LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS LAIKINOJO STATUTO

1990 m. liepos 13 d. Nr. I-371

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos policijos akademijos laikinąjį statutą.

2. Lietuvos policijos akademijos laikinasis statutas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

3. Lietuvos policijos akademija ir jos materialinė bazė pradedama formuoti įsigaliojus jos statutui.

4. Pirmąjį Lietuvos policijos akademijos viršininką, suderinęs jo kandidatūrą su Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros, Teisinės sistemos, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijomis, skiria vidaus reikalų ministras.

5. Lietuvos policijos akademijos darbuotojai ir klausytojai prisiekia Lietuvos Respublikai.

6. Lietuvos policijos akademijos administracinis centras yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje, Ateities g., Nr. 20.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________

LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS LAIKINASIS

STATUTAS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Lietuvos policijos akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specializuota aukštoji mokymo ir mokslo įstaiga, turinti statute numatytą autonomiją ir juridinio asmens teises.

Akademija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo statutu.

1.2. Svarbiausi Akademijos uždaviniai yra šie:

1) rengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų organams kvalifikuotus specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutartis Akademija gali rengti specialistus ir kitoms šalims;

2) kelti vidaus reikalų organų darbuotojų kvalifikaciją;

3) plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį teisės mokslą;

4) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius;

5) skleisti visuomenėje bei tarp vidaus reikalų organų darbuotojų humanistines idėjas, teisines ir kitas mokslo žinias.

1.3. Rengiamų darbuotojų specializaciją nustato Akademijos taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir kitų teisėsaugos organų poreikius bei uždavinius.

1.4. Mokslas Akademijoje dėstomas lietuvių kalba. Rengiant specialistus kitoms šalims, Akademijos tarybos nutarimu gali būti dėstoma ir kita kalba.

1.5. Mokymasis Akademijoje įskaitomas į tarnybą kariuomenėje kaip alternatyvus karinės prievolės atlikimas.

1.6. Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko mokymo, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos struktūrinių padalinių bei mokslo pagalbinių įstaigų veiklą reglamentuoja Akademijos reguliaminas.

1.7. Akademija gali kooperuotis su kitomis organizacijomis, įstoti į aukštųjų mokyklų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, palaikyti ryšius su Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo bei kitomis įstaigomis.

1.8. Akademijoje gali kurtis pedagoginio ir mokslo personalo, tarnautojų ir klausytojų įvairios profesinės, kultūrinės, sporto ir kitos organizacijos, išskyrus politines organizacijas bei visuomeninius judėjimus.

1.9. Akademija tvarkosi policijos statutinės drausmės pagrindais.

2. AKADEMIJOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS

2.1. Akademijos valdymo organai yra šie: Akademijos viršininkas, Akademijos taryba, katedrų ir kitų struktūrinių padalinių viršininkai. Katedros bei struktūrinių padalinių viršininkų funkcijas nustato Akademijos reguliaminas.

2.2. Akademijos viršininkas:

1) vadovauja Akademijos veiklai, veikia jos vardu;

2) leidžia visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams privalomus įsakymus;

3) kviečia Akademijos tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

4) priima ir šalina Akademijos klausytojus;

5) skatina ir skiria drausmines nuobaudas;

6) tvirtina Akademijos tarybos išrinktus fakultetų bei katedrų viršininkus ir skiria kitų savarankiškų Akademijos padalinių vadovus. Įstatymo nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus;

7) suteikia specialiuosius laipsnius (iki policijos papulkininkio imtinai);

8) pagal nustatytą sąmatą pateikia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja, kaip ji vykdoma;

9) organizuoja ryšius su Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo bei kitomis įstaigomis, taip pat keitimąsi pedagoginiais ir mokslo darbuotojais bei klausytojais;

10) kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito bendrame Akademijos darbuotojų susirinkime.

AKADEMIJOS TARYBA

2.3. Akademijos taryba tvarko visą Akademijos gyvenimą pagal šį statutą ir priimtą reguliaminą. Tarybos nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams.

2.3.1. Į Akademijos tarybą pagal pareigas įeina Akademijos viršininkas, jo pavaduotojai, fakultetų ir katedrų viršininkai. Kiti tarybos nariai renkami iš pedagoginio, mokslo, pagalbinio personalo ir klausytojų. Jų skaičių, rinkimo tvarką nustato Akademijos reguliaminas. Akademijos taryba renkama trejiems metams.

2.3.2. Akademijos tarybos pirmininkas yra Akademijos viršininkas. Taryba slaptu balsavimu iš savo narių renka Tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

2.3.3. Akademijos taryba:

1) iš Akademijos profesorių ir docentų slaptu balsavimu renka Akademijos viršininką penkeriems metams. Tarybos išrinktą Akademijos viršininką tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras;

2) tvirtina Akademijos viršininko pristatytus skirti jo pavaduotojus;

3) konkurso būdu penkeriems metams renka fakultetų bei katedrų viršininkus ir visus kitus pedagoginio bei mokslo personalo narius ir pristato juos tvirtinti Akademijos viršininkui;

4) teikia išvadas dėl Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos;

5) sprendžia fakultetų, katedrų, skyrių, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

6) nustato ir tvirtina darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus;

7) tvirtina Akademijos viršininko pateiktą metinę Akademijos veiklos ataskaitą;

8) renka revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitą;

9) renka konkursinę ir kitas komisijas įvairiems svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti;

10) įstatymo numatyta tvarka teikia profesoriaus ir docento vardus;

11) tvirtina Akademijos reguliaminą;

12) steigia ir panaikina specialybes bei specializacijas;

13) svarsto ir tvirtina mokymo planus bei katedrų sudarytas mokymo programas;

14) sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus;

15) turi Akademijos statuto keitimo bei papildymo iniciatyvos teisę.

2.3.4. Akademijos tarybos nutarimai laikomi teisėtais, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Akademijos tarybos nutarimai įsigalioja Akademijos viršininkui paskelbus atitinkamus įsakymus. Akademijos viršininkui nesutikus su Tarybos nutarimu arba per mėnesį nepaskelbus atitinkamo įsakymo, klausimas svarstomas Taryboje iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus dviem trečdaliams Tarybos narių. Priimti nutarimai skelbiami viešai.

2.3.5. Akademijos tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui Tarybos narių pasiūlius, gali būti šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademijos viršininkui.

2.4. Atskiroms Akademijos veiklos sritims vadovauja:

1) mokymo ir auklėjimo procesui – viršininko pavaduotojas mokymo ir auklėjimo reikalams;

2) mokslui – viršininko pavaduotojas mokslo reikalams;

3) ūkio skyriaus ir jo padalinių veiklai – viršininko pavaduotojas ūkio reikalams;

4) tarnybos padaliniui ir budėtojų daliai – viršininko padėjėjas tarnybai;

5) darbui su kadrais – viršininko padėjėjas kadrams.

Akademijos viršininko pavaduotojų ir padėjėjų pareigybines funkcijas nustato Akademijos reguliaminas.

KATEDRA

2.5. Katedra – tai vienos ar kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų profesoriai, docentai, vyr. dėstytojai, dėstytojai, dėstytojai-instruktoriai.

Katedra:

1) organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, atlieka metodinį, mokslo tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą;

2) rengia specialybių ir specializacijų mokymo programas, vadovėlius, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl mokymo plano;

3) siūlo Akademijos tarybai konkurso būdu rinkti asmenis pedagoginiam ir mokslo darbui;

4) siūlo Akademijos tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui, taip pat kandidatus katedros viršininko pareigoms.

2.5.1. Katedros veiklai vadovauja katedros viršininkas. Jis kviečia katedros posėdžius, kaip aukščiausiąjį katedros organą, ir jiems pirmininkauja.

3. PEDAGOGINIS IR MOKSLO PERSONALAS BEI KITI DARBUOTOJAI

3.1. Akademijos pedagoginį personalą sudaro:

1) katedros viršininkas,

2) profesorius,

3) docentas,

4) vyresnysis dėstytojas,

5) dėstytojas,

6) dėstytojas-instruktorius.

Mokslo personalą:

1) laboratorijos (sektoriaus) vedėjas,

2) vyriausiasis mokslo darbuotojas,

3) vyresnysis mokslo darbuotojas,

4) mokslo darbuotojas,

5) jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Akademijoje taip pat yra inžinierius, techninis, pagalbinis mokslo, administracijos, ūkio, medicinos bei kitas personalas.

3.2. Akademijos profesoriumi gali būti asmuo, turintis mokslų daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, išimtinais atvejais – be daktaro laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 20 metų pedagoginio darbo stažo ir paskelbęs reikšmingų darbų.

3.3. Akademijos docentu gali būti asmuo, kuris turi mokslų kandidato laipsnį ir ne mažesnį kaip trejų metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą, o išimtinais atvejais – be kandidato laipsnio, bet turintis ne mažesnį kaip 15 metų pedagoginio darbo stažą ir paskelbęs svarbių specialybės darbų.

3.4. Vyresniuoju dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą, ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje ir parodęs sugebėjimus dirbti mokslo tiriamąjį darbą.

3.5. Dėstytoju gali būti asmuo, turintis aukštojo mokslo diplomą ir parodęs sugebėjimus dirbti pedagoginį bei mokslo tiriamąjį darbą.

3.6. Dėstytojas-instruktorius turi turėti aukštojo mokslo diplomą.

3.7. Mokslo darbuotojui kvalifikacijos reikalavimus nustato Akademijos reguliaminas.

3.8. Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3.9. Akademijos darbuotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Laikinam darbui gali būti priimami ir ne Lietuvos piliečiai. Darbo sutartį su jais sudaro Akademijos viršininkas katedros ar kitų struktūrinių padalinių vadovų teikimu.

3.10. Pedagoginio ir mokslo darbuotojų pareigos užimamos konkurso būdu penkeriems metams. Konkurso būdu išrinktą pedagoginį ir mokslo personalą tvirtina Akademijos viršininkas.

3.10.1. Kandidatus katedros viršininko pareigoms siūlo katedros pedagoginis ir mokslo personalas.

3.11. Pedagoginio ir mokslo personalo pedagoginį krūvį nustato Akademijos taryba. Jis turi būti ne mažesnis kaip 600 val. per metus. Pedagoginio krūvio normas nustato reguliaminas. Akademijos viršininkas, jo pavaduotojai ir kiti darbuotojai mokslinį pedagoginį darbą turi teisę dirbti už atskirą atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Akademijos tarybos nustatyta tvarka.

3.12. Kas penkeri metai sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui Tarybos nutarimu gali būti suteikiama iki pusės metų kūrybinių atostogų kvalifikacijai kelti, tarp jų ir užsienyje, mokslo darbams dirbti ir vadovėliams rašyti, mokant pagrindinę algą įstatymo nustatyta tvarka.

3.13. Asmenys, dirbantys pedagoginį ir mokslo darbą, karininko pareigas gali eiti iki 60 metų, o vyresni kaip 60 metų – atskiru Akademijos tarybos nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginio ir mokslo personalo nariams sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Akademijos baze.

3.14. Kiekvienas pedagoginio ir mokslo personalo narys privalo dirbti katedros planuose numatytą tiriamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją ir profesinį lygį.

3.15. Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaroma specializuota mokslo laipsnių teikimo taryba.

3.16. Akademijoje yra adjunktūra ir doktorantūra, kurių lėšas sudaro Respublikos biudžeto ir užsakovų skiriamos lėšos.

4. MOKYMAS

4.1. Mokymas Akademijoje organizuojamas pagal Akademijos tarybos patvirtintus mokymo planus bei mokymo programas. Be privalomų disciplinų, mokymo planuose gali būti numatytos ir fakultatyviai dėstomos disciplinos.

4.1.1. Akademijoje yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai. Akademijoje veikia kvalifikacijos kėlimo kursai. Mokytis į Akademiją priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys vidurinį išsilavinimą. Kvalifikacijos kėlimo kursuose mokosi asmenys, baigę specialųjį vidurinį arba aukštąjį mokslą.

4.1.2. Mokslo metai Akademijoje suskirstyti i du semestrus ir trunka 10 mėnesių. Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso ir semestro) sesija.

4.2. Mokslas Akademijos dieniniame skyriuje trunka penkerius metus.

4.2.1. Baigusieji Akademijos pirmą kursą klausytojai konkurso būdu perkeliami į antrą kursą.

Klausytojams, neperėjus konkurso, suteikiama policininko kvalifikacija ir nukreipiami dirbti į vidaus reikalų organus.

4.2.2. Tris Akademijos kursus baigusieji klausytojai laiko valstybinius egzaminus ir konkurso būdu perkeliami į ketvirtą kursą.

Neperėję konkurso klausytojai gauna specialaus vidurinio mokslo diplomą, viduriniosios grandies vidaus reikalų organų darbuotojo kvalifikaciją, specialų jaunesniojo policijos karininko laipsnį ir nukreipiami dirbti į vidaus reikalų organus.

Klausytojai, neperėję konkurso į antrą ir ketvirtą kursus, gali pakartotinai stoti mokytis į atitinkamus Akademijos kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose po dvejų darbo metų vidaus reikalų organuose.

4.2.3. Klausytojams, išėjusiems visą mokymo programą, išlaikiusiems valstybinius egzaminus ir apgynusiems diplominį darbą, išduodamas aukštojo mokslo diplomas, suteikiama teisininko kvalifikacija ir specialus policijos karininko laipsnis.

4.3. Mokslas neakivaizdiniame skyriuje trunka penkerius metus. Į pirmą kursą konkurso būdu priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą vidaus reikalų organuose. Asmenys, baigusieji specialiąsias vidurines Vidaus reikalų ministerijos ar kitas vidurines teisės mokyklas, priimami į ketvirtą kursą.

4.4. Priėmimo į dieninį, neakivaizdinį skyrius ir kvalifikacijos kėlimo kursus bei mokymosi tvarką nustato Akademijos reguliaminas.

5. KLAUSYTOJAI

5.1. Akademijos klausytojai yra dieninio bei neakivaizdinio skyrių ir kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojai.

5.2. Dieninio skyriaus klausytojai išlaikomi valstybės lėšomis: nemokamai maitinami (mokama kompensacija), aprūpinami uniforma, mokama stipendija (atlyginimas), pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.

5.3. Klausytojų teises ir pareigas nustato Akademijos reguliaminas.

5.4. Klausytojų reikalams atstovauti iš visų kursų klausytojų atstovų renkama klausytojų taryba. Ji sprendžia socialinius, mokymo, mokslo, buities ir kitus klausytojų reikalus, teikia Akademijos vadovybei su tuo susijusius pasiūlymus.

6. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS

6.1. Akademija, kaip juridinis asmuo, savarankiškai disponuoja savo turtą bei lėšas.

6.2. Akademijai išlaikyti lėšos yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jos įtrauktos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąmatą. Apie gautų lėšų naudojimą Akademija atsiskaito Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

6.3. Aprangą Akademijos karininkams ir klausytojams, taip pat ginklus, specialią techniką ir ryšių priemones bei kitus mokymo procesui būtinus reikmenis skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

6.4. Akademija gali turėti ir papildomų lėšų, gaunamų iš kitų įstaigų bei organizacijų pagal sutartis už teikiamas paslaugas.

Papildomos lėšos naudojamos pagal Akademijos tarybos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą.

LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS

DARBUOTOJO (KLAUSYTOJO)

PRIESAIKA

Aš,................., pradėdamas dirbti (mokytis) Lietuvos policijos akademijoje, pasižadu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, paklusti Akademijos statutui, saugoti jos garbę ir visomis išgalėmis prisidėti prie Akademijos suklestėjimo, kelti savo profesinį lygį, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas.

Prisiekiu tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos tautai.

Data

Parašas

______________