1976 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ATSAKOMYBĖS PAGAL JŪRINIUS REIKALAVIMUS RIBOJIMO

VALSTYBĖS, ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

PRIPAŽINUSIOS būtinumą susitarimu nustatyti tam tikras vienodas atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo taisykles,

NUSPRENDĖ šiuo tikslu sudaryti konvenciją ir dėl jos susitarė:

I SKYRIUS

RIBOJIMO TEISĖ

1 straipsnis

Asmenys, turintys teisę riboti atsakomybę

1. Laivų savininkai ir gelbėtojai, kaip apibrėžta toliau, savo atsakomybę gali riboti pagal šios Konvencijos taisykles dėl 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2. „Laivo savininkas“ – tai jūrų laivo savininkas, frachtuotojas, valdytojas ir operatorius.

3. Gelbėtojas – tai kiekvienas asmuo, teikiantis paslaugas, tiesiogiai susijusias su gelbėjimo operacijomis. Gelbėjimo operacijos taip pat apima 2 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytas operacijas.

4. Jei 2 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra pareiškiami kuriam nors asmeniui, už kurio veiksmą, aplaidumą ar įsipareigojimų nevykdymą atsako laivo savininkas ar gelbėtojas, toks asmuo turi teisę pasinaudoti šioje Konvencijoje nustatytu atsakomybės ribojimu.

5. Šioje Konvencijoje laivo savininko atsakomybe laikoma ir atsakomybė pagal ieškinį, pareikštą pačiam laivui.

6. Atsakomybės pagal reikalavimus, kuriems pagal šios Konvencijos taisykles taikomas apribojimas, draudikas turi teisę naudotis šios Konvencijos suteikiamomis garantijomis tuo pačiu mastu kaip ir pats apdraustasis.

7. Atsakomybės ribojimo taikymas nėra laikomas atsakomybės pripažinimu.

2 straipsnis

Reikalavimai, kuriems taikomas ribojimas

1. Atsižvelgiant į 3 ir 4 straipsnius, atsakomybės ribojimas, nepaisant to, koks gali būti atsakomybės pagrindas, yra taikomas šiems reikalavimams:

a) reikalavimams dėl gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo arba turto praradimo ar žalos jam (įskaitant žalą uosto įrenginiams, vandens telkiniams ir vandens keliams bei laivybos navigacinėms priemonėms), įvykusio laive arba tiesiogiai susijusio su laivo eksploatacija ar gelbėjimo operacijomis, ir dėl to atsirandančio nuostolio;

b) reikalavimams dėl nuostolių, atsirandančių dėl uždelsimo vežant jūra krovinį, keleivius ar jų bagažą;

c) reikalavimams dėl kitų nuostolių, atsirandančių dėl nesutartinių teisių pažeidimo, tiesiogiai įvykusio dėl laivo eksploatacijos ar gelbėjimo operacijų;

d) reikalavimams dėl nuskendusio, sudužusio, užplaukusio ant seklumos ar palikto laivo iškėlimo, pašalinimo, sunaikinimo ar nukenksminimo, įskaitant tai, kas tokiame laive yra ar buvo;

e) reikalavimams dėl laivo krovinio pašalinimo, sunaikinimo ar nukenksminimo;

f) asmens, išskyrus asmenį, kuris atsako už priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti ar sumažinti žalą, už kurią atsakingas asmuo gali pagal šią Konvenciją riboti savo atsakomybę, ir už tokiomis priemonėmis padarytą papildomą žalą, reikalavimams.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams atsakomybės ribojimas yra taikomas, net jeigu jie buvo pareikšti pagal atgręžtinio reikalavimo teisę ar dėl žalos atlyginimo pagal sutartį ar kitu būdu. Tačiau šio straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytiems reikalavimams atsakomybės ribojimas yra netaikomas tokia apimtimi, kiek jie yra susiję su atlyginimu pagal sutartį, sudarytą su atsakingu asmeniu.

3 straipsnis

Reikalavimai, kuriems ribojimas netaikomas

Šios Konvencijos taisyklės yra netaikomos:

a) reikalavimams dėl atlyginimo už gelbėjimą ar dėl dalies bendroje avarijoje;

b) reikalavimams dėl taršos nafta padarytos žalos, kaip apibrėžta 1969 m. lapkričio 29 d. Tarptautinėje konvencijoje dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ar bet kuriame galiojančiame jos pakeitime ar protokole;

c) reikalavimams, kuriems taikoma kuri nors tarptautinė konvencija ar nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys ar draudžiantys atsakomybės už branduolinę žalą ribojimą;

d) reikalavimams branduolinio laivo savininkui už branduolinę žalą;

e) laivo savininko ar gelbėtojo samdomų darbuotojų, kurių pareigos yra susijusios su laivo eksploatacija ar gelbėjimo operacijomis, reikalavimams, įskaitant jų įpėdinių, išlaikytinių ar kitų teisę pareikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų reikalavimus, jei pagal įstatymą, reglamentuojantį laivo savininko ar gelbėtojo ir tokių samdomų darbuotojų darbo sutartį, laivo savininkas ar gelbėtojas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal tokius reikalavimus arba jei toks įstatymas jam leidžia tik riboti savo atsakomybę iki didesnės sumos negu ta, kuri yra nustatyta 6 straipsnyje.

4 straipsnis

Ribojimą panaikinantys veiksmai

Atsakingas asmuo neturi teisės riboti savo atsakomybės, jei įrodoma, kad žala atsirado dėl jo asmeninio veikimo ar neveikimo sąmoningai siekiant padaryti tokią žalą arba dėl neatsargumo ir žinant, kad tokia žala tikriausiai bus padaryta.

5 straipsnis

Priešpriešiniai reikalavimai

Tais atvejais, kai asmuo, turintis teisę į atsakomybės ribojimą pagal šios Konvencijos taisykles, yra prareiškęs reikalavimą ieškovui dėl to paties įvykio, atitinkami jų reikalavimai yra tarpusavyje įskaitomi ir šios Konvencijos nuostatos yra taikomos tiktai skirtumui, jei toks yra.

II SKYRIUS

ATSAKOMYBĖS RIBOS

6 straipsnis

Bendrosios ribos

1. Kiekvienu atskiru atveju atsakomybės pagal reikalavimus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 7 straipsnyje, ribos yra apskaičiuojamos taip:

a) reikalavimams dėl gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo:

i) 333 000 apskaitos vienetų laivui, kurio talpa neviršija 500 tonų,

ii) laivui, kurio talpa viršija pirmiau nurodytąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie i papunktyje nurodytos sumos pridedama:

už kiekvieną toną nuo 501 iki 3000 tonų – 500 apskaitos vienetų;

už kiekvieną toną nuo 3001 iki 30 000 tonų – 333 apskaitos vienetai;

už kiekvieną toną nuo 30 001 iki 70 000 tonų – 250 apskaitos vienetų;

už kiekvieną toną daugiau kaip 70 000 tonų – 167 apskaitos vienetai;

b) bet kuriems kitiems reikalavimams:

i) 167 000 apskaitos vienetų laivui, kurio talpa neviršija 500 tonų,

ii) laivui, kurio talpa viršija pirmiau nurodytąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie i papunktyje nurodytos sumos pridedama:

už kiekvieną toną nuo 501 iki 30 000 tonų – 167 apskaitos vienetai;

už kiekvieną toną nuo 30 001 iki 70 000 tonų – 125 apskaitos vienetai;

už kiekvieną toną daugiau kaip 70 000 tonų – 83 apskaitos vienetai.

2. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą apskaičiuotos sumos nepakanka visiškai apmokėti jame nurodytus reikalavimus, neapmokėtam reikalavimų pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą likučiui apmokėti yra naudojama suma, apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, o toks neapmokėtas likutis paskirstomas proporcingai su šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais reikalavimais.

3. Tačiau, nepažeidžiant teisės į reikalavimus dėl gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali savo nacionalinėje teisėje nustatyti, kad reikalavimai dėl žalos uosto įrenginiams, vandens telkiniams ir vandens keliams bei laivybos navigacinėms priemonėms turi tokią pirmenybę prieš kitus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, kuri nustatyta tuose teisės aktuose.

4. Kiekvieno gelbėtojo, veikiančio ne iš kokio nors laivo, ar gelbėtojo, veikiančio tik laive, kuriam ar dėl kurio jis teikia gelbėjimo paslaugas, atsakomybės ribos yra apskaičiuojamos pagal 1500 tonų talpą.

5. Šioje Konvencijoje laivo talpa yra bendroji talpa, apskaičiuota pagal 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede esančias laivų talpos matavimo taisykles.

7 straipsnis

Keleivių reikalavimų riba

1. Reikalavimams, bet kuriuo atskiru atveju kylantiems dėl laivo keleivių gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo, to laivo savininko atsakomybės riba yra 46 666 apskaitos vienetai, padauginti iš laivu leidžiamo vežti keleivių skaičiaus, nurodyto laivo liudijime, bet ne daugiau kaip 25 milijonų apskaitos vienetų.

2. Šiame straipsnyje „reikalavimai dėl laivo keleivių gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo“ – tai bet kurie reikalavimai, pareiškiami bet kurio tuo laivu vežto asmens ar jo vardu:

a) pagal keleivio vežimo sutartį, arba

b) kuris vežėjo sutikimu lydi autotransporto priemonę ar gyvūnus pagal krovinio vežimo sutartį.

8 straipsnis

Apskaitos vienetas

1. 6 ir 7 straipsniuose nurodytas apskaitos vienetas yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta specialioji skolinimosi teisė. 6 ir 7 straipsniuose nurodytos sumos yra perskaičiuojamos į valstybės, kurioje prašoma apribojimo, nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertę tą dieną, kai buvo sudarytas ribojimo fondas, yra atliekamas mokėjimas ar pateikiama garantija, kuri pagal tos valstybės teisę yra lygiavertė tokiam mokėjimui. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu yra apskaičiuojama pagal įvertinimo metodą, kurį Tarptautinis valiutos fondas taiko atitinkamą savo operacijų ir sandorių dieną. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu yra apskaičiuojama tos valstybės nustatytu būdu.

2. Tačiau valstybės, kurios nėra Tarptautinio valiutos fondo narės ir kurių teisė neleidžia taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatų, pasirašymo be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos metu arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu arba bet kuriuo metu vėliau gali pareikšti, kad šioje Konvencijoje numatytos atsakomybės ribos, taikytinos jų teritorijoje, yra nustatomos tokio dydžio:

a) 6 straipsnio 1 dalies a punkte:

i) 5 milijonai piniginių vienetų laivui, kurio talpa neviršija 500 tonų;

ii) laivui, kurio talpa viršija pirmiau nurodytąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie i papunktyje nurodytos sumos pridedama:

už kiekvieną toną nuo 501 iki 3000 tonų – 7500 piniginių vienetų;

už kiekvieną toną nuo 3001 iki 30 000 tonų – 5000 piniginių vienetų;

už kiekvieną toną nuo 30 001 iki 70 000 tonų – 3750 piniginių vienetų, ir

už kiekvieną toną daugiau kaip 70 000 tonų – 2500 piniginių vienetų;

b) 6 straipsnio 1 dalies b punkte:

i) 2,5 milijono piniginių vienetų laivui, kurio talpa neviršija 500 tonų;

ii) laivui, kurio talpa viršija pirmiau nurodytąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie i papunktyje nurodytos sumos pridedama:

už kiekvieną toną nuo 501 iki 30 000 tonų – 2500 piniginių vienetų;

už kiekvieną toną nuo 30 001 iki 70 000 tonų – 1850 piniginių vienetų;

už kiekvieną toną daugiau kaip 70 000 tonų – 1250 piniginių vienetų;

c) 7 straipsnio 1 dalyje – 700 000 piniginių vienetų, padauginti iš leidžiamo laivu vežti keleivių skaičiaus, nurodyto laivo liudijime, bet ne daugiau kaip 375 milijonus piniginių vienetų.

Šios straipsnio dalies a ir b punktams atitinkamai taikomos 6 straipsnio 2 ir 3 dalys.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas piniginis vienetas atitinka šešiasdešimt penkis su puse miligramo devynių šimtų prabos aukso. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos į nacionalinę valiutą yra perskaičiuojamos pagal atitinkamos valstybės teisę.

4. Šio straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas apskaičiavimas ir 3 dalyje nurodytas perskaičiavimas yra atliekami taip, kad valstybės, šios Konvencijos Šalies, nacionaline valiuta, kiek įmanoma, būtų išreikšta ta pati tikroji 6 ir 7 straipsniuose nurodytų sumų vertė kaip ir apskaitos vienetais. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, praneša depozitarui atitinkamai apie apskaičiavimo metodą pagal šio straipsnio 1 dalį arba perskaičiavimo rezultatą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, pasirašymo be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos metu arba deponuodamos 16 straipsnyje nurodytą dokumentą ir kiekvieną kartą pasikeitus apskaičiavimo metodui arba perskaičiavimo rezultatui.

9 straipsnis

Reikalavimų subendrinimas

1. Pagal 6 straipsnį nustatytos atsakomybės ribos yra taikomos bendrai visų kiekvienu atskiru atveju atsirandančių reikalavimų sumai:

a) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui ar asmenims ir bet kuriam asmeniui, už kurio veiksmą, aplaidumą ar įsipareigojimų nevykdymą jis ar jie yra atsakingi, arba

b) laivo, teikiančio gelbėjimo paslaugas iš to laivo, savininkui ir gelbėtojui ar gelbėtojams, veikiantiems iš tokio laivo, bei bet kuriam asmeniui, už kurio veiksmą, aplaidumą ar įsipareigojimų nevykdymą jis ar jie yra atsakingi, arba

c) gelbėtojui ar gelbėtojams, veikiantiems ne iš tokio nors laivo ar veikiantiems tik laive, kuriam ar dėl kurio yra teikiamos gelbėjimo paslaugos, ir bet kuriam asmeniui, už kurio veiksmą, aplaidumą ar įsipareigojimų nevykdymą jis ar jie yra atsakingi.

2. Pagal 7 straipsnį nustatytos atsakomybės ribos yra taikomos bendrai visų jame numatytų reikalavimų, kurie kiekvienu atskiru atveju gali atsirasti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui ar asmenims dėl 7 straipsnyje nurodyto laivo arba bet kuriam asmeniui, už kurio veiksmą, aplaidumą ar įsipareigojimų nevykdymą jis ar jie yra atsakingi, sumai.

10 straipsnis

Atsakomybės ribojimas nesudarius ribojimo fondo

1. Atsakomybės ribojimu gali būti remiamasi nepaisant to, kad nebuvo sudarytas 11 straipsnyje nurodytas ribojimo fondas. Tačiau valstybė, šios Konvencijos Šalis, savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti, kad kai jos teismuose yra pareiškiamas ieškinys dėl reikalavimo, kuriam taikomas ribojimas, patenkinimo, atsakingas asmuo gali remtis teise į atsakomybės ribojimą tik tuo atveju, jei pagal šios Konvencijos nuostatas buvo sudarytas ribojimo fondas arba jei jis yra sudaromas tuo metu, kai remiamasi teise į atsakomybės ribojimą.

2. Jei remiamasi atsakomybės ribojimu nesudarius ribojimo fondo, atitinkamai taikomos 12 straipsnio nuostatos.

3. Procesiniai klausimai, kylantys pagal šio straipsnio taisykles, sprendžiami pagal valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje pareiškiamas ieškinys, nacionalinę teisę.

III SKYRIUS

RIBOJIMO FONDAS

11 straipsnis

Fondo sudarymas

1. Kiekvienas asmuo, kuriam gali kilti atsakomybė, gali sudaryti fondą bet kurios valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje iškelta byla dėl reikalavimų, kuriems taikomas ribojimas, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje. Šį fondą sudaro 6 ir 7 straipsniuose nustatytų sumų, taikytinų reikalavimams, už kuriuos tas asmuo gali būti atsakingas, bendra suma kartu su jos palūkanomis nuo įvykio, dėl kurio atsiranda ta atsakomybė, dienos iki fondo sudarymo dienos. Bet kuris taip sudarytas fondas yra naudojamas tik mokėjimui pagal reikalavimus, kuriems gali būti taikomas atsakomybės ribojimas.

2. Fondas gali būti sudarytas deponuojant reikiamą sumą arba pateikiant garantiją, kuri yra priimtina pagal valstybės, šios Konvencijos šalies, kurioje tas fondas sudaromas, teisės aktus ir kurią teismas ar kita kompetentinga institucija laiko pakankama.

3. Vieno iš 9 straipsnio 1 dalies a, b ar c punkte arba 2 dalyje nurodytų asmenų arba jo draudiko sudarytas fondas yra laikomas sudarytu atitinkamai visų 9 straipsnio 1 dalies a, b ar c punkte arba 2 dalyje nurodytų asmenų.

12 straipsnis

Fondo paskirstymas

1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių ir 7 straipsnio nuostatas, fondas yra paskirstomas ieškovams proporcingai jų įrodytų reikalavimų fondui sumoms.

2. Jei prieš fondo paskirstymą atsakingas asmuo ar jo draudikas patenkino kurį nors reikalavimą fondui, šis asmuo, neviršydamas sumokėtos sumos, subrogacijos būdu įgyja teises, kurias pagal šią Konvenciją turėtų asmuo, kuriam buvo sumokėta kompensacija.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teisių perėmimo teise taip pat gali pasinaudoti kiti, toje dalyje nenurodyti, asmenys dėl bet kurios kompensacijos, kurią jie gali būti sumokėję, bet tik tada, kai tokį teisių perėmimą leidžia taikytina nacionalinė teisė.

4. Kai atsakingas asmuo ar bet kuris kitas asmuo nustato, kad, jei kompensacija būtų sumokėta prieš fondo paskirstymą, jis vėliau gali būti priverstas sumokėti visą ar dalį kompensacijos, dėl kurios šis asmuo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis įgytų subrogacijos teisę, teismas ar kita kompetentinga valstybės, kurioje buvo sudarytas fondas, institucija gali nurodyti, kad laikinai būtų atidėta pakankama suma, kuri leistų šiam asmeniui vėliau įgyvendinti savo reikalavimą fondui.

13 straipsnis

Teisinė kliūtis kitiems ieškiniams

1. Jei pagal 11 straipsnį yra sudarytas ribojimo fondas, joks asmuo, pareiškęs reikalavimą fondui, nebegali pasinaudoti teise pateikti savo reikalavimą kuriam nors kitam fondą sudariusio asmens ar asmens, kurio vardu tas fondas sudarytas, turtui.

2. Sudarius ribojimo fondą pagal 11 straipsnį, bet kuris laivas ar kitas turtas, priklausantis asmeniui, kurio vardu buvo sudarytas fondas, kuris buvo areštuotas ar uždrausta juo naudotis valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcijoje dėl reikalavimo, kuris gali būti pareikštas fondui, arba sumokėtas užstatas tokios valstybės teismo ar kitos kompetentingos institucijos nutartimi gali būti grąžintas. Tačiau toks grąžinimas yra visada privalomas, jei ribojimo fondas buvo sudarytas:

a) uoste, kuriame įvyko įvykis, arba, jei įvykis įvyko ne uoste, po to pirmame atvykimo uoste, arba

b) išlaipinimo uoste reikalavimams dėl gyvybės atėmimo ar kūno sužalojimo, arba

c) iškrovimo uoste dėl žalos kroviniui, arba

d) valstybėje, kurioje atliktas areštas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklės taikomos tik tuo atveju, jei ieškovas turi galimybę pareikšti reikalavimą ribojimo fondui teisme, kuris valdo tą fondą, ir jei tas reikalavimas faktiškai gali būti fondo patenkintas.

14 straipsnis

Reglamentuojanti teisė

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, ribojimo fondo sudarymo ir paskirstymo taisykles ir visas su juo susijusias procesines taisykles reglamentuoja valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje fondas yra sudarytas, teisė.

IV SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

15 straipsnis

1. Ši Konvencija yra taikoma visais atvejais, kai bet kuris 1 straipsnyje nurodytas asmuo siekia riboti savo atsakomybę valstybės, šios Konvencijos Šalies, teisme ar siekia susigrąžinti laivą ar kitą turtą arba užstatą, duotą bet kurios tokios valstybės jurisdikcijoje. Nepaisant to, kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali visiškai ar iš dalies netaikyti šios Konvencijos bet kuriam 1 straipsnyje nurodytam asmeniui, kuris tuo metu, kai tos valstybės teisme remiamasi šios Konvencijos taisyklėmis, valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, neturi pagrindinės verslo vietos, arba bet kuriam laivui, dėl kurio remiamasi ribojimo teise ar kurio grąžinimo siekiama ir kuris pirmiau minėtu metu neplaukioja su valstybės, šios Konvencijos Šalies, vėliava.

2. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis gali reglamentuoti atsakomybės ribojimo sistemą, taikytiną laivams, kurie:

a) pagal tos valstybės teisę yra laivai, skirti laivybai vidaus vandenyse;

b) yra mažesnės kaip 300 tonų talpos.

Valstybė, šios Konvencijos Šalis, kuri naudojasi šio straipsnio šioje dalyje nustatytu pasirinkimu, praneša depozitarui apie jos teisės aktuose priimtas atsakomybės ribas arba apie tai, kad jos nenustatytos.

3. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis gali reglamentuoti atsakomybės ribojimo sistemą, taikytiną reikalavimams, kylantiems tais atvejais, kai jie jokiu būdu nėra susiję su asmenų, kurie yra kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, piliečiai, interesais.

4. Valstybės, šios Konvencijos Šalies, teismai šios Konvencijos netaiko laivams, sukonstruotiems ar pritaikytiems ir naudojamiems gręžimui:

a) kai ta valstybė pagal savo nacionalinius teisės aktus yra nustačiusi atsakomybės ribą, aukštesnę negu ta, kuri kitaip nustatyta 6 straipsnyje, arba

b) kai ta valstybė yra tapusi tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios atsakomybės sistemą tokiems laivams, šalimi.

Tuo atveju, kai taikomas a punktas, ta valstybė, šios Konvencijos Šalis, atitinkamai praneša depozitarui.

5. Ši Konvencija netaikoma:

a) laivams su oro pagalve;

b) plūduriuojančioms platformoms, sukonstruotoms jūrų dugno ar jo grunto gamtiniams ištekliams tirti ar eksploatuoti.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas ir prisijungimas

1. Ši Konvencija visoms valstybėms pateikiama pasirašyti nuo 1977 m. vasario 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d. Tarpvyriausybinės jūrų konsultacinės organizacijos (toliau – Organizacija) būstinėje, o vėliau prie jos galima prisijungti.

2. Visos valstybės gali tapti šios Konvencijos Šalimis:

a) pasirašydamos ją be išlygos, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, arba

b) pasirašydamos ją su išlyga, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, o vėliau ji ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, arba

c) prie jos prisijungdamos.

3. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas yra atliekami deponuojant Organizacijos Generaliniam Sekretoriui (toliau – Generalinis Sekretorius) dėl to oficialų dokumentą.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią dvylika valstybių bus ją pasirašiusios be išlygos, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama arba bus deponavusios reikiamus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus.

2. Valstybei, kuri dėl šios Konvencijos deponuoja ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą arba pasirašo ją be išlygos, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, po to, kai buvo įvykdyti įsigaliojimo reikalavimai, bet iki įsigaliojimo dienos, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas arba pasirašymas be išlygos, kad bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, įsigalioja nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos arba pirmą mėnesio dieną praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo pasirašymo arba dokumento deponavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dienų bus vėlesnė.

3. Valstybei, kuri vėliau tampa šios Konvencijos Šalimi, Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai tokia valstybė deponavo savo dokumentą.

4. Šią Konvenciją ratifikavusių, priėmusių ar patvirtinusių arba prie jos prisijungusių valstybių santykiams ši Konvencija pakeičia ir panaikina 1957 m. spalio 10 d. Briuselyje priimtą Tarptautinę konvenciją dėl jūrų laivų savininkų atsakomybės ribojimo ir 1924 m. rugpjūčio 25 d. Briuselyje pasirašytą Tarptautinę konvenciją dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su jūrų laivų savininkų atsakomybės ribojimu, suvienodinimo.

18 straipsnis

Išlygos

1. Kiekviena valstybė pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu gali pasilikti sau teisę netaikyti 2 straipsnio 1 dalies d ir e punktų. Jokios kitos išlygos dėl šios Konvencijos esminių nuostatų nėra priimtinos.

2. Pasirašymo metu padarytos išlygos turi būti patvirtintos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo metu.

3. Kiekviena valstybė, padariusi išlygą dėl šios Konvencijos, gali ją bet kuriuo metu Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu panaikinti. Toks panaikinimas įsigalioja nuo pranešimo gavimo dienos. Jei pranešime pažymima, kad išlygos panaikinimas įsigalioja nuo jame nurodytos dienos, ir ta diena yra vėlesnė negu diena, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą, panaikinimas įsigalioja nuo vėlesnės dienos.

19 straipsnis

Denonsavimas

1. Šią Konvenciją kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali denonsuoti bet kuriuo metu praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai ši Konvencija įsigaliojo tai valstybei.

2. Denonsuojama deponuojant denonsavimo dokumentą Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus vieneriems metams nuo denonsavimo dokumento deponavimo arba vėliau, jei šis laikas nurodytas denonsavimo dokumente.

20 straipsnis

Peržiūrėjimas ir keitimas

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti ar iš dalies pakeisti.

2. Jei paprašo ne mažiau kaip vienas trečdalis jos Šalių, Organizacija turi sušaukti valstybių, šios Konvencijos Šalių, konferenciją šiai Konvencijai peržiūrėti ar iš dalies pakeisti.

3. Įsigaliojus šios Konvencijos pakeitimui, kiekvienas deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas, jei tame dokumente nepareiškiama kitaip, yra laikomas taikomu Konvencijai su pakeitimu.

21 straipsnis

Ribojimo sumų ir apskaitos vieneto ar piniginio vieneto keitimas

1. Nepaisant 20 straipsnio nuostatų, konferenciją, skirtą tik 6 ir 7 straipsniuose ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sumoms keisti arba 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintam vienetui ar vienetams pakeisti kitais vienetais, Organizacija sušaukia pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Sumos keičiamos tik dėl didelio jų realios vertės pasikeitimo.

2. Organizacija tokią konferenciją sušaukia ne mažiau kaip vieno ketvirtadalio valstybių, šios Konvencijos Šalių, prašymu.

3. Sprendimas keisti sumas arba pakeisti vienetus kitais apskaitos vienetais priimamas dviejų trečdalių tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, šios Konvencijos Šalių, balsų dauguma.

4. Kiekviena valstybė, deponuodama Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentą įsigaliojus pakeitimui, šią Konvenciją taiko su pakeitimais.

22 straipsnis

Depozitaras

1. Ši Konvencija deponuojama Generaliniam Sekretoriui.

2. Generalinis Sekretorius:

a) perduoda oficialiai patvirtintas šios Konvencijos kopijas visoms valstybėms, kurios buvo pakviestos dalyvauti Konferencijoje dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo, ir visoms kitoms prie šios Konvencijos prisijungusioms valstybėms;

b) praneša visoms šią Konvenciją pasirašiusioms ar prie jos prisijungusioms valstybėms apie:

i) kiekvieną naują pasirašymą ir kiekvieną dokumento deponavimą bei kiekvieną su juo siejamą išlygą, nurodydamas kiekvieno datą;

ii) šios Konvencijos arba kiekvieno jos pakeitimo įsigaliojimo datą;

iii) kiekvieną šios Konvencijos denonsavimą ir jo įsigaliojimo datą;

iv) kiekvieną pakeitimą, priimtą pagal 20 ar 21 straipsnius;

v) kiekvieną pranešimą, kurio gali prireikti pagal bet kurį šios Konvencijos straipsnį.

3. Kai tik ši Konvencija įsigalioja, Generalinis Sekretorius jos patvirtintą kopiją perduoda Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kad ji būtų įregistruota ir paskelbta pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

23 straipsnis

Kalbos

Šios Konvencijos vienintelis originalas yra sudarytas anglų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

PRIIMTA LONDONE tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštų metų lapkričio devynioliktą dieną.

TAI PATVIRTINDAMI, savo Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

______________