LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

 

2005 m. balandžio 7 d. Nr. D1-189

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. skelbti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.vstt.lt);

2.2. Aukštadvario regioninio parko direkcijai:

2.2.1. organizuoti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą;

2.2.2. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, Kauno ir Vilniaus apskričių viršininkų administracijoms, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Prienų rajono ir Trakų rajono savivaldybių administracijoms.

 

 

aPLINKOS Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-189

 

Aukštadvario Regioninio Parko tvarkymo PLANO Aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

1.1. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

1.2. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

1.3. numatyti kraštovaizdžio apsaugos, formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

1.4. sudaryti sąlygas vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

1.5. numatyti priemones atkurti veiklos pažeistą gamtinį kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos ir kultūros paveldo objektus.

 

II. Teritorijos tvarkomasis zonavimas

 

2. Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: rezervatinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KM1b) ir reguliuojamos apsaugos (KM1c) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (M2a1) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (M2b1) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (M3b) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (M3a) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (Ž2a1) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (Ž2b1) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (Ž3a) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – tradicinio gamybinio ūkininkavimo (Ž4a) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona (G2a1) ir kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (G2a2);

2.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (G2b1) ir intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo(G2b2) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (G3a) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (G3b) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4.4. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (G4a) ir intensyvaus tvarkymo (G4b) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.5. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRa) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRb) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.6. pramoninės–komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona (NFa);

2.7. komunikacinės–inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų tvarkymo zona (NTb);

2.8. edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NDa);

2.9. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.9.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (V2a1);

2.9.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (V2b1) ir intensyvaus rekreacinio pritaikymo (V2b2) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.9.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (V3a).

 

III. Gamtos apsaugos kryptys

 

3. Siekiant išlaikyti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius, turi būti taikomos specialios kraštovaizdžio formavimo priemonės (želdinių formavimas, reginių atvėrimas), reguliuojamas teritorijos naudojimas, naujos statybos ir jau esamų statinių bei sodybų rekonstrukcijos darbai, taip pat būtina likviduoti apleistus žemės ūkio gamybinius kompleksus.

4. Siekiant atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, numatoma:

4.1. atkurti užaugusias žemapelkes ir pievas bei užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

4.2. atkurti išartas ar užaugančias mišku sauspieves ir tikrųjų mezofitų pievas bei užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

4.3. rekultivuoti regioniniame parke esančius karjerus;

4.4. renatūralizuoti durpynus;

4.5. atstatyti žuvų migracijos kelius į Strėvos ir Verknės aukštupius, pastatant žuvitakius Aukštadvario ir Bagdanonių hidroelektrinėse.

5. Siekiant išsaugoti biologiniu požiūriu vertingas pievas, draudžiama apsodinti jas mišku ar transformuoti į kitas naudmenas. Palaikomas tradicinis ekstensyvus pievų naudojimas, neleidžiant užaugti nendrynais, krūmais ar mišku. Pievas skatinama pradėti šienauti ne anksčiau kaip po paukščių perėjimo periodo pabaigos, reguliuojamas ganymo intensyvumas.

6. Regioninio parko miškingumas didinamas planingai, užtikrinant, kad sodinant miškus nebūtų padaryta žala biologinei įvairovei, retų augalų ir gyvūnų buveinėms, vertingiems biotopams ir ekosistemoms, kraštovaizdžio estetiniam potencialui.

7. Siekiant apsaugoti šlaitus nuo ardymo, rekomenduojama:

7.1. atsisakyti intensyvaus ūkinio naudojimo, ypač arimo, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą;

7.2. nepažeisti augalinės dangos raguvų šlaituose;

7.3. nenaudoti raguvų paviršiniam vandeniui nuleisti;

7.4. nevykdyti inžinerinių, statybos darbų šlaitų viršuje;

7.5. nekeisti šlaitų profilių, juos nukasant apatinėje dalyje ar užpilant viršutinėje dalyje;

7.6. nedidinti apkrovos viršutinėje šlaito dalyje ją užstatant;

7.7. nedidinti vandens prietakos intensyviai drėkinant viršutinę šlaito dalį ar nuvedant paviršinį nuotėkį į šlaitą.

8. Siekiant sumažinti defliacijos poveikį, atvirus ariamos žemdirbystės plotus (pirmiausia žemės ūkio zonas ties Karaliūnais ir Drabužninkais) reikia suskaidyti statmenomis vyraujančiai vėjo krypčiai apsauginių želdinių juostomis.

9. Regioninio parko miškuose turi būti suformuotas kompensacinių teritorijų tinklas, apimantis biologiniu požiūriu vertingiausius medynus, kertines buveines ir formuojamas apsaugos zonas aplink retų miško paukščių lizdus, tuokvietes ir kt.

10. Siekiant apsaugoti nuo trikdymo prieš migracijas susitelkiančius paukščių būrius Aukštadvario mariose, Vilkokšnio ir Mošios ežeruose, Bagdanonių tvenkinyje numatoma:

10.1. patikslinus vietas, kuriose prieš migraciją susitelkia vandens paukščiai, 300 m atstumu nuo jų neleisti plaukioti valtimis priešmigracijos ir migracijos laikotarpiais;

10.2. tuo pat laikotarpiu šiuose vandens telkiniuose drausti žvejybą statomais tinklaičiais, kurie neatitinka paukščių sankaupų vietų tarptautinių apsaugos reikalavimų;

10.3. šiuose vandens telkiniuose ir bent 300 m atstumu aplink juos priešmigracijos ir migracijos laikotarpiais drausti vandens paukščių medžioklę.

11. Siekiant apsaugoti retus gyvūnus, būtina vykdyti plėšrūnų (lapių, mangutų ir ypač Lietuvoje masiškai išplitusių kanadinių audinių) gausos monitoringą ir, esant reikalui, reguliuoti jų vietines populiacijas. Tam turėtų būti naudojami gyvagaudžiai spąstai, kad, į juos pakliuvus saugotiniems gyvūnams, juos būtų galima paleisti.

12. Būtina diferencijuoti atliekų surinkimą, skatinti gyventojus naudotis konteineriais, išgyvendinti nelegalius sąvartynus ir atliekų užkasimą, modernizuoti Aukštadvario miestelio nutekamųjų vandenų valymo įrengimus. Aukštadvario sąvartynas turėtų būti panaikintas, o atliekos išvežamos iš regioninio parko.

13. Planuojant ir reguliuojant ūkinę veiklą regioniniame parke, būtina atsižvelgti į hidroekogeologines vietovės sąlygas. Lengviau pažeidžiamuose plotuose būtina papildomai riboti trąšų bei pesticidų naudojimą.

 

IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys

 

14. Aukštadvario regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:

14.1. išsaugojimas vietoje;

14.2. perkėlimas į muziejus;

14.3. fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje;

14.4. sunykusių vertybių atstatymas.

15. Pagrindinė kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka palaikymą. Numatyta:

15.1. reglamentuoti nekilnojamųjų materialaus kultūros paveldo vertybių naudojimą ir tvarkymą (per tvarkomąjį zonavimą);

15.2. įtraukti šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčias nekilnojamąsias materialaus kultūros paveldo vertybes bei objektus, turinčius kultūrinės vertės požymių, į valstybinį arba savivaldybių registrus;

15.3. konservuoti nykstančius paveldo objektus;

15.4. išlaikyti ir puoselėti tradicinę architektūrą, gyvenviečių erdvinę struktūrą;

15.5. tęsti regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo būklės stebėjimą (monitoringą);

15.6. puoselėti Aukštadvario krašto etnokultūrines tradicijas, senuosius amatus ir verslus, vietovardžius ir vandenvardžius.

16. Siūloma įrengti muziejinę ekspoziciją Aukštadvario regioninio parko lankytojų centre Aukštadvaryje ir pagal galimybes Strėvos kaime.

17. Sunykusių ar sunaikintų kultūros paveldo vertybių atkūrimas vykdomas tik ypatingą pažintinę svarbą turinčių objektų atvejais. Pirmiausia turėtų būti atkurtos Aukštadvario, Vladislavos, Mergiškių, Tolkiškių, Verniejaus, Kamaravos, Modastavos, Gubiškių dvarvietės su želdiniais, Aukštadvario aikštė su šuliniu, Grinkavos malūnas. Siekiant paryškinti Aukštadvario regioninio parko dzūkišką specifiką reikia skatinti užmirštų etnokultūrinių tradicijų atgaivinimą. Ypač skatintinas seniausiųjų baltiškosios istorijos archetipų ir tradicijų gaivinimas bei propagavimas.

18. Pagrindinių regioninio parko archeologinių vertybių – piliakalnių bei pilkapių – aplinkos pobūdis turėtų būti keičiamas ir artinamas prie to, kuris buvo jų intensyvaus naudojimo laikmečiu, t. y. atviras, supievintas (be miško želdinių).

 

V. Rekreacijos plėtros kryptys

 

19. Prioritetinėmis rekreacijos rūšimis Aukštadvario regioniniame parke laikomas pažintinis turizmas ir bendrasis poilsiavimas. Pagrindiniai Aukštadvario regioninio parko rekreaciniai ištekliai susitelkę trijuose arealuose: Aukštadvario, Strėvos ir Vilkokšnio. Šie arealai rekreacijos organizavimo ir rekreacinės infrastruktūros plėtros požiūriu laikomi prioritetiniais.

20. Pagrindiniai esami ir vystytini regioninio parko rekreacijos organizavimo ir aptarnavimo centrai yra Aukštadvaris ir Strėva. Tikslinga įsteigti lankytojų aptarnavimo centrą ir prie Vilkokšnio ežero. Aukštadvario miestelis priskiriamas regioninės svarbos rekreacijos centrui, kurio specializacijoje didžiausią reikšmę turi pažintinis turizmas, o antraeilę – bendrasis poilsiavimas ir gydomoji rekreacija (perspektyvoje tai – kurortinė vietovė).

21. Pagrindinės Aukštadvario regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys:

21.1. plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas lankyti visus (taip pat ir esančius privačiose valdose) vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus, vietoves bei kompleksus, organizuoti jų tvarkymą (esant reikalui – atkūrimą) ir paruošimą lankymui, pritaikyti naujus objektus lankymui. Sukurti ir vystyti pažintinio turizmo ir mokomojo lankymo sistemą, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas bei specializuotus mokomuosius takus. Organizuoti keliones (ekskursijas) po regioninį parką; teikti gido, turizmo vadovo, inventoriaus nuomos paslaugas. Siekiant prailginti rekreacinį sezoną, vystyti žiemos turizmą – projektuoti ir įrengti slidžių turizmo ir nusileidimo trasas;

21.2. išsaugoti, atstatyti ir didinti regioninio parko rekreacinius išteklius, reguliuoti ir organizuoti jų naudojimą bei tvarkymą. Rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad nenukentėtų, neblogėtų kokybė. Prioritetas teikiamas tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams;

21.3. vystyti sportinį turizmą. Aukštadvario regioninis parkas ypač tinkamas orientacinio sporto trasoms įrengti. Joms įrengti galima naudoti teritorijas, kuriose yra mažiau kultūros bei gamtos paveldo vertybių, taip pat rečiau apgyvendintas miškingas teritorijas;

21.4. vystyti vandens turizmą, įrengiant Verknės ir Strėvos vandens turizmo trasas, sudarant sąlygas povandeniniam plaukiojimui Antakmenių ežere;

21.5. Aukštadvario miestelyje ir jo apylinkėse sudaryti sąlygas gydomosios rekreacijos plėtrai, pirmiausia sanatoriniam gydymui, įrengti gydomuosius ir sveikatingumo takus;

21.6. vystyti žirginį turizmą, įrengiant specialias trasas bei sudarant sąlygas lankytojams išsinuomoti žirgus;

21.7. propaguoti ir reklamuoti regioninį parką, jo vertybes ir rekreacijos galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – parengti ir platinti informacinius leidinius, skirtus lankytojams, skleisti informaciją apie regioninį parką žiniasklaidoje, įvairiuose informaciniuose leidiniuose, internete, rengti ne tik vienkartinius proginius, bet ir pastovius (tradicinius) renginius. Lankytojai turi gauti informaciją apie regioninį parką, jame teikiamas paslaugas. Informacija turėtų būti teikiama regioninio parko lankytojų centre Aukštadvaryje;

21.8. plėtoti regioninio parko informacinę sistemą vietoje, pastatant rodykles, užrašus, informacinius stendus ir kt.;

21.9. plėtoti rekreacinę infrastruktūrą, įrengiant stovyklavietes, poilsiavietes, sustojimo ir apžvalgos aikšteles, bendro naudojimo paplūdimius, miško parkus, gerinant kelius;

21.10. gerinti socialinę ir ekonominę rekreacinę aplinką. Šviesti regioninio parko gyventojus gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, verslo, įskaitant turizmo, organizavimo klausimais, įtraukti juos (ypač jaunimą) į regioninio parko direkcijos veiklą. Saugoti, gaivinti ir eksponuoti etnokultūrines tradicijas. Organizuoti proginius ir tradicinius renginius, šventes, rengti parodas, kurti ir plėsti muziejines ekspozicijas;

21.11. skatinti gyventojus užsiimti rekreacijos verslu, ypač kaimo turizmu, organizuoti šviečiamojo ir konsultacinio pobūdžio seminarus, kursus ir pan. Skatinti privačių poilsio įstaigų, stovyklaviečių kūrimą numatytose vietose;

21.12. Aukštadvario regioninio parko direkcija turi aktyviai dalyvauti Aukštadvario – Daugų rekreacinio arealo ir Aukštadvario miestelio kaip rekreacinio centro ir kurorto planavime, įrengti regioninį parką kertančių nacionalinės (nacionalinis reprezentacinis kultūrinis turizmo maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“), regioninės („Dzūkijos parkų žiedas“) ir tarptautinės („Eurovelo“ trasų sistemos koridorius „Rytų Europos takas“) svarbos pažintinio turizmo trasas, įjungiant jas į regioninio parko rekreacinę sistemą.

22. Aukštadvario regioninio parko pažintinio turizmo sistemoje prioritetas teikiamas pėsčiųjų – dviračių turizmui bei autoturizmui, taip pat numatoma vystyti vandens, žirgų bei slidžių turizmą.

23. Aukštadvario regioninio parko pažintinį lankymą turi užtikrinti žiedinių ir tranzitinių turistinių trasų tinklas. Aukštadvario regioninio parko pažintinio turizmo sistemos koncepcijos esmę sudaro:

23.1. pagrindinių rekreacinių arealų (Strėvos, Vilkokšnio ir Aukštadvario) eksponavimas žiediniais pėsčiųjų maršrutais;

23.2. pagrindinių parko vertybių eksponavimas reprezentaciniu žiediniu dviračių ir autoturizmo maršrutu „Po Aukštadvario regioninį parką“ (103 km);

23.3. regioninį parką kertančių aukštesnio lygio (nacionalinių, tarptautinių ir regioninių) turizmo trasų integravimas į regioninio parko rekreacinę sistemą.

24. Siekiant patenkinti skirtingų galimybių ir interesų lankytojų poreikius, turi būti įrengti įvairaus pobūdžio (automobilių, dviračių, pėsčiųjų, vandens, žirgų) ir ilgio pagrindiniai maršrutai, apimantys visą regioninį parką. Daugumai žiedinių trasų numatytos trumpinančiosios ir jungiančios atkarpos, sudarančios galimybę konstruoti įvairias dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo maršrutų kombinacijas. Aukštadvario regioninio parko pažintinio turizmo trasų sistemą sudaro:

24.1. reprezentacinis žiedinis dviračių ir autoturizmo maršrutas „Po Aukštadvario regioninį parką“: Aukštadvaris – Nikronys – Pakalninkai – Tolkiškės – Grendavė – Galaverknis – Žuklijai – Saloviškės – Spindžius – Strėva – Bagdanonių HE – Strėva – Drabužninkai – Mackantiškės – Čižiūnai – Škilietai – Liaukiškės – Gedanonys – Gelionys – Lavariškės – Šafarnė – Rangava – Aukštadvaris. Trasos ilgis – 3 km;

24.2. tranzitinis autoturizmo maršrutas „Karališkasis kelias“ (nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ ir regioninio „Dzūkijos parkų žiedo“ dalis). Trasos ilgis – 38 km;

24.3. tranzitinis dviračių turizmo maršrutas – „Rytų Europos tako“ bei „Pietryčių Lietuvos žiedo“ dalis: Alešiškės – Gudžionys – Zabarauskai – Aukštadvaris – Nikronys – Pakalninkai – Strėva – Bagdononys. Trasos ilgis – 58 km;

24.4. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Mergiškių žiedas“: Aukštadvaris – Škilietai – Liaukiškės – Gedanonys – Gelionys – Lavariškės – Aukštadvaris. Trasos ilgis – 25 km;

24.5. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Vilkokšnio žiedas“: Tolkiškės – Grendavė – Žydkaimis – Verknės ištakos – Panošiškės – Žuklijai – Saloviškės – Jankovicai – Karaliūnai – Pakalninkai – Grinkavos malūnas – Tolkiškės. Trasos ilgis – 33 km;

24.6. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Strėvos žiedas“: Strėva – Spindžius – Spindžiaus ir Spindžiuko protaka – Strėva – Bagdononys – Strėva. Trasos ilgis –23 km;

24.7. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Verniejaus žiedas“: Aukštadvaris –Vladislava – Grinkavos malūnas – Nikronių akmuo – Babrauninkai – Gudašiai – Verniejus – Purvynai – Nevaršonys – Aukštadvaris. Trasos ilgis – 18 km;

24.8. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Antakmenių žiedas“: Aukštadvaris – Paukšteliškės – Akmeniai – Čižiūnai – Tamošav – Mackantiškė – Petrašiškės – Aukštadvaris. Trasos ilgis – 16 km;

24.9. žiedinis pėsčiųjų – dviračių turizmo maršrutas „Protėvių takas“: Strėva – Spindžius – Strėvos pilkapiai– Strėvos senkapiai – Strėva – Strėvos piliakalnis – Strėva. Trasos ilgis – 12 km;

24.10. žiedinis pėsčiųjų ir dviračių turizmo maršrutas „Rangavos žiedas“: Aukštadvaris – Zabarauskai – Šafarnė – Rangava – Aukštadvaris. Trasos ilgis – 11 km;

24.11. pažintinis pėsčiųjų takas „Po Aukštadvario miestelį“. Trasos ilgis – 4 km;

24.12. vandens turizmo trasa „Verknės upe“: pradžia pietrytiniame Vilkokšnio ežero gale arba Kojos įlankoje – Vilkokšnio – Solio – Sienio ežerai – Aukštadvario tvenkinys – hidroelektrinės užtvanka. Trasos ilgis – 20 km;

24.13. vandens turizmo trasa „Strėvos upe“: Šamuko – Drabužio – Spindžiuko – Spindžiaus – Staukos ežerai – Bagdanonių tvenkinys. Trasos ilgis – 12 km;

24.14. žiedinis žirgų turizmo maršrutas: Strėva – Spindžius – Vytautava – Saloviškės – Žuklijai – Panošiškės – Galaverknis – Grendavė – žalioji – Tolkiškės – Pakalninkai – Strėva. Trasos ilgis – 35 km;

24.15. mokomasis takas „Žaliasis žiedas“ Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje. Tako ilgis – 7 km.

25. Siekiant vystyti autoturizmą ir dviračių turizmą, turi būti pagerinta regioninio parko kelių būklė. Išskirtos šios prioritetinės, pirmiausia tvarkytinos atkarpos: Aukštadvaris – Vaickūniškės, Aukštadvaris – Škilietai – Mergiškės – Gedanonys, Gelionys – Gedanonys, Tolkiškės – Žalieji Prūdeliai – Grendavė, Panošiškės – Žuklijai, taip pat privažiavimai prie Grinkavos malūno, Rangavos šaltinių, Mošos piliakalnio, Lavariškių piliakalnio ir kitų lankomų objektų.

26. Tais atvejais, kai autoturizmo ir dviračių – pėsčiųjų turizmo maršrutai sutampa, o autokeliais vyksta intensyvus transporto eismas, dviračių – pėsčiųjų takus rekomenduojama įrengti atskiroje žemės juostoje šalia šių kelių važiuojamosios dalies. Takai, kurie naudojami kasdieniniui vietos gyventojų susisiekimui, turėtų būti padengti kieta danga. Dviračių – pėsčiųjų takai, įrengiami lauko ir miško keliuose, pertvarkomuose į turistinius, gali sutapti su šių kelių važiuojamąja dalimi.

27. Siekiant vystyti bendrąjį poilsiavimą Aukštadvario regioniniame parke, numatoma:

27.1. reglamentuoti nekilnojamųjų materialaus kultūros paveldo vertybių naudojimą ir tvarkymą;

27.2. skatinti privačių rekreacinių paslaugų, ypač kaimo turizmo, plėtrą numatytose vietose;

27.3. plėtoti regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą (įrengti naujas ir tvarkyti esamas stovyklavietes, poilsiavietes, atokvėpio vietas, regyklas, automobilių stovėjimo aikšteles);

27.4. plėtoti trumpalaikio poilsio zonas svarbiausiose regioninio parko gyvenvietėse, įrengiant bendro naudojimo maudykles ir miško parkus. Ypač aktualu įrengti bendrojo naudojimo maudyklę Aukštadvaryje. Miško parkus pirmiausia planuojama įrengti pagrindiniuose rekreaciniuose centruose – Aukštadvaryje (aplink Kartuvių kalną) bei Strėvos kaime (aplink Strėvos piliakalnį), o perspektyvoje – ir kitose rekreacinėse zonose.

 

VI. Gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys

 

28. Pagrindinės nuostatos, kuriomis remiamasi formuojant gyvenviečių bei infrastruktūros politiką regioniniame parke, yra šios:

28.1. istoriškai susiklosčiusių urbanistinių struktūrų bei jų elementų, turinčių kultūros paveldo reikšmę, išsaugojimas;

28.2. gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes;

28.3. užstatytų plotų plėtros reguliavimas.

29. Aukštadvario regioninio parko gyvenviečių vertė, poveikis aplinkai bei plėtros perspektyvos yra labai nevienodos, todėl regioninio parko urbanistinė politika turi būti pagrįsta gyvenviečių tvarkymo diferencijavimu.

30. Gyvenviečių, išsaugojusių kultūros paveldo požiūriu vertingą istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, tvarkymas grindžiamas konservaciniu prioritetu. Tai: Aukštadvario miestelio senoji dalis (urbanistinis draustinis), Pakalninkų, Spindžiaus, Mackantiškių ir Strėvininkų kaimai.

31. Gyvenviečių, šiuo metu esančių ar ateityje turinčių tapti rekreacijos organizavimo ir aptarnavimo centrais, tvarkymas grindžiamas rekreacinių poreikių tenkinimu. Tai: Nikronių, Strėvos, Jankovicų, Drabužninkų kaimai ir Grendavės gyvenvietės šiaurvakarinė dalis.

32. Gyvenviečių, esančių geoekologiniu požiūriu svarbiose vietose ir/ar turinčių didelę įtaką estetiniam kraštovaizdžio potencialui, tvarkymas grindžiamas prezervaciniu prioritetu. Tai: Čižiūnų dalis prie Mošios tvenkinio, šiaurvakarinė Aukštadvario dalis (prie Skrebio ežero), Tolkiškės, Žydkaimis, Kozelkiškės, Žuklijai, Petrašiškės, Savaitiškės, Žalioji, Antakalnis.

33. Likusios regioninio parko gyvenvietės ar jų dalys tvarkomos vadovaujantis bendrais gyvenviečių statybą šalyje reguliuojančiais dokumentais. Tai: naujoji (pietinė) Čižiūnų dalis, naujoji (šiaurinė) Aukštadvario dalis, Karaliūnai, Lausgeniai, Babrauninkai ir kt.

34. Urbanistinę ir infrastruktūros plėtrą Aukštadvario regioniniame parke lemia rekreaciniai poreikiai. Šis procesas pasireiškia per esamų sodybų pritaikymą rekreaciniams tikslams. Urbanistinei plėtrai rezervuojamos ekologiškai mažiau jautrios bei rekreacinei paskirčiai numatytos teritorijos. Aukštadvario regioniniame parke naujų statybų plėtra galima rekreacinėse agrarinėse teritorijose intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Ž2b2), rekreacinės paskirties urbanizuotos aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Rb), konservacinio tvarkymo Aukštadvario miestelio dalyje (G2a3), ūkinio, rekreacinio ir apsauginio tvarkymo gyvenvietėse (G4a, G4b, G2b1, G2b2, G3a, G3b), išskyrus Strėvos kaimą (G2b1) bei Antakmenių ir Mošios ežerų pakrantėse esančią Čižiūnų kaimo dalį (G3a), bendrojo apsauginio ūkininkavimo ir tradicinio gamybinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Ž3b, Ž4a), jeigu tai nežaloja paveldo vertybių ir nemažina kraštovaizdžio vaizdingumo.

35. Gerinama regioninio parko kelių kokybė, prioritetą teikiant autoturizmui svarbioms atkarpoms. Gerinant kelius, numatytus naudoti autoturizmui ir dviračių turizmui, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, išlikę senojo „Karališkojo vieškelio“ akmenimis grįsti ruožai).

36. Buvę kolūkių gamybiniai kompleksai regioniniame parke yra netekę savo tiesioginės paskirties, dauguma jų apleisti ir baigia suirti, darkydami kraštovaizdį. Optimali tvarkymo politika – pirmiausia nugriauti šiuos kompleksus ir rekultivuoti jų teritorijas konservacinio prioriteto zonose.

37. Aukštadvario kartodromas turi būti naudojamas ir tvarkomas pagal paskirtį.

38. Pertvarkant šalies sąvartynų sistemą, Aukštadvario sąvartynas turi būti panaikintas, o jo teritorija rekultivuota.

39. Inžinerinė infrastruktūra projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei nedarkant aplinkos. Pagrindinės Aukštadvario regioninio parko inžinerinės infrastruktūros plėtros nuostatos yra šios:

39.1. įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus Aukštadvario miestelyje;

39.2. kitose regioninio parko gyvenvietėse pirmenybę teikti individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms; didesniuose kompaktiškuose kaimuose esant poreikiui turėtų būti įrengiamas vandentiekis;

39.3. apriboti naujų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų tiesimą, ypač konservacinio ir rekreacinio prioriteto zonose, pirmenybę teikiant požeminiams kabeliams;

39.4. modernizuoti Aukštadvario miestelio nutekamųjų vandenų valymo įrengimus.

 

VII. NUMATOMI ĮRENGTI REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI

 

Kategorija

Objektas

Stovyklavietės

·      Drabužio ežero šiaurinėje pakrantėje, Drabužninkų k.;

·      Stankos ežero šiaurinėje pakrantėje, Strėvos k.;

·      Aukštadvario HE tvenkinio šiaurinėje pakrantėje, netoli Kartuvių kalno;

·      Aukštadvario HE tvenkinio rytinėje pakrantėje, Vilūnų k.;

·      Sienio ež. šiaurinėje pakrantėje,Vladislavos dvarvietė;

·      Aukštadvario HE tvenkinio pietvakarinėje pakrantėje, Nevaršonių k.;

·      Vilkokšnio ež. pietinėje pakrantėje, Grendavės pliažas;

·         Unguraičio ež. šiaurinėje vakarinėje pakrantėje, Paungurių k.;

·         Bagdanonių HE tvenkinio šiaurinėje pakrantėje, Grinapolio k.

Poilsiavietės

·      Vilkokšnio ež. šiaurinėje pakrantėje, prie Žuklijų piliakalnio;

·      Spindžiaus ež. rytinėje pakrantėje, prie Spindžiaus k.;

·      Vilkokšnio ež. vakarinėje pakrantėje, Alkaičio k.;

·      Verniejaus ež. šiaurinėje pakrantėje, prie Nikronių akmens;

·      šiaurvakariniame Vilkokšnio ežero pakraštyje, prie Tolkiškių dvarvietės;

·      Pilaitės ež. šiaurinėje pakrantėje, prie Aukštadvario piliakalnio;

·    Asono ež. pietinėje pakrantėje, Guronių k.

Regyklos

·      Ant Gedanonių kalno;

·      Ant Gelionių kalno;

·      Pakalninkuose (prie Solio ež.);

·      Spindžiaus kaime (prie Spindžiaus ež.);

·      Ant Tado Blindos kalno (Bagdanonių tvenkinio rytinė pakrantė);

·      Savaitiškėse (prie Vilkokšnio ež.);

·    Strėvos kaime, senkelio ir magistralinio kelio sankryžoje.

Automobilių stovėjimo aikštelės

·      Prie Žuklijų piliakalnio;

·      Prie Aukštadvario piliakalnio;

·      Prie keliuko į Strėvos piliakalnį;

·      Pakeliui į Mošos piliakalnį;

·      Prie Pamiškės piliakalnio;

·      Prie Aukštadvario šaltinio, šalia kelio Aukštadvaris-Vaickūniškės;

·      Prie Strėvos įgriuvos;

·      Prie "Kartuvių" kalno;

·      Prie Gedanonių kalno,

·     Prie kelio Rūdiškės - Onuškis atkarpos į Panošiškes (šalia regioninio parko informacinio stendo);

·      Prie magistralinio kelio Vilnius - Marijampolė "Karališkoje virtuvėje";

·    Spindžiaus miške, šalia kelio tarp Drabužninkų pilkapių ir Strėvos įgriuvos.

_____________