LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAINŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS SISTEMOJE
1992 m. gruodžio 30 d. Nr. 984
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė perkamų gamtinių dujų kaina (85 JAV doleriai už 1000 kub. metrų), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti nuo 1993 m. sausio 1 d. šias energetikos išteklių kainas ir tarifus (1993 metų I ketvirčiui):
1.1. gamtinių dujų kainą – 35000 talonų už 1000 kub. metrų (išskyrus gyvenamųjų patalpų šildymą, vandens šildymą sroviniu vandens šildytuvu arba boileriu ir gyventojų buitinėms reikmėms);
1.2. gamtinių dujų, vartojamų gyvenamosioms patalpoms šildyti, kainą:
1.2.1. lengvatinę – 1820 talonų už 1000 kub. metrų.
Gyventojai, vartojantys gamtines dujas patalpoms šildyti, lengvatine kaina gali nusipirkti tokį dujų kiekį, kurio pagal normas vienam žmogui reikia 20 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto apšildyti, bei papildomai 15 kv. metrų bendrojo (naudingojo) ploto – šeimai;
1.3. gamtinių dujų, vartojamų vandeniui šildyti sroviniu vandens šildytuvu arba boileriu, kainą – 23080 talonų už 1000 kub. metrų;
1.4. gamtinių dujų, vartojamų gyventojų buitinėms reikmėms, kainą – 23080 talonų už 1000 kub. metrų;
1.5. šiluminės energijos, kai ji perkama iš Lietuvos valstybinės energetikos sistemos įmonių, valstybinės Alytaus šiluminių tinklų įmonės ir valstybinės įmonės „Šiluma“, tarifus:
1.5.1. gyventojams ir religinių bendruomenių įstaigoms (už gyvenamųjų patalpų ir vandens šildymą) – 300 talonų už Gcal;
2. Pavesti Energetikos ministerijai susidariusį lėšų skirtumą tarp planuotų įplaukų už gamtinių dujų realizavimą pramonės ir kitiems vartotojams patvirtintuoju tarifu ir faktiškų realizavimo įplaukų (jeigu faktiškas rentabilumas didesnis negu 15 procentų įmonės kapitalo) panaudoti ministerijos reguliavimo sferai priskirtų šilumos tiekimo įmonių nuostoliams, susidariusiems dėl kainų skirtumo, iš dalies padengti.
3. Įpareigoti Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentą prie Statybos ir urbanistikos ministerijos teikti miestų ir rajonų valdyboms metodinę paramą apskaičiuojant mokesčius už karštą vandenį ir patalpų šildymą bei kitas komunalines paslaugas, teikiamas gyventojams, taip pat kontroliuoti, ar pagrįsti šie mokesčiai.
4. Rekomenduoti Energetikos ministerijai sudaryti sutartis su energetikos išteklių vartotojais, kad už suvartotą kurą bei energiją būtų mokama konvertuojama valiuta.
5. Atkreipti miestų ir rajonų valdybų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 794 „Dėl valstybės paramos mažai aprūpintoms šeimoms ir komunalinių paslaugų lengvatų (Žin., 1992, Nr. 33-1019) joms suteikta teisė socialiai remtinų šeimų prašymu atidėti dalies (iki 50 procentų) mokesčio už buto šildymą ir komunalines paslaugas (karšto ir šalto vandens tiekimą, liftą bei dujas) mokėjimą.
6. Finansų ministerija turi 1993 metų I ketvirtyje suteikti subsidijas Energetikos ministerijos reguliavimo sferai priskirtoms šilumos tiekimo įmonėms, valstybinei įmonei „Lietuvos kuras“:
6.1. skirtumui tarp patvirtintojo įmonėms, organizacijoms ir kitiems vartotojams vidutinio šiluminės energijos tarifo (8800 talonų už Gcal) ir skaičiuojamosios šiluminės energijos kainos nurodytiesiems vartotojams (9870 talonų už Gcal) dengti;
7. Rekomenduoti valstybiniams bei komerciniams bankams leisti, kad kreditai, paimti valstybinės įmonės „Lietuvos kuras“ ir valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ valstybiniam kuro rezervui pirkti, būtų pradėti grąžinti tik realizavus šiame rezerve esantį kurą.
8. Leisti Energetikos ministerijai, nustatant gamtinių dujų kainas, taikyti iki 15 procentų įmonės kapitalo planinį rentabilumą, kad būtų padengti valstybinių dujų įmonių nuostoliai, susidarę dėl gamtinių dujų vartojimo apimties pasikeitimo.
9. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 645 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ 1.2 punktą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“, 1, 2.1.1 ir 2.3 punktus.