LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 46, 50, 53, 71, 72, 90, 99, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 492 STRAIPSNIU IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
2008 m. vasario 1 d. Nr. X-1442
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199)
1 straipsnis. 2 straipsnio 20, 24, 33 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 71, 271, 272, 273, 274 dalimis
1. Papildyti 2 straipsnį 71 dalimi:
2. 2 straipsnio 20 dalyje po žodžių „prašymą suteikti prieglobstį“ įrašyti žodžius „ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra chaotiškų smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės arba Europos Sąjungos Tarybos sprendimu užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, arba užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į nacionalinį saugių trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą saugių kilmės šalių, sąrašą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.“
4. Papildyti 2 straipsnį 271 dalimi:
„271. Šengeno acquis – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos pagrindu.“
5. Papildyti 2 straipsnį 272 dalimi:
„272. Šengeno konvencija – 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo.“
6. Papildyti 2 straipsnį 273 dalimi:
7. Papildyti 2 straipsnį 274 dalimi:
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), nuostatos.
2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.
2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
5 straipsnis. III skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti III skyriaus pirmąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS
VIZOS
11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą
1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.
2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos.
3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos.
4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančioje Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinančioje Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, nurodytą leidimą gyventi, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos.
5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi, leidimo gyventi galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių per pusę metų be vizos, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką arba į kitą ne minėtą leidimą gyventi išdavusią Šengeno valstybę dienos.
121 straipsnis. Šengeno viza
1. Šengeno viza išduodama užsieniečiui, turinčiam galiojantį kelionės dokumentą, kai jo galiojimo laikas ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką. Šios nuostatos gali būti nesilaikoma dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų, jeigu užsieniečio kelionės dokumento galiojimo laikas ilgesnis už vizos galiojimo laiką ir užsienietis atitinka Šengeno acquis nustatytas vizos išdavimo sąlygas. Si straipsnio dalis įgyvendinama šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
2. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse.
122 straipsnis. Šengeno vizų rūšys
13 straipsnis. Oro uosto tranzitinė viza (A)
1. Užsienietis, turintis oro uosto tranzitinę vizą, gali būti Lietuvos Respublikos tarptautinio oro uosto tranzito zonoje, skirtoje susisiekti su kita valstybe, orlaivio tarpinio nusileidimo ar persėdimo iš vieno orlaivio į kitą metu.
2. Valstybių, kurios numatytos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų 2005/C 326/01 (toliau – Bendrosios konsulinės instrukcijos) 3 priedo I dalyje nurodytame sąraše, piliečiai arba asmenys, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi šių valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, turi turėti oro uosto tranzitinę vizą.
3. Valstybių, kurios numatytos nacionaliniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru, piliečiai arba asmenys, kurie nėra šių valstybių piliečiai, bet turi šių valstybių kompetentingų institucijų išduotus kelionės dokumentus, taip pat turi turėti oro uosto tranzitinę vizą.
14 straipsnis. Tranzitinė viza (B)
15 straipsnis. Trumpalaikė viza (C)
16 straipsnis. Grupinė viza ir riboto teritorinio galiojimo viza
1. Grupinė viza – tranzitinė viza arba trumpalaikė viza, išduodama ne ilgiau kaip 30 dienų iš anksto sudarytai keliauti į Lietuvos Respubliką 5–50 užsieniečių grupei tuo atveju, kai grupės nariai atvyksta į Lietuvos Respubliką, būna joje ir iš jos išvyksta kaip grupė. Grupinė viza tvirtinama prie grupės paso.
2. Riboto teritorinio galiojimo viza galioja tik Lietuvos Respublikoje ir (arba) keliose kitose Šengeno valstybėse ir gali būti išduodama, kai yra vienas iš šių pagrindų:
2) ne visiškai įvykdomos Šengeno sienų kodekse nustatytos atvykimo sąlygos, tačiau užsieniečio atvykimas yra būtinas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. Viza neišduodama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams;
3) yra skubus atvejis (dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų) ir nesikonsultuojama su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) arba kai konsultacijos dėl vizos išdavimo neduoda rezultatų;
17 straipsnis. Nacionalinė viza (D)
1. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius.
2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.
3. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.
18 straipsnis. Buvimo Lietuvos Respublikoje turint Šengeno vizą laiko pratęsimo pagrindai
1. Užsieniečiui, kuriam išduotos Šengeno vizos galiojimas baigiasi, jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikas gali būti pratęstas dėl vienos iš šių priežasčių, atsiradusių išdavus vizą:
1) ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, dėl kurios užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos;
3) asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir kurios atsiradimo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą metu negalėjo išvengti;
19 straipsnis. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai
Vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, išskyrus šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus;
2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;
20 straipsnis. Vizos panaikinimo pagrindai
1. Viza užsieniečiui panaikinama, jeigu:
21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, buvimo turint vizą laiko pratęsimas, vizos panaikinimas
1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.
2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais.
3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, jos panaikinimo priima:
1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl trumpalaikių ir nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl trumpalaikių ir tranzitinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo;
4. Šengeno acquis numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama ir buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikas pratęsiamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.
5. Sprendimą dėl buvimo Lietuvos Respublikoje turint Šengeno vizą laiko pratęsimo arba atsisakymo pratęsti priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
6. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
7. Užsieniečiui Šengeno viza gali būti išduota pasienio kontrolės punkte vadovaujantis 2003 m. vasario 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 415/2003 dėl vizų išdavimo pasienyje, įskaitant tokių vizų išdavimą tranzitu vykstantiems jūrininkams, nuostatomis.
8. Dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, taip pat vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms.
22 straipsnis. Negaliojanti viza
Viza yra negaliojanti:
23 straipsnis. Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:
1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo be vizos laiką;
6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. 26 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „ir šio Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 punktuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti netaikomos užsieniečiui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), jam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, arba dėl valstybės saugumo interesų.“
3. 26 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „ir šio Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 punktuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
4. Papildyti 26 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nuostatos, ar užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies e papunktyje numatytą atvykimo sąlygą, t. y. ar užsienietis nelaikomas keliančiu grėsmę nė vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, netaikomos leidimo laikinai gyventi keitimo atveju.“
5. Buvusią 26 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
6. Papildyti 26 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu pirmą kartą išduodant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos nuostatas, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.“
7. Papildyti 26 straipsnį 7 dalimi:
„7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
7 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas
8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „sudaryta fiktyvi santuoka“ įrašyti žodžius „fiktyvi registruota partnerystė“ ir šį punktą išdėstyti taip:
3. 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „jeigu“ įrašyti žodį „kai“, po žodžių „privalomuoju sveikatos draudimu“ įrašyti žodžius „arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„7) neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;“.
4. Papildyti 35 straipsnį nauja 3 dalimi:
9 straipsnis. 40 straipsnio 1 dalies papildymas 13 punktu ir 6 dalies pakeitimas
1. Papildyti 40 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
2. 40 straipsnio 6 dalyje vietoj skaičių ir žodžio „9 ir 10“ įrašyti skaičius ir žodį „9, 10 ir 13“ ir šią dalį išdėstyti taip:
10 straipsnis. 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4, 6 dalių pakeitimas
1. 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „sutuoktinis, kuris“ įrašyti žodžius „yra Lietuvos Respublikos pilietis arba“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 43 straipsnio 4 dalyje po žodžių „ar sudaryta santuoka“ įrašyti žodžius „arba registruota partnerystė“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas šio Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį, kuriam suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas arba kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu.“
11 straipsnis. 46 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinio mokymo laikui, bet ne ilgiau kaip vieniems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikia dokumentus, kad nėra išbrauktas iš studentų, moksleivių, stažuotojų, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinių mokymų dalyvių sąrašų, taip pat kad studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 4 dalyje.“
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 492 straipsniu
Papildyti Įstatymą 492 straipsniu:
„492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga. Taip pat jis turi pateikti šios įstaigos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslinių tyrimų įstaiga.
3. Užsieniečiui, kuris kaip tyrėjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams arba, jeigu tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu vieni metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų vykdymo laikotarpiui.
4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų metu turi teisę dirbti aukštojoje mokykloje pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies papildymas 17 punktu ir 2 dalies pakeitimas
1. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
14 straipsnis. 53 straipsnio papildymas 8 dalimi
Papildyti 53 straipsnį 8 dalimi:
„8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis asmenims šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.“
15 straipsnis. 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
16 straipsnis. 72 straipsnio 2 dalies pakeitimas
72 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „humanitariniais sumetimais“ įrašyti žodžius „dėl humanitarinių priežasčių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
17 straipsnis. 90 straipsnio papildymas 4 dalimi
18 straipsnis. 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 99 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma.“
2. Pakeisti 99 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tvarką, reglamentuojančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą ir Europos Sąjungos leidimo gyventi išdavimą, galiojimo pratęsimą ir panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, nustato vidaus reikalų ministras.“
3. Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimų gyventi išdavimo, galiojimo pratęsimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimus gyventi išduoda, pratęsia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
19 straipsnis. 104 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai taip pat įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie teisėtai gyveno joje pastaruosius 5 metus su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba jiems yra išsaugoma teisė gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalį, arba jie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, išsaugojusio teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, ar lietuvių kilmės asmens šeimos nariai.“
20 straipsnis. 113 straipsnio 5 punkto pakeitimas
21 straipsnis. 124 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
22 straipsnis. 125 straipsnio 6 punkto pakeitimas
23 straipsnis. 126 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. 126 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu:
2. 126 straipsnio 2 dalyje išbraukti skaičius ir žodį „1 ir 2 punktų“, vietoj žodžių „bei prieglobsčio prašytojams“ įrašyti žodžius „arba kurie yra prieglobsčio prašytojai“ ir šią dalį išdėstyti taip:
24 straipsnis. 127 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 127 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.“
25 straipsnis. 131 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, arba iš vežėjų, kurių užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/191/EB, nustatančiu finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones.“
26 straipsnis. 133 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 133 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos arba grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.“
2. Pakeisti 133 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
27 straipsnis. 134 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 134 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perduoti užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama, jeigu:
1) valstybėje, į kurią perduodamas užsienietis, nustatomos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys;
28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
1.. 1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 213).
2. 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 3).
3. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9).
4. 1994 m. birželio 20 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, atvykstančių dirbti, įleidimo į valstybių narių teritoriją apribojimo.
5. 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją studijuoti.
6. 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie verčiasi savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įleidimo į valstybių narių teritoriją apribojimo.
7. 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 94/795/TVR dėl bendrų veiksmų plano, kurį Taryba patvirtino, remdamasi Europos Sąjungos steigimo sutarties K.3 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatančio trečiųjų šalių moksleivių, kurie gyvena vienoje iš valstybių narių, galimybes keliauti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 3).
9. 1995 m. rugsėjo 25 d. Tarybos rezoliucija dėl dalijimosi našta įsileidžiant į šalį perkeltuosius asmenis ir suteikiant jiems teisę laikinai apsigyventi.
10. 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kovos su nelegalia imigracija bei nelegaliu darbu priemonių derinimo ir atitinkamų kontrolės priemonių gerinimo.
11. 1996 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas 96/198/TVR dėl skubios ir ypatingos procedūros dalijantis perkeltųjų asmenų įsileidimo ir laikino apgyvendinimo našta (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 29).
12. 1996 m. kovo 4 d. bendra pozicija 96/196/TVR, Tarybos nustatyta remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl sąvokos „pabėgėlis“ apibrėžimo 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnyje suderinto taikymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 20).
13. 1996 m. kovo 4 d. Tarybos rezoliucija dėl trečiųjų šalių piliečių, ilgą laiką gyvenančių valstybių narių teritorijose, statuso.
14. 1996 m. kovo 4 d. bendrieji veiksmai 96/197/TVR, Tarybos nustatyti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl oro uosto tranzito susitarimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 26).
15. 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos rekomendacija dėl kovos su neteisėtu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu.
16. 1997 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliucija dėl nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai.
17. 1997 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucija dėl priemonių, kurių reikia imtis kovai su santuokomis iš išskaičiavimo.
18. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 26).
19. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004 m specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 65).
20. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 107).
21. 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 162).
22. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis konkrečias teisės normas dėl Tarybos reglamento Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 192).
23. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 101).
24. 2003 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 415/2003 dėl vizų išdavimo pasienyje, įskaitant tokių vizų išdavimą tranzitu vykstantiems jūrininkams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 119).
25. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 224).
26. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272).
27. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 233).
28. 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 5 tomas, p. 25).
29. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/ 365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).
30. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/8 l/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 69).
31. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 96).
32. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375, p. 12).
33. 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289, p. 15).
34. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13).
35. 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (OL 2005 C 326, p. 1).
29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šio įstatymo 1 straipsnio 4–7 dalys, 2–6 ir 21–27 straipsniai įsigalioja nuo visiško 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.