LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO

 

2002 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 1505

Vilnius

 

Vadovaudamasis Aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 14 straipsnio 4 dalimi,

tvirtinu Kauno technikos kolegijos laikinąjį statutą (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.

1505

 

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS LAIKINASIS STATUTA S

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kauno technikos kolegija (toliau – Kolegija) įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703) bendru Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto teikimu reorganizavus Kauno aukštesniąją technikos mokyklą.

2. Kolegija yra Lietuvos Respublikos valstybinė biudžetinė aukštoji mokykla. Jos buveinės adresas: Tvirtovės al. 35, LT-3009 Kaunas.

3. Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Kolegijos autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiuo statutu.

5. Laikinąjį Kolegijos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – Ministras).

6. Kolegija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose.

7. Kolegija yra ne pelno siekianti įstaiga.

8. Kolegija savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių organizacijomis, fondais ir asmenimis. Ji gali įstoti į Lietuvos Respublikos ir tarptautines asociacijas bei kitas organizacijas.

9. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Aukštojo mokslo įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos bei jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.

10. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti vėliavą, ženklus ir kitus atributus. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Akademinė taryba.

 

II. KOLEGIJOS MISIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS SRITYS

 

11. Kolegijos misija yra vykdyti žinių visuomenės poreikius ir Europos Sąjungos standartus atitinkančias inžinerinės krypties neuniversitetines studijas, kurti, kaupti ir skleisti taikomojo mokslo žinias ir pažangią praktinę patirtį visuomenėje, maksimaliai prisidedant prie šalies ir regiono ūkinės veiklos plėtros ir ūkio konkurencingumo didinimo bei pratęsiant tarpukario ir pokario Lietuvoje susiformavusią tradiciją būti mokykla – lydere šiame veiklos bare.

12. Pagrindiniai kolegijos tikslai:

12.1. sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei mokslo ir naujausių technologijų lygį;

12.2. plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

12.3. sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

12.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

13. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais.

14. Kolegijos pagrindinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra aukštasis neuniversitetinis mokslas (80.30.20).

15. Kolegija gali užsiimti kita veikla:

15.1. aukštesnysis mokslas (80.30.10);

15.2. suaugusiųjų profesinis mokymas (80.42.20);

15.3. kvalifikacijos tobulinimas (80.42.30);

15.4. technikos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (73.10.50);

15.5. humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (73.20.10);

15.6. socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (73.20.20);

15.7. bibliotekų skaityklų veikla (92.51.20);

15.8. vairavimo mokymas (80.41);

15.9. suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur nepriskirtas, mokymas (80.42);

15.10. vertimas raštu ir žodžiu (74.83.30);

15.11. konsultacijos architektūros ir civilinės statybos srityje (74.20.10);

15.12. spausdinimas ir su juo susijusi aptarnavimo veikla (22.22);

15.13. kompiuterinių laikmenų atgaminimas (22.33);

15.14. techninės įrangos naudojimo konsultacijos (72.10);

15.15. programinės įrangos konsultacijos (72.20.10);

15.16. veikla, susijusi su duomenų bazėmis (72.40);

15.17. kompiuterių nuoma (71.33.20);

15.18. gaminių sertifikavimas, jų normatyvinių dokumentų reikalavimų kontrolė (74.30.70);

15.19. nekilnojamojo ar kito turto, priklausančio nuosavybės teise, išnuomojimas (70.20);

15.20. rinkos konjunktūros tyrimas (74.13.10);

15.21. viešosios nuomonės tyrimas (74.13.20).

16. Statuto nereglamentuojama Kolegijos veiklos tvarka nustatoma Akademinės tarybos tvirtinamomis vidaus tvarkos taisyklėmis.

 

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA

 

17. Kolegiją sudaro Elektromechanikos ir Statybos fakultetai, biblioteka, skyriai, centrai, tarnybos, katedros, laboratorijos ir kt. padaliniai.

18. Vykdant bendradarbiavimo programas su Lietuvos ir kitų šalių studijų, verslo institucijomis, įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiami atitinkami padaliniai.

19. Šiame statute neapibrėžti Kolegijos padalinių tikslai, uždaviniai, teisės, atsakomybė nustatomi Akademinės tarybos tvirtinamais nuostatais.

20. Kolegija nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams.

21. Kolegijos struktūrą ir jos pakeitimus tvirtina Direktorius, suderinęs su Akademine taryba, Ministerija ir Kauno technologijos universitetu.

 

IV. KOLEGIJOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

 

22. Kolegijoje veikia šios valdymo ir savivaldos institucijos – Steigiamoji taryba, Akademinė taryba, Kolegijos laikinasis direktorius, Studentų atstovybė. Visuomeninės ir politinės organizacijos kolegijos savivaldoje nedalyvauja.

23. Kolegijos valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais.

24. Kolegijos steigiamoji taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija, tvirtinama Ministro įsakymu.

25. Taryba vykdo šias Kolegijos tarybos funkcijas:

25.1. rengia išvadas dėl Kolegijos veiklos perspektyvų;

25.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių taikomųjų tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;

25.3. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių Kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų vykdymo ataskaitų;

25.4. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie regiono ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

25.5. vertina, kaip naudojamos Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos lėšos;

25.6. rūpinasi paramos teikimu Kolegijai;

25.7. viešai skelbia visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus.

26. Taryba sudaroma iš 12 narių ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Ji formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių skiria Akademinė taryba; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Kolegijos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas Ministro ir Kolegijos direktoriaus bendru susitarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti direktorius ir ne mažiau kaip vienas Studentų atstovybės išrinktas atstovas. Tarybos sudėtis tvirtinama Ministro įsakymu. Ministras, atsižvelgdamas į direktoriaus siūlymą, skiria Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos darbuotojas.

27. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

28. Pasibaigus laikinojo direktoriaus įgaliojimams, Taryba renka Kolegijos direktorių, kurį tvirtina Ministras.

29. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas Ministrui.

30. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas Taryboje, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.

31. Kai Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka Ministras išduoda leidimą Kolegijai priimti statutą ir išrenkama Akademinė taryba bei Kolegijos direktorius, Tarybos įgaliojimai nutrūksta.

32. Akademinė taryba aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos nutarimai yra privalomi visiems kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.

33. Akademinė taryba renkama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Akademinė taryba veikia Kolegijos statute ir Akademinės tarybos nuostatuose numatyta tvarka.

34. Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:

34.1. priima ir teikia Ministrui tvirtinti Kolegijos laikinojo statuto pakeitimus;

34.2. teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;

34.3. skiria atstovus į Tarybą;

34.4. teikia rekomendacijas Direktoriui dėl Kolegijos valdymo struktūros pakeitimų;

34.5. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

34.6. nustato studijų kokybės laidavimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

34.7. svarsto ir tvirtina taikomųjų mokslinių tyrimų ar taikomosios mokslinės veiklos bei ūkinės ir materialinės bazės plėtros programas;

34.8. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano bei sutarties su Ministerija ir KTU projektus, gavusi Tarybos pritarimą, teikia juos Ministerijai;

34.9. svarsto metines Direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų vykdymo ataskaitas ir, gavusi Tarybos pritarimą, jas tvirtina;

34.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus.

35. Akademinę tarybą sudaro 17 asmenų. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir studentai, KTU bei kitų mokslo ir studijų institucijų deleguoti atstovai. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas. Studentų atstovus į Akademinę tarybą deleguoja Studentų atstovybė. Direktorius į Akademinę tarybą įeina pagal pareigas. Likusių Akademinės tarybos narių atstovavimo fakultetams kvotos nustatomos bendrame fakultetų tarybų susirinkime proporcingai studentų skaičiui fakultetuose.

36. Kolegijos dėstytojų atstovai renkami akademinės bendruomenės susirinkime paprasta balsų dauguma.

37. Akademinės tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Direktoriumi ir Akademinės tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo.

38. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

39. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Akademinės tarybos narių ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas ir Direktoriaus siūlymu.

40. Akademinė taryba apie priimtus sprendimus viešai informuoja akademinę Kolegijos bendruomenę ir kartą per metus atsiskaito jai už savo veiklą.

41. Direktoriaus iniciatyva ar pareikalavus daugiau kaip pusei Akademinės tarybos narių šaukia akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti.

42. Kolegijos laikinasis direktorius (toliau – Direktorius) vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

43. Direktorių skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

44. Kolegijos direktorius:

44.1. atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Kolegijos statutą, kitus teisės aktus;

44.2. tvirtina Kolegijos valdymo struktūrą ir etatų sąrašą, suderinęs su Ministerija;

44.3. leidžia įsakymus;

44.4. priima ir atleidžia darbuotojus, skiria dėstytojus bei atleidžia iš šių pareigų;

44.5. skiria ir atleidžia fakultetų dekanus, suderinęs su Ministerija ir Kauno technologijos universitetu;

44.6. sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir dekanų teikimu šalina studentus;

44.7. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

44.8. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

44.9. atsako už studijų kokybę ir Kolegijos teikiamo išsilavinimo lygį;

44.10. teikia Akademinei tarybai ir Ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

44.11. vykdo kitas jam teisės aktais priskirtas funkcijas.

45. Direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti direktoriaus pavaduotojams.

46. Jei visų Akademinės tarybos narių paprasta balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad Direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar statutą, Tarybai pasiūlius, Ministras gali atleisti direktorių iš pareigų. Iki naujo direktoriaus paskyrimo Ministras paveda jo pareigas eiti kitam Akademinės tarybos nariui.

47. Direktorius pirmininkauja direktorato posėdžiams. Direktoratą sudaro: Kolegijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, fakultetų dekanai ir direktoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai. Direktoratas yra kolegiali institucija, kuri sprendžia Kolegijos organizacinius, studijų, taikomojo mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Kolegijos padalinių darbą, įgyvendina Akademinės tarybos priimtus nutarimus.

48. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams. Atstovybę sudaro pariteto pagrindais išrinkti fakultetų studentai.

49. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų deleguotų atstovų konferencijoje. Rinkimai į konferenciją yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų.

50. Konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Konferencijos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

51. Studentų atstovybė veikia pagal Studentų konferencijos patvirtintus ir Kolegijos direktoriaus įregistruotus įstatus.

52. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti Kolegijos savivaldos institucijų dar kartą svarstyti priimtus sprendimus. Raštiškas reikalavimas turi būti pateiktas kartu su Studentų atstovybės susirinkimo protokolo išrašu.

53. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais iš Kolegijos ir jos padalinių administracijos ir savivaldos institucijų.

54. Kolegijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ir kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka ir gali dalyvauti tarptautinių studentų organizacijų veikloje.

55. Kolegija gali skirti lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

 

V. FAKULTETAS

 

56. Fakultetas yra pagrindinis Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų padalinys. Fakulteto veiklą reglamentuoja Kolegijos statutas ir fakulteto nuostatai.

57. Fakultetą sudaro katedros, centrai, laboratorijos, biblioteka ir kiti padaliniai.

58. Fakultetas turi antspaudą su savo pavadinimu. Kolegijos Akademinės tarybos sprendimu gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą.

59. Fakultetas:

59.1. organizuoja studijas, taikomuosius mokslinius tyrimus, nuolat tobulina jų kokybę;

59.2. rūpinasi stojančiųjų kontingentu ir studentų ugdymu;

59.3. atsako už specialistų rengimo kokybę;

59.4. rengia ir teikia Akademinei tarybai studijų programas.

60. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

61. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) magistro laipsnius ar juos atitinkantį išsilavinimą turintys fakulteto darbuotojai.

62. Fakulteto taryba – aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja Fakulteto tarybos nuostatai.

63. Fakulteto tarybą sudaro fakulteto padalinių išrinkti darbuotojai, dekanas, katedrų vedėjai, studentai, fakulteto tarybos išrinkti kitų institucijų atstovai. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų tarybos narių. Dekanu ir fakulteto tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo. Fakulteto taryba renkama ketveriems metams.

64. Fakulteto taryba:

64.1. svarsto ir tvirtina fakulteto veiklos plėtros programas;

64.2. svarsto ir vertina metines dekano ataskaitas, fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas;

64.3. rengia ir teikia Kolegijos akademinei tarybai tvirtinti fakulteto nuostatus;

64.4. sudaro fakulteto dėstytojų atestacijos, konkursų pareigoms eiti ir kt. komisijas.

65. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Trečdaliui Tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo įteikimo.

66. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai skelbiami fakulteto dekano įsakymais.

67. Dekaną skiria ir atleidžia Kolegijos direktorius, suderinus su Ministerija.

68. Dekanas vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

69. Dekanas atlieka šias funkcijas:

69.1. organizuoja ir koordinuoja fakulteto veiklą, įgyvendina Akademinės tarybos nutarimus ir vykdo Kolegijos direktoriaus įsakymus;

69.2. leidžia įsakymus pagal savo kompetenciją;

69.3. rengia fakulteto metinio biudžeto, etatų sąrašo, pedagoginio krūvio projektus ir teikia tvirtinti direktoriui;

69.4. teikia Direktoriui pasiūlymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo ir nuobaudų, paskatinimų skyrimo;

69.5. teikia siūlymus dėl bendradarbiavimo su socialiniais partneriais;

69.6. rengia ir teikia fakulteto Akademinei tarybai tvirtinti plėtros programas;

69.7. kartą per metus atsiskaito už fakulteto veiklą fakulteto tarybai ir Direktoriui;

69.8. atsako už fakulteto veiklos rezultatus ir lėšų bei turto panaudojimą.

70. Jei visų fakulteto tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama dekano teikiama fakulteto veiklos metinė ataskaita, dekano įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Statutą, fakulteto taryba siūlo Direktoriui dekaną atstatydinti.

71. Katedra – pagrindinis fakulteto studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų padalinys. Ji gali būti sudaroma dalykiniu arba studijų programų principu. Katedros veikla organizuojama, vadovaujantis Kolegijos statutu ir katedros nuostatais.

72. Katedra atlieka šias funkcijas:

71.1. vykdo studijas, mokslinius-taikomuosius tyrimus ir metodinį darbą;

72.2. sudaro sąlygas katedros dėstytojų pedagoginės, profesinės ir mokslinės kvalifikacijos tobulinimui;

72.3. kaupia studijų ir mokslo įrangą;

72.4. teikia siūlymus dėl studijų programų sudarymo;

72.5. renka fakulteto tarybos narius;

72.6. periodiškai analizuoja ir planuoja savo veiklą.

73. Katedros vedėjas vadovauja katedrai, veikia jos vardu ir jai atstovauja. Vedėją skiria Direktorius dekano teikimu.

74. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:

74.1. rengia ir teikia fakulteto dekanui katedros veiklos programas;

74.2. atsako už studijų programų įgyvendinimą ir studijų kokybę;

74.3. organizuoja katedros darbuotojų pedagoginę bei tiriamąją mokslinę veiklą;

74.4. koordinuoja laboratorijų, kabinetų darbą, atsako už katedros turto valdymą bei naudojimą;

74.5. atsiskaito Fakulteto tarybai, dekanui už katedros veiklos rezultatus.

75. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai. Nuostatus tvirtina Direktorius.

 

VI. KOLEGIJOS PERSONALAS

 

76. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, administracija ir kiti tarnautojai. Jų darbo santykius ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymas, kiti teisės aktai ir šis statutas.

77. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis dirbti Lietuvos Respublikos ir kitų šalių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojus, verslo ir kitų ūkio sričių specialistus. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

78. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ar taikomojoje mokslinėje ir metodinėje veikloje. Pereinamuoju laikotarpiu gali būti šios dėstytojų pareigybės: dėstytojas ekspertas, vyresnysis dėstytojas, dėstytojas, dėstytojas asistentas. Dėstytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbas apmokamas Ministro nustatyta tvarka.

79. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus. Jis turi dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

80. Docento pareigas gali eiti mokslininkas. Akademinei tarybai pritarus, į docento pareigas ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimtas asmuo, turintis magistro laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.

81. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.

82. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams, pratyboms, studentų praktikai ir kt., padėti atlikti mokslinius tyrimus. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros studijoms.

83. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

84. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.

85. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jei Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

86. Į Kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį.

87. Kolegija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiuo Statutu numatyta skyrimo į pareigas tvarka.

88. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose ir užsienio šalių tyrimo programose.

89. Darbuotojų pareigos:

89.1. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio statuto;

89.2. vykdyti direktoriaus įsakymus, nurodymus ir Akademinės tarybos nutarimus;

89.3. laikytis pareiginio aprašymo nuostatų;

89.4. vadovautis moralės ir etikos normomis.

90. Dėstytojų teisės:

90.1. dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą, burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Kolegijos konkursuose darbams ir paramai gauti;

90.2. skelbti savo darbo rezultatus, jeigu tam nėra įstatymų ir sutarčių nustatytų apribojimų;

90.3. dalyvauti rengiant ir priimant Kolegijos veiklą reglamentuojančius dokumentus bei jos plėtros planus;

90.4. dalyvauti teisėtai veikiančių visuomeninių, politinių ir profesinių organizacijų veikloje, jungtis į šalies ir tarptautines profesines ir kitokias organizacijas;

90.5. kelti savo kvalifikaciją, studijuoti doktorantūroje;

90.6. naudotis Kolegijos materialine-technine baze;

90.7. iškilusius ginčus tarp dėstytojų ir administracijos spręsti Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatyme numatyta tvarka.

91. Sėkmingai dirbančiam pedagoginį ir mokslinį darbą Kolegijos darbuotojui Akademinės tarybos nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų mokslinė stažuotė kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti.

92. Už Kolegijos statute, aukštojo mokslo įstatyme bei kituose norminiuose aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako įstatymų numatyta tvarka. Ginčai tarp kolegijos darbuotojų ir administracijos nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. STUDIJOS

 

93. Studijų tvarką Kolegijoje reglamentuoja šis statutas, Akademinės tarybos tvirtinami studijų nuostatai.

94. Studijos Kolegijoje vyksta pagal neuniversitetinio aukštojo ir aukštesniojo mokslo studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programas tvirtina Ministerija Kolegijos akademinės tarybos teikimu. Kolegija Vyriausybės nustatyta tvarka gali organizuoti universitetines pagrindines studijas.

95. Kolegijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: nuosekliosios ir nenuosekliosios.

96. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos.

97. Nuosekliųjų studijų apimtį, dėstomus dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus atitinkantis studijų krypties reglamentas.

97. Kolegijos nustatyta tvarka gali būti sudaromos sąlygos studijuoti pagal individualią studijų programą.

98. Kolegijoje gali būti organizuojamas tęstinis mokymas asmeniui persikvalifikuoti bei kvalifikacijai tobulinti.

100. Į Kolegijos studijų programas gali būti įtraukiamos ir su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas.

101. Kolegijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi kreditai, gauti kitose mokymosi įstaigose.

102. Į Kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į kolegiją sąlygas, suderinus su Ministerija, tvirtina Kolegijos direktorius.

103. Studijos Kolegijoje gali būti finansuojamos valstybės ir studijuojančiųjų lėšomis pagal tipines Ministerijos nustatytos formos sutartis.

 

VIII. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

 

104. Studentai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nuosekliųjų studijų programas.

105. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija.

106. Studentai turi teisę:

106.1. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

106.2. siūlyti į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;

106.3. pasirinkti studijų programas, dėstytoją, studijuoti pagal individualias studijų programas Kolegijoje nustatyta tvarka;

106.4. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į fakulteto, studijų centro, Kolegijos administraciją dėl žinių įvertinimo;

106.5. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis Kolegijoje nustatyta tvarka;

106.6. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas;

106.7. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti;

106.8. pasibaigus mokslo metams, atskirais atvejais ir per mokslo metus, nustatyta tvarka keisti mokymo instituciją;

106.9. nutraukti ir atnaujinti studijas Kolegijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka;

106.10. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

106.11. kreiptis į studentų ir administracijos ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

106.12. gauti su studijomis susijusią informaciją;

106.13. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;

106.14. laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;

106.15. naudotis įstatymų, Kolegijos statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

107. Studentai privalo:

107.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;

107.2. laikytis Kolegijos statuto, kitų teisės aktų, vidaus tvarkos taisyklių;

107.3. vykdyti Kolegijos savivaldos institucijų sprendimus, Direktoriaus ir dekanų įsakymus.

108. Drausminės nuobaudos studentams:

108.1. už studentų pareigų pažeidimus Kolegija gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą; pašalinti iš Kolegijos. Drausminės nuobaudos skiriamos direktoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas ir paskatinimus direktorius gali deleguoti ir kitiems asmenims;

108.2. jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą;

108.3. studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos jeigu grubiai pažeidė Kolegijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus arba nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

109. Ginčų nagrinėjimo tvarka:

109.1. ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ir studentų, sprendžia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri skiriama direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 3 Kolegijos administracijos ir 3 Studentų atstovybės įgalioti asmenys;

109.2. į ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie yra nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą;

109.3. Kolegijos vadovai privalo per 30 kalendorinių dienų išnagrinėti studentų pareiškimus ar skundus ir atsakyti raštu;

109.4. sprendimai priimami abipusiu ginče dalyvaujančių šalių susitarimu. Jei susitarti nepavyksta, toliau ginčai nagrinėjami ir sprendimai priimami įstatymų numatyta tvarka.

 

IX. KOLEGIJOS TURTAS IR LĖŠOS

 

110. Kolegijos turtą sudaro pastatai, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitas teisėtu būdu įgytas turtas. Kolegija yra juridinis asmuo ir turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

111. Kolegija vadovaujasi savo nuostatais, valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

112. Kolegija ir Kauno technologijos universitetas, vadovaudamiesi paritetiniais principais, studijų realizavimo tikslais naudojasi abiejų institucijų ir bendrai sukurta studijų baze ir biblioteka, pagal tarpusavyje suderintą tvarką.

113. Kolegijos finansinei tarnybai vadovauja vyr. finansininkas.

114. Kolegijos lėšas sudaro:

114.1. lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti;

114.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;

114.3. studijų įmokos ir pajamos už mokamas studijas;

114.4. pajamos, gautos iš šalies ir užsienio įmonių, organizacijų bei fizinių asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, realizuotų gamybinės-mokslinės veiklos produkciją, mokamas paslaugas, kursus;

114.5. šalies ir užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos ir dovanojamos lėšos ir materialinės vertybės;

114.6. pajamos, gautos už patalpų ar įrengimų nuomą;

114.7. kitos teisėtai įgytos lėšos.

115. Kolegija gali organizuoti studijuojančių savo lėšomis studijas.

116. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t. y.:

116.1. lėšos dėstytojų, specialistų ir ūkio darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui;

116.2. lėšos Kolegijos išlaidoms, susijusios su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis prekėmis bei paslaugomis;

116.3. lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

117. Šio statuto pakeitimus gali inicijuoti Akademinė taryba arba Ministerija. Statuto pakeitimus tvirtina Ministras.

118. Kolegija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl kolegijos reorganizavimo ir likvidavimo priima Vyriausybė Ministerijos teikimu.

______________