LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL REIKALAVIMŲ AUDITO KOMITETAMS
2008 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1K-18
Vilnius
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233) 52 straipsnio 2 dalimi, nutaria:
3. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 1K-12 „Dėl Papildomų nepriklausomumo reikalavimų audito įmonėms ir auditoriams“ (Žin., 2006, Nr. 119-4559);
3.2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 1K-5 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1K-12 „Dėl Papildomų nepriklausomumo reikalavimų audito įmonėms ir auditoriams“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 32-1139).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1K-18
REIKALAVIMAI AUDITO KOMITETAMS
1. Šie reikalavimai taikomi Audito komitetams, sudaromiems Lietuvos Respublikoje įsteigtose akcinėse bendrovėse (išskyrus bankus ir Centrinę kredito uniją), kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje (toliau – Bendrovė).
2. Šių reikalavimų teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnio 2 dalis. Reikalavimai parengti atsižvelgiant į 2005 m. vasario 15 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų. Šie reikalavimai skirti įgyvendinti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančiai Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87–107).
3. Bendrovės privalo nustatyti vidaus taisykles, apibrėžiančias – priklausomai nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio – Audito komiteto teises ir pareigas, Audito komiteto dydį, narystės Audito komitete laikotarpį, Audito komiteto narių išsilavinimo, profesinės patirties reikalavimus, nepriklausomumo principus, taikomus nepriklausomiems Audito komiteto nariams, ir kitus su Audito komiteto sudarymu ir darbo organizavimu susijusius klausimus.
4. Audito komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, iš kurių bent vienas turi būti nepriklausomas ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį apskaitos arba audito srityje. Bendrovėje, kurioje stebėtojų tarybą sudaro nedaug narių ar stebėtojų taryba nesudaroma, audito komitetą išimties tvarka gali sudaryti du nariai, iš kurių bent vienas turi būti nepriklausomas ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį apskaitos arba audito srityje.
5. Audito komitetas sudaromas iš nevadovaujančių administracijos darbuotojų ir (arba) iš stebėtojų tarybos narių, ir (arba) iš visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų narių.
6. Bendrovėje, kuri pagal jos paskutines metines finansines ataskaitas atitinka bent du iš toliau pateiktų kriterijų, Audito komiteto funkcijas gali atlikti stebėtojų taryba:
7. Jei Bendrovėje sudaromos konsoliduotos metinės finansinės ataskaitos, šių reikalavimų 5 punkte pateikti kriterijai tikrinami pagal konsoliduotas metines finansines ataskaitas.
8. Nepriklausomu Audito komiteto nariu asmuo gali būti laikomas tik tais atvejais, kai su Bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba administracija jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę.
9. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar Audito komiteto narys gali būti laikomas nepriklausomu, yra šie:
1) jis negali būti Bendrovės ir susijusios bendrovės vadovas ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti Bendrovės ir susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
3) jis neturi gauti ir neturi būti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš Bendrovės ir susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį už Audito komiteto nario pareigas;
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su Bendrove ir su susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, vadovas arba administracijos darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingų įmokų iš Bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs Bendrovės ir susijusios bendrovės dabartinės ir ankstesnės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
10. Su Bendrove susijusia bendrove 9 punkte yra laikoma bendrovė, kuri:
11. Visiems Audito komiteto nariams turi būti pateikta išsami informacija, susijusi su specifiniais Bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija Audito komitetą turėtų informuoti apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, jei apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į Bendrovės veiklą lengvatinės prekybos zonose ir (ar) per specialiosios paskirties bendroves (organizacijas) vykdomą veiklą siekiant išsiaiškinti, ar tokia veikla pateisinama.