LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS STATUTO
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Lietuvos žemės ūkio akademijai perduodamą valstybės turtą.
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos
1992 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. I-2712
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS
STATUTAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Lietuvos žemės ūkio akademija yra valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, įkurta 1924 metais Dotnuvoje vietoj žemės ūkio technikumo, perkėlus iš Kauno universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrius, ir iškilmingai atidaryta 1924 m. spalio 15 dieną.
Jos oficialus pavadinimas – Lietuvos žemės ūkio akademija, adresas – Noreikiškės, Kauno rajonas.
2. Akademijos tikslas – ruošti jaunimą gimtojo krašto tarnybai, auklėti jį Tėvynės meilės ir humanizmo dvasia, ugdyti Lietuvos mokslą ir kultūrą.
Siekdama šio tikslo, Akademija rengia, tobulina ir perkvalifikuoja žemės, vandens ir miško ūkių specialistus, nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir pedagoginius (mokslo) vardus, plėtoja fundamentinį bei taikomąjį mokslą, leidžia vadovėlius, kitas mokymo priemones ir mokslo darbus, skleidžia naujausias mokslo ir technikos idėjas, dirba projektavimo ir konstravimo darbus, gamina ir parduoda prekinę produkciją, teikia paslaugas, sudaro sąlygas darbuotojams ir studentams kelti humanistinę, etninę ir ekologinę kultūrą, rūpinasi jų darbo, buities ir medicininio aptarnavimo sąlygomis, saugo istorinį ir kultūrinį palikimą.
3. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi savarankišką balansą, sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu bei savo atributiką (himną, vėliavą, emblemą, laikraštį, ženklelį, ceremonijų aprangą ir kt.).
4. Akademija turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio Statuto nustatytą autonomiją. Akademijos teritorijoje valstybinio valdymo organai negali daryti pertvarkymų be rektoriaus sutikimo. Valstybinio viešosios tvarkos palaikymo pareigūnai Akademijos teritorijoje savo funkcijas gali vykdyti tik rektoriui leidus ar paprašius bei Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
5. Akademijos dėstytojams užtikrinama akademinė dėstymo laisvė – patvirtinus dėstomojo dalyko programą, jie patys atsako už dėstymo turinį ir akademinį lygį.
Studijuojančiųjų ir dirbančiųjų teisės nepriklauso nuo jų politinių ir religinių įsitikinimų bei tautybės ir pilietybės.
7. Akademija turi teisę:
1) nusistatyti struktūrą, savarankiškai spręsti studijų ir mokslo, leidybos, ūkio, finansų klausimus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius nutarimus;
6) nusistatyti visų kategorijų darbuotojų pareigybes, jų skaičių, darbo normatyvus ir apimtį, užmokestį ir Akademijos stipendijų dydį, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius nutarimus;
II. TURTAS IR FINANSINĖ VEIKLA
9. Akademijos turtą sudaro intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės), žemė, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos įstatymų nedraudžiamos vertybės. Šį turtą Akademija naudoja įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės skirtu turtu Akademija naudojasi neatlyginamai, jį išsaugo ir gausina. Keisti Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus ir kitą valstybinį turtą gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sutikus Akademijos Tarybai, o be Akademijos Tarybos sutikimo – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į Akademijos Tarybos nuomonę.
10. Pagrindines Akademijos pajamas sudaro valstybinės subsidijos, skiriamos iš valstybės biudžeto, kurių minimalus dydis nustatomas Akademijos perregistravimo metu.
11. Papildomas Akademijos pajamas sudaro:
3) lėšos, gautos pagal valstybines mokslo ir kitų krypčių plėtotės programas ir valstybės finansuojamus užsakymus;
9) lėšos, gautos už mokslinius, eksperimentinio projektavimo ir konstravimo darbus, ekonominės veiklos produkciją ir paslaugas;
12. Akademija visas gautas lėšas paskirsto Akademijos padaliniams, kurie jas naudoja savarankiškai. Visų pajamų- išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia Akademijos Taryba.
III. AKADEMIJOS STRUKTŪRA
14. Pagrindiniai Akademijos padaliniai yra fakultetai, turintys šio Statuto apibrėžtą veiklos savarankiškumą. Fakultetai susideda iš katedrų, laboratorijų, stočių ar kitokių padalinių. Be to, Akademijoje yra bendrosios katedros, tenkinančios visų fakultetų studijų reikmes, savarankiškos mokslinės laboratorijos, stotys, institutai, mokyklos ir kiti fakultetams nepriklausantys padaliniai ar skyriai.
Studijoms ir mokslui aptarnauti Akademijoje yra biblioteka, informacijos centras, leidybos skyrius, ūkio ir gamybos padaliniai. Ypatūs Akademijos padaliniai Tarybos leidimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali įgyti juridinio asmens teises. Šiems padaliniams galioja Akademijos Statutas.
IV. DARBUOTOJAI
16. Akademijos darbuotojų pareigybių sąrašą, kvalifikacinius reikalavimus, teises ir pareigas, jų užėmimo tvarką nustato Akademijos reguliaminas, o pedagoginio ir kitokio darbo normas – Taryba.
17. Mokslo ir pedagoginio personalo darbuotojų pareigybės užimamos konkurso būdu arba sudarant terminuotas sutartis.
Akademijos ir jos padalinių vadovai renkami vadovaujantis Akademijos Tarybos patvirtintu renkamų vadovų sąrašu šio Statuto ir Akademijos reguliamino nustatyta tvarka.
Kitos Akademijos darbuotojų pareigybės užimamos, sudarant neterminuotas arba terminuotas darbo sutartis, o Akademijos Tarybai nutarus – ir konkurso būdu.
18. Mokslo ir pedagoginio darbo darbuotojams paprastai kas penkeri metai gali būti suteikiamos iki vienerių metų atostogos mokslo žinioms gilinti, mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti, taip pat darbui užsienyje, mokant atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. Tobulinimosi formą ir trukmę siūlo katedra, suderinusi su darbuotoju. Tvirtina fakulteto taryba.
19. Akademijos darbuotojai, turintys nustatytą minimalų pedagoginio darbo krūvį, turi tokias pat teises kaip ir pedagoginio personalo darbuotojai. Konkurso būdu išrinkti darbuotojai, atliekantys jiems pavestą darbą ir vykdantys Akademijos Statuto ir reguliamino reikalavimus, negali būti atleidžiami be Akademijos Tarybos sutikimo, kol nepasibaigs laikas, kuriam jie išrinkti.
V. STUDENTAI, DOKTORANTAI IR KLAUSYTOJAI
22. Studentų, klausytojų ir doktorantų priėmimo taisykles skelbia rektorius fakultetų tarybų teikimu.
VI. STUDIJOS
25. Studijų formą, turinį ir sąlygas nustato fakultetų tarybos ir tvirtina rektorius, prieš tai apsvarsčius ir įvertinus rektorato posėdyje.
26. Disciplinų turinį, jų studijų tvarką ir kriterijus nustato katedra, tvirtina – fakulteto dekanas fakulteto nuostatų nustatyta tvarka. Ginčus tarp katedros ir dekano sprendžia fakulteto taryba.
Studijų organizavimo tvarką, studijuojančiųjų atsiskaitymo formą ir atestacijos taisykles nustato bei dėstytojų kolektyvą formuoja fakulteto taryba. Studijuojančiųjų žinios ir įgūdžiai vertinami pagal Akademijos Tarybos patvirtintą sistemą. Įgytą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus pasirašo rektorius ir fakulteto dekanas.
VII. MOKSLAS
29. Visus mokslo organizacinius ir finansinius klausimus sprendžia darbo vadovas, vadovaudamasis Akademijos Tarybos patvirtintais Akademijos reguliamino mokslinės veiklos nuostatais.
VIII. AKADEMIJOS VALDYMAS
31. Sprendžiantieji Akademijos organai yra Akademinis susirinkimas ir Akademijos Taryba. Vykdomieji – rektorius ir jo vadovaujamas rektoratas.
Valdymo teisėtumą kontroliuoja ir konfliktus nagrinėja Statuto priežiūros ir etikos kolegija. Ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja Akademijos revizijos komisija.
32. Akademijos Tarybos nariais gali būti tik mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys darbuotojai. Jie renkami fakultetuose ar jiems prilygstančiuose padaliniuose slaptu balsavimu balsų dauguma trejiems metams po septynis atstovus iš kiekvieno fakulteto ar jam prilygstančio padalinio laipsnius ar vardus turinčių darbuotojų. Rinkimai yra teisėti, jei juose dalyvavo 2/3 fakulteto ar jam prilygstančio padalinio rinkėjų.
33. Akademijos Tarybai vadovauja pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius, kurie renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos vadovybė renkama (atšaukiama) slaptu balsavimu absoliučia balsų dauguma. Rektorius, prorektoriai, dekanai ir prodekanai Akademijos Tarybos vadovais nerenkami.
34. Visi Akademijos Tarybos posėdžiai atviri. Jie šaukiami ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami, kai to pageidauja rektorius ar Akademijos padalinio tarybos pirmininkas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo reikalavimo įteikimo Akademijos Tarybos vadovams.
35. Akademijos Taryba:
6) tvirtina ir keičia Akademijos pajamų-išlaidų sąmatą ir metines bei ilgalaikes finansines ir ūkines programas;
8) Statuto priežiūros ir etikos kolegijos siūlymu 2/3 balsų naikina rektoriaus įsakymus ir savarankiškų Akademijos padalinių nutarimus;
9) sprendžia principinius studijų ir mokslo organizavimo klausimus, tvirtina svarbiausias mokslo kryptis;
10) tvirtina fakultetų tarybų siūlymus dėl profesoriaus ar docento vardo suteikimo. Suteikia garbės daktaro vardus;
36. Akademijos Tarybos nutarimai priimami balsuojančiųjų narių balsų dauguma slaptu arba atviru balsavimu. Nutarimai galioja, jei už juos balsavo ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimą pasirašo Tarybos pirmininkas ir sekretorius. Nutarimai įsigalioja juos paskelbus viešai.
37. Akademinis susirinkimas šaukiamas Statutui priimti ir keisti Akademijos Tarybos nutarimu arba 1/3 Akademinio susirinkimo narių reikalavimu.
Akademinį susirinkimą sudaro visi mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys Akademijos darbuotojai.
38. Rektorius renkamas iš kandidatų, turinčių profesoriaus ar docento vardą ir organizacinio darbo patirtį, slaptu balsavimu balsų dauguma. Rektorius renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rektoriaus rinkimo procedūrą nustato Akademijos reguliaminas.
39. Rektorius:
2) veikia Akademijos vardu ir valdo jos turtą, dalį teisių gali perduoti prorektoriams, kuriuos pats pasirenka ir jų prašymu atleidžia iš pareigų;
4) skelbia konkursus ir rinkimus darbuotojų vietoms užimti ir tvirtina konkursų ir rinkimų rezultatus;
7) esant būtinumui, sustabdo išrinktų Akademijos padalinių vadovų tarnybinius įgaliojimus ir siūlo atitinkamoms taryboms juos atšaukti;
40. Rektoriui Akademiją valdyti padeda rektoratas – jo sudaromas ir vadovaujamas kolegialus valdymo organas.
41. Rektoratas svarsto ir vertina:
3) fakultetų tarybų siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo, pertvarkymo ir naikinimo;
5) ryšius su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo įstaigomis ir gamybinėmis organizacijomis;
6) siūlomus kandidatus pedagoginiams (mokslo) vardams suteikti ir nustatyta tvarka pateikia registruoti suteiktus mokslo laipsnius ir pedagoginius (mokslo) vardus;
7) dekanų, katedrų vedėjų ir kitų vadovų rinkimų ir konkursų rezultatus, kuriuos tvirtina rektorius. Jeigu tvirtinti atsisako, paaiškina priežastį. Pakartotinai išrinkus tuos pačius asmenis, rektorius privalo tvirtinti;
42. Rektorius kasmet atsiskaito Akademijos Tarybai. Rektoriaus veiklą įvertinus neigiamai ir po to Akademijos Tarybai slaptu balsavimu 2/3 balsų pareiškus jam nepasitikėjimą, rektorius atsistatydina. Atsistatydinusiam rektoriui garantuojama teisė užimti Akademijoje jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
43. Rektorius ir prorektoriai turi teisę nustatyta tvarka už atskirą atlyginimą dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, jis turi teisę gauti metų trukmės kūrybines atostogas, po to – darbą Akademijoje, atitinkantį jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją. Pasibaigus rektoriaus kadencijai arba jam atsistatydinus, prorektoriai paduoda atsistatydinimo pareiškimus. Jeigu naujasis rektorius pareiškimus patenkina, tai buvusiems prorektoriams garantuojama teisė užimti Akademijoje jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
44. Statuto priežiūros ir etikos kolegija kontroliuoja valdymo teisėtumą ir nagrinėja konfliktus. Ją sudaro Akademijos Taryba iš 7 narių, kurie renkami slaptu balsavimu balsų dauguma. Praradęs pasitikėjimą kolegijos narys atšaukiamas Tarybos 2/3 balsų. Kolegijos nariais negali būti Akademijos ir fakultetų tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir sekretoriai, rektorius, prorektoriai ir dekanai bei prodekanai.
45. Statuto priežiūros ir etikos kolegija:
1) kontroliuoja rektoriaus, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų įsakymų, potvarkių ir nurodymų teisėtumą, informuoja
Akademijos arba fakultetų tarybas, jeigu Akademijos pareigūnų paskelbti aktai prieštarauja Statutui arba tarybų priimtiems nutarimams;
2) nagrinėja nutarimus ir konfliktus tarp darbuotojų, studentų, administracijos, jeigu jie nenagrinėtini Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
46. Revizijos komisija kontroliuoja Akademijos ir jos padalinių ūkinę ir finansinę veiklą. Šią komisiją sudaro ir nustato jos funkcijas Akademijos Taryba.
IX. AKADEMIJOS STUDIJŲ IR MOKSLO PADALINIAI
Fakultetas
48. Fakultetas yra savarankiškas Akademijos studijų ir mokslo padalinys, kuriame rengiami ir tobulinasi vienos ar kelių giminingų profesijų specialistai, mokslo ir pedagoginiai darbuotojai, siūlomi pedagoginiai (mokslo) vardai.
49. Fakultetas dirba vadovaudamasis fakulteto nuostatais, kuriuos priima fakulteto akademinis susirinkimas ir tvirtina Akademijos Taryba. Sprendžiantysis fakulteto organas yra fakulteto taryba, vykdomasis – dekanatas, vadovaujamas dekano.
50. Fakulteto tarybos narių skaičių, sudėtį, rinkimo ir darbo tvarką nustato visų mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turinčių fakulteto darbuotojų susirinkimas – fakulteto akademinis susirinkimas.
51. Fakultete studijoms, mokslinei bei kitokiai veiklai vadovauja ir už ją atsako dekanas.
Dekaną iš fakulteto profesorių ar docentų renka (atšaukia) slaptu balsavimu fakulteto akademinis susirinkimas ir tvirtina rektorius. Dekanas renkamas 5 metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekaną pavaduoja jo pasiūlytas ir rektoriaus įsakymu paskirtas fakulteto darbuotojas. Dekanui fakultetą valdyti padeda dekanatas – jo formuojamas ir vadovaujamas kolegialus valdymo organas.
Katedra
52. Katedra yra pirminis ir pagrindinis studijų ir mokslo padalinys, jungiantis vienos ar kelių giminingų mokslo disciplinų dėstytojus ir kitus darbuotojus. Katedros pagal mokslo disciplinas skirstomos į specialybių ir bendrąsias. Specialybės katedra pavaldi fakulteto tarybai, bendroji – bendrųjų katedrų tarybai, turinčiai fakulteto tarybos teises. Katedros dirba pagal fakulteto (bendrųjų katedrų) tarybos patvirtintus katedros nuostatus. Katedros siūlo kandidatus profesorių ir docentų vardams gauti.
Katedros gali turėti filialus įmonėse, mokslinio tyrimo arba projektavimo įstaigose.
53. Aukščiausiasis katedros valdymo organas yra visų konkurso būdu išrinktų katedros darbuotojų susirinkimas. Katedrai vadovauja ir atsako už jos veiklos rezultatus katedros vedėjas.
54. Katedros vedėją konkurso būdu renka (atšaukia) fakulteto ar jai tolygi taryba. Tvirtina rektoratas. Konkurso sąlygas atitinkančius kandidatus atrenka ir juos slaptu balsavimu įvertina konkurso būdu išrinktų katedros darbuotojų susirinkimas. Katedros vedėjas renkamas 5 metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Neišrinkus katedros vedėjo naujai kadencijai, jam garantuojama teisė užimti Akademijoje jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
Mokslo laboratorijos, stotys, institutai, mokyklos
56. Mokslo laboratorijos gali būti katedrų, fakultetų ir Akademijos. Fakultetų ir Akademijos laboratorijos savo statusu gali prilygti katedroms. Bandymų stotys, institutai, mokyklos yra Akademijos arba fakultetų padaliniai. Jų teisinę padėtį nustato Akademijos Taryba. Laboratorijos (stotys, institutai, mokyklos) dirba vadovaudamosi savo nuostatais.
57. Fakulteto ar katedros mokslinės laboratorijos (stoties, instituto, mokyklos) vedėją (direktorių) konkurso būdu renka (atšaukia) fakulteto taryba, Akademijos laboratorijos (stoties, instituto, mokyklos) – Akademijos laboratorijos (stoties, instituto, mokyklos) taryba. Tvirtina rektorius. Konkurso sąlygas atitinkančius kandidatus atrenka ir juos slaptu balsavimu įvertina padalinių mokslo darbuotojų susirinkimai.
X. MOKOMIEJI ŪKIAI
XI. STATUTO PRIĖMIMO, KEITIMO IR TVIRTINIMO TVARKA
59. Statutą priima ir keičia Akademinis susirinkimas dalyvaujančiųjų narių balsų dauguma, jei dalyvauja 2/3 narių. Kiekvienas Akademijos kolektyvo narys turi teisę siūlyti Statuto pataisas ir papildymus, pateikdamas juos Akademijos Tarybai.
XII. AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS