LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽALIO PIENO, SKIRTO TIESIOGIAI VARTOTI, PARDAVIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 15 d. Nr. B1-956
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 2-15) ir siekdamas, kad žalio pieno pardavimo tiesiogiai vartoti reikalavimai būtų vieningi ir tinkamai kontroliuojami:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus
2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B1-956
ŽALIO PIENO, SKIRTO TIESIOGIAI VARTOTI, PARDAVIMO REIKALAVIMAI
Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) bei siekiant užtikrinti parduodamo žalio pieno kokybę.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) taikomi Lietuvos Respublikoje parduodamam tiesiogiai vartotojui žaliam karvių ir ožkų pienui.
3. Vartojamos sąvokos:
Atestuota laboratorija – Nacionalinė veterinarijos laboratorija ir jos padaliniai.
Enteropatogeniniai rodikliai – s. aurreus, l. monocytogenes, koliforminės bakterijos.
Įgaliota laboratorija – nešališka akredituota tyrimų laboratorija, įgaliota tirti pieno sudėties ir kokybės rodiklius. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pieno pardavėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, parduodantys savo ūkyje pagamintą pieną.
Pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas, tūkst./cm3, somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3, inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra, °C.
Pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis, %.
Sertifikuotas ūkis – pieno ūkis, kuriam Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suteikė teisę ženklinti produkciją sveikumo ženklu.
Tiesioginis pardavimas – žalio pieno pardavimas ūkyje, turgavietėje arba tam skirtoje vietoje.
Žalias pienas – natūralus pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės nei 40 °C temperatūros ir neapdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be priedų, nepakeistos pirminės sudėties (riebalų kiekis 2–7 %, baltymų kiekis 2–5 %, laktozės kiekis 3–6 %).
4. Pieno gamintojai, norintys tiesiogiai parduoti pieną, privalo kreiptis pagal gyvenamąją vietą į teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyventojų, bendrovių ar ūkininkų fermų gyvuliai turi būti nuolat kontroliuojami veterinarijos gydytojo, turi būti užtikrintas žalio pieno priežiūros programos vykdymas.
5. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojai arba įgalioti privatūs veterinarijos gydytojai tikrinimo metu įvertina, ar gyventojo, bendrovės bei ūkininko fermoje laikomasi melžimo, pieno paruošimo ir apskaitos reikalavimų, užpildomas pieno ūkio patikrinimo aktas. Karvių, ožkų sveikatos būklę turi patvirtinti Gyvūno sveikatos pažymėjimas.
6. Gyvūno sveikatos pažymėjimo pagrindu ir išanalizavus pieno tyrimo protokoluose nurodytus tyrimų rezultatus, išrašomas Gyvūninio produkto, žaliavos veterinarijos pažymėjimas, kuriame nurodomas pieno pardavimo būdas (cisterna, bidonai, pilstomas į vartotojo ar gamintojo tarą) ir vieta (turgus, parduotuvė, ūkis). Nustačius galiojančių teisės aktų pažeidimų, Gyvūninio produkto, žaliavos veterinarijos pažymėjimas neišduodamas arba, jei jis yra išduotas, panaikinamas.
7. Norint atnaujinti pieno pardavimą, pieno gamintojas privalo teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikti raštišką prašymą, jame nurodyti, kad nustatyti pažeidimai pašalinti, ir pateikti pieno sudėties ir kokybės tyrimų rezultatų protokolus. Atlikus pateiktų dokumentų analizę, išrašomas Gyvūninio produkto, žaliavos veterinarijos pažymėjimas.
9. Asmenys, dalyvaujantys ruošiant pieną, ir pieno pardavėjai turi būti pasitikrinę sveikatą, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
II. REIKALAVIMAI ŽALIAM PIENUI
10. Pienas turi būti gautas iš sveikų gyvulių, melžiamas, laikomas ir ruošiamas pardavimui vadovaujantis Veterinarijos ir higienos reikalavimais pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui (Žin., 2001, Nr. 99-3593) bei turi atitikti LST 1137:1997 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“, HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ ir HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269), HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimus.
III. ŽALIO PIENO TYRIMO TVARKA
13. Pieno enteropatogeniniai rodikliai tiriami pagal Lietuvos Respublikos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ nurodytus analizės metodus vieną kartą per metų ketvirtį atestuotoje laboratorijoje.
14. Sertifikuotuose pieno ūkiuose, kuriuose vykdoma pieno gamybos savikontrolė ir per 6 mėnesius buvo nustatyta mikrobinio užterštumo reikalavimų pažeidimų, pieno enteropotogeniniai rodikliai turi būti tiriami atestuotoje laboratorijoje vieną kartą per mėnesį, ir tam laikotarpiui išduodamas Gyvūninio produkto, žaliavos veterinarijos pažymėjimas. Tyrimo periodiškumą galima keisti tik tris mėnesius iš eilės gavus teisės aktus atitinkančius tyrimo rezultatus.
15. Žalio pieno sudėties ir kokybės rodiklius nustato įgaliota laboratorija ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį.
16. Mėginius žalio pieno sudėties ir kokybės bei enteropatogeniniams rodikliams nustatyti paima ūkį aptarnaujantis veterinarijos gydytojas, surašo mėginių paėmimo aktą. Išlaidas už mėginių ėmimą, transportavimą ir jų tyrimus apmoka pieno gamintojas.
IV. REIKALAVIMAI PREKYBAI
18. Žaliu pienu leidžiama prekiauti tik tam tikslui įrengtose parduotuvėse arba maisto produktų atskiruose skyriuose bei turgaviečių specialiuose paviljonuose pilstant iš maisto produktams laikyti skirtos talpyklos. Prekybos vietos turi būti suderintos su teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
19. Pardavinėti žalią pieną iš cisternų galima tik turgavietėse. Cisternoje turi būti įrengtas čiaupas, stoginė, apsauganti cisterną nuo saulės ir kritulių. Pardavimo metu pieno temperatūra negali būti aukštesnė kaip +6 °C.
20. Parduoti pieną viešojo maitinimo įmonėms, darželiams, ligoninėms galima tik iš sertifikuotų pieno gamybos ūkių. Pieno gamintojas atsako už taros plovimą ir dezinfekciją ir turi užtikrinti jos švarą, priežiūros procesus registruoti plovimo ir dezinfekcijos žurnale.
21. Parduoti žalią pieną tiesioginiam vartojimui pieno ūkyje galima tik specialiai įrengtoje, higienos sąlygas atitinkančioje patalpoje.
22. Gamintojai, parduodantys (atiduodantys) pieną tiesiogiai vartoti, turi tvarkyti pieno apskaitą (kiekvieno mėnesio) bei pieninių gyvulių registravimo (ženklinimo) apskaitą, saugoti šiuos bei kitus tiesioginį pardavimą įrodančius dokumentus vieną mėnesį.
23. Pirkėjui prašant, žalias pienas gali būti atvežamas pirkėjui. Pardavėjas turi sudaryti tinkamas pieno transportavimo sąlygas, užtikrinti tinkamą cisternų plovimą ir dezinfekciją.
24. Pieno gamintojas turi parduoti tik savo ūkyje pagamintą pieną iš paženklintų ženklinimo etiketėmis talpyklų. Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti ūkio veterinarinės priežiūros numerį, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką ir pateikti nuorodą „vartoti tik virintą“. Pardavimo metu perpilant pieną į pirkėjo tarą, pieno pardavėjas privalo palikti informaciją raštu apie pieno laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti laiką su nuoroda „vartoti tik virintą“. Ši informacija gali būti surašyta pieno važtaraštyje.
V. ATSAKOMYBĖ
25. Už tiekiamo žalio pieno kokybę ir saugą, teisingą informacijos pateikimą ir pardavimo sąlygas atsako pieno pardavėjas.