LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMO NR. 587 „DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE, DARBŲ, SĄLYGŲ, KURIOMS ESANT GALI BŪTI ĮVEDAMA SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE, ORGANIZACIJOSE TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 916
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2120):
3. Išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 81 punktą taip:
„81. Visų ekonominės veiklos sričių nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar nepertraukiamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose, kur keičiantis pamainoms nuo vienos pamainos pabaigos iki kitos pamainos pradžios darbuotojams negali būti suteiktas 35 valandų trukmės savaitės nepertraukiamasis poilsis ir/ar kasdieninis 11 valandų nepertraukiamasis poilsis, kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyta, kad darbuotojų, išskyrus asmenis iki 18 metų, savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė gali būti ne trumpesnė kaip 24 valandos, o kasdieninio nepertraukiamojo poilsio trukmė – tokia, kad darbuotojas galėtų ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 8 valandas. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, ir darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, savaitės nepertraukiamasis poilsis ir/ar kasdieninis 11 valandų nepertraukiamasis poilsis gali būti trumpinamas tik jų sutikimu. Darbuotojams, dirbantiems darbus, numatytus darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalis), kasdieninio nepertraukiamojo poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų, jeigu jų darbo (pamainos) trukmė neviršija 12 valandų.“.
4. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Darbuose, sąlygose, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkoje:
4.2. Išdėstyti 1 punkto pirmąją pastraipą taip:
4.3. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Suminė darbo laiko apskaita, atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę, ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais gali būti įvedama įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama – įmonė), kai dėl darbo pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų negalima iš anksto nustatyti ir/ar laikytis kasdieninės ar savaitės darbo laiko trukmės.“.
4.4. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliesiems suminės darbo laiko apskaitos darbo režimas gali būti taikomas jų sutikimu.“.
4.5. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Įmonėse ir darbuose, nurodytuose šio Aprašo 3.2, 3.3, 3.5 punktuose, darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo įveda suminę darbo laiko apskaitą, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtindamas cechų, barų ar kitų įmonės padalinių ir darbų, kur įvedama suminė darbo laiko apskaita, sąrašą (toliau vadinama – padalinių, darbų sąrašas) ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo įmonėje, įmonės cechuose, baruose ir/ar darbuose tvarką, kurioje numatoma kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, kasdieninė darbo ir poilsio laiko trukmė, savaitės darbo ir poilsio laiko trukmė, suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis, darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršyto darbo laiko kompensavimas (toliau vadinama – suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka). Pagal patvirtintus padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką padalinių vadovai tvirtina suderintus su darbuotojų atstovais darbuotojų darbo (pamainų) grafikus. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“.
4.6. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma, jeigu atsižvelgiant į darbo aplinką yra nustatytas sutrumpintas darbo laikas.“.
4.7. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Esant suminei darbo laiko apskaitai, per apskaitinį laikotarpį negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą), apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai (išskyrus sezoninius darbus, kuriuos dirbant apskaitinio laikotarpio trukmė neturi viršyti vienerių metų, ir ekonominės veiklos sričių įmones, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė).“.