LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS FINANSINIŲ MEMORANDUMŲ RENGIMO IR SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 7 d. Nr. 1479

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos pagrindine sutartimi, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. I-964 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos pagrindinės sutarties bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos finansinio memorandumo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 55-1364), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos finansinių memorandumų rengimo ir sudarymo tvarką (pridedama).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Finansų ministrė                                                                             Dalia Grybauskaitė

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1479

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJOS FINANSINIŲ MEMORANDUMŲ RENGIMO IR SUDARYMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši tvarka reglamentuoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos pagrindinės sutarties, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. I-964 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos pagrindinės sutarties bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Ekonominės Bendrijos finansinio memorandumo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 55-1364) (toliau vadinama – Pagrindinė sutartis), nuostatas sudaromų finansinių memorandumų rengimą, derinimą, pasirašymą ir saugojimą.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

finansinis memorandumas – pagal Pagrindinę sutartį ir jos C priede pateiktą modelį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos Ekonominei Bendrijai, sudaromas susitarimas dėl konkrečios Europos Sąjungos finansinės paramos, teikiamos per PHARE (Techninės ir finansinės šalių donorių paramos šalims kandidatėms fondas) ir ISPA (Stojimo struktūrinės paramos aplinkosaugai ir transportui fondas) programas, sumos ir finansuojamų projektų;

projektas – veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos finansinės paramos tikslus, visuma;

nacionalinis pagalbos koordinatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas pareigūnas, atsakingas už finansinės paramos programų Lietuvos Respublikoje sudarymą, koordinavimą ir priežiūrą;

nacionalinis ISPA koordinatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamas pareigūnas, atsakingas už ryšius su Europos Bendrijų Komisija, ISPA finansinės paramos programavimą, koordinavimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą (monitoringą) ir projektų įvertinimą;

ISPA įgyvendinančioji agentūra – Lietuvos Respublikos valstybės institucija arba įstaiga, atsakinga už konkursų organizavimą, sutarčių sudarymą, apmokėjimą ir techninį pagal ISPA programą finansuojamų projektų įgyvendinimą.

 

II. FINANSINIŲ MEMORANDUMŲ RENGIMAS IR SUDARYMAS

 

3. Rengiant ir derinant finansinius memorandumus dėl PHARE programos (toliau vadinama – PHARE finansiniai memorandumai):

3.1. nacionalinis pagalbos koordinatorius:

3.1.1. vadovaudamasis Stojimo partnerystės programa, Europos Bendrijų Komisijos reguliariuoju pranešimu ir jo pagrindu parengtu Europos Bendrijų Komisijos darbiniu dokumentu, taip pat Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais pasiūlymais ir atsižvelgdamas į Lietuvos įsipareigojimus, numatytus derybinėse pozicijose, ir Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa), kasmet rengia prioritetinių sričių, kuriose galėtų būti panaudotos PHARE lėšos, sąrašą (toliau vadinama – prioritetų sąrašas);

3.1.2. derina prioritetų sąrašą su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir įstaigomis;

3.1.3. suderintą prioritetų sąrašą teikia aprobuoti Daugiašalės ir dvišalės techninės pagalbos koordinavimo komisijai, sudarytai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl Daugiašalės ir dvišalės techninės pagalbos koordinavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-113);

3.1.4. Daugiašalės ir dvišalės techninės pagalbos koordinavimo komisijai pritarus prioritetų sąrašui, apie tai raštu informuoja suinteresuotas valstybės institucijas ir įstaigas;

3.2. suinteresuotos valstybės institucijos ir įstaigos:

3.2.1. atsižvelgdamos į prioritetų sąrašą, pagal savo kompetenciją rengia sutrumpintą kiekvieno projekto aprašymą pagal Europos Bendrijų Komisijos nustatytus reikalavimus ir derina jį su nacionaliniu pagalbos koordinatoriumi, vertinančiu sutrumpintus projektų aprašymus dalykiniu ir finansiniu požiūriais;

3.2.2. parengtus sutrumpintus projektų aprašymus per nacionalinį pagalbos koordinatorių teikia derinti Europos Bendrijų Komisijai;

3.2.3. atsižvelgdamos į Europos Bendrijų Komisijos pateiktas pastabas arba gavusios Europos Bendrijų Komisijos pritarimą sutrumpintiems projektų aprašymams, rengia projektų aprašymus pagal Europos Bendrijų Komisijos nustatytus reikalavimus ir per nacionalinį pagalbos koordinatorių teikia Europos Bendrijų Komisijai;

3.2.4. teikia Finansų ministerijai paraiškas skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų investicijų projektams įgyvendinti (paraiškose turi būti nurodyta visa projekto apimtis, įgyvendinimo terminas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų suma, kiti finansavimo šaltiniai, kurių reikia projektui įgyvendinti).

4. Europos Bendrijų Komisijai priėmus sprendimą finansuoti projektus pagal pateiktus projektų aprašymus ir pateikus PHARE finansinio memorandumo teksto projektą, nacionalinis pagalbos koordinatorius derina šį projektą su Užsienio reikalų ministerija.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu PHARE finansinius memorandumus pasirašo nacionalinis pagalbos koordinatorius.

6. Rengiant ir sudarant finansinius memorandumus dėl finansuojamų pagal ISPA programą projektų (toliau vadinama – ISPA finansiniai memorandumai):

6.1. Aplinkos ministerija rengia nacionalinę aplinkos apsaugos sektoriaus ISPA strategiją, Susisiekimo ministerija – nacionalinę transporto sektoriaus ISPA strategiją. Strategijos rengiamos 7 metams ir kasmet gali būti tikslinamos. Šių strategijų priedas yra ISPA investicijų projektų sąrašas;

6.2. šios tvarkos 6.1 punkte nurodytos institucijos:

6.2.1. derina su nacionaliniu ISPA koordinatoriumi, per jį – su Europos Bendrijų Komisija nacionalines aplinkos apsaugos ir transporto sektorių ISPA strategijas ir ISPA investicijų projektų sąrašą;

6.2.2. atsižvelgdamos į nacionalines ISPA strategijas ir nacionalinio ISPA koordinatoriaus pastabas ir pasiūlymus, kasmet iš ISPA investicijų projektų sąrašo atrenka prioritetinius investicijų projektus;

6.2.3. prioritetinių ISPA investicijų projektų sąrašą per nacionalinį ISPA koordinatorių teikia derinti Europos Bendrijų Komisijai;

6.2.4. numato, kiek lėšų reikės ISPA investicijų projektams įgyvendinti, taip pat finansavimo šaltinius, derina juos su Finansų ministerija;

6.2.5. prireikus teikia Finansų ministerijai paraiškas skirti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ISPA investicijų projektams įgyvendinti (paraiškose turi būti nurodytas ISPA investicijų projekto ryšys su atitinkamos šakos strategija, bendra projekto apimtis, jo įgyvendinimo terminas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų suma, kiti finansavimo šaltiniai, kurių reikia projektui įgyvendinti);

6.2.6. atsižvelgdamos į prioritetinių ISPA investicijų projektų sąrašą, kartu su ISPA įgyvendinančiosiomis agentūromis rengia paraiškas gauti ISPA techninę pagalbą, kuri būtų skirta ISPA investicijų projektų paraiškoms ir techninei dokumentacijai parengti;

6.2.7. šios tvarkos 6.2.6 punkte nurodytas paraiškas per nacionalinį ISPA koordinatorių teikia Europos Bendrijų Komisijai;

6.3. nacionalinis ISPA koordinatorius, gavęs Europos Bendrijų Komisijos sprendimą finansuoti projektus dėl ISPA techninės pagalbos ir ISPA finansinio memorandumo dėl techninės pagalbos teksto projektą, derina šį projektą su 6.1 punkte nurodytomis institucijomis ir ISPA įgyvendinančiosiomis agentūromis. Suderintas ISPA finansinis memorandumas dėl techninės pagalbos pasirašomas;

6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu ISPA finansinį memorandumą dėl techninės pagalbos pasirašo nacionalinis ISPA koordinatorius;

6.5. šios tvarkos 6.1 punkte nurodytos institucijos ISPA investicijų projektų paraiškas ir techninę dokumentaciją per nacionalinį ISPA koordinatorių teikia derinti Europos Bendrijų Komisijai;

6.6. nacionalinis pagalbos koordinatorius, gavęs Europos Bendrijų Komisijos sprendimą finansuoti ISPA investicijų projektus ir ISPA finansinių memorandumų dėl investicijų projektų finansavimo tekstų projektus, derina juos su šios tvarkos 6.1 punkte nurodytomis institucijomis, Užsienio reikalų ministerija, ISPA įgyvendinančiosiomis agentūromis;

6.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu ISPA finansinius memorandumus dėl investicijų projektų finansavimo pasirašo nacionalinis ISPA koordinatorius.

7. Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1292) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai teikiami pranešimai apie pagal PHARE ir ISPA programas finansuojamus projektus.

8. Pagal Pagrindinę sutartį sudaromas finansinis memorandumas, keičiantis arba papildantis Pagrindinės sutarties A priedą „Bendrosios sąlygos“, rengiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimą ir sudarymą, nustatyta tvarka.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

9. Pasirašytų finansinių memorandumų originalus saugo Finansų ministerija.

10. Nacionalinis pagalbos koordinatorius ir nacionalinis ISPA koordinatorius informacinius pranešimus apie pasirašytus finansinius memorandumus ir jų įsigaliojimą skelbia „Valstybės žiniose“ ir Finansų ministerijos interneto puslapyje.

______________