LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 15 d. Nr. IX-324
Vilnius
2 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios 1998 m. lapkričio 5 d. Seimo nutarimą Nr. VIII-915 „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento“ (Žin., 1998, Nr. 98-2717).
3 straipsnis.
I. Bendrosios nuostatos
1. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato žurnalistų etikos inspektoriaus uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, reglamentuoja jo darbo organizavimą.
2. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu penkerių metų kadencijai nutarimu skiria Seimas. Tas pats asmuo į žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas negali būti skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius bei jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais, platintojais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų, platintojų akcijų.
3. Žurnalistų etikos inspektorius Seimo nutarimu gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai, jeigu jis deramai neatlieka pareigų.
4. Žurnalistų etikos inspektorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, šiuo reglamentu.
II. Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos, teisės, darbo organizavimas
6. Žurnalistų etikos inspektorius:
2) nagrinėja skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimui tobulinti;
5) kas dveji metai rengia ir skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kituose spaudos leidiniuose analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtrai;
7. Atlikdamas savo funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali:
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir (ar) platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos ištaisyti;
2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ar orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui sąlygas pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
8. Žurnalistų etikos inspektoriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
2) visuomenės informavimo priemonė bei konkreti publikacija ar laida, kurioje buvo paskleista informacija, pažeidžianti pareiškėjo garbę ir orumą ar teisę į privataus gyvenimo apsaugą;
9. Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą išnagrinėja ne vėliau kaip per trisdešimt dienų. Atskirais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti faktus, skundo nagrinėjimas gali būti pratęstas dešimčia dienų.
10. Jeigu skundas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius priima vieną iš sprendimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje, ir su sprendimu supažindina pareiškėją bei viešosios informacijos rengėjus ir platintojus.
11. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, interneto tinklapyje ir išplatinami per visuomenės informavimo priemones.
12. Tais atvejais, kai skundas nepagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius privalo pareiškėjui motyvuotai atsakyti raštu.
13. Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
14. Žurnalistų etikos inspektorius gali turėti patarėją teisės klausimais, sekretorių, finansininką. Jie yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos valstybės tarnautojai ir užtikrina inspektoriaus veiklą, kaupia, analizuoja bei apibendrina informaciją apie žurnalistų profesinės etikos pažeidimus, atlieka teisinį, informacinį ir techninį darbą. Atskirais klausimais žurnalistų etikos inspektorius gali pasitelkti ekspertus.
15. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako žurnalistų etikos inspektorius.
16. Žurnalistų etikos inspektoriaus buveinė yra Vilniuje. Patalpas žurnalistų etikos inspektoriui suteikia Vyriausybė.
17. Organizuodamas darbą, žurnalistų etikos inspektorius:
1) priima ir atleidžia iš pareigų darbuotojus, nustato jų pareigines funkcijas, skatina juos, skiria drausmines nuobaudas;
18. Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo tarnybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.