ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL REKLAMINIAME KATALOGE „AISTROS KOLEKCIJA 2012 PAVASARIS/VASARA“ (IŠPLATINTAME KARTU SU ŽURNALU „ŽMONĖS“, 2012-04-12, NR. 15/448) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2012 m. liepos 2 d. Nr. SPR-62
Vilnius
Š. m. balandžio 16 d. ir gegužės 28 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjų Indrės D. ir Jurgitos Stasiulionienės skundus dėl kataloge „Aistros“ kolekcija 2012 pavasaris/vasara“, išplatintame kartu su žurnalu „Žmonės“ (2012-04-12, Nr. 15/448), paskelbtos informacijos.
Pareiškėjos skunduose nurodė, kad kartu su žurnalu platinamame kataloge paskelbta neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti erotinio pobūdžio informacija (sekso reikmenų vaizdavimas, jų savybių, teikiamų malonumų aprašymas, šių prekių įsigijimo būdai) skleidžiama be apribojimų – ant žurnalo pakuotės nebuvo jokių įspėjamųjų užrašų, kad ši informacija yra netinkama nepilnamečiams. Pareiškėjos prašo išnagrinėti šį atvejį ir imtis veiksmų, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija jiems nebūtų tiesiogiai skleidžiama.
Tirdama skundus, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į žurnalo „Žmonės“ vyriausiąją redaktorę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skunduose nurodytos kataloge „Aistros“ kolekcija 2012 pavasaris/vasara“ paskelbtos neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos.
Paaiškinimus pateikė viešosios informacijos skleidėjo UAB „Žurnalų leidybos grupė“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus pavaduotojas Linas Daugėla.
L. Daugėla paaiškinimuose nurodė, kad kartu su žurnalu skleista reklama nėra žurnalo „Žmonės“ priedas. Reklamos davėjas yra ne Bendrovė, o UAB „Juntos“. Teigė, jog reklamos turinys nėra ryškiai erotinio pobūdžio: reklamoje naudojamose frazėse vengiama vienareikšmiškų pasakymų, o erotinę prasmę turinčios mintys yra apibūdinamos naudojant aptakius žodžius ir posakius, pavyzdžiui „meilė“, „sveikata“, „pojūčių šaltinis“, bei kitas nevienprasmiškas frazes. Anot L. Daugėlos, didelė dalis aprašymo yra skirta techninėms prekių savybėms ir privalumams aprašyti, o ne dirbtinai sužadinti susidomėjimą prekėmis. Iš prekių išvaizdos taip pat negalima vienareikšmiškai spręsti, kam prekės yra skirtos, ypač nepatyrusiam asmeniui. Reklamoje nėra nuogų kūnų. Dėl visų šių priežasčių reklamos turinys Bendrovės atsakingų asmenų buvo įvertintas kaip nedraudžiamas ir reklamą imta skleisti.
Viešosios informacijos skleidėjas pabrėžė, jog reklamos skleidimas nesilaikant ženklinimo reikalavimų, nebuvo tyčinis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, o pastebėjus galimą pažeidimą, Bendrovėje buvo imtasi vidinių priemonių pažeidimų prevencijai (darbuotojų informavimas, apmokymas ir kt.). Taip pat pažymi, kad reklama buvo skleista tik su vienu žurnalo „Žmonės“ numeriu, todėl sklaidos mastas nėra didelis.
L. Daugėla paaiškinimuose taip pat nurodė, kad, nepaisant išdėstytos pozicijos, Bendrovė yra pasirengusi vadovautis inspektoriaus ir ekspertų grupės išvadomis ir ateityje nebeskleisti tokio ar panašaus turinio informacijos, arba skleidžiant imtis teisės aktuose numatytų spaudos leidinių ženklinimo priemonių. Bendrovės manymu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, reklamos skleidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas. Dėl šios priežasties Bendrovė prašo inspektoriaus tyrimo dėl šio atvejo nepradėti, o jeigu tyrimas būtų pradėtas – neskirti piniginės sankcijos. Bendrovė taip pat pažymi, jog yra pasiruošusi tartis su skundus žurnalistų etikos inspektoriui pateikusiais asmenimis dėl taikaus situacijos išsprendimo.
Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų laikymosi požiūriu,
nustatė:
Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai, be kitos, priskiriama ir erotinio pobūdžio informacija. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, erotinio pobūdžio informacija laikoma tokia informacija, kuria skatinamas lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas ar sekso reikmenys.
Informaciją, atitinkančią bent viename Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punkte numatytą kriterijų, remiantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis. Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama (1) tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) (2) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba (3) kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams. Konkrečiu atveju informacijos skleidimui taikytina techninių priemonių naudojimo taisyklė.
Pažymėtina ir tai, kad apribojimai, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos skleidimui, taip pat taikomi ir reklamai (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalį reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Atsižvelgiant į tai, reklaminiame kataloge „Aistros“ kolekcija 2012 pavasaris/vasara“ (toliau – reklaminis katalogas), išplatintame kartu su žurnalu „Žmonės“ (2012-04-12, Nr. 15/448), paskelbta informacija laikytina reklama (toliau – reklama).
2012 m. birželio 4 d. įvykusio posėdžio metu reklamą Įstatymo aspektu įvertino prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikianti ekspertų grupė, vertinanti viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams (toliau – ekspertų grupė). Ekspertų grupė nustatė, kad reklaminiame kataloge paskelbta informacija priskirtina erotinio pobūdžio informacijos kategorijai – jame pavaizduoti sekso reikmenys, aprašoma jų paskirtis, sekso reikmenų teikiami pojūčiai („<...> atradimas moterims, padovanosiantis išskirtinius gundančius virpesius. Patirkite visiškai naujus ir 10 kartų stipresnius malonius atradimus“, „<...> pažadina slapčiausiose moters kūno kertelėse slypintį geismą <...>“). Tokia informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų. Atsižvelgdama į tai, ekspertų grupė padarė išvadą, jog reklama priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kategorijai – atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą kriterijų (erotinio pobūdžio), todėl yra skirta asmenims nuo 18 metų.
Ekspertų grupės priimta išvada patvirtina, kad reklama atitinka Įstatyme nustatytus ribojamos skleisti informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus. Šia ekspertų išvada žurnalistų etikos inspektorius neturi pagrindo abejoti.
Akcentuotina tai, jog nagrinėjamo turinio viešoji informacija, kurioje paskelbta erotinio pobūdžio informacija, galėjo būti skleidžiama visuomenei, tačiau laikantis Įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte nustatytų techninių priemonių, ribojančių tokios informacijos skleidimą nepilnamečiams, siekiant nepilnamečių interesų apsaugos tikslų. Tokių priemonių įdiegimą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1121 patvirtintas Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 5 punkte nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai ir kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys privalo patys nustatyti, ar ketinama skleisti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, vadovaudamiesi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–21 punktuose išvardytais kriterijais. Nustatę, kad informacija atitinka bent vieną iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–21 punktuose išvardytų kriterijų, prieš ją viešai skelbdami ar kitaip skleisdami, jie privalo tokią informaciją klasifikuoti ir atitinkamai žymėti, laikydamiesi Apraše ir kituose jame nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Konkrečiu atveju neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo reikalavimus apibrėžia Aprašo 32 ir 34 punktai. Jais remiantis spaudos leidiniai, kuriuose skleidžiama informacija, daranti neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų, kai jie platinami vietose, į kurias nepilnamečiai gali patekti, turi būti platinami nepermatomuose įdėkluose ar pakuotėse, kurių apipavidalinimas nedaro neigiamo poveikio nepilnamečių vystymuisi ir ant kurių turi būti aiškiai įskaitomas įspėjamasis užrašas: „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų“, arba indeksas „S“.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reklaminis katalogas kartu su žurnalu „Žmonės“ buvo platinamas pakuotėje, kuri neatitiko jai nustatytų reikalavimų – pakuotė buvo be įspėjamojo užrašo (indekso). Tai reiškia, kad viešosios informacijos skleidėjas nesilaikė informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, skleidimo reikalavimų. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad reklaminis katalogas nėra žurnalo „Žmonės“ priedas. Taip pat nereikšminga, kas konkrečiu atveju rengė reklaminį katalogą arba kas yra reklamos užsakovas. Konkrečioje situacijoje svarbu tai, kad žurnalas „Žmonės“, kuris nepriskirtinas neigiamą poveikį darančios informacijos kategorijai, buvo skleidžiamas (platinamas) vienoje pakuotėje su informacija, darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, tačiau apie tokį poveikį neinformuojant. Be to, viešosios informacijos skleidėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis (t. y. Bendrovės atsakingi darbuotojai) dalyvavo sprendžiant tiek dėl reklaminio katalogo (reklamos) turinio, tiek dėl jo platinimo (skleidimo).
Viešosios informacijos skleidėjo teiginys, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog reklamos turinys yra erotinio pobūdžio, laikytinas nepagrįstu. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktu erotinio pobūdžio informacijos apibrėžimu, šiai informacijos kategorijai priskiriama tokia informacija, kuria rodomi (demonstruojami) sekso reikmenys. Be to, nagrinėjamo turinio informacijos priskyrimą konkrečiai kategorijai patvirtina ir ekspertų grupės išvada.
Akcentuotina, kad viešosios informacijos skleidėjas sutinka, jog reklama buvo skleidžiama nesilaikant teisės aktuose nustatytų skleidimo reikalavimų, tačiau teigia, kad tai nebuvo tyčinis teisės aktų pažeidimas. Be to, anot viešosios informacijos skleidėjo, atsižvelgiant į tai, jog reklamos turinys nebuvo grynai erotinio pobūdžio, reklamos sklaidos mastas buvo nedidelis (reklama buvo skleista tik su vienu žurnalo „Žmonės“ numeriu), o pastebėjus galimą pažeidimą Bendrovėje buvo imtasi vidinių priemonių pažeidimų prevencijai (darbuotojų informavimas, apmokymas ir kt.), toks viešosios informacijos skleidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus viešosios informacijos skleidimo metu buvusias aplinkybes, erotinio pobūdžio informacijos skleidimas, nesilaikant Įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų reikalavimų, nelaikytinas mažareikšmiu teisės pažeidimu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas, prieš skleisdamas informaciją, nesikreipė į žurnalistų etikos inspektorių, nors tokią galimybę turėjo pagal Aprašo 7 punktą. Antra, ekspertų grupės išvadoje konstatuota, jog reklama, išplatinta kartu su žurnalu „Žmonės“, yra daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tai reiškia, kad visuomenės interesas gauti informaciją nebuvo suderintas su interesu apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Trečia, viešosios informacijos skleidėjo paaiškinimuose nurodyti veiksmai, kad reklama buvo skleista tik su vienu žurnalo „Žmonės“ numeriu, todėl jos sklaidos mastas nebuvo didelis, nelaikytini mažareikšmiais vien dėl tokios informacijos sklaidos vienkartinio ar trumpalaikio pobūdžio. Remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2011 m. I pusmečio duomenimis apie vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų (išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama) vidutinį tiražą, žurnalas „Žmonės“ – didžiausias vidutiniu tiražu leidžiamų žurnalų Lietuvoje (129525 egz.).
Inspektorė pažymi, kad aplinkybės, jog viešosios informacijos skleidėjas sutinka su pažeidimu ir tai, jog yra pasirengęs vadovautis inspektoriaus ir ekspertų grupės išvada bei ateityje, skleidžiant neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nepašalina atsakomybės už ribojamos neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos paskelbimą, tačiau yra svarbios atsakomybės individualizavimo požiūriu (Įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).
Vadovaudamasi pirmiau išdėstytais motyvais, remdamasi ekspertų grupės išvada, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 1 ir 2 punktais, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos skleidėją – UAB „Žurnalų leidybos grupę“ – dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir reikalauti laikytis šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų.
2. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).