LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

 

2001 m. birželio 12 d. Nr. IX-372

Vilnius

 

(Žin., 1998, Nr. 115-3236; 1999, Nr. 89-2618; 2000, Nr. 5-125)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas

Papildyti 1 straipsnį 11 ir 12 dalimis:

„11. Užsieniečio šeimos nariai – sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos, ir užsieniečio visiškai išlaikomi asmenys.

12. Europos sutartis – Europos sutartis, steigianti asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių iš vienos pusės ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės, pasirašyta 1995 m. birželio 12 d. Liuksemburge.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios

2 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

 

3 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „atstovybės“ išbraukti žodį „arba“, po žodžio „įstaigos“ įrašyti žodžius „ar Užsienio reikalų ministerijos įgaliotos institucijos. Esant tarptautiniam susitarimui, Užsienio reikalų ministerija taip pat gali įgalioti išduoti vizas užsienio valstybės diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Vizą atvykti į Lietuvos Respubliką išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar Užsienio reikalų ministerijos įgaliotos institucijos. Esant tarptautiniam susitarimui, Užsienio reikalų ministerija taip pat gali įgalioti išduoti vizas užsienio valstybės diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas. Lietuvos Respublikoje teisę išduoti vizas turi Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija.“

 

4 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pripažinimas netekusia galios

17 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios.

 

5 straipsnis. 18 straipsnio 1 dalies pakeitimas

18 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „90 dienų per metus“ įrašyti skaičių ir žodžius „3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmojo įvažiavimo dienos, arba pradėti dirbti ar verstis kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Užsienietis, kuris ketina gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmojo įvažiavimo dienos, arba pradėti dirbti ar verstis kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, privalo gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.“

 

6 straipsnis. 19 straipsnio 4 dalies pakeitimas

19 straipsnio 4 dalyje po žodžio „dalyje“ išbraukti žodį „ir“, po skaičių „1–3“ įrašyti žodį ir skaičių „ir 5“, po žodžio „punktuose“ įrašyti žodžius ir skaičių „bei 3 dalyje“, išbraukti žodžius „ir jų visiškai išlaikomi asmenys (vaikai iki 18 metų ir asmenys, nedarbingi dėl amžiaus arba invalidumo)“, po žodžio „teisę“ išbraukti žodį „kartu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 ir 5 punktuose bei 3 dalyje nurodytų užsieniečių šeimos nariai turi teisę laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.“

 

7 straipsnis. 22 straipsnio 2 dalies pakeitimas

22 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ir kartu su juo atvykstantiems šeimos nariams, kai jie persikelia“ įrašyti žodžius „ir jo šeimos nariams bei užsieniečiams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kai jie kartu atvyksta“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jo šeimos nariams bei užsieniečiams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kai jie kartu atvyksta nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką.“

 

8 straipsnis. 26 straipsnio 2 punkto pakeitimas

26 straipsnio 2 punkte vietoj skaičių ir žodžių „1 dalies 1–4 punktus bei 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus“ įrašyti skaičius ir žodžius „1 dalį, 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus bei 19 straipsnio 3 dalį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2) turi leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus bei 19 straipsnio 3 dalį;“.

 

9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1. 29 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vieneriems metams“ įrašyti žodžius „dvejiems metams“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip dvejiems metams, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę (įstaigą), kurioje užsienietis dirbs.“

2. 29 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

 

10 straipsnis. 45 straipsnio 2 dalies pakeitimas

45 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „siunčiamas į Užsieniečių registracijos centrą“ įrašyti žodžius „sulaikomas ir apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Užsienietį, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, policija gali sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Per nurodytą laiką nepavykus nustatyti užsieniečio asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, užsienietis teismo sprendimu sulaikomas ir apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre.“

 

11 straipsnis. Įstatymo papildymas IX1 skyriumi

Papildyti Įstatymą IX1 skyriumi:

 

IX1 SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

PAGAL EUROPOS SUTARTĮ, TEISINĖ PADĖTIS

 

481 straipsnis. Atvykimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmojo įvažiavimo dienos, o toks užsienietis, ieškantis darbo arba ketinantis verstis kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti šalyje dar 3 mėnesius.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.

 

482straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris ketina pradėti dirbti ar verstis kita teisėta veikla arba ilgiau, nei nurodyta šio įstatymo 481 straipsnio 1 dalyje, gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti leidimą laikinai apsigyventi.

 

483 straipsnis.     Prašymo išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio prašymas išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

 

484 straipsnis. Teisė gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis ketina:

1) įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį;

2) verstis Lietuvos Respublikoje ūkine komercine veikla;

3) teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje;

5) gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisėtą pragyvenimo šaltinį;

6) gauti išsimokslinimą įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoje mokymo įstaigoje.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai turi teisę gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu ar pas jį.

 

485straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti

Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia įsigyti leidimo dirbti.

 

486 straipsnis.     Teisė pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje nutraukus darbą ar kitą teisėtą veiklą

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams nutraukus darbą ar kitą teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas tuo atveju, jeigu jie sulaukė senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir įgijo teisę į pensiją Lietuvos Respublikoje.

2. Kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu turi teisę pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo šeimos nariai.

 

487 straipsnis. Leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas

1. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams išduodamas:

1) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 5 metams;

2) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – 5 metams;

3) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu – paslaugų teikimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 5 metams;

4) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu – gaunamų paslaugų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 5 metams;

5) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu – 5 metams;

6) šio įstatymo 484 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu – vieneriems mokslo metams.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui.

 

488straipsnis.      Leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai

1. Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui panaikinamas, jei yra bent vienas iš pagrindų, nustatytų šio įstatymo 21 straipsnyje, išskyrus nurodyto straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktus bei 2 dalį.

2. Kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo šeimos nariai.

 

489 straipsnis.     Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui

Užsieniečiui, kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, leidimas nuolat gyventi išduodamas, jeigu jis teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus bei atitinka šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Nebuvimo šalyje laikotarpis, neviršijantis 6 mėnesių iš eilės, negali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio nustatytomis sąlygomis.“

 

12 straipsnis. Įstatymo 11 straipsnio įsigaliojimas

Šio įstatymo 11 straipsnis įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________