LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVŪNŲ, IMPORTUOJAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ, VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKOS IR JOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. lapkričio 13 d. Nr. 513
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 91/496/EEB bei Europos Sąjungos Komisijos sprendimą 97/794/EB:
1. Tvirtinu pridedamas:
2. Laikau netekusiu galios Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 4-284 „Dėl teisės aktų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus
2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 513
GYVŪNŲ, IMPORTUOJAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ, VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKA
Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka (toliau – tvarka) paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 91/496/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tvarkos tikslas – nustatyti gyvūnų, įvežamų į Lietuvos Respubliką ir gabenamų per jos teritoriją tranzitu, veterinarinės kontrolės tvarką.
2. Tvarka netaikoma naminiams gyvūnams, vykstantiems kartu su savininkais ne pardavimo tikslu, išskyrus arklinius gyvūnus.
3. Vartojamos sąvokos:
Atitikties patikrinimas – gyvūnų, nurodytų veterinarijos sertifikate, skaičiaus ir jų ženklinimo vizualinis patikrinimas.
Dokumentų patikrinimas – veterinarijos sertifikatų ir kitų gyvūnų siuntos dokumentų patikrinimas.
Fizinis patikrinimas – gyvūno apžiūrėjimas, įskaitant mėginių ėmimą ir laboratorinį tyrimą, ir, jei būtina, papildomi tyrimai karantino punkte.
Gyvūnai – arkliai, asilai, mulai ir arklėnai (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau – KPN) 01.01), galvijai (kodas pagal KPN 01.02), kiaulės (kodas pagal KPN 01.03), avys ir ožkos (kodas pagal KPN 01.04), naminiai paukščiai (kodas pagal KPN 01.05), žuvys (kodas pagal KPN 03.01), kiti gyvi gyvūnai (kodas pagal KPN 01.06).
Importas – gyvūnų įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, deklaruojant juo išleidimo laisvai cirkuliuoti ir laikinojo įvežimo muitinės procedūroms atlikti.
Importuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, importuojantis gyvūnus į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Karantino punktas – patalpa arba patalpos, įregistruotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios yra atskirtos ir atskirai eksploatuojamos ir kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tik tos pačios siuntos, tokios pat sveikatos būklės gyvūnai, sudarantys vieną epidemiologinį vienetą (neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais).
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba (toliau – PTVVT) – Lietuvos Respublikos valstybinė įstaiga, įgaliota vykdyti pasienio veterinarinę kontrolę.
Pasienio veterinarijos postas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas PTVVT struktūrinis padalinys, kuris veikia valstybės sienos kontrolės punkte.
Siunta – vienos rūšies gyvūnai, kuriems išrašytas vienas veterinarijos sertifikatas ir kurie vežami viena transporto priemone iš vienos šalies ar jos teritorijos dalies.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, paskirtas arba įgaliotas VMVT atlikti veterinarinę kontrolę pasienio veterinarijos poste.
Veterinarinis tikrinimas – gyvūnų siuntos dokumentų, atitikties ir fizinis patikrinimas pasienio veterinarijos poste.
II. BENDRIEJI VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
4. Importuojamų arba gabenamų tranzitu gyvūnų siuntos veterinarinis tikrinimas atliekamas pasienio veterinarijos poste.
5. Importuotojas turi pranešti pasienio veterinarijos posto, per kurį ketinama importuoti gyvūnus ir kuriame bus atliekamas gyvūnų siuntos veterinarinis tikrinimas, personalui ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie vežamų gyvūnų skaičių, rūšį ir nurodyti preliminarų gyvūnų atvežimo laiką.
6. Gyvūnai į pasienio veterinarijos poste esančią patikros vietą arba karantino punktą turi būti gabenami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui.
7. Gyvūnai negali būti išvežti iš pasienio veterinarijos posto arba karantino punkto, jeigu:
7.1. nepateiktas nustatytos formos veterinarinio patikrinimo sertifikatas, patvirtinantis, kad atliktas įtariamų, kad serga, gyvūnų veterinarinis tikrinimas ir gyvūnai atitinka VMVT nustatytus reikalavimus;
8. Nepriklausomai nuo gyvūnų siuntos paskirties, pasienio veterinarijos posto, VMVT patvirtinto įvežamų gyvūnų pasienio veterinariniam tikrinimui atlikti, valstybinis veterinarijos gydytojas kiekvienai įvežamai gyvūnų siuntai atlieka dokumentų ir atitikties patikrinimą, siekdamas nustatyti:
8.3. veterinarijos sertifikatuose ar kituose dokumentuose nurodytų duomenų atitikimą patvirtintus veterinarijos reikalavimus;
9. Nepriklausomai nuo išimčių, nurodytų 21 punkte, pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti fizinį gyvūnų, pristatytų į pasienio veterinarijos postą, patikrinimą ir užpildyti kompiuterinę duomenų bazę.
10. Fizinis patikrinimas turi apimti:
10.1. gyvūnų klinikinį tyrimą, siekiant nustatyti jų atitikimą duomenis, nurodytus veterinarijos sertifikatuose ar kituose dokumentuose, ir sveikatos būklę; VMVT nustatyta tvarka tam tikrų kategorijų ir rūšių gyvūnai gali būti tiriami grupėmis;
10.3. transportuojamų gyvūnų gerovės, transporto priemonių bei transportavimo maršrutų tinkamumo veterinarinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Jeigu gyvūnų transportavimui keliami papildomi reikalavimai, valstybinis veterinarijos gydytojas turi informuoti apie tai paskirties vietos kompetentingą instituciją. Vadovaujant pasienio veterinarijos posto valstybiniam veterinarijos gydytojui, kai kurias užduotis gali atlikti kvalifikuotas, tinkamai apmokytas pagalbinis personalas.
11. Į Lietuvos Respubliką importuojamiems gyvūnams turi būti atlikti visi 8–10 punktuose nurodyti patikrinimai.
12. Visas veterinarinio tikrinimo išlaidas apmoka gyvūnų siuntos siuntėjas, gavėjas ar jų įgaliotiniai.
13. Gyvūnus draudžiama importuoti, jei veterinarinio tikrinimo metu nustatoma, kad:
13.1. gyvūnai, kuriems yra VMVT patvirtinti veterinarijos reikalavimai, importuojami iš šalies ar teritorijos dalies, kuri nėra VMVT patvirtintų šalių sąraše arba iš kurios importas yra uždraustas;
13.3. gyvūnai įtariami, kad serga, arba serga užkrečiamosiomis ligomis ar ligomis, keliančiomis pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, ar yra kitų VMVT patvirtintų apribojimų jų importui;
14. Įtaręs, kad gyvūnų siunta neatitinka VMVT nustatytų reikalavimų, ar suabejojęs dėl gyvūnų atitikties, pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti visų siuntos gyvūnų veterinarinį tikrinimą pagal VMVT nustatytus reikalavimus.
15. Jei atlikus veterinarinį tikrinimą paaiškėja, kad gyvūnas neatitinka VMVT nustatytų veterinarijos reikalavimų arba nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai, PTVVT, pasitarusi su importuotoju ar jo atstovu, turi:
15.1. iškrauti gyvūnus ir suteikti jiems tinkamas laikymo sąlygas, šerti, girdyti ir, jei reikia, gydyti;
15.3. per nustatytą laikotarpį grąžinti gyvūnų siuntą, jei gera gyvūnų sveikatos būklė ir užtikrinami gyvūnų gerovės reikalavimai; tokiu atveju pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas privalo:
16. Jei gyvūnų siuntos grąžinti neįmanoma, pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas:
16.1. gali, gavęs VMVT sutikimą ir atlikęs gyvūnų priešskerdiminę apžiūrą, leisti skersti gyvūnus žmonių maistui, laikantis VMVT patvirtintų taisyklių;
III. REIKALAVIMAI PASIENIO VETERINARIJOS POSTAMS
18. Pasienio veterinarijos postas turi būti:
18.1. įrengtas valstybinės sienos kirtimo vietoje; dėl nepalankios geografinės vietovės (pvz.: iškrovimo prieplaukos, traukinių stotys, praėjimai) pasienio veterinarijos postas gali būti įrengtas tam tikru atstumu nuo valstybinės sienos kirtimo vietos su sąlyga, kad toks pasienio veterinarijos postas būtų toli nuo ūkių ar vietų, kur laikomi gyvūnai gali būti užsikrėtę infekcinėmis ligomis;
18.2. įrengtas muitų teritorijoje, kurioje vykdomi kiti administraciniai formalumai, įskaitant muitinės procedūras;
18.4. prižiūrimas valstybinio veterinarijos gydytojo, kuris tiesiogiai atsakingas už veterinarinį tikrinimą. Vadovaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui, kai kurias iš užduočių gali atlikti kvalifikuotas, tinkamai apmokytas personalas. Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina nuolatinę kompiuterinės duomenų bazės priežiūrą.
19. VMVT sudaro pasienio veterinarijos postų, kuriuose atliekamas gyvūnų veterinarinis tikrinimas, sąrašą ir pateikia ES Komisijai šią informaciją:
19.2. gyvūnų rūšys, kurioms atliekamas veterinarinis tikrinimas pasienio veterinarijos postuose, atsižvelgiant į turimą įrangą ir personalą; nurodomos gyvūnų, kuriems pasienio veterinarijos postuose negali būti atliekamas veterinarinis tikrinimas, rūšys; nurodomas pasienio veterinarijos postų, patvirtintų atlikti registruotų arklių veterinarinį tikrinimą, darbo laikas;
19.3. personalas, paskirtas veterinariniam tikrinimui atlikti:
19.3.1. valstybinių veterinarijos gydytojų skaičius (pasienio veterinarijos posto darbo metu turi dirbti bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas),
19.4. patalpų, kuriose atliekamas dokumentų ir fizinis patikrinimas, mėginių ėmimas ir bendrieji bei specialieji tyrimai, bei įrangos aprašymai;
20. Pasienio veterinarijos postuose, kuriuos tvirtina VMVT, turi būti:
20.2. įvairių rūšių transporto priemonėms pritaikoma iškrovimo ir pakrovimo rampa, atitinkamo dydžio gyvūnų laikymo, klinikinio tyrimo patalpos su tinkamu apšvietimu ir ventiliacija, įrengta atsižvelgiant į tiriamų gyvūnų skaičių; patalpos ir rampa turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos;
20.3. pakankamas veterinarijos gydytojų ir pagalbinio personalo, specialiai apmokyto atlikti dokumentų ir fizinį patikrinimą, skaičius, atsižvelgiant į gyvūnų, transportuojamų per pasienio veterinarijos postą, skaičių;
20.4. patalpos veterinarinį tikrinimą atliekančiam personalui, įskaitant persirengimo kambarius, dušus ir tualetus;
20.6. pateikta informacija apie veterinarijos laboratoriją, atliekančią mėginių, paimtų pasienio veterinarijos poste, tyrimą;
20.7. patalpos, kur gyvūnai galėtų būti laikomi, šeriami, girdomi, gydomi ir, jei reikia, skerdžiami, bei įranga šiems veiksmams atlikti;
20.8. jei pasienio veterinarijos postas naudojamas kaip transportuojamų gyvūnų sustojimo ar perkrovimo punktas, turi būti tinkamos patalpos gyvūnų iškrovimui, girdymui, šėrimui ir, jei reikia, tinkamam laikymui ar, esant reikalui, gydymui ar paskerdimui;
20.9. įranga, leidžianti greitai keistis informacija su pasienio kontrolės postais ir kompetentingomis institucijomis;
IV. SPECIALIEJI VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
21. Gyvūnams, kuriems patvirtinti veterinarijos reikalavimai importui, ir pasienio veterinarijos poste atliekami 8–10 punktų reikalavimai, bet jie nėra tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką, pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, nepažeisdamas specialiųjų reikalavimų registruotiems arkliams, gabenamiems su tapatumo dokumentu (pasu), turi:
21.1. išduoti už gyvūnų siuntą atsakingam asmeniui veterinarijos sertifikato kopiją arba, jei gyvūnų siunta išskirstoma, keletą originalaus veterinarijos sertifikato patvirtintų kopijų, kurios galioja ne ilgiau kaip 10 dienų;
22. Kai importuojami gyvūnai pervežami per pasienio veterinarijos postą, turi būti laikomasi tikrinimo taisyklių vidaus rinkoje. Tokiu atveju gyvūnų (išskyrus skerstinų gyvūnų ir registruotų arklinių) identifikacija ir registracija turi būti atliekama gyvūnų paskirties vietoje, jei reikia, po nustatyto karantinavimo periodo.
23. Perduodant informaciją iš pasienio veterinarijos posto paskirties vietos kompetentingai institucijai, turi būti nurodyta:
23.1. ar gyvūnų siunta skirta šaliai, ar jos teritorijos daliai, kurioje taikomi specialieji reikalavimai;
24. Gyvūnams, kurių importui yra nustatyti VMVT veterinarijos reikalavimai, bet kurie importuojami iš šalių, kuriose bendrieji gyvūnų sveikatos reikalavimai neatitinka VMVT nustatytų veterinarijos reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
24.1. gyvūnai turi išbūti šalyje, iš kurios importuojami, minimalų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą laikotarpį;
24.3. gyvūnai negali būti išgabenti iš pasienio veterinarijos posto ar karantino punkto, kol nenustatyta, kad gyvūnų siunta atitinka VMVT patvirtintus gyvūnų sveikatos reikalavimus;
V. TRANZITU GABENAMŲ GYVŪNŲ VETERINARINIS TIKRINIMAS
26. Gyvūnų tranzitas per Lietuvos Respubliką yra leidžiamas, kai:
26.1. vežėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad šalis, į kurią siunčiami gyvūnai tranzitu per Lietuvos Respubliką, įsipareigoja neatsisakyti arba negrąžinti gyvūnų ir laikytis taisyklių dėl gyvūnų gerovės transportavimo metu;
26.2. pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs gyvūnų veterinarinį tikrinimą, nurodytą 8–10 punktuose, surašė ir patvirtino veterinarinio patikrinimo sertifikatą;
26.3. patikrinimų, nurodytų 8–10 punktuose, rezultatai rodo, kad gyvūnų siunta atitinka veterinarijos reikalavimus;
26.4. pasienio veterinarijos posto, per kurį įvežami gyvūnai, valstybinis veterinarijos gydytojas informacijos perdavimo priemonėmis praneša pasienio veterinarijos posto, per kurį išvežami gyvūnai, valstybiniam veterinarijos gydytojui apie gyvūnų siuntos tranzitą;
26.5. gyvūnams, gabenamiems per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu (iš vienos Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte veikiančios muitinės įstaigos į kitą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte veikiančią muitinės įstaigą), yra užtikrintas gyvūnų gerovės reikalavimų taikymas.
VI. GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS
28. Gyvūnai turi būti karantinuojami:
28.1. kilmės šalies karantino punkte, kuris yra patvirtintas ir reguliariai tikrinamas kompetentingos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus tikrinimus dėl snukio ir nagų ligos, pasiutligės ir Niukaslio ligos;
29. Gabenant gyvūnus iš kilmės ar paskirties šalies karantino punkto, pasienio veterinarijos posto ar į karantino punktą, turi būti laikomasi kompetentingos institucijos nustatytų saugos reikalavimų.
30. Jei pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas nurodo karantinuoti gyvūną, tai priklausomai nuo valstybinio veterinarijos gydytojo diagnozuotos ligos pavojingumo turi būti atliekama:
30.1. tame pačiame pasienio veterinarijos poste arba arčiausiai pasienio veterinarijos posto esančiame karantino punkte;
32. Karantino punktuose privalo būti:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus
2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 513
GYVŪNŲ, IMPORTUOJAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ, VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos įgyvendinimo taisyklės (toliau – taisyklės) paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Sąjungos Komisijos sprendimą 97/794/EB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – nustatyti importuojamų į Lietuvos Respubliką gyvūnų (toliau – gyvūnai) veterinarinių tikrinimų tvarką.
II. DOKUMENTŲ PATIKRINIMAS
3. Pasienio veterinarijos poste kiekvienos gyvūnų siuntos veterinarijos sertifikatas patikrinamas, ar:
3.8. jis pasirašytas valstybinio veterinarijos gydytojo, įskaitomai ir didžiosiomis raidėmis nurodytas jo vardas, pavardė ir pareigos, antspaudas ir parašas skiriasi nuo teksto spalvos;
4. Pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas turi patikrinti transporto priemonės vairuotojo ir transporto priemonės licencijas, suteikiančias teisę gabenti gyvūnus, taip pat kompetentingos institucijos patvirtintą gyvūnų gabenimo maršruto planą, kurie privalomi vežant gyvūnus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Licencijos ir maršruto planas turi būti surašyti gyvūnų kilmės, tranzito ir paskirties šalių valstybinėmis kalbomis.
III. ATITIKITiES PATIKRINIMAS
6. Jei siuntą sudaro didelis gyvūnų skaičius, atitikties patikrinimas gali būti atliekamas 10% gyvūnų, bet ne mažiau kaip dešimčiai gyvūnų. Nustačius atitikties pažeidimų, tikrinami visi siuntos gyvūnai.
7. Jei gyvūnai individualiai nesuženklinti, atliekamas gyvūnų siuntos ir/arba konteinerių atitikties patikrinimas. Nustačius atitikties pažeidimų, tikrinamos visos gyvūnų siuntos ir/arba konteineriai. Atitikties patikrinimas turi taip pat apimti gyvūnų siuntų ir/arba konteineriais gabenamų gyvūnų vizualinę apžiūrą, siekiant nustatyti, ar jie atitinka nurodytą gyvūnų rūšį.
IV. FIZINIS PATIKRINIMAS
8. Porakanopiai ir arkliniai gyvūnai fiziniam patikrinimui pasienio veterinarijos poste turi būti iškraunami dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui.
9. Siekiant įvertinti porakanopių ir arklinių gyvūnų tinkamumą gabenti, turi būti atsižvelgta į bendrą jau atliktos kelionės nuotolį, įskaitant sustojimų skaičių, kurių metu gyvūnai šeriami, girdomi ir organizuojamas jų poilsis.
11. Porakanopių ir arklinių klinikinį tyrimą sudaro:
11.1. gyvūno apžiūra, įskaitant bendrą gyvūno sveikatos būklės įvertinimą, jo gebėjimą judėti, odos ir gleivinių būklę ir neįprastas išskyras;
11.3. kūno temperatūros matavimas; kūno temperatūros nebūtina matuoti gyvūnams, kuriems nerasta klinikinių pokyčių atliekant tyrimus, nurodytus 11.1 ar 11.2 punktuose;
12. Siekiant patikrinti, ar neporakanopių ir arklinių sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus, nurodytus veterinarijos sertifikate, mėginiai turi būti paimami:
12.1. serologiniams tyrimams mažiausiai 3 % gyvūnų siuntų kas mėnesį; tiriama bent 10 % siuntos gyvūnų, bet ne mažiau kaip 4 gyvūnai; jei gyvūnams nustatomi klinikiniai pokyčiai, turi būti tiriamas didesnis gyvūnų skaičius;
13. Siekiant nustatyti gyvūnų sveikatos būklės atitikimą sveikatos reikalavimus, nurodytus veterinarijos sertifikate, mėginiai laboratoriniam tyrimui turi būti siunčiami į VMVT patvirtintą veterinarijos laboratoriją.
14. Paėmus mėginius laboratoriniam tyrimui, registruojami šie duomenys:
14.1. veterinarijos sertifikato numeris ir numeris, suteiktas gyvūnų siuntai pasienio veterinarijos poste;
15. Klinikinio tyrimo, nurodyto 11 punkte, metu atliekama visų gyvūnų apžiūra. Jei gyvūnai skirti veislei ar produkcijai, klinikiniam tyrimui iš visos siuntos turi būti atrinkta 10 %, bet ne mažiau kaip 10 gyvūnų. Jei siuntoje yra mažiau nei 10 gyvūnų, tiriamas kiekvienas siuntos gyvūnas. Skerstinų gyvūnų klinikiniam tyrimui iš visos siuntos turi būti atrinkta 5 %, bet ne mažiau kaip 5 gyvūnai. Jei siuntoje yra mažiau nei 5 gyvūnai, tiriamas kiekvienas siuntos gyvūnas. Įtarus susirgimą ar nustačius pažeidimų, gali būti tiriami visi siuntos gyvūnai.
16. Įtaręs susirgimą, pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas gali neleisti išvežti gyvūnų siuntos iš pasienio veterinarijos posto, kol bus atlikti laboratoriniai tyrimai.
17. Gyvūnų klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų rezultatai turi būti siunčiami Europos Sąjungos Komisijai kas 6 mėnesius arba nedelsiant siunčiami faksu siuntos paskirties vietos valstybei ir Europos Sąjungos Komisijai, jei pagal mėginių laboratorinių tyrimų rezultatus nustatoma užkrečiamoji liga. Įtarus arba nustačius susirgimą pagal laboratorinių tyrimų rezultatus, veterinarijos sertifikatų kopijos turi būti nedelsiant siunčiamos paskirties vietos valstybei ir Europos Sąjungos Komisijai.
18. Individualus klinikinis tyrimas neatliekamas naminiams ir kitiems paukščiams, vandens gyvūnams, įskaitant gyvas žuvis, graužikams, kiškiniams, bitėms ir kitiems vabzdžiams, reptilijoms ir amfibijoms, kitiems bestuburiams, tam tikriems zoologijos sodo ir cirko pavojingiems gyvūnams, įskaitant porakanopius ir arklinius, kailiniams žvėreliams.
19. 18 punkte nurodytiems gyvūnams atliekant klinikinį tyrimą, nurodytą 11 punkte, įvertinama gyvūnų sveikatos būklė ir elgsena. Nustačius sveikatos būklės ar elgsenos pokyčių, tiriami visi siuntos gyvūnai. Gyvūnams, kuriems nustatyta sveikatos būklės ar elgsenos pokyčių, turi būti atliekamas klinikinis ir laboratorinis tyrimai.
20. Gyvų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir moksliniams tikslams skirtų gyvūnų, kurių sveikatos būklė patvirtinta veterinarijos sertifikate, laikomų sąlygomis, ribojančiomis gyvūnų judėjimą, ir transportuojamų užplombuotais konteineriais, klinikinis tyrimas ir mėginių paėmimas turi būti atliekamas tik tada, kai įtariama, kad jie gali sirgti užkrečiamosiomis ligomis, pavojingomis žmonėms ir gyvūnams, ir nustatytas dokumentų arba atitikties neatitikimas.
V. DOKUMENTAI IR JŲ REGISTRACIJA
21. Kiekvienai gyvūnų siuntai pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas privalo išduoti originalaus veterinarijos sertifikato arba kitų siuntą lydinčių veterinarijos dokumentų patvirtintą kopiją kartu su veterinarinio patikrinimo sertifikatu. Juose turi būti nurodytas pasienio veterinarijos poste suteiktas serijinis siuntos numeris.
22. Pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas nustatyta tvarka saugo veterinarijos sertifikato originalą (-us) ar kitus siuntą lydinčių veterinarijos dokumentų originalus ir veterinarinio patikrinimo sertifikatą.
23. Pasienio veterinarijos poste registruojami ir saugomi šie kiekvienos siuntos duomenys:
24. Importuojant registruotus arklinius, identifikacijos dokumentas (pasas) nepaliekamas pasienio veterinarijos poste. Laikinai importuojant arklinius, veterinarijos sertifikatas lydi gyvūnų siuntą.
25. Importuojant skerstinus arklinius, kurie į skerdyklą patenka per turgų ar surinkimo centrą, išduodamas veterinarinio patikrinimo sertifikatas ir patvirtinta veterinarijos sertifikato kopija.
26. Siuntų, kurios buvo pripažintos netinkamomis pasienio veterinarijos poste, veterinarijos sertifikatų ar kitų siuntos veterinarijos dokumentų kiekvienas puslapis turi būti pažymėtas raudonos spalvos spaudu, kuriame yra žodžiai „SIUNTA PRIPAŽINTA NETINKAMA“.