LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2006 M. GRUODŽIO 22 D.
ĮSAKYMO NR. V-1113 „DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. gruodžio 28 d. Nr. V-1181
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 1294 punkto 2 priemonę ir atsižvelgdamas į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimus Nr. DT-8/1 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės“ ir Nr. DT-8/4 „Dėl aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimo nuo 2012 m. sausio 1 d., taikant giminingų diagnozių grupių (angl. DRG – diagnosis related groups) metodą“:
1. P a k e i č i u Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 144-5512; 2007, Nr. 59-2304; 2008, Nr. 50-1877, Nr. 146-5891; 2009, Nr. 58-2278, Nr. 159-7235; 2010, Nr. 72-3663, Nr. 109-5610; 2011, Nr. 68-3250) ir išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro ministro
2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113
(Lietuvos Respublikos
sveiktos apsaugos ministro
2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo
Nr. V-1181 redakcija)
AMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau –Aprašas) reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – paslaugų) išlaidų apmokėjimo tvarką.
2. Aprašas taikomas šioms paslaugoms:
II. PASLAUGŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO TVARKA
4. Paslaugų, išvardytų Aprašo 2.1–2.6 punktuose, išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.
5. Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) sutartyje numatoma PSDF biudžeto lėšų suma Aprašo 2.1–2.5 punktuose ir 2.6 punkte nurodytų paslaugų išlaidoms apmokėti bei lėšų rezervas.
6. Lėšų rezervą sudaro iki 3 proc. TLK ir ASPĮ metinės sutartinės sumos, skirtos Aprašo 2.2–2.6 punktuose išvardytų paslaugų išlaidoms apmokėti. Tik stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ sutartyje su TLK nenumato lėšų rezervo.
7. Stacionarinių paslaugų (Aprašo 2.6 punktas), kurių išlaidas numatoma apmokėti PSDF biudžeto lėšomis, kiekis TLK ir ASPĮ sutartyje nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 150-6713) ir atsižvelgiant į šių paslaugų poreikį, TLK aptarnaujamos zonos gyventojų sveikatos būklės rodiklius, gyventojų skaičių ir amžių, įvažiuojančių ir išvažiuojančių kitur gydytis pacientų srautus, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą, finansinius, materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius, ir įvertinant apskrities (regiono) specifiką, savivaldybių nuomonę, akademinės visuomenės, specialistų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus.
8. Aprašo 2.1–2.5 punktuose išvardytų paslaugų, kurių išlaidas numatoma apmokėti PSDF biudžeto lėšomis, kiekis TLK ir ASPĮ sutartyje nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 bei atsižvelgiant į paskutinio ataskaitinio laikotarpio faktinį paslaugų kiekį, jo kitimo tendencijas ir į šių paslaugų laukiančių pacientų eiles.
9. Jeigu Aprašo 2.1–2.5 punktuose išvardytų paslaugų suteikiama daugiau, nei nurodyta TLK ir ASPĮ sutartyje, už jas mokama sutartyje numatytomis rezervo lėšomis ir nepanaudotomis lėšomis.
10. Jeigu apmokėjus Aprašo 2.1–2.5 punktuose išvardytų paslaugų išlaidas lieka nepanaudotų lėšų, metų pabaigoje TLK jas panaudoja kitų savo aptarnaujamos zonos ASPĮ paslaugų, išvardytų Aprašo 2.1–2.5 punktuose, išlaidoms apmokėti.
11. Lėšų stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti suma nustatoma dauginant apskaičiuotąją šių paslaugų bazinių kainų balo vertę iš faktiškai suteiktų stacionarinių paslaugų bazinių kainų balų sumos.
12. Apskaičiuotoji stacionarinių paslaugų bazinių kainų balo vertė nustatoma TLK ir ASPĮ sutartyje numatytą sumą šių paslaugų išlaidoms apmokėti dalinant iš faktiškai suteiktų šių paslaugų bazinių kainų balų sumos.
13. Apskaičiuotoji balo vertė, taikoma nustatant lėšų sumą stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti, negali būti didesnė nei 0,89 lito. Jeigu apskaičiuotoji lėšų suma stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti yra mažesnė nei nurodytoji TLK ir ASPĮ sutartyje, ji gali būti perskaičiuojama, taikant balo vertę iki 1,25 lito. Perskaičiuotoji suma negali viršyti sutartinės sumos.
14. Apskaičiuotoji stacionarinių paslaugų bazinių kainų balo vertė mažinama 20 procentų, jeigu stacionare gydomo paciento diagnozė pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ – Australijos modifikaciją (toliau – TLK-10AM) žymima kodu F00-99, o ASPĮ neužtikrina gydytojo psichiatro paslaugų teikimo visą parą.
15. Jeigu reikiama lėšų suma stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti, nustatyta dauginant didžiausią galimą apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų šių paslaugų bazinių kainų balų sumos, yra mažesnė nei numatytoji TLK ir ASPĮ sutartyje, lėšų likutis gali būti panaudotas taip, kaip nurodoma Aprašo 9 punkte.