LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ IR PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 145
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1)22, 123, 124 ir 136 straipsnių bei V ir XI priedų reikalavimus, Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 23 d.
nutarimu Nr. 145
VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) skirtos įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 22, 123, 124 ir 136 straipsnių bei V ir XI priedų reikalavimus.
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on Supervisory Review Process under Pillar 2).
3. Nuostatos reglamentuoja banko valdymą ir sprendimų priėmimą bei vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process), toliau – ICAAP.
4. Nuostatos taikomos visiems Lietuvos komerciniams bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).
II. PAGRINDINIAI ICAAP PRINCIPAI
6. Pagrindiniai principai, kuriais bankas turi vadovautis rengdamas ir įgyvendindamas ICAAP, tai:
6.1. Tinkamas banko kapitalo poreikio nustatymo užtikrinimas. Banko ICAAP turi užtikrinti tinkamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikio nustatymą. ICAAP turi būti įtrauktas į bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją, t. y. jis turi būti sudėtinė banko valdymo politikos dalis.
6.2. ICAAP turi būti banko valdymo dalis. ICAAP turi būti neatskiriama banko valdymo ir sprendimų priėmimo proceso sudėtinė dalis.
6.3. ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Banko ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas. ICAAP turi būti įgyvendintas ir individualiai, ir konsoliduotoje banko finansinėje grupėje.
6.4. Banko organų atsakomybė. Banko organai yra atsakingi už banko ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, nuolatinį taikymą ir tolesnį šio proceso tobulinimą. Banko organų atsakomybės pasidalijimas turi būti aiškus ir nuoseklus bei tinkamai dokumentuotas.
6.5. Rizikos vertinimas. ICAAP turi įvertinti visas banko patiriamas rizikos rūšis, kreipiant ypatingą dėmesį į tą riziką, kuri, banko nuomone, jo veikloje yra reikšminga.
6.6. Įgyvendinimo procedūros ir nuolatinė vidaus peržiūra. Banko organai turi užtikrinti:
6.6.1. kad įgyvendinant banko ICAAP ir nuolatinio funkcionavimo procedūras būtų įtrauktas visas šiame procese dalyvaujantis personalas;
III. BANKO VALDYMAS
7. ICAAP yra banko valdymo dalis. Banko organai Nuostatose suprantami taip, kaip juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1832). Banko organai atsakingi už banko vidaus valdymą ir sprendimų priėmimo procesą, kontrolės ir valdymo funkciją banke, banko nusistatytų strategijų ir politikų įgyvendinimą.
8. Banko organizacinė struktūra turi atitikti šias nuostatas:
8.1. banko organizacinė struktūra turi būti organizuota taip, kad skatintų ir parodytų veiksmingą ir patikimą valdymą tiek paties banko, tiek banko finansinės grupės mastu. Banko organizacinė struktūra turi būti aiški ir skaidri tiek jo paties personalui, tiek ir Lietuvos bankui ir neturi apsunkinti banko priežiūrinio stebėjimo vykdymo;
8.2. atsakomybės, pareigų ir teisių pasiskirstymas, funkcijų atskyrimas banke turi būti aiškus, tikslus, skaidrus, nuoseklus ir raštiškai dokumentuotas;
9. Banko organai:
9.1. sistemingai ir reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) peržiūri banko veiklos rizikos valdymo strategiją ir rizikos valdymo politikas ir užtikriną veiksmingą, nuolatinį jų funkcionavimą;
9.2. užtikrina, kad visas į ICAAP įtrauktas banko personalas būtų informuojamas apie banko veiklos strategiją ir politiką;
9.4. užtikrina, kad naudojant vidaus kontrolės sistemą būtų tinkamai paskirstytos pareigos banke ir užkirstas kelias interesų konfliktui;
9.6. veikia veiksmingai ir sugeba paaiškinti savo sprendimus Lietuvos bankui ir kitoms suinteresuotoms šalims;
9.7. turi personalo valdymo politiką, apimančią tokias sritis, kaip personalo parinkimas, motyvavimas ir planavimas;
10. Sudėtinė banko valdymo dalis yra vidaus kontrolės sistema. Banko vidaus kontrolė turi būti organizuojama taip, kad atitiktų Nuostatas ir kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių vidaus kontrolės ir vidaus audito organizavimą, reikalavimus:
10.1. vidaus kontrolė banke turi būti veiksminga. Tuo tikslu banke turi būti įdiegtos trys funkcijos: rizikos kontrolės funkcija, reikalavimų atitikties funkcija ir vidaus audito funkcija;
10.2. banke turi būti veiksmingos ir patikimos valdymo informacinės sistemos, apimančios visas svarbiausias banko veiklos rūšis;
IV. ICAAP RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
12. ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas tiek individualiai, tiek konsoliduotoje banko finansinėje grupėje, kai:
12.1. bankas yra globojantis bankas ir jam bei jo finansinei grupei taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl konsoliduotos priežiūros. Šiuo atveju globojantis bankas yra atsakingas už visos grupės ICAAP rengimą ir įgyvendinimą;
13. Siekdamas užtikrinti tinkamą ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, bankas, prieš pradėdamas rengti ICAAP, turi atlikti vidaus savęs vertinimą (angl. self-assessment). Jo metu bankas turi identifikuoti veiklai būdingą riziką, pasirinkąs vertinimo metodus atlikti jos vertinimą ir nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant.
14. Atlikdamas vidaus savęs vertinimą, bankas savo nuožiūra pasirenka vertinimo metodologiją, vertinimo rodiklius ir prielaidas veiklos rizikos mastui nustatyti, tačiau rekomenduojama atsižvelgti į šiuos bendrus banko veiklos aspektus:
15. Be bendrų 14 punkte išvardytų veiklos aspektų, bankas, atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką, gali turėti ir specifinį rizikos vertinimo rodiklį. Šie rodikliai turi būti integruoti į bendrą banko rizikos valdymo procesą.
16. Bankas gali turėti specifinių rodiklių vertindamas šias rizikos rūšis:
17. Banko ICAAP negali būti atskirtas nuo kitų banke vykstančių procesų, jis turi būti strateginis ir einamasis.
18. Jeigu bankas nusprendžia nebevykdyti tam tikros veiklos, kurios rizikos vertinimas įtrauktas į ICAAP, ir ketina šias paslaugas pirkti iš kitų asmenų (angl. outsourcing), jis privalo užtikrinti, kad:
18.1. banko valdymo organų atsakomybė dėl ICAAP rengimo, įdiegimo ir tolesnio tobulinimo nebus perduodama;
19. Banko ICAAP turi būti parengtas vadovaujantis skaidrumo ir suprantamumo principais. Jis turi būti aiškiai dokumentuotas visais banko organizacinės struktūros lygmenimis.
V. SUDĖTINĖS ICAAP DALYS
21. Pagrindinis ICAAP elementas yra banko veiklos rizikos valdymo strategija, kurią taikydamas bankas turi užtikrinti pakankamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikį. Ši strategija turi būti dokumentuota ir patvirtinta banko organų, o jos mastas ir detalumas turi priklausyti nuo banko organizacinės struktūros sudėtingumo ir prisiimto rizikos lygio. Į strategijos sudėtį turėtų būti įtraukti šie elementai:
21.1. rizikos valdymo politika:
21.1.1. rizikos valdymo politika turi apimti visus pagrindinius principus, kuriais bankas vadovaujasi valdydamas vieną ar kitą rizikos rūšį. Rizikos valdymo politikos pagrindinius principus nustato, periodiškai peržiūri, papildo arba panaikina banko organai. Su šiais principais turi būti supažindintas į ICAAP įtrauktas personalas. Rizikos valdymo politikos principuose turėtų būti šie aspektai:
21.1.1.1. banko rizikos valdymas grindžiamas vadovaujantis geriausia panašių institucijų rizikos valdymo praktika;
21.1.1.2. jei situacija yra neaiški arba kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo, bankas vadovaujasi atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais;
21.1.1.3. banko rizikos valdymas organizuojamas taip, kad būtų išvengta personalo ar struktūrinių padalinių interesų konflikto;
21.1.1.4. banko organų ir personalo įsipareigojimas priimti sprendimus ir vadovautis šiais principais kasdienėje veikloje;
21.2. rizikos lygis:
21.2.1. bankas privalo apsibrėžti rizikos lygį. Rizikos lygis suprantamas kaip bankui nepriimtina atskirų veiklos sričių ar produktų rizika. Rizikos lygio apibrėžimas turi būti pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus, jeigu tokie bus naudojami valdant riziką. Apibrėžiant rizikos lygį rekomenduojama įvertinti šiuos aspektus:
21.2.2. kapitalo planavimas turi aiškiai atskleisti dabartinį banko kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį, planuojamą kapitalo panaudojimą ir siekiamą kapitalo lygį, įvertinus numatomą prisiimti papildomą riziką. Bankas taip pat turi atskleisti būsimus vidaus ir išorės kapitalo šaltinius, jeigu prisiėmus papildomą riziką reikės didinti kapitalą. Kapitalas turi būti planuojamas atsižvelgiant į ekonomikos (arba atskirų rinkų) cikliškumą (ypač kredito rizikai padengti);
21.3. rizikos struktūra (aktuali/planuojama);
21.3.1. atsižvelgdamas į pagal 21.2 punktą apsibrėžtą priimtinos rizikos lygį, bankas turi aiškiai atskleisti prisiimtos rizikos aktualią (dabartiną) struktūrą;
21.3.2. bankas taip pat turi atskleisti planuojamus rizikos struktūros pokyčius (planuojamą riziką), kurie būtų aiškiai susieti su strateginiu banko veiklos planavimu ir užsibrėžtais strateginiais uždaviniais (veiklos struktūriniais pokyčiais);
21.3.3. banko rizikos lygis ir struktūra turi būti susieti su rizikos ribojimo limitais, kuriuos nustatydamas bankas turi atskleisti:
21.3.3.2. limitus, taikomus vertinant bendrą banko prisiimtos rizikos lygį ir planuojamus strateginius rizikos struktūros pokyčius;
21.4. rizikos valdymas:
21.4.1. pagrindiniai rizikos valdymo reikalavimai turi būti apibrėžti banko veiklos rizikos valdymo strategijoje ir turi apimti šiuos aspektus:
22. Banko ICAAP turi aiškiai atskleisti banko patiriamos rizikos klasifikaciją ir kiekvienos rizikos rūšies vertinimo procesą. Banko ICAAP taip pat turi parodyti, kaip bankas sugeba vertinti visą riziką ir atskiras rizikos rūšis. Klasifikuodamas patiriamą riziką bankas ICAAP metu turi vertinti riziką kaip neigiamo nukrypimo nuo laukiamų (planuojamų) rezultatų tikimybę. Klasifikuodamas riziką bankas pirmiausia turi įvertinti reikšmingas rizikos rūšis, vėliau rizikos rūšis, kurias jis potencialiai gali patirti. Bankas gali naudoti šią pavyzdine, rizikos klasifikaciją ir skirstyti riziką pagal tai, kaip jai padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis, t. y. riziką, kuriai padengti pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą, skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis ir kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis, ir kitą riziką:
22.1.1. rizika, kuriai padengti skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą:
22.1.1.2. prekybos knygoje įvardyta rizika:
22.1.1.2.1. rinkos rizika:
22.1.1.2.1.2. pozicijų rizika:
22.1.2. rizika, kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą:
22.1.5. bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika (jeigu ne IRB metodas);
23. Vadovaudamasis veiklos proporcingumo principu, bankas gali naudoti kitą rizikos klasifikaciją, tačiau ICAAP turi būti aiškiai atskleista, kad banko naudojamos rizikos klasifikacijos pakanka ir kad ji apima visas bankui reikšmingas rizikos rūšis. Bankas turi turėti rašytines kiekvienos reikšmingos rizikos rūšies vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo politikas.
24. Kredito rizika. Bankas privalo turėti metodologijas, kurios leistų tinkamai įvertinti kredito riziką, susijusią tiek su atskirais skolininkais, tiek su visu portfeliu. Vertindamas šią riziką ir nustatydamas kapitalo poreikį, bankas gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nurodytus metodus. Tačiau, jeigu kredito rizika vertinama taikant standartizuotą metodą, banko kredito rizikos vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.
25. Rinkos rizika. ICAAP turi apimti ir įgyvendinti rinkos rizikos valdymo politiką ir procesus, skirtus visiems svarbiausiems rinkos rizikos šaltiniams bei rinkos rizikos padariniams nustatyti ir valdyti. Rinkos rizikos valdymas turi apimti ir įvertinti rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje. Vertindamas rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje, bankas gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nustatytą standartizuotą metodą. Tačiau bankai, turintys dideles prekybos knygos pozicijas, labai diversifikuotą prekybinį portfelį, naudojantys sudėtingas prekybines priemones valdant rinkos riziką, turėtų siekti taikyti sudėtingesnius šios rizikos valdymo metodus, t. y. vidaus modelius.
26. Operacinė rizika. Banke turi būti įdiegta politika ir procedūros, skirtos operacinei rizikai vertinti ir valdyti. Šioje politikoje bankas turi aiškiai nurodyti, kas sudaro jo operacinę riziką. Taip pat banke turi būti parengti veiklos tęstinumo planai siekiant užtikrinti nepertraukiamą kredito įstaigos veiklą ir apriboti nuostolius, jei būtų rimtų veiklos sutrikimų. Vertindami operacinę riziką bankai gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nurodytus metodus. Tačiau, jeigu operacinė rizika vertinama taikant bazinio indikatoriaus metodą, banko operacinės rizikos vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.
27. Likutinė rizika. Likutinė rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu bankas yra iniciatorius arba rėmėjas, turi būti vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, kad vertinant ir valdant riziką būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį. Bankai, kurie yra atnaujinimų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata iniciatoriai, turi turėti likvidumo planus, kuriuose įvertinamos tiek planuotos, tiek išankstinės amortizacijos pasekmės. Bankas taip pat turi įvertinti likutinę riziką, susijusią su kredito rizikos mažinimo priemonėmis, t. y. bankas turi įvertinti tai, kad jo taikomos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos nei tikėtasi. Bankas turi turėti rašytines šios rizikos vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo procedūras.
28. Palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Banke turi būti įdiegtos sistemos, skirtos vertinti ir valdyti riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų svyravimų, kai jie turi įtakos banko ne prekybos veiklai (bankinei knygai). Tuo tikslu bankas gali taikyti metodus, kurie remiasi bankinės knygos pozicijų dabartinės vertės (angl. present value) nustatymu ir jos įtaka būsimoms banko pajamoms. Bankas taip pat turi naudoti statistiniais stebėjimais paremtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bet kuriuo atveju, vertinant bankinėje knygoje įvardytą palūkanų normos riziką, turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:
28.1. bankas turi pateikti Lietuvos bankui pakankamai įrodymų, kad jo rizikos vertinimo metodai leidžia tinkamai įvertinti palūkanų normų svyravimus ir šių svyravimų įtaką banko pajamoms bei turto vertei ir tinkamai nustatyti pakankamą kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį
28.2. bankas turi sugebėti pateikti Lietuvos bankui veiklos planus ir priemonių, kurių bus imtasi veiklos tęstinumui užtikrinti, sąrašą, jeigu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl staigaus palūkanų normų pokyčio, kurio dydį gali nurodyti Lietuvos bankas, banko kapitalas sumažėtų daugiau kaip 20 procentų.
29. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Prieš pasirinkdamas šios rizikos vertinimo metodus, bankas turi įvertinti šios rizikos pozicijų reikšmingumą bankui.
30. Koncentracijos rizika. Koncentracijos rizika suprantama kaip galimybė bankui patirti santykinai didelį nuostolį, kad sutriktų normali banko veikla. ICAAP turi apimti bankui reikšmingą koncentracijos riziką, atsirandančią dėl individualių skolininkų, tarpusavyje susijusių skolininkų pozicijų, taip pat dėl pozicijų koncentracijos viename ekonomikos sektoriuje ar geografiniame regione, dėl pozicijų, susijusių su skolininkais, besiverčiančiais panašia veikla, ar kitų, banko nuomone, jam reikšmingų pozicijų. Koncentracijos rizika taip pat gali apimti riziką, atsirandančią dėl vienodų biržos prekių pozicijų, dėl kredito rizikos mažinimo metodologijos taikymo. Banko ICAAP turėtų atskleisti, kaip valdoma koncentracijos rizika šiose srityse:
30.1.1. individualių ir tarpusavyje susijusių skolininkų kredito koncentracijos rizikos valdymas, t. y. bankas turi identifikuoti tarpusavyje susijusius skolininkus ir nustatyti limitus, ribojančius skolinimo tiek individualiems, tiek tarpusavyje susijusiems skolininkams mastą;
30.1.2. skolininkų, turinčių žemą (pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas) kredito reitingą (kokybę), kredito koncentracijos rizikos valdymas, t. y. bankas turėtų nustatyti limitus, ribojančius skirtingos kokybės (reitingų) kreditų mastą ir nustatančius maksimalią bankui priimtiną riziką;
30.1.3. geografiniuose regionuose kredito koncentracijos rizikos valdymas, t. y. bankas, valdydamas kredito koncentracijos riziką, turi įvertinti užsienio valstybių ekonominę ir politinę riziką, užsienio valiutos stabilumą ir kitus veiksnius, galinčius pabloginti toje šalyje ar regione esančio skolininko gebėjimą vykdyti įsipareigojimus bankui;
30.1.4. ekonomikos sektoriuose kredito koncentracijos rizikos valdymas, t. y. bankas, valdydamas kredito koncentracijos riziką, turi įvertinti galimų neigiamų pokyčių atskiruose ekonomikos sektoriuose poveikį bankui ir atitinkamai riboti kredito koncentraciją šiuose sektoriuose;
30.1.5. kredito koncentracijos rizikos valdymas taikant kredito riziką mažinančias priemones. Bankas turi įvertinti galimą riziką, atsirandančią dėl pozicijų apdraudimo vienodos rūšies užtikrinimo priemone (pvz., gyvenamuoju nekilnojamuoju turtu), taip pat riziką, kuri gali atsirasti dėl banko turimų garantijų ir (ar) laidavimų bei kitų užtikrinimo priemonių, kurias suteikė vienas asmuo arba tarpusavyje susiję asmenys.
31. Likvidumo rizika. Banke turi būti įdiegta politika ir procesai, skirti vertinti ir valdyti likvidumo riziką. Bankas turi nuolatos vertinti savo likvidumą, stebėdamas ir lygindamas savo ateities mokėjimų įsipareigojimus su planuojamomis gauti lėšomis. ICAAP tikslu bankas turi naudoti vidaus procedūras, rodiklių sistemas, užtikrinančias veiksmingą likvidumo rizikos valdymą ir pakankamą vidaus kapitalo poreikio nustatymą. Jeigu banko vidaus likvidumo rizikos valdymo procedūros nepakankamai veiksmingos ir kelia pavojų saugiai banko veiklai, Lietuvos bankas gali reikalauti, kad bankas skaičiuotų papildomą kapitalo, reikalingo likvidumo rizikai padengti, poreikį.
32. Kitos reikšmingos rizikos. Bankas pats atsakingas už kitos patiriamos reikšmingos rizikos identifikavimą, klasifikavimą, vertinimą ir stebėjimą, nes skirtinguose bankuose šios rizikos reikšmingumas gali skirtis. Šios rizikos identifikavimas turėtų vykti atliekant 13 punkte minimą savęs vertinimą. Savęs vertinimo metu bankas turi įvertinti šias rizikos rūšis ir jų reikšmingumą bankui:
32.1.1. strateginę riziką, t. y. riziką, kylančią dėl išorės ir vidaus banko aplinkos veiksnių, galinčių turėti neigiamą įtaką įgyvendinant banko tikslus, veiklos nuoseklumui ir tęstinumui dėl klaidingo vertinimo arba jo nebuvimo;
32.1.2. reputacijos riziką, t. y. esamą arba numatomą riziką, galinčią neigiamai paveikti banko pajamas ir (ar) kapitalą dėl nepalankios nuomonės apie finansų įstaigos reputaciją, kurią susidaro klientai, sandorio šalys, akcininkai, investuotojai (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį);
32.1.3. pajamų riziką, t. y. riziką, kylančią dėl neefektyvios banko veiklos (banko valdymo), nesugebėjimo tinkamai diversifikuoti pajamas duodantį turtą ir užtikrinti pakankamą ir ilgalaikį banko pelningumo lygį
32.1.4. atitikimo riziką, t. y. riziką, kylančią dėl banko vidaus taisyklių ar veiklos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį).
32.2. Kitai reikšmingai rizikai padengti bankas turi nustatyti pakankamą papildomo kapitalo poreikį arba naudoti kitas kokybines vidaus rizikos valdymo priemones, kurių naudojimo veiksmingumas turi būti įrodytas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti bankui papildomo kapitalo poreikio reikalavimus, jeigu mano, kad banko nustatyto kapitalo poreikio nepakanka arba banko naudojamos rizikos priemonės neefektyvios ir neužtikrina kitos rizikos padengimo.
33. ICAAP turi apimti banko vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas turi taikyti įvairius testavimo scenarijus nustatydamas tiek atskirų rizikos rūšių, tiek bendros banko patiriamos rizikos valdymo kapitalo poreikio teisingumą. Remdamasis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, bankas privalo parengti veiklos tęstinumo krizės atveju planus.
VI. RIZIKOS SUJUNGIMAS ICAAP METU
34. Identifikavęs patiriamos rizikos rūšis, bankas turi pasirinkti ir apibrėžti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į banko ICAAP. Tuo tikslu bankas turi nustatyti ir aiškiai atskleisti, kurios rizikos jam reikšmingos ir bus įtrauktos į ICAAP ir kurias jis laiko nereikšmingomis. Taip pat bankas turi aiškiai atskleisti pasirinktus į ICAAP įtraukiamų reikšmingos rizikos rūšių valdymo metodus. Bankas gali naudoti šią schemą arba parengti savo, jeigu jo rizikos struktūra ir jos vertinimo ir valdymo kriterijai kitokie:
| Rizikos rūšis |
Rizikos porūšis |
Rizikos lygis (labai aukštas, aukštas, vidutinis, žemas, nereikšmingas) |
Rizikos aprašymas ir įrodymai, jeigu nereikšminga |
Naudojama rizikos vertinimo procedūra (standartiniai, vidaus modeliai ir kt.) |
Kapitalo poreikis |
|
| Kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
| Rinkos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio valiutos kurso rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
|
|
skolos finansinių priemonių rizika |
|
|
|
|
|
|
|
nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos knygoje įvardytų didelių pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
| Operacinė rizika |
|
|
|
|
|
|
| Likutinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pakeitimo vertybiniais popieriais likutinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Koncentracijos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Likvidumo rizika |
|
|
|
|
|
|
| Kita reikšminga rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Strateginė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Pajamų rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Reputacijos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Atitikimo rizika |
|
|
|
|
|
35. Įvertinąs individualios rizikos rūšis, įtraukiamas į banko ICAAP, bankas turi jas sujungti, siekdamas įvertinti bendrą banko patiriamos rizikos mastą ir nustatyti kapitalo, reikalingo bendrai veiklos rizikai padengti, poreikį (ICAAP rezultatą). Rizikos rūšių sujungimas atliekamas individualiai ir konsoliduotai banko finansinės grupės lygmeniu, jeigu tai būtina pagal 12 punkto nuostatas.
36. Individualiai atliekamas banko rizikos rūšių sujungimas priklauso nuo banko pasirinktų rizikos vertinimo metodų:
36.1. jeigu bankas taiko standartinius rizikos vertinimo metodus, rizikos rūšys sujungiamos ir kapitalo poreikis skaičiuojamas sumuojant apskaičiuotas kapitalo poreikio sumas (kredito, rinkos ir operacinės rizikos) ir pridedant apskaičiuotą kapitalo, reikalingo kitoms rizikos rūšims padengti, poreikį;
36.2. jeigu bankas taiko rizikos vertinimo metodus, leidžiančius įvertinti iš karto kelias rizikos rūšis, pvz., VaR, rizikos rūšių sujungimas atliekamas darant tam tikras prielaidas, t. y. taikomi vienodi tikimybių koeficientai ir vienodas laikymo laikotarpis vertinant visas rizikos rūšis. Analogiškos prielaidos daromos, kai bankas taiko IRB metodus vertindamas riziką.
38. Bankas taip pat gali taikyti mišrius rizikos sujungimo modelius, jeigu trūksta duomenų taikyti sudėtingesnius tam tikrų rizikos rūšių vertinimo metodus.
39. Sujungdamas rizikos rūšis, bankas turi aiškiai atskleisti rizikos rūšių tarpusavio priklausomybę ir koreliaciją bei laikytis konservatyvumo principo vertindamas riziką.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Bankas turi užtikrinti informacijos apie banko ICAAP, kuri reikalinga atliekant banko priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, pateikimą Lietuvos bankui laiku.
42. Informacijos pateikimo ir dialogo su Lietuvos banku procedūras reglamentuoja Lietuvos banko teisės aktai dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 23 d.
nutarimu Nr. 145
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) skirtos įgyvendinti 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 124, 136 straipsnių ir XI priedo reikalavimus.
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūrininkų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on the Application of the Supervisory Review Process under Pillar 2).
3. Šios Nuostatos reglamentuoja priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, toliau – SREP) (1 priedas), kuris yra neatskiriama į rizikas sukoncentruotos bankų priežiūros dalis ir kuris taikomas visiems Lietuvos banko išduotą licenciją turintiems komerciniams bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankas). Šiose Nuostatose nustatomi pagrindiniai SREP ir rizikos vertinimo sistemos (angl. Risk Assessment System, toliau – RAS) principai, SREP ir banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, toliau – ICAAP) sąveika, veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas bankui.
4. SREP tikslas – peržiūrėti banko sudarytus sandorius, veiklos strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė bankai siekdami laikytis Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2006, Nr. 142-5442), bei kitų su jomis susijusių Lietuvos banko teisės aktų normų ir įvertinti riziką, su kuria bankai susiduria arba gali susidurti. Lietuvos bankas, remdamasis atliktu priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu, nustato, ar banke užtikrinamas tinkamas rizikos valdymas ir ar turimo kapitalo pakanka banko veiklos rizikai padengti.
5. RAS tikslas – nustatyti visų reikšmingos rizikos, su kuria susiduria bankas, rūšių lygį, įvertinti jų valdymo kokybę ir banko valdymą. Banko rizikos vertinimas, taikant RAS, yra pirminis SREP etapas.
6. SREP metu:
6.1. vertinamos banko veiklos reikšmingos rizikos rūšys ir banko valdymas taikant RAS. Vertinimas apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria su reikšminga rizika. Vertinant daugiausia dėmesio skiriama kiekvienos rizikos rūšies lygiui nustatyti ir rizikos valdymo sistemos kokybei įvertinti. Vertinimas orientuotas į ateitį, kad remiantis turima informacija būtų nustatoma, ar tikėtina, kad banko rizikos lygis pasikeis per artimiausią laikotarpį. Šiam tikslui Lietuvos bankas gali atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba naudoti kitas priemones;
6.2. banko ICAAP tikrinimas ir vertinimas. Lietuvos bankas vertina banko ICAAP sudėtines dalis, metodiką, prielaidas, taikymo mastą ir gautus rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Šis tikrinimas apima tiek banko rizikos valdymo procesus, tiek banko atliktą vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą. Lietuvos bankas peržiūri banko taikomas rizikos mažinimo priemones, taip pat visoms rizikos rūšims padengti turimą kapitalą ir kapitalo sudėtį;
6.3. tikrinama ir vertinama, ar bankas tinkamai įgyvendino Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas ir kitus su jomis susijusių Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus;
6.4. nustatomos esamos arba galimos problemos, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų trūkumai. Tai turi įtakos vertinant banko ICAAP rezultatų patikimumo laipsnį;
6.5. baigus vertinimus (banko rizikos vertinimą pagal RAS ir ICAAP vertinimą), jų rezultatai pateikiami bankui ir Lietuvos banko valdybai;
6.6. ICAAP vertinimo rezultatų pagrindu bankui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 67 straipsnio 3 dalimi arba Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 53 straipsnio 3 dalimi, gali būti nustatomas individualus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis, papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, nurodyti šių Nuostatų 21 punkte, taip pat gali būti priimami kiti minėtuose įstatymuose numatyti sprendimai.
II. PAGRINDINIAI RAS PRINCIPAI
8. RAS yra viena iš Lietuvos banko priemonių, skirta kiekvienos reikšmingos banko rizikos rūšies lygio ir valdymo bei banko valdymo kokybei įvertinti, banko priežiūros intensyvumui nustatyti ir žmogiškiesiems ištekliams paskirstyti.
9. RAS apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria su reikšminga rizika, rizikos valdymo priemones ir banko valdymą.
9.1. Banko rizika vertinama pasirinkus tokias rizikos rūšis:
10. RAS paremta kiekybinės ir kokybinės informacijos vertinimu. Vertinant riziką nustatomas kiekvienos rizikos rūšies lygis, įvertinamas kiekvienos rizikos rūšies valdymas ir banko valdymas, atliekant tiek kiekybinės, tiek kokybinės informacijos vertinimą.
11. Lietuvos bankas banko riziką vertina taikydamas ekspertų vertinimo metodą. Kiekviena rizikos rūšis ir jos valdymas bei banko valdymas vertinami taikant ekspertų vertinimo metodą. Taikant šį metodą nustatomi kiekvienai rizikos rūšiai (rizikos lygiui ir rizikos valdymui) būdingų veiksnių svoriai (pagal jų svarbą atsižvelgiama į kai kuriuos veiksnius labiau, į kitus mažiau, įvertinama papildoma informacija), reikšmingos rizikos rūšių svoriai bei banko valdymo įtaka ir pagrindžiamas šių svorių parinkimas.
12. Taikant RAS, nustatomi kiekvienos reikšmingos rizikos rūšies lygio ir valdymo bei banko valdymo reitingai, o jų pagrindu – bendras banko reitingas.
12.1. Pagrindiniai bendro banko reitingo nustatymo principai:
12.1.1. rizikos lygiui priskiriamas didesnis negu rizikos valdymui svoris (t. y. kylant tam tikros rizikos lygiui, bankas turėtų stiprinti valdymo priemones);
12.1.5. labai didelė rizika ir nepakankamas rizikos valdymas turi palyginti didesnį nei maža rizika ir labai geras rizikos valdymas svorį;
13. Lietuvos bankas vertina riziką ir nustato reitingą vykdydamas dokumentinę banko priežiūrą ir banko inspektavimo metu. Lietuvos bankas kasmet įvertina reikšmingus tam tikrų rizikos rūšių lygio ir valdymo pasikeitimus per pastaruosius metus, atsižvelgia į inspektavimų rezultatus, susitikimų su banko vadovais metu gautą ir kitą per šį laikotarpį gautą reikšmingą informaciją.
III. SREP IR ICAAP SĄVEIKA
14. Banko ir Lietuvos banko dialogo tikslas – sudaryti sąlygas sklandžiam ICAAP ir SREP sąveikos funkcionavimui siekiant objektyvaus banko tvarkų ir procesų visumos, kuri padeda skaičiuojant banko vidaus kapitalą, įvertinimo, užtikrinant, kad banko vidaus kapitalo pakaktų banko veiklos rizikai padengti.
15. Pagrindiniai dialogo principai:
15.1. Lietuvos bankas turi būti informuojamas apie banko ICAAP sudarymo būdą, metodikas, taikymo mastą, prielaidas, daromas nustatant reikšmingos rizikos rūšis visose banko veiklos srityse, rizikos jautrumo ir pasikliautinojo intervalo lygį, apie tai, kokiu mastu naudojamas diversifikacijos ir koreliacijos efektas, kaip rizikos rūšys yra sujungtos, kokias rizikos rūšis bankas laiko nereikšmingomis;
15.2. bankas turi pateikti Lietuvos bankui pakankamai įrodymų, kad pasirinkti rizikos vertinimo ir valdymo metodai yra tinkami, o nustatyto kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikio pakanka saugiai ir patikimai banko veiklai užtikrinti;
15.3. bankas turi paaiškinti visus vidaus kapitalo pakankamumo skaičiavimo ir kapitalo pakankamumo skaičiavimo, pateikto Lietuvos bankui pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, skirtumus;
15.4. Lietuvos bankas gali nustatyti bankui papildomą kapitalo poreikį, individualų kapitalo pakankamumo normatyvą arba reikalauti, kad bankas peržiūrėtų ICAAP naudojamas rizikos vertinimo priemones, jeigu Lietuvos bankui nepakanka banko pateiktų įrodymų, kad ICAAP naudojamos rizikos vertinimo priemonės užtikrina tinkamą kapitalo poreikio banko veiklos rizikai padengti nustatymą. Lietuvos bankas neatlieka lygiagretaus kapitalo pakankamumo pagal ICAAP perskaičiavimo.
16. Dialogo objektą sudaro keturi pagrindiniai elementai:
16.1. rizikos rūšys, kurioms padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas (kredito rizika, rinkos rizika, įvardyta prekybos knygoje, operacinė rizika);
16.2. rizikos rūšys, kurioms padengti skaičiuojamas ne visas kapitalo poreikis pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas (pvz., kredito rizikos mažinimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių likutinė rizika);
16.3. kitos rizikos rūšys (palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, koncentracijos rizika, likvidumo rizika, reputacijos rizika, strateginė rizika ir kt.);
17. Lietuvos bankas, tikrindamas banko ICAAP, vertina 16 punkte nurodytus elementus ir banko valdymą, šių elementų savitarpio ryšį, atsižvelgia į rizikos mažinimo priemones. Lietuvos bankas naudoja dokumentinės priežiūros, inspektavimo ir rizikos vertinimo pagal RAS rezultatus.
18. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į banko aktyvų dydį ir užimamą rinkos dalį, banko veiklos mastą, sudėtingumą, prisiimamos rizikos lygį arba gavęs iš banko pranešimą apie ICAAP pasikeitimus, gali nustatyti dažnesnį priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, nei numatyta šių Nuostatų 7 punkte.
19. SREP eiga:
19.1. kalendorinių metų pabaigoje Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į banko rizikos vertinimo pagal RAS rezultatus ir į kiekvieno banko sisteminę svarbą, parengia kitų metų bankų ICAAP vertinimų planą, nurodydamas dialogo su banku pradžią ir pabaigą, intensyvumą;
19.2. Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informuoja banką apie prasidedantį dialogą ir paprašo pateikti ICAAP rezultatus;
19.4. Lietuvos bankas, atlikęs pirminę ICAAP peržiūrą, jei reikia, organizuoja su banko vadovais susitikimus, kurių metu bankas turi pateikti paaiškinimus Lietuvos bankui iškilusiais klausimais;
IV. VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS BANKUI
20. Lietuvos bankas gali priimti šių Nuostatų 6.6 punkte nurodytus sprendimus, jei nustato, kad banko ICAAP nepakankamai tiksliai parodo bendrą rizikos lygį, arba jei banko ICAAP vertinimo išvadose teigiama, kad banko kapitalo nepakanka.
21. Papildomi reikalavimai bankui dėl veiklos rizikos ribojimo:
21.4. tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
