LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

1993 m. spalio 14 d. Nr. I-276

Vilnius

VII DALIS

SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA

28 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų atskaitomybė Seimui

242 straipsnis. Per 2 darbo dienas po kiekvieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio Seimo kancleriui turi būti perduotas jo nustatytas Vyriausybės priimtų nutarimų ir potvarkių kopijų skaičius. Kancleris juos išdalina visiems komitetams ir frakcijoms.

243 straipsnis. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Tai taikoma ir kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.

Pakviestieji atsako į Seimo narių klausimus, pateikia kitą informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.

Sudarant Seimo savaitės darbų programą nustatoma, kurie valstybės institucijų vadovai tą savaitę atsakys į Seimo narių klausimus ar paklausimus.

244 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai Seimo sesijos metu paprastai kartą per savaitę vieną valandą atsakinėja į Seimo narių klausimus, kurie per posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio. Numatomų atsakyti klausimų sąrašą ir jų eilę nustato Seimo Pirmininkas ir prieš posėdį perduoda išdalyti Seimo nariams.

Jei lieka laiko, Seimo nariai gali posėdyje dalyvaujantiems Vyriausybės nariams užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu.

246 straipsnis. Seimo sesijos metu, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, Vyriausybės valandos metu į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės kontrolierius ir kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus. Klausimų pateikimo ir registravimo tvarka tokia, kaip nurodyta 244 straipsnyje.

Jei lieka laiko, Seimo nariai posėdyje gali užduoti šiems pareigūnams kitų klausimų raštu ir žodžiu.

247 straipsnis. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, sudaroma tyrimo komisija ir atliekami kiti veiksmai pagal šio statuto 147 ir 148 straipsnius.

29 skirsnis. Paklausimai

248 straipsnis. Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

Paklausimu laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės reikšmės klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio valstybinį ar visuomeninį reikšmingumą pripažįsta Seimas, Seimo valdyba ar kuris nors komitetas, frakcija.

249 straipsnis. Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi, ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia. Jeigu kaip atsakyti nenurodyta, atsakymas pateikiamas raštu, išdalinamas komitetams ir frakcijoms, o Seimo posėdyje nenagrinėjamas.

Paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda kancleriui, kuris apie tai praneša Seimui ir paklausimą įteikia atitinkamam pareigūnui.

Paklausimo teikėjas turi teisę bet kuriuo metu savo paklausimą atšaukti.

250 straipsnis. Atsakymo į paklausimą raštu terminas negali viršyti 2 savaičių, o sesijos metu jo nagrinėjimo Seimo posėdyje – 3 savaičių nuo jo pateikimo adresatui dienos.

Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą, bet ne vėlesnį kaip iki sesijos pabaigos. Tačiau jeigu paklausimo teikėjai su šiais motyvais nesutinka, paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku.

251 straipsnis. Paklausimai Seimo posėdžiuose nagrinėjami ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos metu. Jeigu paklausimo svarstymo Seimo posėdyje reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.

Paklausimų sąrašas pateikiamas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų nagrinėjimo.

Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas arba anuliuojamas, jeigu teikėjas nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs.

Paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame svarstomas jo paklausimas.

252 straipsnis. Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:

1) paklausimo teikėjo pasisakymas (iki 5 minučių);

2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15 minučių);

3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas, frakcija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Seimo nariams. Jeigu Seimas nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.

Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projektą.

30 skirsnis. Seimo pareigūnų ir kitų valstybės institucijų vadovų atšaukimas

253 straipsnis. Pasiūlymas atšaukti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tą motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininką.

Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko atšaukimo tvarką nustato šių valstybės institucijų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

254 straipsnis. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atšaukimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl paties Pirmininko atšaukimo – Seimo kancleriui. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.

Tie patys Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.

255 straipsnis. Seimo pareigūnas, dėl kurio atšaukimo vyksta diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

Diskusijose dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atšaukimo pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to – pareigūnas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus. Toliau diskusijos tęsiamos bendra tvarka.

256 straipsnis. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

31 skirsnis. Interpeliacijos ir nepasitikėjimas Vyriausybe

257 straipsnis. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus ir tolesnės veiklos kryptis tam tikrais Vyriausybės politikos aspektais.

Po interpeliacijos įteikimo Seimo kancleriui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

Ta pati Seimo narių grupė negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės nariui.

258 straipsnis. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

Gavęs atsakymą į interpeliaciją, sesijos metu Seimas turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

259 straipsnis. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka:

1) interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 10 minučių);

2) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 minučių);

3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių);

4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams;

5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

6) redakcinės komisijos rezoliucijos dėl interpeliacijos projektui parengti sudarymas pagal šio statuto 63 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.

260 straipsnis. Rezoliucijos dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Rezoliucijos dėl interpeliacijos projekte gali būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui.

Jeigu rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku ar ministru, tai ji gali būti priimta slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu tokia rezoliucija priimama, visa Vyriausybė ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

260¹ straipsnis. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Toks nutarimo projektas nagrinėjamas taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui.

32 skirsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

261 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.

262 straipsnis. Iniciatyvą sudaryti kontrolės arba tyrimo laikinąsias komisijas teisę turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

Apie iniciatyvą sudaryti kontrolės arba tyrimo laikinąją komisiją Seimo Pirmininkas turi pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir, jei reikia, Vyriausybei. Jeigu generalinis prokuroras raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius komisijos sudarymo iniciatyvą, iškelta baudžiamoji byla, tokia komisija nesudaroma, o jeigu ji jau sudaryta, jos veikla Seimo sprendimu turi būti nutraukta.

263 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos šio statuto 63 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos iš ne mažiau kaip 4 narių ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria Seimas.

Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų.

Kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų darbo trukmė – iki 6 mėnesių.

264 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Komisijos darbo metu surinkti duomenys ir išvados neskelbiamos.

Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos turi teisę išreikalauti, kad įmonės, įstaigos, organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie savo veiklą, teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų dokumentus bei duotų parodymus ir kad bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus.

265 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinoji komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas ir parengtą rezoliucijos projektą pateikia Seimui.

Dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimama rezoliucija. Joje gali būti pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės institucijos vadovu, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjus, arba teikiamos išvados dėl siūlomo apkaltos proceso. Nepasitikėjimo atveju rezoliucijai priimti taikomi šio statuto 256 ar 260 straipsnių reikalavimai.

33 skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė

266 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo bendrąją nuolatinę kontrolę atlieka Biudžeto ir finansų komitetas. Kiti Seimo komitetai gali kontroliuoti, kaip vykdomi jų kompetenciją atitinkantys biudžeto straipsniai.

Kaip vykdomas valstybės biudžetas, Seimo posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Tokiam svarstymui Vyriausybė ir valstybės kontrolierius pateikia valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą. Kaip vykdomas biudžetas, komitetų posėdžiuose svarstoma ne mažiau kaip 3 kartus per jo vykdymo laiką.

267 straipsnis. Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos pateikia Seimo Pirmininkui praėjusiųjų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos valstybės kontrolierius turi pateikti Seimo kancleriui pažymą apie valstybės biudžeto įvykdymą.

Seimo kancleris per 2 darbo dienas šios apyskaitos ir valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, kitiems komitetams bei frakcijoms.

Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Per 3 savaites po šio pranešimo komitetai apsvarsto valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

268 straipsnis. Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje.

Posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados. Po diskusijų priimamas Seimo nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo.

269 straipsnis. Jei apyskaita nepatvirtinama, Seimas sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tam parengiama atitinkama rezoliucija ir gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais šio statuto 260 straipsnyje nustatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________