LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS STATUTINIAMS PAREIGŪNAMS BEI TARNYBINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2001 m. gegužės 25 d. Nr. 263

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 66 punktu,

tvirtinu Drausminių nuobaudų skyrimo vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką (pridedama).

 

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                   VYTAUTAS MARKEVIČIUS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 263

 

DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS STATUTINIAMS PAREIGŪNAMS BEI TARNYBINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Drausminių nuobaudų skyrimo vidaus reikalų sistemos pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statute (toliau – Statutas) nustatytų drausminių nuobaudų skyrimą, jo principus ir panaikinimą vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams ir tarnybinių patikrinimų dėl drausmės pažeidimų ar pareigūno vardą diskredituojančių veikų (toliau – tarnybiniai nusižengimai) atlikimo tvarką.

2. Pagrindinis Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

3. Drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė tam tikrus neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

4. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:

4.1. drausmės pažeidimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą;

4.2. pareigūno vardo diskreditavimas – pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, nustatantys bendrąsias ir specialiąsias pareigūnų pareigas, mažinamas pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais, tarnybomis, visa sistema ir jos veikla bei neigiamai veikianti vidaus reikalų sistemos autoritetą, prestižą visuomenėje.

5. Drausminės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų:

5.1. už vieną tarnybinį nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda;

5.2. atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą;

5.3. už tyčinį tarnybinį nusižengimą taikoma griežtesnė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo;

5.4. atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas prieš pavaldų pagal pareigas valstybės tarnautoją.

 

II. TARNYBINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA

 

6. Pareigūnas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, gavęs Tvarkos 19 punkte nurodytą informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Esant reikalui, gali būti sudaroma komisija. Tarnybinis patikrinimas neatliekamas, jei iš gautos informacijos matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju paimamas tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno paaiškinimas ir sprendžiamas drausminės nuobaudos skyrimo klausimas.

7. Tikrinamas pareigūnas pareigūno, turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą, sprendimu, esant svarbioms priežastims (veikoje nustatomi nusikaltimo ar pareigūno vardo diskreditavimo požymiai, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui gali būti nušalinamas nuo pareigų. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, asmeninį antspaudą, visus jam patikėtus dokumentus, seifų, saugyklų ir tarnybinių patalpų raktus.

8. Jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas arba aukštesnes pareigas einantis vadovas nedelsdamas nušalina pareigūną nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai. Pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas privalo nedelsdamas kreiptis į medicinos įstaigą su prašymu patikrinti, ar pareigūnas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Pareigūno atsisakymas vykdyti jį nušalinusio nuo pareigų vadovo nurodymą tikrintis dėl apsvaigimo fakto nustatymo prilyginamas buvimui tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Nustačius, kad pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, jam už nušalinimo laiką darbo užmokestis nemokamas, o apsvaigimo fakto patikrinimo išlaidos išieškomos iš pareigūno darbo užmokesčio.

9. Tikrintojui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti savo tiesioginį vadovą arba pavedusį atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūną ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo. Toks pareigūnas (vadovas) gali nepriimti nusišalinimo ir įpareigoti tikrintoją toliau tęsti tarnybinį patikrinimą.

10. Tikrintojas turi teisę:

10.1. išvykti į įvykio vietą;

10.2. apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis;

10.3. nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas;

10.4. konsultuotis su reikiamais specialistais;

10.5. gauti kitą reikiamą informaciją;

10.6. teikti motyvuotą teikimą dėl tikrinamo pareigūno nušalinimo nuo tarnybos.

11. Tikrinamas pareigūnas turi teisę:

11.1. teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus;

11.2. baigus tikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija;

11.3. drausminės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį;

11.4. pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus ir tarnybinio patikrinimo išvadą.

12. Tikrintojas per 15 darbo dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo šios Tvarkos 1 priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie nusižengimą. Esant pakankamam pagrindui įtarti, kad tikrinamas pareigūnas, susipažinęs su turimais duomenimis apie tarnybinį nusižengimą, gali trukdyti atlikti objektyvų tyrimą, jis gali būti įspėjamas vėliau. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, apie tai pažymima pranešime, pasirašant įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovui (tikrintojui) ir 2 valstybės tarnautojams. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios drausminės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

13. Pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku privalo pateikti įstaigos, kurioje dirba, vadovui (tikrintojui) rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.

14. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyręs pareigūnas gali pratęsti patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

15. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir duodamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

16. Su išvada per 3 darbo dienas nuo jos surašymo pasirašytinai supažindinamas tikrinamas pareigūnas. Šiam atsisakius susipažinti arba nepasirašius išvados, surašomas aktas, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai. Aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

17. Tikrintojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tikrinamo pareigūno supažindinimo su išvada ją pateikia pareigūnui, davusiam pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą.

18. Vidaus reikalų sistemoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų objektyvumą ir pagrįstumą Vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimu vertina ministerijos generalinis inspektorius.

 

III. DRAUSMINiŲ NUOBAUDŲ SKYRIMAS

 

19. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą pareigūnui gavus rašytinę informaciją (asmens skundą, tarnybinį pranešimą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją) apie galimą tarnybinį nusižengimą. Jeigu šią informaciją gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti informaciją pareigūnui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą.

20. Pareigūnas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priima sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamas pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kartu išsprendžiamas klausimas dėl jo grąžinimo į pareigas, o nenustačius jo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties – apmokėjimo už nepagrįstą nušalinimą klausimas.

21. Pareigūnams taikomos drausminės nuobaudos, nurodytos Statuto 61 punkte.

22. Su įsakymu (potvarkiu) dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 3 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, apie tai pažymima įsakyme (potvarkyje), pasirašant personalo vadovui ir 2 valstybės tarnautojams.

23. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma tarnybinio patikrinimo išvados pateikimo pareigūnui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą, diena, o jei tarnybinis nusižengimas akivaizdus ir tarnybinis patikrinimas neatliekamas, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie padarytą nusižengimą sužinojo pareigūnas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą.

24. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 1 metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o už šiurkščius finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus – praėjus 2 metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

25. Pareigūnai už padarytus administracinius nusižengimus ir nusikaltimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymą.

26. Paaiškėjus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, o spręsti patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą nepakanka duomenų, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos, tardymo organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra atnaujinama, o drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimų atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo, jei po parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo pradžios nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti pasiūlymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik profesinių sąjungų atstovai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, ir esant rašytiniam tarnybinio patikrinimo medžiagą įslaptinusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimui.

28. Įsakymas (potvarkis) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo gali būti apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Duomenys apie pareigūnui paskirtas drausmines nuobaudas įrašomi į pareigūno asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta tvarka.

30. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo paskirta drausminė nuobauda, pareigūnui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda, laikytina, kad drausminės nuobaudos jam nebuvo taikomos.

31. Pareigūnui paskirta drausminė nuobauda gali būti panaikinta nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui (išskyrus pažeminimą laipsniu), bet praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo, jei pareigūnas gerai ir sąžiningai dirba. Šį klausimą sprendžia turintis teisę skirti drausminę nuobaudą pareigūnas, esant nubausto pareigūno tiesioginio ar aukštesnio vadovo teikimui.

______________


 

Drausminių nuobaudų skyrimo vidaus reikalų

sistemos statutiniams pareigūnams bei

tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos

1 priedas

 

________________________________

(Vidaus reikalų sistemos įstaigos pavadinimas)

 

___________________________

(Data)

___________________________

(Parengimo vieta)

_____________________________________________________________________

(Adresatas – pareigūno įstaigos ir jos padalinio pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)

 

PRANEŠIMAS

Dėl tarnybinio nusižengimo

 

Pranešame, kad yra duomenų, jog padarėte tarnybinį nusižengimą – ____________________

__________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________

______________________________________________.

(Nurodyti nusižengimą ir aplinkybes)

 

Prašome pateikti paaiškinimą dėl nurodyto nusižengimo iki __________________________ .

(Data)

 

Tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovas ________________________________

(Parašas, vardo raidė, pavardė)

 

Pranešame, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga, išsaugant valstybinę ir tarnybinę paslaptį; drausmės skyrimo procedūros metu turi teisę turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį; pavaldumo tvarka apskųsti paskirtą drausminę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš pareigų).

 

Susipažinau:(*)

 

________________________________

(Pareigūno vardas, pavardė)

________________________________

(Parašas)

________________________________

(Data)

______________

 

 



* Pareigūnui atsisakius pasirašyti, apie tai pažymima pranešime, pasirašant įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovui (tikrintojui) ir 2 valstybės tarnautojams.