LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NEDŽIOVINTŲ KEPIMO MIELIŲ IMPORTO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ TYRIMO BAIGIMO
2002 m. sausio 11 d. Nr. 14
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymu (Žin., 2000, Nr. 44-1249; 2001, Nr. 106-3793) ir įgyvendindama ūkio ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 2 „Dėl presuotų kepimo mielių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tyrimo“ (Žin., 2001, Nr. 4-114), Ūkio ministerija vietinio gamintojo – AB „Sema“ prašymu atliko tyrimą dėl nedžiovintų kepimo mielių (kodas pagal 2002 metų Kombinuotosios prekių nomenklatūros versiją – 2102.10.39.0) importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
Išanalizavus Statistikos departamento, eksportuotojų bei importuotojų duomenis apie minėtos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei AB „Sema“ pateiktą informaciją ir žalos įrodymus, nustatyta, kad nedžiovintų kepimo mielių importas yra žlugdantis.
Atsižvelgdamas į tyrimo išvadas, kuriomis remiantis Ūkio ministerija Vyriausybei siūlo taikyti protekcines (apsaugos) priemones į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms nedžiovintoms kepimo mielėms (nekonfidenciali informacija apie faktus ir motyvus, kurių pagrindu teikiamas šis siūlymas, pridedama) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 44-1249; 2001, Nr. 106-3793) 3 straipsnio 2 dalimi:
2. Įpareigoju Bendrosios rinkos departamento Netarifinio reguliavimo skyrių šį įsakymą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2002 m. sausio 11 d.
įsakymo Nr. 14
priedas
NEKONFIDENCIALI INFORMACIJA APIE FAKTUS IR MOTYVUS, KURIŲ
PAGRINDU VYRIAUSYBEI TEIKIAMAS SIŪLYMAS TAIKYTI PROTEKCINES
(APSAUGOS) PRIEMONES Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ
IMPORTUOJAMOMS NEDŽIOVINTOMS KEPIMO MIELĖMS
Tyrimo inicijavimas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija gavo vietinio gamintojo – AB „Sema“ prašymą (2000 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 17043) vadovaujantis Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymu atlikti tyrimą dėl nedžiovintų kepimo mielių (kodas pagal 2002 metų Kombinuotosios prekių nomenklatūros versiją – 2102.10.39.0) importo bei daromos didelės žalos.
AB „Sema“ – vienintelė likusi nedžiovintų kepimo mielių gamintoja Lietuvoje. Be mielių gamybos, AB „Sema“ gamina ir kitus produktus (spiritą, jo techninius produktus bei alkoholinius gėrimus), šiuo metu bendrovėje iš viso dirba 140 žmonių, iš jų – 21 tiesiogiai mielių gamyboje.
Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedra atliko AB „Sema“ gaminamų ir importuojamų mielių technologinių savybių mokslinį tyrimą (vadovė prof. habil. dr. G. Juodeikienė). Tyrimo išvadose konstatuojama, kad AB „Sema“ gaminamos mielės, palyginti su importuojamomis, yra konkurencingos.
AB „Sema“ savo prašyme atlikti tyrimą įvardija šiuos nedžiovintų kepimo mielių eksportuotojus ir importuotojus:
1. Eksportuotojai: „AS Rigas raugs“ (Latvija), „Salutaguse Parmitechas“ (Estija), „Kaszubska Wytwornia Drozdzy Sp. z. o. o.“ (Lenkija), „Gebr. Asmussen GmbH&Co. KG“ (Vokietija), „Societe Industrielle LESAFFRE“ (Prancūzija).
2. Importuotojai: UAB „Kepėjėlė“, UAB „Jominga“, UAB „Kartagena“.
Ūkio ministerijos prašymu 2000 m. gruodžio 27 d. Užsienio reikalų ministerija informavo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1997 m. iki 2000 m. I-III ketv. (įskaitytinai), į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją nedžiovintas kepimo mieles eksportavusių šalių (Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Turkijos, Italijos bei Čekijos) vyriausybes apie AB „Sema“ pateiktą prašymą ir numatomą atlikti tyrimą dėl nedžiovintų kepimo mielių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
Vykdydama 2001 m. sausio 5 d. ūkio ministro įsakymą Nr. 2 (Žin., 2001, Nr. 4-114), Ūkio ministerija 2001 m. sausio 13 d. pradėjo tyrimą pagal pateiktą prašymą.
Siekdama surinkti objektyviam tyrimui atlikti būtinus faktus ir įrodymus, Ūkio ministerija išsiuntė atitinkamus užklausimus visiems žinomiems mielių eksportuotojams bei importuotojams. Atsakymai į užklausimus nebuvo gauti iš „Gebr. Asmussen GmbH&Co. KG“ (Vokietija) ir UAB „Kepėjėlė“.
Taip pat per ūkio ministro įsakyme (Žin., 2001, Nr. 4-114) nustatytą laikotarpį, per kurį atliekamu tyrimu suinteresuotos šalys galėjo raštu pateikti prašymus dėl galimybės išdėstyti savo pozicijas žodžiu ir pateikti su tyrimu susijusią informaciją bei raštu pateikti įrodymus ir išdėstyti savo argumentus, susijusius su šiuo tyrimu, nė viena įmonė, naudojanti mieles savo produkcijos gamyboje, arba tokių įmonių asociacija ar viešoji įstaiga, taip pat vartotojų teisių gynimo organizacija nepareiškė savo suinteresuotumo atliekamu tyrimu.
Importas
Išanalizavus Statistikos departamento, eksportuotojų bei importuotojų duomenis apie minėtos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nustatyta, kad nedžiovintų kepimo mielių importas yra žlugdantis. Tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1997 m. iki 2000 m. III ketv. (įskaitytinai), akivaizdi svarstomos prekės importo augimo tendencija:
1. Importas absoliutine išraiška 1998 m., palyginti su 1997 m., išaugo 58,86%, o 1999 m., palyginti su 1998 m., išaugo net 152, 21%. 2000 m. I-III ketv., palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, importas išaugo 97,58%.
2. 1997 m. importas, palyginti su vietinio gamintojo pagamintu produkcijos kiekiu, sudarė 9,15%, 1998 m. – 13,52%, 1999 m. – 48,70%, o 2000 m. I-III ketv. – net 124,74%.
Žala ir priežastinis ryšys
Tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 1997 m. iki 2000 m. I-III ketv. (įskaitytinai), nedžiovintų kepimo mielių importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją labai padidėjusiais kiekiais sąlygojo vietinio gamintojo patiriamą didelę žalą, kuri pasireiškė:
2. Gamybos pajėgumo panaudojimo mažėjimu – gamybos pajėgumo panaudojimas sumažėjo nuo 55,43% 1997 m. iki 41,72% 1999 m. ir 2000 m. per devynis mėnesius sudarė tik 26,68%.
3. Užimamos vidaus rinkos dalies mažėjimu – užimama vidaus rinkos dalis sumažėjo nuo 91,54% 1997 m. iki 44,72% 2000 m. I-III ketv.
4. Pardavimo mažėjimu – svarstomos prekės pardavimas Lietuvoje 1999 m., palyginti su 1997 m., sumažėjo 27,53%, 2000 m. I-III ketv., palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, sumažėjo 36, 34%.
5. Lietuviškų mielių vidutinės kainos sumažėjimu – 1998 m., palyginti su 1997 m., lietuviškų mielių kaina padidėjo 2,48%, o 2000 m. per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, mielių vidutinė kaina sumažėjo 5,09%.
6. Didėjančiu parduodamų mielių nuostolingumu – pardavimo nuostolingumas 1999 m., palyginti su 1997 m., padidėjo 67,37%.
Valstybės interesai
AB „Sema“ – vienintelė likusi nedžiovintų kepimo mielių gamintoja Lietuvoje, tačiau dėl nedžiovintų kepimo mielių importo labai padidėjusiais kiekiais nuolat blogėja bendrovės gaminamų mielių pozicijos vidaus rinkoje, o tai neigiamai atsiliepia visai įmonės finansinei veiklai. 1999 m. AB „Sema“ gaminamos mielės sudarė 42% bendrosios gaminamos produkcijos realizavimo apimties, o 2000 m. jų dalis sumažėjo iki 34%. Lietuvos nedžiovintų kepimo mielių rinkoje susidarius anksčiau minėtai situacijai, nepašalinus žlugdančio importo poveikio vietiniam gamintojui ir nesudarius jam sąlygų prisitaikyti prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos, tikėtina, jog AB „Sema“ nutrauktų nedžiovintų mielių gamybą. Atsižvelgiant į tai ir į esamus alkoholio gamybos suvaržymus, bendrovei jau dabar kyla reali grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų grąžinant ilgalaikę 13891113,9 DKK paskolą, gautą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija (Žin., 1998, Nr. 15-342), Danijos „Den Danske Bank Aktieselskab“ banke. Dėl to finansinius nuostolius patirtų ir Lietuvos valstybė, o bendrovės bankroto atveju darbo netektų 140 žmonių.
Objektyvių įrodymų pagrindu nustačius, kad nedžiovintų kepimo mielių importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis importas ir siekiant apsaugoti vietinį gamintoją nuo žlugdančio importo bei sudaryti sąlygas prisitaikyti prie padidėjusios užsienio gamintojų konkurencijos, Ūkio ministerijos nuomone, importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją nedžiovintoms kepimo mielėms, išskyrus pagamintas besivystančiose valstybėse (Žin., 2000, Nr. 102-3240), tikslinga nustatyti protekcinį (apsaugos) muitą, apskaičiuojamą taikant 22% vertybinę (advaliorinę) muito normą, kasmet liberalizuojant, iki baigsis taikymas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad 1999 m., palyginti su 1998 m., importas absoliutine išraiška padidėjo daugiau kaip 3 kartus, o per 2000 m. 9 mėnesius, palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, išaugo 97,58%, vietinis gamintojas patyrė didelę žalą, siūloma muito norma apskaičiuota vadovaujantis nustatytu nurodyto laikotarpio vidutinių importo ir vidaus rinkos kainų vidurkio skirtumu.
______________