LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 220 „DĖL KILMĖS KNYGŲ NUOSTATŲ“ PAKEITIMO

2004 m. gruodžio 8 d. Nr. 3D-651

Vilnius

Pakeičiu kiaulių kilmės knygos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl kilmės knygų nuostatų“ (Žin., 2001, Nr. 58-2108):

1. Išdėstau 7 punktą taip:

„7. Į kiaulių KK įrašomos Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal veislių požymius skirstomos į keturias veislių grupes:

7.1. pirmoji – Lietuvos baltosios ir jų tipai, didžiosios baltosios, jorkšyrai bei jų pirmos kartos hibridai;

7.2. antroji – landrasai bei jų pirmos kartos hibridai;

7.3. trečioji – pjetrėnai, hempšyrai, diurokai ir jų hibridai su tarpinės veislės kiaulėmis;

7.4. ketvirtoji – Lietuvos vietinės, senojo genotipo Lietuvos baltosios (genofondinės).“

2. Išdėstau 9 punktą taip:

„9. Pagal veislinių kiaulių vertinimo taisykles įrašomi į KK pirmosios ir antrosios veislių grupių kuiliai ir paršavedės turi būti įvertinti BLUP metodu ne mažesniu indeksu kaip 100, trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kuiliai – pagal kilmę, raumeningumą, eksterjerą, išsivystymą ir reprodukcines savybes, o paršavedės – pagal kilmę, raumeningumą, eksterjerą, išsivystymą, vislumą ir pieningumą turi būti ne žemesnės kaip pirmos klasės. Pirmenybė teikiama kuiliams ir paršavedėms, patikrintiems kontrolinio penėjimo metodu bei stresgeno atžvilgiu. Mišrūnai vertinami pagal motininę veislę. Minimalūs įrašomų į KK kiaulių produktyvumo rodikliai gali būti nustatomi ir koreguojami pripažintos veislininkystės institucijos.“

L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                       JERONIMAS KRAUJELIS