LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL INVALIDUMO NUSTATYMO IR SOCIALINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ NEĮGALIESIEMS REFORMOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2001 m. vasario 12 d. Nr. 160

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepciją (pridedama).

2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2001 m. kovo 1 d. sudaryti tarpžinybinę komisiją Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcijos įgyvendinimui koordinuoti, kuri per mėnesį nuo šios komisijos sudarymo turi parengti svarbiausiųjų koncepcijos įgyvendinimo darbų planą-grafiką ir nustatytąja tvarka jį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                       ROLANDAS PAKSAS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 160

INVALIDUMO NUSTATYMO IR SOCIALINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ NEĮGALIESIEMS REFORMOS KONCEPCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Invalidumo nustatymas susijęs su pensijų, lengvatų ir reabilitacijos sistemomis. Jis suteikia teisę į valstybinio socialinio draudimo ir kitas pensijas, pašalpas, lengvatas bei socialines paslaugas. Šiuo metu invalidumas nustatomas vadovaujantis medicininiais vertinimo kriterijais, nepakankamai atsižvelgiama į darbingumo netekimą, darbo pajamų praradimą ir reabilitacijos veiksnius. Tačiau būtent šie veiksniai turėtų nulemti racionalų medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemonių taikymą, socialinių išmokų ir socialinių paslaugų neįgaliesiems skyrimą. Nereformuota invalidumo nustatymo tvarka stabdo neįgaliųjų integracijos galimybių plėtrą, jų socialinės apsaugos tobulinimą, veiksmingesnį socialinių apsaugos priemonių naudojimą, slopina aktyvios reabilitacijos nuostatas, skatina išlaikytinių ir privilegijuotų asmenų daugėjimą.

2. Šioje koncepcijoje vartojamos sąvokos:

specialus poreikis – dėl asmens ilgalaikių įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų (invalidumo arba negalios) ir nepalankios aplinkos atsiradęs specialios pagalbos poreikis;

specialios pagalbos priemonės – tai priemonės specialiam poreikiui patenkinti, siekiant jas gaunančiam asmeniui užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines ir visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes.

II. REFORMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos tikslas – pakeisti invalidumo nustatymo tvarką taip, kad būtų sudarytos sąlygos teisingiau ir veiksmingiau taikyti neįgaliems asmenims socialinės apsaugos priemones, siekiant atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir integruoti juos į visuomenę.

4. Siekiant numatyto reformos tikslo, reikės spręsti šiuos uždavinius:

4.1. keisti teisės aktuose vartojamas invalidumo ir su juo susijusias sąvokas, kad jos atitiktų Pasaulinės sveikatos organizacijos siūlomas neutralias tarptautines sąvokas;

4.2. keisti invalidumo nustatymo tvarką:

4.2.1. pertvarkyti invalidumo nustatymo modelį – atskirti specialių poreikių ir jų tenkinimo laipsnio ir darbingumo netekimo laipsnio nustatymą;

4.2.2. sukurti specialių poreikių nustatymo metodiką ir atitinkamų specialios pagalbos priemonių taikymo tvarką, taip pat specialių poreikių tenkinimo laipsnių įvertinimo tvarką;

4.2.3. nustatyti darbingumo netekimo laipsnį laikantis šių principų:

4.2.3.1. nustatyti darbingumo netekimo laipsnį tik darbingo amžiaus asmenims;

4.2.3.2. nustatyti darbingumo netekimo laipsnį atsižvelgiant į asmens turimą profesiją, darbinę patirtį ir darbingumo dalį, likusią po to, kai buvo pritaikytos medicininės ir profesinės reabilitacijos ir specialios pagalbos priemonės. Kai dėl sunkių funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija praktiškai neįmanoma arba ją sunku taikyti, darbingumo netekimo laipsnis gali būti nustatomas vadovaujantis tik medicininiu faktoriumi;

4.2.3.3. vertinti darbingumo netekimo laipsnį procentais;

4.2.3.4. nustatyti darbingumo netekimo laipsnį, vadovaujantis tik asmenis gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais, pačiam asmeniui tiesiogiai nedalyvaujant;

4.2.3.5. įteisinti asmeninės gydytojų ir specialistų atsakomybės už informacijos teikimą ir priimtus sprendimus principą, numatyti šių sprendimų kontrolės mechanizmą;

4.2.4. reformuoti esamas invalidumą nustatančias institucijas, kurios:

4.2.4.1. nustatytų specialius poreikius, numatytų jų tenkinimo laipsnį ir priemones;

4.2.4.2. nustatytų darbingumo netekimo laipsnį;

4.2.4.3. nustatytų negalios (invalidumo) faktą vaikams;

4.2.5. įteisinti naują skundų dėl darbingumo netekimo laipsnio ir specialių poreikių tenkinimo laipsnio nustatymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką;

4.2.6. sukurti mokslinę ir pedagoginę specialistų rengimo ir tobulinimosi sistemą (tiek darbingumo netekimo laipsniui, tiek  specialiems poreikiams nustatyti);

4.3. spręsti pensijų skyrimo klausimus:

4.3.1. susieti socialinio draudimo pensijų ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensacijų skyrimą su darbingumo netekimo laipsniu ir darbo užmokesčio praradimo veiksniais;

4.3.2. peržiūrėti pensijų bei kompensacijų skyrimo ir mokėjimo neįgaliems asmenims, neapdraustiems valstybiniu socialiniu draudimu, klausimus;

4.4. spręsti lengvatų teikimo, kompensacijų ir pašalpų skyrimo klausimus – sukūrus specialių poreikių ir jų tenkinimo laipsnio nustatymo sistemą, lengvatas palaipsniui keisti į specialios pagalbos priemones;

4.5. spręsti užimtumo klausimus:

4.5.1.siekiant neįgalius asmenis integruoti ne tik į visuomenę, bet ir į darbo rinką, plėtoti įvairias jų užimtumo formas:

4.5.1.1. įdarbinimą (profesinį užimtumą);

4.5.1.2. darbo terapiją (užimtumą, kuriuo siekiama pagerinti arba stabilizuoti asmens sveikatos būklę);

4.5.1.3. bendrąjį užimtumą (ne tik darbinę, bet ir kitokią su darbo santykiais nesusijusią asmens veiklą);

4.5.2. sukurti neįgalių asmenų darbo vietų rėmimo ir išsaugojimo mechanizmą, sudaryti jiems lygias teises ir lygias galimybes dirbti kartu su kitais asmenimis, atsižvelgiant į specifinę jų padėtį.

III. REFORMOS ĮGYVENDINIMAS

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija sudarys tarpžinybinę komisiją Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcijos įgyvendinimui koordinuoti ir svarbiausiųjų koncepcijos įgyvendinimo darbų planui-grafikui parengti. Komisijos parengtame darbų plane-grafike bus numatytos svarbiausiosios koncepcijos įgyvendinimo priemonės, terminai ir vykdytojai. Kiekvienai priemonei įgyvendinti turės būti sudarytos tarpžinybinės darbo grupės, kurios parengs atitinkamus teisės aktus ir priemones jiems įgyvendinti. Teisės aktus parengti ir priimti siūloma iki 2003 metų, priimtus įgyvendinti – iki 2005 metų.

______________