LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ŠILUMINĖS ENERGIJOS TARIFŲ
1994 m. spalio 4 d. Nr. 160
Vilnius
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 878 „Dėl šiluminės energijos tarifų“,
1. Taikyti nuo 1994 – 1995 metų šildymo sezono pradžios šiuos šiluminės energijos, kurią tiekia valstybinė įmonė „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“, tarifus (įskaitant šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo išlaidas), nustatytus aukščiau paminėtu nutarimu:
1.1. gyventojams už šildymą garažų, dirbtuvių, šiltnamių ir kitų negyvenamųjų objektų, kuriuose:
1.2. lengvatinius tarifus už gyvenamųjų patalpų, kuriose įrengti šiluminės energijos apskaitos prietaisai, šildymą:
1.2.1. už vieno žmogaus per mėnesį suvartotas 626 kWh šiluminės energijos, pensininko (moterų nuo 55 metų ir vyrų nuo 60 metų), I ir II grupių invalido suvartotas 939 kWh šiluminės energijos arba namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, suvartotas 1128 kWh šiluminės energijos ir papildomai butui šildyti 470 kWh šiluminės energijos – 3,7 cento už šilumos kWh.
1 kv. metrui bendrojo naudojimo patalpų (šildomo aukšto laiptinei) šildyti skiriama 31,32 kWh šiluminės energijos, kurios kaina nurodyta šiame punkte;
1.2.2. už 313 kWh šiluminės energijos, per mėnesį vieno žmogaus suvartotų virš nurodytų 1.2.1 punkte normų, – 5,3 cento už šilumos kWh (iki 10 kv. metrų viršnormatyviniam plotui šildyti);
1.2.3. už šiluminę energiją, suvartotą viršijant 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nurodytas normas, – 7 centus už šilumos kWh.
Šilumos vartotojui sutinkant, už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamiesiems namams, kurie nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, invalidų namai, pensionatų gyvenamosios patalpos), o taip pat namams, kurių eksploatacijai ir remontui įsteigtos bendrijos pagal tiesiogines namo savininko ir bendrijos ir energijos tiekėjo sutartis, atsiskaityti už šiluminę energiją šildymui ir karšto vandens ruošimui individualiuose karšto vandens ruošimo įrenginiuose šildymo sezono metu leidžiama tarifu 3,7 cento už šilumos kWh;
1.3. lengvatinius tarifus gyventojams už gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra šiluminės energijos apskaitos prietaisų, šildymą:
1.3.1. už bendrojo (naudingojo) ploto, neviršijančio (arba lygaus) 20 kv. metrų vienam žmogui, pensininkui (moterims nuo 55 ir vyrams nuo 60 metų), I ir II grupių invalidui – 30 kv. metrų, namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo – 36 kv. metrų, papildomų butui – 15 kv. metrų, 1 kv. metro bendrojo naudojimo patalpų (šildomo aukšto laiptinės) šildymą – 1,15 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį.
Bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidos įskaičiuotos į vienos šiluminės energijos kWh ir vieno kv. metro šildymo tarifą ir papildomai už jas nemokama;
1.3.2. už bendrojo (naudingojo) ploto, viršijančio 1.3.1 punkte nurodytas normas iki 10 kv. metrų vienam žmogui, šildymą – 1,65 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;
1.4. lengvatinius tarifus gyventojams už šiluminę energiją, naudojamą karštam vandeniui ruošti:
1.4.2. namams (butams), kuriuose yra karšto vandens apskaitos prietaisai, – 1,64 lito už kub. metrą;
2. Patvirtinti Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodiką (pridedama) ir ja vadovautis, atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karšto vandens kiekį bei patalpų šildymą.
3. Karšto vandens kaina nustatoma, prie šalto vandens kub. metro kainos pridėjus šiluminės energijos, kurios reikia kub. metrui karšto vandens paruošti, kainą. Kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių boilerinių, už karšto vandens tinklų aptarnavimą šilumos tiekėjas sumoka karšto vandens tinklus aptarnaujančioms organizacijoms po 0,15 lito už karšto vandens kub. metrą. Prie karšto vandens tinklų aptarnavimo darbų priskiriamas karšto vandens nutekėjimo likvidavimas, šiluminių kamerų ir kolektorių aptarnavimas, uždaromosios armatūros ir kontrolės matavimo prietaisų priežiūra.
4. Karšto vandens tiekėjai gyventojams prilyginami butų ūkiui, kiek tai liečia karšto vandens tiekimą gyventojams.
5. Nustatyti, kad:
5.1. tuo atveju, kai šildymo sezonas pradedamas (baigiamas) ne pirmąją (paskutiniąją) mėnesio dieną, mokestis už gyvenamųjų patalpų šildymą skaičiuojamas šia tvarka: tarifai, nustatyti šildymo sezono mėnesiui, dalinami iš mėnesio, kada pradedamas (baigiamas) šildymas, dienų skaičiaus. Dalmuo dauginamas iš šildymo dienų skaičiaus minėtą mėnesį;
5.2. Lietuvos Respublikos kūrybinių organizacijų nariai už šiluminę energiją, suvartotą kūrybinių dirbtuvių šildymui, atsiskaito šio įsakymo 1.2.1 arba 1.3.1 punktuose nustatytais tarifais;
5.3. už šiluminę energiją, patiektą pastatytiems gyvenamiesiems namams, kurie pagal sutartį perduoti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (bendrijoms) vidaus apdailos darbų vykdymo laikotarpiui (ne ilgiau kaip vieneriems kalendoriniams metams) taikomi šio įsakymo 1.2.1, 1.3.1 ir 1.4 punktuose nustatyti tarifai. Su šilumos tiekėjais atsiskaito gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai (bendrijos) pagal baigiamų gyvenamųjų namų statybos objektų sąrašą, kurį pateikia Lietuvos butų savininkų bendrija.
Šilumą tiekiančios organizacijos, prieš pajungdamos šilumą, privalo patikrinti pastato būklę.
6. Asmenims, turintiems teisę į mokesčio už šildymą nuolaidas, šios nuolaidos teikiamos atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
7. Vadovaujantis Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 878, jeigu mokestis už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą ir normatyvinį šiluminės energijos kiekį sudaro daugiau kaip 15 procentų šeimos pajamų, už šias paslaugas (pateikus pažymą apie šeimos pajamas) imamas 15 procentų šeimos pajamų dydžio mokestis.
8. Taikyti šiuos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo darbams, nustatytiems priede prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 878, tarifus metams:
8.1. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių – 0,7 lito už kv. metrą bendrojo naudingojo ploto (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 0,5 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 0,2 lito už kv. metrą);
8.2. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karšto vandens ruošimo įrenginiai yra namo šilumos punkte – 2,1 lito už kv. metrą bendrojo naudingojo ploto (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 0,5 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 1,6 lito už kv. metrą);
8.3. nepriklausomų (prijungtų prie šilumos tinklų per šilumokaitį) šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karšto vandens ruošimo įrenginiai yra namo šilumos punkte – 2,8 lito už kv. metrą (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 1,2 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 1,6 lito už kv. metrą);
8.4. šildymo sistemų su atvirąja karšto vandens tiekimo sistema aptarnavimo – 0,91 lito už kv. metrą (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 0,5 lito už kv. metrą ir atvirųjų karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 0,41 lito už kv. metrą).
Šiais tarifais VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ pagal sudaromas tiesiogines sutartis apmoka už faktiškai atliekamus darbus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 878 priede.
9. Įpareigoti VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 878 priede nurodytus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo darbus.
10. Nuo 1994 – 1995 m. šildymo sezono pradžios laikyti negaliojančiais:
10.1. Energetikos ministro 1993 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 135 „Dėl kainų energetikos sistemoje“ ir priedėlį Nr. 2, išskyrus 4 punktą;
10.2. Energetikos ministro 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 151 „Dėl 1993 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 135 papildymo“;
10.3. Energetikos ministro 1994 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 115 „Dėl gamtinių dujų ir šiluminės energijos karštam vandeniui ruošti kainų“ (Žin., 1994, Nr. 71-1353) 1.2 punktą.
Patvirtinta
energetikos ministro
1994 m. spalio 4 d.
įsakymu Nr. 160
ATSISKAITYMO SU GYVENTOJAIS UŽ KARŠTĄ VANDENĮ
IR PATALPŲ ŠILDYMĄ
METODIKA
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 08 11 nutarimą Nr. 727 „Dėl gyventojų atsiskaitymo už elektros ir šilumos energiją, dujas bei ryšių paslaugas tobulinimo“ nustatoma ši atsiskaitymo už karštą vandenį ir patalpų šildymą, kai šilumos energija tiekiama iš Lietuvos valstybinės energetikos sistemos, tvarka:
1. Už šilumos energiją, suvartojamą gyvenamuosiuose namuose, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniams arba juridiniams asmenims (individualūs gyvenamieji namai, bendrabučiai, vaikų namų, invalidų namų, pensionatų gyvenamosios patalpos ir kt.), o taip pat už šilumos energiją, suvartojamą gyvenamuosiuose namuose, kurių eksploatavimui ir remontui įsteigtos bendrijos, atsiskaitoma pagal tiesiogines namo savininko arba gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (įgalioto asmens) ir energijos tiekėjo sutartis, jeigu šalys nesusitarė, tai atsiskaito pagal tiesiogines sutartis su butais.
2. Gyvenamųjų patalpų nuomininkai ir butų savininkai, nepriklausantys 1 p. nurodytiems šilumos vartotojams, sudaro tiesiogines sutartis su šilumos tiekėju. Pagal jas gyventojai moka:
2.1. Už karštą vandenį:
2.1.1. Kai butuose nėra karšto vandens skaitiklių, pagal normatyvinį vandens kiekį vienam gyventojui – 92 litrai per parą.
2.1.2. Kai butuose yra karšto vandens skaitikliai, pagal skaitiklių parodymą. Skaitikliai turi būti plombuojami ir tikrinami šilumos tiekėjo. Jeigu nustatoma, kad skaitiklis neveikia, tai gyventojas moka pagal normatyvinį vandens kiekį vienam gyventojui nuo praėjusio patikrinimo dienos. Jeigu gyventojas informavo šilumos tiekėją apie skaitiklio gedimą, moka pagal normatyvą nuo informacijos pateikimo dienos.
3. Šilumos tiekėjas kas 6 mėnesius nustato faktiškai suvartotus šilumos kiekius šildymui ir karštam vandeniui ruošti, jei yra šilumos apskaitos prietaisas namui ir karšto vandens apskaitos prietaisai namui ar namų grupei.
3.1. Karšto vandens faktiškas kiekis, suvartotas atskiruose butuose, nustatomas:
3.1.1. Kai yra karšto vandens apskaitos prietaisas namui ar grupei namų, faktiškas kiekis išskirstomas proporcingai gyventojų karšto vandens suvartojimo normai, minusavus iš bendro kiekio karšto vandens skaitiklių butuose parodymus.
3.1.2. Gyventojų permokėjimas už karštą vandenį dėl nebalanso tarp faktiško ir priskaičiuoto karšto vandens kiekio užskaitomas kitam mokėjimų periodui.
Jeigu faktiškas karšto vandens kiekio suvartojimas viršija priskaičiuotą karšto vandens suvartojimą pagal normas, viršytas kiekis priskaičiuojamas prie nuostolių karšto vandens tinkluose.
3.2. Faktiškas šilumos kiekis šildymui ir karšto vandens ruošimui, kai name yra karšto vandens šilumokaitis, šilumos apskaitos prietaisas ir karšto vandens skaitiklis nustatomas:
3.2.1. Namo suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui šildymo periodo metu:
kur GK. V. – namo suvartotas karšto vandens kiekis m3
kur tk. v. – karšto vandens vidutinė temperatūra (kai nėra atskiro temperatūros rašančio prietaiso tk. v. 55oC)
tš. v. – šalto vandens vidutinė temperatūra. Kai nėra atskiro temperatūros rašančio prietaiso tš. v. = +8oC
3.2.2. Kai nėra karšto vandens kiekio skaitiklio k. v., vandens kiekis nustatomas pagal suvartojimo normas ir skaitiklius butuose.
3.2.4. Šilumos kiekis butui nustatomas:
kur F – namo bendras (naudingas) plotas m2
kur Fbut. – buto bendras (naudingas) plotas m2
3.2.5. Šilumos kiekis karšto vandens ruošimui ne šildymo sezono metu nustatomas pagal šilumos apskaitos prietaiso parodymus. Šilumos kiekis vienam m3 karšto vandens pašildymui nustatomas pagal formulę:
kur G – karšto vandens kiekis. Jeigu nėra karšto vandens kiekio skaitiklio, jis nustatomas pagal suvartojimo normas ir skaitiklių butuose parodymus. Šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens ruošimui, butui nustatomas:
kur Gbt. – karšto vandens suvartojimas bute, nustatomas pagal skaitiklių butuose parodymus, o jų nesant – pagal normas
3.3. Jeigu faktiškas namo suvartotas šilumos kiekis šildymui mažesnis nei suskaičiuotas pagal normatyvus, permokėta suma užskaitoma kitam mokėjimo periodui, skirstant proporcingai butų plotui.
Jei faktinis šilumos kiekis karšto vandens ruošimui ne šildymo sezono metu mažesnis nei suskaičiuotas pagal normatyvus ir butų karšto vandens skaitiklių parodymus, permokėta suma užskaitoma kitam mokėjimo periodui, skirstant proporcingai suvartoto butuose karšto vandens kiekiui.
Jei faktiškas namo suvartotas šilumos kiekis šildymui didesnis nei suskaičiuotas, tai už šį šilumos kiekių skirtumą šilumos tiekėjas pateikia sąskaitą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo organizacijai.
4. Vartotojai, nurodyti 1 p., už suvartotą šilumos energiją atsiskaito su tiekėju:
4.1. Kai namo šilumos punkte yra karšto vandens paruošimo šilumokaitis ir įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas:
4.1.1. už patalpų šildymą ir šilumą karštam vandeniui ruošti – tik pagal šilumos apskaitos prietaiso parodymus.
Namo suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui:
kur GK. V. – namo suvartotas karšto vandens kiekis m3 pagal karšto ar šalto vandens skaitiklio parodymus, o jų nesant – pagal normatyvą
– temperatūrų skirtumas tarp karšto ir šalto vandens temperatūrų. Nesant faktinių šalto vandens temperatūrų tš. v.= +80C
Šilumos kiekis namo šildymui:
Šilumos kiekis buto šildymui:
kur F – namo bendras (naudingas) plotas m2
kur Fbut. – buto bendras (naudingas) plotas m2
4.2. Kai namo įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, o karštas vanduo gaunamas iš grupinės boilerinės:
4.3. Kai namo įvade nėra nei šilumos apskaitos prietaiso, nei karšto vandens skaitiklių:
4.4. Sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų atlieka savininkas arba bendrijos, kooperatyvo tam įgaliotas asmuo, vadovaudamasis šia Metodika arba nustatydamas butų vidaus atsiskaitymo tvarką, tačiau pilnai ir laiku apmokant už viso namo sunaudotą šilumos energijos kiekį, paskaičiuotą pagal šią Metodiką.
5. Šilumos nuostoliai tiekėjo šilumos tinkluose iki balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribos su vartotoju papildomai neapmokestinami.
6. Individualių namų savininkams priklausančių šilumos tinklų prieš šilumos punktą ir už jo, prijungtų prie LVES šilumos tinklų, nuostolių kainą kompensuoja šilumos tiekėjas.
7. Kompensacija už gyvenamųjų patalpų šildymą taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. Vartotojai, nurodyti 2 p., už šilumos energiją su šilumos tiekėju atsiskaito pagal Atsiskaitymo knygelę kas mėnesį ne vėliau kaip iki poataskaitinio mėnesio 15 d., jei Vyriausybės nenustatyta kita tvarka.
9. Jeigu name be gyventojų yra ir kitų tarifinių grupių šilumos vartotojų (parduotuvės, kontoros, dirbtuvės ir kt.), tai šilumos tiekėjas kartu su vartotojo fiziniu ar juridiniu asmeniu surašo tarifikacijos aktą, kurį tiekėjas įvertina pateikdamas abonentui sąskaitą už šilumos energiją. Jeigu kitų tarifinių grupių šilumos vartotojai yra namuose, išvardintuose 2 p., tai šilumos tiekėjas sudaro su pastaraisiais atskiras šilumos tiekimo sutartis.
10. Namų įvaduose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų ir k. v. skaitiklių parodymus vartotojų juridiniai ar fiziniai asmenys pateikia tiekėjui pagal tarpusavyje suderintą grafiką. Vėliau pristatytos ataskaitos nepriimamos, o sąskaitos išrašomos kaip vartotojams, neturintiems apskaitos prietaisų.
11. Šilumos tiekėjas iki poataskaitinio mėn. 10 d. atlieka skaičiavimus ir pateikia sąskaitas fiziniams bei juridiniams asmenims, su kuriais pasirašytos šilumos energijos tiekimo sutartys. Pastarieji, gavę sąskaitas, pagal šios Metodikos 2 ir 3 punktus atlieka paskirstymą ir pateikia sąskaitas butų nuomininkams ir savininkams.
12. Šilumos vartotojai, išvardinti 1 p., pateiktas sąskaitas apmoka šilumos energijos vartojimo taisyklėse nustatytais terminais, jeigu Vyriausybė nenustatė kitaip.
13. Jeigu tikrinimo metu nustatyta, kad bute karšto vandens skaitiklis sugedęs ir apie tai neinformuotas tiekėjas, tai tiekėjas atlieka karšto vandens perskaičiavimą pagal normatyvinį suvartojimo kiekį. Paskaičiuojama nuo paskutinio patikrinimo datos, bet neviršijant senaties termino.
Sugedus šilumos skaitikliui, atsiskaitoma už tiekiamą šilumą pagal šilumos energijos apskaitos taisyklių 3 skyriuje nustatytą tvarką.
Pasibaigus karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros laikui, suvartoto karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal normatyvą. Skaitiklių patikra rūpinasi buto savininkas.
14. Jei daugiabučiame name, turinčiame centrinį šildymą, bute nėra įregistruoto nė vieno asmens, bet šis butas šildomas ir turi savininką, tai sąskaitą šilumos tiekėjas pateikia buto savininkui, nors jis ten ir neįregistruotas. Šio buto šildymui taikyti 2,15 lito už bendrojo (naudingojo) ploto m2, netaikant kompensacijų ir lengvatų už šildymą.
Pastaba: Į bendrąjį (naudingąjį) plotą įjungiamas buto kapitalinių sienų ribose esantis visų patalpų plotas:
– gyvenamųjų kambarių (bendrų kambarių ir miegamųjų);
– pagalbinių patalpų (virtuvės, prieškambario, koridorių, vonios ar dušo, tualeto, sandėlio, sieninių spintų).
Normatyvinis karšto vandens kiekis vienam gyventojui nustatytas vadovaujantis „Vandens vartojimo normomis RSN 26-90“ (vid. karšto vandens suvartojimo paros norma – 92 litrai).