VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GRYNAVEISLIŲ IR HIBRIDINIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS BEI JŲ GENETINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1A-42

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023; 2000, Nr. 61-1806):

1. Tvirtinu Grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodus (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyti metodai įsigalioja nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriui.

 

 

VIRŠININKAS KĘSTUTIS                                                                        JUOZAS SAIKEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininko 2003 m. rugpjūčio 21 d.

įsakymu Nr. 1A-42

 

grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodai

 

1. Šie grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodai taikomi kontroliuojant veislinių kiaulių produktyvumą bei nustatant jų genetinę vertę ir yra parengti vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) 1989 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimu 89/507/EEB, nustatančiu grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodus.

2. Kiaulių genetinę vertę galima apskaičiuoti taikant vieną arba kelis iš toliau nurodytų metodų. Visi duomenys, sukaupti iš pirminių tyrimų rezultatų, taip pat ir galutiniai rezultatai turi būti prieinami kompetentingoms institucijoms.

3. Produktyvumo kontrolė kontrolinio auginimo stotyje (toliau – Stotis):

3.1. turi būti nurodytas už Stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas bei kompetentingos institucijos, atsakingos už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą, pavadinimas;

3.2. turi būti nustatytas kontrolės metodas;

3.3. turi būti aiškiai apibrėžiama:

3.3.1. priėmimo į Stotį sąlygos ir ypač maksimalus jaunų veislinių gyvulių amžius kontrolės pradžioje;

3.3.2. kontrolės laikotarpio trukmė;

3.3.3. raciono tipas ir šėrimo sistema;

3.4. nurodomos kontroliuojamos savybės (pvz., gyvo gyvulio masė, pašarų sąnaudos, kūno sudėjimas arba bet kurie kiti svarbūs duomenys);

3.5. genetinės vertės nustatymo metodas turi būti moksliškai priimtinas pagal zootechnikos principus. Genetinis gyvulio vertinimas išreiškiamas veisline verte arba vienalaikis atskirų požymių veislinės vertės įvertinimas.

4. Produktyvumo kontrolė ūkyje gali būti atliekama su sąlyga, kad tyrimo pabaigoje pagal zootechnikos principus bus galima apskaičiuoti veislinę vertę.

5. Palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių kontroliavimas:

5.1. turi būti nurodytas už Stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas bei kompetentingos institucijos, atsakingos už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą, pavadinimas;

5.2. veislinio gyvulio genetinė vertė turi būti apskaičiuota įvertinus reikiamo skaičiaus palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių savybes, susijusias su jų produktyvumu:

5.2.1. turi būti pateiktas arba nurodytas išsamus kontrolės metodo aprašas;

5.2.2. palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai negali būti kontroliuojami atrankiniu būdu;

5.2.3. turi būti pripažinti trys palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių kontrolės tipai:

5.2.3.1. centralizuotas palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių kontroliavimas Stotyje;

5.2.3.2. planinis palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių kontroliavimas ūkyje. Palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai turi būti paskirstyti po bandas taip, kad būtų galima veiksmingai palyginti veislinius gyvulius;

5.2.3.3. apie identifikuotas palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių skerdenas surinkti duomenys;

5.3. palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai turi būti pasirenkami objektyviai. Nustatant veislinių gyvulių veislinę vertę, turi būti naudojami visi reikalingi duomenys. Nustatant veislinę vertę, atitinkamomis procedūromis turi būti atmesti visi kiti veiksniai, išskyrus genetinę vertę;

5.4. turi būti nurodytos kontroliuojamos savybės (pvz., palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių priesvoris, pašarų įsisavinimas, skerdenų kokybė, reprodukcinės savybės, vaisingumas, vislumas, palikuonių gyvybingumas arba bet kurie kiti susiję duomenys);

5.5. genetinės vertės apskaičiavimo metodas turi būti moksliškai priimtinas pagal zootechninius principus.

6. Reikalavimai, skirti 5 punkte nurodytiems palikuonims ir (arba) tolesnių kartų gyvuliams, su atitinkamais pakeitimais yra taikytini kitų hibridinių linijų veislinių gyvulių bendraamžiams.

______________