LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO NR. 761/2001 „DĖL ORGANIZACIJŲ SAVANORIŠKO DALYVAVIMO BENDRIJOS APLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMOJE (EMAS)“ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS

 

2002 m. kovo 15 d. Nr. 113

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554) ir siekdamas užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo procesą:

1. Pritariu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 761/2001 „Dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)“ įgyvendinimo programai.

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „auditas“, „vadybos sistema“.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                                                     Arūnas Kundrotas

______________

 


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) Nr. 761/2001

„DĖL ORGANIZACIJŲ SAVANORIŠKO DALYVAVIMO BENDRIJOS APLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMOJE (EMAS)“ ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

 

1. ĮVADAS

 

Vykdydama nacionalinę integracijos į Europos Sąjungą programą, Lietuva privalo pasirengti taikyti Europos Bendrijos reglamentą Nr. 761/2001, apibrėžiantį savanorišką organizacijų dalyvavimą Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje.

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) – tai savanoriška sistema, skirta organizacijoms, norinčioms įsipareigoti vertinti ir gerinti savo aplinkosaugos veiksmingumą. Ši sistema pristatyta 1995-ųjų metų balandžio mėnesį (EMAS I), o 2001-aisiais ji buvo peržiūrėta ir papildyta (EMAS II). EMAS reglamentas yra teisiškai privalomas visoms valstybėms narėms, o šalys kandidatės turi suformuoti reikiamas institucines struktūras ir parengti įgyvendinimo mechanizmus bei vertinimo procedūras. Nepaisant to, organizacijų dalyvavimas EMAS yra savanoriškas. EMAS tikslas – skatinti nuolatinį veiklos tobulinimą, įpareigojant organizacijas vertinti ir gerinti savo aplinkosauginę veiklą.

Pagrindinis EMAS tikslas – didinti aplinkos apsaugai naudojamų priemonių įvairovę ir panaudoti rinkos mechanizmus, siekiant įpareigoti visas įmones ir valdžios institucijas aktyviai dalyvauti aplinkosaugos veikloje. Norėdamos sėkmingai įgyvendinti šį siekį, organizacijos turėtų susipažinti su aplinkosaugos aspektais bei poveikiu aplinkai ir neapsiriboti vien norminių reikalavimų vykdymu. Taikant šiuos principus, didėja ekonominis veiksmingumas, sudaromos aplinkai palankios sąlygos ir atsiranda naujo pobūdžio konkurencinis pranašumas tarptautinėse rinkose. Organizacijos savanoriškai ir savo lėšomis nusprendžia diegti šią šiuolaikinę vadybos sistemą, kadangi jos dėka sustiprėja organizacijų eksporto pozicijos konkurencinėje tarptautinėje rinkoje.

Aplinkosaugos vadybos sistema yra vienas iš elementų, sudarančių bendrą organizacijos vadybos sistemą, kuri taip pat apima organizacijos struktūrą, atsakomybės nustatymo būdą, aplinkosaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo tvarką, eigą bei išteklius.

Aplinkosaugos vadybos sistemos, atitinkančios LST EN ISO 14001:1999, padeda įgyvendinti EMAS tikslus. Be LST EN ISO 14001:1999, EMAS reikalauja, kad organizacijos atliktų pradinę aplinkosaugos analizę ir kad aplinkosaugos veiksmingumo politika, programa, vadybos sistema ir informacija apie aplinkosaugos veiksmingumą būtų pateikta visuomenei.

 

1.1. EMAS privalumai:

aukštos kokybės aplinkos apsaugos vadyba;

didesnis patikimumas;

geresnis darbuotojų nusiteikimas ir komandinis darbas;

aukštesnis darbuotojų sąmoningumas;

geresnis organizacijos įvaizdis visuomenėje;

naujos verslo galimybės;

didesnis klientų pasitikėjimas;

geresni santykiai su klientais, vietos bendruomene ir kontrolės institucijomis.

Be to, išnaudodamos EMAS teikiamas galimybes, pavyzdžiui, teikdamos paraiškas dėl leidimų, organizacijos ateityje galėtų tikėtis mažiau sąnaudų ir kontrolės.

 

1.2. EMAS emblema

EMAS veikloje dalyvaujančios organizacijos gali naudoti EMAS emblemą, remdamosi EMAS reglamento 8 straipsnio nuostatomis. Nustatyti du emblemos variantai. Pirmasis variantas – „Įvertinta aplinkosaugos vadyba“ – naudojamas tuo atveju, kai norima informuoti, jog organizacija yra įdiegusi įvertintą aplinkosaugos vadybos sistemą. Naudojant antrąjį variantą – „Patvirtinta informacija“ – skelbiama, kad pateikiama patvirtinta informacija.

 

2. PROGRAMOS TIKSLAS

 

Šios Nacionalinės programos tikslas yra aptarti EMAS teisinę institucinę struktūrą ir nurodyti gaires EMAS diegimui ir plėtrai Lietuvoje.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 761/2001 „Dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)“ (toliau – reglamentas) tiesiogiai taikomas nuo narystės pradžios, todėl svarbu iki narystės pradžios pasirengti taikyti šį reglamentą, t. y. 2002- 2003 m. imtis veiksmų, užtikrinančių, kad nuo narystės pradžios galėtų kaip reikiant funkcionuoti:

Kompetentinga įstaiga, kuri vykdys sistemoje dalyvaujančių organizacijų registravimą, Europos Komisijos ir kitų šalių narių informavimą;

Aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemų vertintojų akreditavimo ir jų veiklos priežiūros sistema;

Organizacijų informavimo ir dalyvavimo skatinimo būdai.

Be to, 2002-2003 m. didelis dėmesys turi būti skirtas suinteresuotų organizacijų informavimui apie dalyvavimo sistemoje galimybes ir sąlygas.

 

3. INSTITUCINĖ ANALIZĖ

 

EMAS reglamentui įgyvendinti reikalinga tam tikra institucinė sąranga. Reglamente apibrėžtas kompetentingų ir akreditacijos įstaigų, aplinkosaugos vertintojų, auditorių bei EMAS dalyvaujančių organizacijų vaidmuo. Tam tikros prievolės numatytos ir valstybėms narėms.

 

3.1. Kompetentinga įstaiga

Visose valstybėse – narėse kompetentingos įstaigos atsako už organizacijų registravimą ir EMAS organizacijų sąrašo, nacionalinio EMAS registro, atnaujinimą. Be to, kompetentingos įstaigos turi pateikti EMAS registracijos sąrašą Komisijai.

Remiantis daugelio ES valstybių narių patirtimi, valstybė turėtų užtikrinti tam tikrą finansavimą, siekiant tinkamo kompetentingos įstaigos funkcionavimo. Atitinkamais teisės aktais kompetentingos įstaigos funkcijos turėtų būti pavestos paskirtai institucijai.

 

3.2. Akreditacijos įstaiga

Akreditavimo sistemą turi įgyvendinti nešališka valstybės narės paskirta arba įsteigta akreditacijos įstaiga. Akreditacijos įstaiga atsako už aplinkosaugos vertintojų akreditavimą ir jų veiklos priežiūrą. Ši įstaiga taip pat atnaujina aplinkosaugos vertintojų sąrašą ir pateikia jį Komisijai. Be to, akreditacijos įstaiga yra atsakinga už vizituojančių vertintojų priežiūrą. Vizituojantys vertintojai – tai vertintojai, atliekantys vertinimą kitoje, ne juos akreditavusioje, šalyje.

 

3.3. EMAS Taryba

Savanorišku pagrindu suformuotą Tarybą turėtų sudaryti EMAS įstaigų ir pagrindinių interesų grupių atstovai. Taryba būtų nuolatos veikiantis konsultacinis ir kontrolės organas EMAS įgyvendinimo reikmėms. EMAS Taryba teiktų konsultacijas, kaip įgyvendinti EMAS principus ir skatinti jos plėtrą. Be to, Taryba gali vykdyti kompetentingos institucijos priežiūrą.

 

3.4. Organizacijos, siekiančios EMAS registracijos

EMAS yra atvira visoms organizacijoms, pasirengusioms pagerinti savo bendrą aplinkosaugos veiksmingumą.

EMAS registracijos siekiančios organizacijos privalo:

- atlikti savo veiklos aplinkosaugos analizę;

- sukurti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemą;

- pateikti ataskaitą apie savo aplinkosaugos veiksmingumą;

- turėti akredituoto vertintojo įvertinimą (pirmaisiais metais), vadybos sistemą, audito procedūrą ir aplinkosaugos ataskaitą – pateikti patvirtintą ataskaitą Lietuvos kompetentingai įstaigai ir pasirūpinti, kad ji būtų prieinama visuomenei.

 

Siūloma EMAS įgyvendinimo institucinė sąranga

 

forma4

 


4. TEISINĖ BAZĖ

 

LR Vyriausybės nutarimas Nr. 28, priimtas 2002 m. sausio 10 d., „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo“ įgalioja Aplinkos ministeriją koordinuoti pasirengimo taikyti šį reglamentą procesą, o Ūkio ministeriją teikti ūkio subjektams informaciją apie savanoriško dalyvavimo EMAS sąlygas ir koordinuoti skatinimo būdų sukūrimą.

Aplinkos ministro įsakymu Nr. 609, priimtu 2001m. gruodžio 19 d., nustatyta, kad aplinkosaugos vadybos sistemų sertifikavimo tvarką nustato, rengia ir tvirtina pačios sertifikacijos įstaigos, o jos atitikimą reglamentuojančius dokumentus prižiūri akreditacijos įstaiga – Nacionalinis akreditacijos biuras.

Kadangi Vyriausybės nutarimu Aplinkos ministerijai paskirtas koordinuojančios pasirengimo procesą institucijos vaidmuo, pagrindiniai institucinės sąrangos elementai turi būti nustatomi aplinkos ministro įsakymais.

Siūloma akreditacijos, vertinimo ir audito procedūrų nereglamentuoti teisiniais dokumentais, kadangi jos yra apibrėžtos EMAS reglamente. Europos Komisija ir Akreditacijos įstaigų forumas pateikia šių procedūrų taikymo taisykles. Lyginamosios peržiūros būdu šios procedūros bus tobulinamos, o kompetentinga ir akreditacijos įstaigos šių procedūrų statusą turėtų nusistatyti pačios.

Nurodymus akreditavimo procedūrų klausimais teikia tarptautinės organizacijos, tokios kaip Akreditacijos įstaigų forumas (FAB), atitinkamas nuostatas apibrėžia EMAS reglamentas, Europos akreditacijos organizacija (EA) ir Tarptautinis akreditavimo forumas (IAF).

 

5. EMAS ĮGYVENDINIMO SKATINIMAS

 

Pagal EMAS reglamentą šalys narės turėtų skatinti organizacijų, ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių, dalyvavimą šios sistemos veikloje. Tikslinga parengti Lietuvos EMAS įgyvendinimo skatinimo strategiją. Pirmiausia reikėtų surengti seminarą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos organizacijos, kuriančios skatinimo strategiją. Vėliau reikėtų parengti detalų veiksmų planą. EMAS diegimo skatinimą galėtų finansuoti įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, valstybiniai fondai, EMAS diegime dalyvaujančios organizacijos, pramonės įmonių asociacijos, tarptautiniai ir dvišaliai donorai.

 

5.1. Organizacijų skatinimas

Skatinant organizacijas diegti EMAS, joms būtų galima teikti tokią paramą:

- valstybinių organizacijų iniciatyva sudaryti ir skelbti EMAS organizacijų sąrašą internete;

- įkurti valstybinį fondą, kuris galėtų padengti dalį diegimo sąnaudų; galima būtų taikyti „žingsnis po žingsnio“ principą (o ne „viskas arba nieko“), kuris reiškia, kad organizacijos gauna finansinę paramą po kiekvieno įgyvendinto EMAS etapo (pradinės aplinkos apsaugos apžvalgos, valdymo struktūros sukūrimo, vidinio audito ir panašiai);

- reikalauti, kad didelių organizacijų tiekėjai taip pat turėtų EMAS; pavyzdžiui, didelės organizacijos, jau turinčios EMAS, galėtų padengti dalį sistemos diegimo sąnaudų savo tiekėjams, o vėliau pati organizacija gautų paramą;

- valstybinės institucijos susitartų su finansinėmis institucijomis (bankais, draudimo kompanijomis) dėl geresnių sąlygų suteikimo toms organizacijoms, kuriose yra registruotos EMAS.

Organizacijas galima būtų skatinti tokiais būdais:

- padėti gauti informaciją apie esamus pagalbos fondus ir viešąsias įstaigas;

- kurti arba skatinti techninės pagalbos priemones, ypatingą dėmesį kreipiant į profesinių ir vietos organizacijų (savivaldybių, pramonininkų bei profesinių asociacijų, Prekybos rūmų ir pan.) iniciatyvas;

- skleisti informaciją profesiniuose leidiniuose, vietos žurnaluose, reklaminėse kampanijose ir panašiai;

- atsižvelgti į EMAS, nustatant tiekimo sąlygas;

- atsižvelgti į EMAS, įgyvendinant ir vykdant aplinkosaugos teisės aktus.

 

5.2. Institucijos ir organizacijos, galinčios skatinti EMAS diegimą Lietuvoje:

- savivaldybės, siekdamos skatinti „žaliuosius pirkimus“ ir atsižvelgdamos į Konkurencijos įstatymo nuostatas, galėtų paisyti EMAS, teikdamos viešųjų pirkimų sąlygas. Be to, savivaldybės EMAS skatinimo priemonėms galėtų paskirti dalį Savivaldybių gamtos fondo lėšų.

- draudimo, kreditavimo kompanijos ir kitos finansinės institucijos galėtų skatinti aplinkos vadybos sistemų diegimą, EMAS turinčioms organizacijoms siūlydamos geresnes savo paslaugų sąlygas.

- aukštesniosios mokyklos ir universitetai EMAS galėtų įtraukti į dėstomų dalykų sąrašą.

EMAS taryba, vykdydama EMAS įgyvendinimo priežiūros funkciją, galėtų įsteigti „EMAS prizą“, skiriamą organizacijoms, kurios efektyviausiai diegia šią sistemą.

 

5.3. Visuomenės informavimas

Pirmiausia apie EMAS tikslus ir principus reikėtų informuoti visuomenę. Be to, derėtų kuo daugiau viešai kalbėti apie aplinkos apsaugos problemas, kadangi kaip tik visuomenė yra pajėgi netiesiogiai paskatinti organizacijas diegti EMAS. Informuojant visuomenę apie EMAS bei aplinkos apsaugos aspektus (EMAS ir ekonominių, socialinių, sveikatos apsaugos aspektų integravimas) galima būtų panaudoti:

- leidinius (bukletus, brošiūras),

- informaciją internete (Aplinkos ministerijos tinklapyje pateikti EMAS reglamento vertimą, projekto rezultatus),

- masines informacijos priemones (specialias diskusijų laidas televizijoje, straipsnius laikraščiuose apie sėkmingą EMAS įgyvendinimą ir pan.).

 

6. MOKYMAI

 

Lietuvoje institucijos, įgyvendinančios EMAS, turėtų būti mokomos dviem etapais.

Per pirmąjį mokymo etapą savo gebėjimus turėtų stiprinti tos institucijos, kurios dalyvauja EMAS procese: vertintojų įstaigos, akreditacijos įstaiga ir kitos suinteresuotos šalys. Jų ugdyme reikėtų panaudoti šalių narių patirtį. Šio etapo mokymo tikslas – tai „mokytojų mokymas“ ir mokymo poreikio institucijose patenkinimas.

Per antrąjį etapą reikėtų detaliau išnagrinėti mokymo poreikius, organizacijose suburti grupes tam tikriems tikslams siekti ir apibrėžti kursų temas. Šiame etape taip pat reikėtų užsienio šalių techninės pagalbos, tačiau didelę kursų dalį galėtų pravesti ir dėstytojai iš Lietuvos.

 

6.1. Kompetentinga įstaiga

Paskirtos kompetentingos įstaigos veikla turėtų apimti EMAS registravimą. Labai svarbu mokytis iš žmonių, turinčių praktinį EMAS įgyvendinimo patyrimą, todėl rekomenduojama pakviesti į Lietuvą užsienio ekspertų. Kitas būdas perimti patirtį – tai vizitai į ES šalių narių atitinkamas institucijas. Kompetentingos įstaigos atstovai turėtų ruoštis EMAS įgyvendinimui, dalyvaudami kaip stebėtojai ES kompetentingų įstaigų susitikimuose ir tarptautinėse konferencijose.

 

6.2. Akreditacijos įstaiga

Mokymai galėtų būti organizuoti bendradarbiaujant su užsienio EMAS vertintojų akreditacijos įstaiga, o juos finansuoti galėtų dvišaliai šaltiniai. Be to, akreditacijos įstaiga galėtų semtis patirties, dalyvaudama tarptautiniuose renginiuose. Nacionalinis akreditacijos biuras yra Europos akreditacijos organizacijos tikrasis narys. Be to, Nacionalinis akreditacijos biuras bendradarbiauja su šiomis tarptautinėmis organizacijomis:

- Tarptautiniu akreditacijos biuru, kuris koordinuoja akreditacijos įstaigų bendradarbiavimą tarptautiniu mastu;

- Tarptautine akreditacijos laboratorijų asociacija, kuri koordinuoja akreditacijos įstaigų bendradarbiavimą tarptautiniu mastu;

- Akreditacijos įstaigų forumas, kuris yra įsteigtas pagal EMAS reglamento reikalavimus.

 

6.3. Sertifikacijos ir vertinimo įstaigos

Esamų sertifikacijos (LST EN ISO 14001:1999) įstaigų auditoriai turėtų būti supažindinami su EMAS. Nacionalinis akreditacijos biuras galėtų pateikti informaciją apie sertifikavimo ir vertinimo įstaigas. Dalyvaudami mokymuose, kuriuos organizuotų verslo mokymo organizacijos, konsultacinės kompanijos, kitos sertifikavimo ir vertinimo įstaigos bei kitos organizacijos, įstaigų darbuotojai galėtų įgyti konkretesnių įgūdžių. Siekiant objektyvumo ir nešališkumo, akreditacijos įstaigos turėtų organizuoti tik tokius mokymus, kuriuose būtų pristatomi bendrieji akreditacijos kriterijai. Užsienio akreditacijos įstaigos galėtų organizuoti seminarus ir paskaitas specialiomis temomis, pavyzdžiui, apie akreditavimo tvarką. Siekiant spartinti EMAS įgyvendinimą, reikėtų skatinti universitetus ir kitas mokymo įstaigas organizuoti kursus sertifikavimo, vertinimo ir audito temomis.

 

6.4. Organizacijos ir konsultantai

Organizacijų, diegiančių EMAS, darbuotojai patys turėtų tapti šios sistemos ekspertais. Tačiau šiam darbui reikėtų ir konsultantų pagalbos. Organizacijų, norinčių įsidiegti EMAS, darbuotojams ir konsultantams reikėtų mokytis:

EMAS pagrindų – organizacijų vadovams;

teorinių ir praktinių dalykų – organizacijų aplinkos apsaugos specialistams (iš jų ir vidaus auditoriams) bei konsultantams.

Be to, reikėtų skatinti Lietuvos universitetus ir kitas mokymo institucijas rengti kursus organizacijoms ir konsultantams.

 

6.5. Kitos suinteresuotos organizacijos

Pramonės įmonių asociacijai, leidimų išdavimo institucijoms (Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams) ir inspekcijoms, ministerijų atstovams ir kitiems suinteresuotiems asmenims reikėtų teikti informaciją apie aplinkosaugos politikos ir vadybos priemones, taip pat ir EMAS. Todėl kasmet reikėtų organizuoti seminarus apie EMAS Lietuvoje. Be to, įmonėms ir organizacijoms turėtų būti rengiami kursai apie švaresnę gamybą ir taršos prevenciją.

EMAS mokslinius tyrimus būtų tikslinga pradėti tuomet, kai atsiras patirties diegiant šią sistemą Lietuvoje. Reikėtų tirti, kiek EMAS yra veiksminga, ir ruošti rekomendacijas tolesnei plėtrai bei mokymams. Artimiausiu metu derėtų nustatyti, ar organizacijos yra tinkamai pasiruošę dalyvauti sistemoje ir kokius jų įgūdžius dar reikėtų ugdyti.

EMAS taryba galėtų pateikti idėjas tokioms studijoms ir taip paskatinti mokslinius tyrimus. Taryba galėtų numatyti galimus šių studijų finansavimo šaltinius.

Visas suinteresuotas Lietuvos organizacijas, ypač mokslinius institutus, reikėtų skatinti tirti EMAS sritį ir bendradarbiauti su panašiomis organizacijomis užsienyje.

Galimos tokios EMAS studijų temos:

- LST EN ISO 14001:1999 privalumai Lietuvos įmonėms;

- Lietuvos įmonių gebėjimai diegti aplinkos vadybos sistemas;

- Skatinimo priemonių ir jų efektyvumo analizė;

- EMAS, kaip aplinkosaugos politikos institucijos, įvertinimas, EMAS ir reguliuojančių sistemų lyginamoji analizė;

EMAS emblemos naudojimo privalumų apžvalga.

 

7. VEIKSMŲ PLANAS

 

EMAS įdiegimo Lietuvoje siūlomas veiksmų planas

 

Veikos objektas

Atsakinga institucija

Terminas

Reikalingi veiksmai

 

 

 

 

1. Kompetentingos institucijos paskyrimas

AM

2003

Aplinkos ministro įsakymu turi būti paskirta kompetentinga institucija, kuri atsako už organizacijų registravimą EMAS. Turi būti užtikrintas institucijos savarankiškumas ir nešališkumas.

 

 

 

 

2. Akreditacijos įstaigos paskyrimas

AM

2002

Aplinkos ministro įsakymu turi būti paskirta akreditacijos įstaiga, kuri vykdo aplinkos apsaugos vertintojų akreditavimą ir priežiūrą. Turi būti užtikrintas institucijos savarankiškumas ir nešališkumas

 

 

 

 

3. Mokesčių sistemos tvarkos nustatymas

AM, ŪM

2003

Aplinkos ir ūkio ministrų įsakymu turi būti nustatyta mokesčių sistemos tvarka, kuria būtų padengtos administravimo išlaidos.

 

 

 

 

4. EMAS Tarybos įsteigimas

AM, ŪM

2002

Aplinkos ir ūkio ministrų įsakymu turi būti įsteigta EMAS Taryba, kurią sudarytų pagrindinių suinteresuotų grupių atstovai. Tarybos nuostatuose turėtų būti išdėstyta kompetencija, principai, struktūra, narių teisės ir pareigos.

 

 

 

 

5. Taisyklių dėl išbraukimo iš EMAS organizacijų registro arba EMAS registracijos sustabdymo parengimas

AM

2003

Aplinkos ministro įsakymu turi būti patvirtintos taisyklės, apibrėžiančios nurodymus dėl organizacijų išbraukimo iš EMAS organizacijų registro arba EMAS registracijos sustabdymo.

 

 

 

 

6. EMAS įgyvendinimo Lietuvoje skatinimo strategijos parengimas

AM, ŪM

2003

Rengiant EMAS skatinimo strategiją turėtų dalyvauti valstybinės institucijos, pramonės įmonių asociacijos, vietos valdžios institucijos. Ypatingai didelis dėmesys turi būti skirtas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo sistemoje skatinimui. Strategijoje turi būti numatyti informacijos apie EMAS pateikimo būdai, ekonominio skatinimo priemonės, techninės pagalbos būdai, funkcinės priemonės ir pan.

Rekomenduojama pasinaudoti Europos Komisijos technine pagalba, kuriant EMAS taikymui reikalingas struktūras. Siūloma numatyti paramą sertifikacijos įstaigų kūrimui.

 

 

 

 

7. Visuomenės informavimas

AM, ŪM

2002–2003

Priemonių, kurių pagalba visuomenė yra informuojama apie EMAS tikslus ir principus, numatymas. Rekomenduojama pasinaudoti profesiniais leidiniais, aplinkos apsaugos organizacijomis, masinės informacijos priemonėmis, reklaminėmis kampanijomis, internetu.

 

 

 

 

8. Lietuvos institucijų, įgyvendinančių EMAS, mokymas

AM, ŪM

2002–2003

Įgyvendinti specialią mokymo programą, parengtą Suomijos aplinkos ministerijos lėšomis.

 

 

 

 

______________