LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

dėl nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos nuostatų patvirtinimo

2002 m. gegužės 3 d. Nr. 224

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo (Žin., 2001, Nr. 90-3144) 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) 1.2 punktu:

1. Tvirtinu Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos nuostatus (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                            ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 224

Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos nuostatai

I. Bendrosios nuostatos

1. Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija (toliau – Komisija) yra patariamoji institucija, teikianti pasiūlymus Aplinkos ministerijai augalų nacionalinių genetinių išteklių politikos ir strategijos formavimo klausimais.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

3. Komisija sudaryta iš valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei nevalstybinių organizacijų atstovų ir yra atskaitinga Aplinkos ministerijai.

4. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.

5. Komisijos veikla nutraukiama, keičiami jos nuostatai ar sudėtis aplinkos ministro įsakymu.

II. Komisijos uždaviniai ir funkcijos

6. Pagrindiniai Komisijos uždaviniai:

6.1. inicijuoti šalyje augančių augalų genofondo periodines inventorizacijas ir mokslinius tyrimus, kuriais remiantis būtų kaupiami augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, rengiamos jų išsaugojimo strategijos ir ilgalaikės programos, nustatomi rūšių ir veislių prioritetai pagal visas augalų grupes;

6.2. nustatyti prioritetus, atliekant augalų genetinių išteklių įvertinimą pagal jų bioekologinę ir ekonominę reikšmę, saugojimo eiliškumo, būdų ir reprodukcijos galimybių nustatymą, rūpintis šių darbų finansavimu bei dalyvauti skirstant biudžetinius asignavimus jiems;

6.3. aprobuoti koordinacinių centrų pateiktus augalų nacionalinius genetinius išteklius ir siūlyti Aplinkos ministerijai suteikti jiems nacionalinių išteklių statusą bei įtraukti į centrinę duomenų bazę, siekti, kad būtų suformuotas pakankamas reprezentantų kiekis pagal visas augalų grupes;

6.4. analizuoti ir įvertinti Augalų genų banko ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų veiklą, teikti pasiūlymus dėl tolesnės veiklos augalų nacionalinių genetinių išteklių formavimo srityje;

6.5. plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių augalų nacionalinių genetinių išteklių tvarkymo institucijomis, keistis moksline ir praktine informacija bei genetine medžiaga, atlikti sudaromų sutarčių ekspertizę ir teikti pasiūlymus dėl genetinės medžiagos mainų ir išvežimo/įvežimo į šalį tvarkos ir mastų, nepažeidžiant šalies interesų bei tarptautinių įsipareigojimų.

7. Komisija vykdo šias funkcijas:

7.1. koordinuoja visos nacionalinės augalų genetinių išteklių išsaugojimo sistemos veiklą, gauna ir analizuoja informaciją apie augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, jų vertę ir saugojimo būdus, pateikia išvadas ir siūlymus Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai;

7.2. aprobuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių tvarkymo (atrinkimo, saugojimo, tyrimo, naudojimo, atnaujinimo) metodus, pateiktus Augalų genų banko ir koordinacinių centrų pagal augalų grupes;

7.3. atlieka parengtų programų augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais ekspertizę;

7.4. aprobuoja normatyvus augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams atrinkti ir įvertinti, nustatant jų išsaugojimo, naudojimo ir reprodukcijos būdus bei technologijas;

7.5. aprobuoja koordinacinių centrų pateiktas prevencines priemones augalų genetiniams ištekliams išsaugoti nuo erozijos ar sunaikinimo jų natūraliose augavietėse;

7.6. analizuoja kitų sričių (kraštotvarkos, ekosistemų apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo ir kt.) strategines programas, derina jas su augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimu, tyrimu ir racionaliu naudojimu, tarp jų ir selekcijos bei reprodukcijos tikslams ir jų atkūrimui;

7.7. koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių inventorizaciją, atlieka jos rezultatų analizę, parengia viešą informaciją (pranešimą) apie būklę ir pateikia Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl trūkumų šalinimo, atitinkamų teisės aktų rengimo ar esamų papildymo ar keitimo;

7.8. propaguoja visuomenėje augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir naudojimo svarbą;

7.9. siūlo Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai tobulinti augalų genetinių išteklių valdymą ir kontrolę, mažinant rizikos faktorių įtaką jų išsaugojimu;

III. Komisijos teisės

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

8.1. nustatyta tvarka gauti iš Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Augalų genų banko ir Koordinacinių centrų disponuojamą informaciją augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais, reikalingą Komisijos darbui;

8.2. gauti iš kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;

8.3. rengti posėdžius, konferencijas, pasitarimus, seminarus ir kviesti į juos Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir joms pavaldžių ar jų reguliavimo sričiai priskirtų institucijų specialistus, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus; sudaryti laikinas ar nuolatines darbo grupes;

8.4. priimti sprendimus ir teikti pasiūlymus ar parengtus projektus Aplinkos ministerijai, kitoms ministerijoms, genetinių išteklių savininkams ir valdytojams dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių tvarkymo ir išsaugojimo;

8.5. informuoti visuomenę apie augalų genetinių išteklių būklę ir Komisijos veiklą šioje srityje, organizuoti informacinių leidinių apie augalų nacionalinius genetinius išteklius rengimą ir išleidimą.

IV. Komisijos darbo organizavimas

9. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra vieši posėdžiai. Jie kviečiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Svarstoma medžiaga Komisijos nariams pateikiama prieš savaitę iki posėdžio.

10. Komisijos darbui vadovauja Komisijos pirmininkas, kuris, Komisijos nariams pritarus, paskiria Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisijos sekretorių.

11. Komisijos pirmininkas:

11.1. rengia Komisijos veiklos planą ir teikia tvirtinti Komisijai;

11.2. organizuoja Komisijos darbą ir atsiskaito už jos veiklą;

11.3. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

11.4. atstovauja Komisijai Valstybės valdymo ir savivaldybių institucijose, kitose įstaigose ir organizacijose arba įgalioja jai atstovauti Komisijos pirmininko pavaduotoją ar kitą Komisijos narį.

12. Komisijos sekretorius:

12.1. organizuoja Komisijos posėdžius, kartu su komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju rengia ir derina posėdžių darbotvarkes;

12.2. renka ir apibendrina gautą informaciją augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais, formuoja posėdžių dokumentų bylas;

12.3. rašo Komisijos posėdžių protokolus ir tvarko Komisijos dokumentaciją, vykdo kitus Komisijos pirmininko nurodymus.

13. Komisijos nariai aktyviai dalyvauja Komisijos veikloje, rodo iniciatyvą ir teikia siūlymus jos darbui gerinti, vykdo Komisijos pirmininko pavedimus ir įgyvendina posėdžių nutarimus bei sprendimus.

14. Komisiją techniškai aptarnauja Aplinkos ministerija.

15. Komisijos sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose. Visi sprendimai įforminami protokolu. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojas ir sekretorius.

16. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Sprendimai priimami, kai už juos balsuoja daugiau nei pusė dalyvaujančių Komisijos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį sprendimą priima Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojas.

17. Komisija dirba pagal Komisijos pirmininko patvirtintą, Komisijos protokoliniu nutarimu priimtą veiklos planą.

18. Specifinių klausimų nagrinėjimui ir projektų rengimui prie Komisijos sudaromos 6 darbo grupės, kurios formuojamos iš koordinacinių centrų, mokslo įstaigų ir kitų institucijų specialistų pagal augalų grupes:

1) žemės ūkio (lauko augalų);

2) miškų;

3) žemės ūkio (sodų ir daržų augalų);

4) dekoratyvinių;

5) vaistinių ir aromatinių;

6) mažųjų vaisių (laukinių uogų ir vaisių).

19. Komisijos sprendimu darbo grupių vadovai skiriami iš Komisijos narių. Darbo grupės nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių tvarkymo ir tyrimo prioritetus, teikia juos svarstyti Komisijai, dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Jos savo veiklą derina su koordinaciniais centrais, Komisija bei Augalų genų banku.

______________