LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL YPAČ SAUGOMŲ RŪŠIŲ APSAUGOS PROJEKTŲ RENGIMO
2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 664
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987) 3 ir 6 straipsniais bei Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766, Nr. 60-2464), 11.5 punktu,
1. Tvirtinu Ypač saugomoms rūšims rengiamo apsaugos projekto struktūros, turinio ir formos rekomendacijas (pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.1. ypač saugomų rūšių apsaugos projektas (toliau – Projektas) yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatyta ypač saugomų rūšių apsaugos strategija ir taktika;
2.2. Projektai rengiami teritorijose, kuriose veisimosi, sezoninių migracijų ar žiemojimo metu reguliariai aptinkamos ypač saugomos rūšys. Ypač saugomų rūšių sąrašą, vadovaujantis Raudonosios knygos sąrašu, sudaro Raudonosios knygos komisija ir tvirtina Aplinkos ministerija;
2.4. Projekte turi būti:
2.5. Projektas yra rengiamas pagal šiuo įsakymu patvirtintas ypač saugomoms rūšims rengiamo apsaugos projekto struktūros, turinio ir formos rekomendacijas;
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija“, „augalija“, „valdymo sistema“.
patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 664
YPAČ SAUGOMOMS RŪŠIMS RENGIAMO APSAUGOS PROJEKTO STRUKTŪROS, TURINIO IR FORMOS REKOMENDACIJOS
I. Projekto struktūra:
Titulinis lapas
Turinys:
3. Bendra informacija apie rūšį:
3.1. Paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir/ar visame paplitimo areale;
4. Įvertinimas:
II. Projekto tituliniame lape nurodoma:
III. Projekto turinys:
1. Įvadas
Būtina nurodyti pagrindines Projekto dalis, t. y. į kuriuos skyrius būtina pirmiausia atkreipti dėmesį, ir apibūdinti, kokia informacija yra juose išdėstyta.
Šiame skyriuje taip pat būtina paminėti visas Projekto parengimą finansavusias bei kitaip parėmusias institucijas ir organizacijas bei kiekvienos jų indėlį.
Neprivaloma Projekto dalis. Joje trumpai nurodoma dabartinė rūšies būklė ir apsaugos statusas tarptautiniame ir Lietuvos Respublikos lygmenyje (gausos pokyčiai bei dabartinės tendencijos), pagrindinės grėsmės, Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, programos parengimo aktualumas bei poreikiai. Gali būti paminėtos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse vykdomos apsaugos programos.
2. Santrauka
Privaloma tikslinė Projekto dalis. Santraukoje nurodoma: svarbiausi rūšies, biologiniai ypatumai, pagrindinės grėsmės, projektų tikslai ir uždaviniai, būdai, kuriais bus pasiekti tikslai ir uždaviniai, Projekto įgyvendinimo išlaidos. Santraukos apimtis – iki 2 puslapių.
3. Bendra informacija
Pagrindinė šio Projekto dalies paskirtis – pateikti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie rūšies būklę, pasiskirstymą paplitimo areale bei šalies teritorijoje, Lietuvoje esančios populiacijos svarbą pasaulio arba europinės populiacijos išlikimui ir pateikti apsaugos veiksmų planavimui svarbias jos biologijos žinias. Projektui reikalingus skaičius rekomenduojama pateikti grafikų ir lentelių forma. Jei tam tikra Projektui būtina informacija nėra žinoma, tai turi būti nurodyta tekste.
Rengėjui pageidaujant, gali būti įtraukti papildomi priede nenurodyti skyriai.
3.1. Paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir/ar visame paplitimo areale
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie rūšies paplitimo arealą, apibrėžiant Lietuvos Respublikos padėtį jame. Jei yra duomenų, pateikiamas šios rūšies populiacijos tikslus ar spėjamas dydis. Apibendrinami rūšies populiacijos dydžio, paplitimo pokyčiai Europoje ir/ar paplitimo areale per paskutinius kelis dešimtmečius.
3.2. Paplitimas, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
Apibendrinamas rūšies paplitimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtina nurodyti rūšies ištirtumą, netirtus arba nepakankamai tirtus regionus, paminėti per paskutinį dešimtmetį atliktus inventorizacinius darbus. Rekomenduotina pateikti paplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje žemėlapį, kuriame pavaizduojamas rūšies paplitimo arealas (gausesnėms rūšims), visos žinomos bei per paskutinį dešimtmetį išnykusios ir nepatikrintos radvietės (jei tai yra reta rūšis). Aprašomi rūšies paplitimo pokyčiai Lietuvoje per paskutinius penkis dešimtmečius.
3.3. Buveinė (taikoma rūšims)
Būtina nurodyti nagrinėjamos rūšies buveinių ištirtumo lygį. Jei rūšies buveinės yra netirtos, rekomenduojama naudoti artimiausiuose regionuose vykdytų tyrimų duomenis. Būtina apibrėžti buveinių geografinį išsidėstymą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Jei yra pakankamai duomenų, rekomenduojama detaliai apibūdinti buveinės struktūrą: drėgmės režimas, augalų bendrijos, pagrindiniai konkurentai, rūšinė sudėtis, medyno amžius, dirvožemio tipas, trikdymas ir t. t. Jei Lietuvoje žinoma mažiau nei 20 radviečių, rekomenduotina pateikti jų trumpą apibūdinimą.
3.4. Mityba
Šis skyrius įtraukiamas tik į gyvūnų apsaugai skirtas programas. Nurodomi rūšies mitybiniai objektai, aprašoma mitybos taktika. Svarbu nurodyti maitinimuisi naudojamas buveines. Jei yra, nurodomi rūšies konkurentai maisto atžvilgiu.
3.5. Veisimosi biologija
Tai tik gyvūnų bei augalų Projektams skirtas skyrius. Veisimosi biologijos skyriuje rekomenduotina pateikti tik apsaugos veiksmų planui reikalingą informaciją. Būtina kuo išsamiau charakterizuoti objekto veisimosi buveinės dydį ir jos struktūrą. Jei projektas rengiamas paukščio apsaugai, svarbu apibūdinti šios paukščių rūšies lizdavietę ir reikalavimus jai, pvz., medžių, kuriuose sukami lizdai, rūšys, amžius, aukštis, medyno glaudumas, atstumas nuo miško pakraščio. Rekomenduojama naudoti gretimuose regionuose vykdytų tyrimų duomenis. Taip pat rekomenduojama sudaryti gyvūnų veisimosi ciklų, o augalams – pagrindinių gyvenimo stadijų metų eigoje schemas.
3.6. Žiemojimas ir migracija
Tik gyvūnų rūšių Projektams skirtas skyrius. Skyriuje pateikiama turimų duomenų apžvalga apie rūšies migracijos kelius Lietuvos teritorijoje ir kitose šalyse, žiemavietes, jose naudojamas buveines. Būtina nurodyti Lietuvos teritorijoje žinomas gyvūnų koncentracijos vietas migracijos metu.
3.7. Rūšies tarptautinis bei nacionalinis teisinis statusas
Apibūdinamas dabartinis rūšies apsaugos statusas Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei platesnėje, rūšies paplitimo teritorijoje. Nurodomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai rūšies apsaugos atžvilgiu, teisės aktai, kurie saugo rūšį šalies teritorijoje. Būtina nurodyti Lietuvos raudonosios knygos kategoriją, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus yra priskirta rūšis, taikomų baudų dydį už rūšies individo, kiaušinio, buveinės sunaikinimą. Skyriuje būtina įvertinti, ar Lietuvoje galiojantys teisės aktai užtikrina efektyvią rūšies ir jos buveinių apsaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analizė atliekama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus rūšies apsaugos atžvilgiu. Būtina identifikuoti rūšies apsaugą reglamentuojančių teisės aktų spragas ir jų įgyvendinimo trūkumus. Šiame skyriuje taip pat turi būti nurodyti keistini teisės aktai ar administravimo tvarka.
3.8. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
Būtina nurodyti jau vykdomus rūšiai išsaugoti skirtus tvarkymo bei apsaugos darbus ar parengtus atskirų jų buveinių bei atskirų radviečių gamtotvarkinius planus. Čia svarbu apibendrinti pasiektus rezultatus, nurodant vykdomų darbų efektyvumą, bei pateikti nustatytus juos limituojančius faktorius. Taip pat nurodomi iškilę sunkumai bei galimi jų sprendimo būdai.
4. Įvertinimas
Tai ankstesniuose skyriuose pateiktos informacijos įvertinimui skirta dalis. Priklausomai nuo rūšies biologinių ypatybių ir jos būklės Lietuvos Respublikoje, ją taip pat galima papildyti naujais skyriais.
Įvertinimo dalies paskirtis – išanalizuoti dabartinę rūšies būklę, pagrindinius grėsmės faktorius, identifikuoti problemas ir galimas veiklos sritis. Žemiau pateikiami rekomenduotini šios dalies skyriai.
4.1. Žinomų radviečių, veisimosi buveinių apsaugos būklė
Atliekama žinomų radviečių, veisimosi buveinių apsaugos būklės analizė. Jei Lietuvos teritorijoje yra žinoma mažiau nei 20 radviečių, rekomenduotina atlikti visų jų būklės analizę. Būklės analizė atliekama atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus rūšies apsaugos atžvilgiu, nacionalines strategijas ir pan. Būtina identifikuoti esamas apsaugos priemonių spragas ir jų poveikį rūšies būklei.
4.2. Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
Nurodoma, kokį procentą rūšies pasaulio populiacijos užimamo ploto sudaro Lietuvoje žinomos populiacijos. Jei Lietuvoje žinoma mažiau nei 20 rūšies radviečių, kiekviena iš jų išanalizuojama atskirai. Nustatoma arba įvertinama, koks nacionalinės populiacijos užimamo ploto procentas aptinkamas kiekvienoje iš radviečių. Šios analizės tikslas – identifikuoti didžiausius tam tikros rūšies individų koncentracijos plotus ir rūšies išlikimui svarbiausias radvietes. Rekomenduojama įvertinti kiekvienos populiacijos/radvietės ir rūšies apskritai ilgalaikio išlikimo galimybes Lietuvoje. Taip pat svarbu įvertinti rūšies pasiskirstymo poveikį rūšies išlikimui. Būtina nurodyti teritorijas, kuriose pirmiausia turi būti vykdomi buveinių tvarkymo, atkūrimo ir panašūs projektai.
4.3. Žemės nuosavybė
Pateikiami duomenys apie žemės nuosavybės formas kiekvienoje rūšies radvietėje (jei jų skaičius nėra didesnis nei 20). Rekomenduojama bent svarbiausioms radvietėms atlikti žemės savininkų, naudotojų veiklos poveikio analizę rūšies, buveinės išlikimui.
4.4. Visuomenės vaidmuo
Šiame skyriuje aprašomas dabartinis visuomenės vaidmuo (žinios, suinteresuotumas apsauga ir pan.) ir įtraukimo galimybės į rūšies/buveinės apsaugos darbus. Rekomenduojama atlikti analizę, ar programos objektas – rūšis, buveinė – galėtų būti naudojama ekologiniam švietimui. Įvertinama esama infrastruktūra jų pažinimui ir reikalingi papildomi objektai (pvz., stendai, pažintiniai takai ir pan.).
4.5. Grėsmės ir ribojantys veiksniai
Jei nagrinėjama rūšis yra gerai ištirta, rekomenduojama šį skyrių suskaidyti į atskirus kiekvienam veiksniui skirtus poskyrius. Rekomenduojama grėsmę keliančius veiksnius subjektyviai suskirstyti į dvi grupes:
- buveinei grėsmę keliantys veiksniai,
- nagrinėjamos rūšies arba buveines sudarančių edifikatorinių rūšių individus tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys veiksniai.
Analizuojant vertinama: faktoriaus veikiamas plotas, laikas (pvz., kada pradedamos šienauti pievos), intensyvumas (pvz., kiek kilogramų trąšų naudojama, koks melioracijos griovių valymo dažnis). Jei yra žinoma, būtina pateikti skaičius, kokį procentą augalų populiacijos, kiek paukščių vadų procentais žūva dėl kiekvieno iš nagrinėjamų veiksnių. Taip pat reikia įvertinti jų reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybes.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai gali būti pateikti lentelės forma, kurioje nurodoma kiekvieno jų reikšmingumas rūšies būklei.
5. Tikslai ir uždaviniai
Tikslai formuluojami remiantis informacija apie rūšies būklę, jos teisinį statusą, apsaugos poreikius bei esamas perspektyvas. Tikslai turi apimti visus svarbius rūšies apsaugos klausimus, kurie lemia jos dabartinę būklę bei vykstančius pokyčius. Jie turi būti realūs, tačiau įgyvendinami per ilgesnį laikotarpį nei numatyta veiksmų plane. Tikslų formuluotė turi būti trumpa, aiški.
5.1. Ribojantys ir limituojantys veiksniai
Remiantis bendra informacija, nustatomi apsaugos tikslų įgyvendinimą įtakojantys teigiami ir neigiami (ribojantys ir modifikuojantys) veiksniai – sukcesijos, adventyvinių rūšių plitimas, žemėnauda, ūkinės veiklos intensyvumas, teisiniai aspektai, socialiniai bei demografiniai pokyčiai ir pan. Ribojantys veiksniai apima tik neigiamu poveikiu pasižyminčius veiksnius. Modifikuojantys veiksniai gali būti neutralūs, teigiami arba neapibrėžto poveikio. Jie gali būti pateikiami lentelės forma.
5.2. Veiksnių poveikio tikslams įvertinimas
Šiame poskyryje įvertinimas identifikuotų ribojančių bei modifikuojančių veiksnių poveikis apsaugos tikslams. Atliktas įvertinimas padeda suformuluoti uždavinius, skirtus nustatyto neigiamo poveikio sumažinimui, arba teigiamo – sustiprinimui.
Poveikio įvertinimas gali būti pateikiamas santykiniais balais lentelės forma.
5.3 Uždaviniai
Kiekvienam tikslui gali būti numatoma nuo vieno iki kelių uždavinių. Skirtingai nuo tikslų, uždaviniai turi būti realiai įgyvendinami per projekto galiojimo laikotarpį.
Uždaviniai gali būti pateikiami lentelės forma. Būtina nurodyti jų įgyvendinimo rodiklius, kurie turi būti realūs. Jie gali būti kiekybiniai, pvz., gausos, paplitimo ploto rodikliai ir pan., arba kokybiniai, pvz., perėjimo sėkmingumo rodikliai, žydinčių augalų procentas ir pan.
Taip pat rekomenduojama nustatyti uždavinių įgyvendinimo prioritetus, kurie gali būti įvertinami santykiniais balais.
6. Apsaugos strategija
Šiame skyriuje aprašoma, kaip bus įgyvendinami numatyti uždaviniai. Kiekvienam uždaviniui parenkami siūlomi metodai arba strategijos ir jie aprašomi. Kiekvienam metodui ar strategijai turi būti pateikiama jo pasirinkimo motyvai, akcentuojant jo įgyvendinimo realumą bei numatomų rezultatų efektyvumą. Pasirinkti metodai bei strategijos gali būti skirti dviem lygmenims – individų ar jų grupės bei populiacijos.
Toliau metodai ar strategijos turi būti detalizuoti iki konkrečių numatomų veiksmų, kurie yra išvardijami, taip pat nurodant jų pasirinkimo motyvus.
Tiek metodai ar strategijos, tiek jų įgyvendinimui numatomi veiksmai gali būti pateikiami lentelėse.
7. Įgyvendinamų priemonių veiksmų planas
Šioje Projekto dalyje parengiamas numatomų darbų/veiksmų tvarkaraštis. Nuo jo priklausys, kaip bus įgyvendinami Projekto tikslai. Formuluojant veiksmus, būtina išlaikyti loginį ryšį su uždaviniais. Kitaip tariant, kiekvieno uždavinio įgyvendinimui sudaromas reikalingų darbų sąrašas. Veiksmų planą rekomenduojama pateikti lentelės forma. Joje būtina nurodyti darbų sąrašą, už jų įgyvendinimą atsakingą instituciją(-as), numatomą atlikimo laiką, apskaičiuotą arba tiksliai žinomą lėšų kiekį ir prioritetą.