt.); žemės ūkio produktams gaminti netinkami plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, pelkės, raistai, durpynai, krūmynai ir kt.); ilsėtis skirti želdiniai (parkai, pievelės ir kt.).
75. Ūkinių gyvūnų skaičius (3 klausimas) – ūkinių gyvūnų skaičius įrašomas pagal birželio 1 d. būklę. Įrašomi ir tie ūkiniai gyvūnai, kurie buvo paskersti ar parduoti po birželio 1 d. Po birželio 1 d. atvesta ūkinių gyvūnų prievaisa, pirkti ūkiniai gyvūnai, neįrašomi. Įrašomi ūkiniai gyvūnai, surašymo metu esantys ūkyje ar už jo ribų (ganomi kitoje valdoje, laikinai išvežti ir pan.). Naminiai gyvuliai, išskyrus arklius, nenaudojami gamyboje arba pajamas duodančioje veikloje, t. y. naudojami tik ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms, neįrašomi. Ūkiniai gyvūnai įrašomi atskirai pagal rūšį.