LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. balandžio 1 d. Nr. V-458

Vilnius

P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767; 2009, Nr. 46-1820):

1. Išdėstau 16.4 punkto lentelę taip:

„

Uždavinys	Komponentas
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (13 priedas)
	Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (14 priedas)
	Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (15 priedas)
	Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (5 priedas)
	Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones, komponentas (6 priedas)
	Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (19 priedas)
	Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (12 priedas)
	Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo komponentas (32 priedas)
	Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimo komponentas (34 priedas)
	Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimo komponentas (35 priedas)
	Neformalaus švietimo paslaugų plėtros komponentas (45 priedas)
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas	Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas (27 priedas)
	Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo, plėtojant universalius daugiafunkcius centrus, komponentas (41 priedas)
Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių	Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtros komponentas (44 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę	Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (24 priedas)
	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (25 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (21 priedas)
Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas	Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (42 priedas)
Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas	Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (28 priedas)
	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo komponentas (23 priedas)
	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimo komponentas (22 priedas)
Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (26 priedas)

“

2. Išdėstau 24.4 punkto lentelės skiltį taip „Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas“ taip:

„

Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimas

ESF

4,25

0,75

5,00

0,84

1,31

2,85

“

3. Išdėstau 34 priedo pavadinimą taip:

„GABIŲ VAIKŲ UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO KOMPONENTAS“

4. Išdėstau 34 priedo 7.5 punktą taip:

„7.5. ugdyti socialinę, komunikacinę gabių vaikų, besigilinančių į vieną sritį, kompetenciją bei skatinti vaikų kultūrinį prusinimą(si);“

5. Išdėstau 40 priedo lentelės skiltį „Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas“ taip:

„

Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimas

2 500 000

“

6. Išdėstau 43 priedą nauja redakcija (pridedama).

7. Papildau nauju 45 priedu (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

43 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2010 m. balandžio 1 d.

įsakymo Nr. V-458 redakcija)

ŠVIETIMO INOVACIJOS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Europos Sąjungos sutarties (Mastrichtas, 1992 m. vasario 7 d.) 126 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „...Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę...“. 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „...Bendrija savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant, skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, integraliai, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą, remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą, plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais, skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus, skatinti nuotolinio švietimo plėtrą...“

2. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus švietimo ir mokymo srityje, 2002 m. Europos Komisija patvirtino programą „Švietimas ir mokymas 2010“, kurios pagrindiniai tikslai orientuoti į Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos kokybės, efektyvumo, pasiekiamumo gerinimą ir integravimąsi į pasaulinę švietimo ir mokymo sistemą. Tikslams pasiekti išskiriamos tokios priemonės, kaip informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietimo ir mokymo sistemoje, sistemos lankstumo ir mobilumo didinimas, naujų ugdymo metodų diegimas.

3. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), pateikiami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai. Tikslų pasiekimui išskiriamos priemonių grupės („Valdymo tobulinimas“, „Infrastruktūros tobulinimas“, „Paramos tobulinimas“, „Turinio tobulinimas“, „Personalo tobulinimas“). Šių priemonių grupių įgyvendinimas neatsiejamas nuo subsidiarumo principo taikymo, užtikrinant bendradarbiavimą tarp atskirų švietimo sistemos subjektų bei skatinant inovacijų diegimą švietimo sistemoje.

4. Inovacijų diegimas glaudžiai siejasi su informacinės visuomenės plėtra. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslas „Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ glaudžiai siejasi su inovacijų plėtra švietimo sistemoje.

5. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), išskirti prioritetai nukreipti į ugdymo turinio orientavimą į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, dėmesio skyrimą mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis bei informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą ugdymo turinio tobulinime, sudaro sąlygas inovacijų diegimui švietimo sistemoje ir jos subjektų bendradarbiavimo ryšių stiprinimui. Šie procesai turi būti decentralizuoti, vykdomos švietimo valdymo lygmenų funkcijos apibrėžtos, vykdytojų ir socialinių partnerių veiksmai suderinti, užtikrintas finansinės, organizacinės, metodinės pagalbos teikimas.

6. Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kitus švietimo sistemos strateginius plėtros dokumentus, didelę svarbą turi principas „iš apačios į viršų“. Šio principo įgyvendinimas diegiant inovacijas bei užtikrinant bendradarbiavimą tarp švietimo sistemos subjektų, leistų įgyvendinti vieną pagrindinių švietimo sistemos principų „centralizuotai turi būti valdomas ne ugdymo procesas, bet rezultatas“.

7. Europos Komisijos inicijuotos viešos konsultacijos tema „Mokyklos XXI amžiuje“ apima aštuonias sritis, kuriose akcentuojamas švietimo sistemos subjektų bei socialinių partnerių bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu, sprendžiant tokias švietimo sistemos problemas, kaip ankstyvas „iškritimas“, prastėjančios mokinių esminės kompetencijos. Bendradarbiavimas šiose srityse orientuotas į inovacijų diegimą Europos Sąjungos švietimo sistemoje, tai duotų apčiuopiamų rezultatų sprendžiant minėtas problemas.

II. KOMPONENTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

8. Tikslas: sudaryti sąlygas inovacijų kūrimui bendrajame lavinime ir skatinti švietime dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas.

9. Uždaviniai:

9.1. plėtoti netradicinius ugdymo modelius;

9.2. skatinti švietimo įstaigų ir kitų institucijų inovatyvius bendradarbiavimo modelius.

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	370	Projektų ataskaitos

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-	80	Projektų ataskaitos
Rezultato	Mokinių, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	-	6000	Projektų ataskaitos
	- mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas),	-	6000
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	-
	Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	960	Projektų ataskaitos
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	960	Projektų ataskaitos

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys): Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	145	Projektų ataskaitos
	- socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys,	-	-
	- švietimo pagalbos specialistai	-	145

Iii. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį
Programos uždavinys	Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas

iV. REMIAMOS KOMPONENTO VEIKLOS

13. Komponente remiamos veiklos:

13.1. Mokyklų ir kitų suinteresuotų grupių bendradarbiavimo modelių ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas, diegimas ir sklaida:

13.1.1.Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra (integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą, didinti kultūrinės, meninės, pažintinės veiklos plėtojimo galimybes, organizuoti kultūrinių kompetencijų ugdymą);

13.1.2. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė (įgyvendinti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai įgyvendinti bei plėtoti);

13.1.3. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė (skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes įgyvendinti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką);

13.1.4. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė (plėtoti netradicinio ugdymo modelius ir skatinti jų įgyvendinimą).

13.2. Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė:

13.2.1. gimtosios kalbos ir literatūros (kultūros) skaitmeninių mokymosi išteklių sukūrimas, įdiegimas ir taikymas mokymosi procese;

13.2.2. inovatyvūs gimtosios kalbos ir literatūros (kultūros) kvalifikacijos tobulinimo kursai (ne trumpesni nei 200 valandų per dvejus metus) gimtosios kalbos mokytojams;

13.2.3. gimtosios kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo būklės tyrimas, kūrybinio mąstymo ugdymo metodikos sukūrimas ir diegimas gimtosios kalbos mokymosi procese (tyrimas, metodikos sukūrimas, išbandymas ir sklaida; kūrybinio rašymo užduočių sukūrimas, leidyba).

V. KITI REIKALAVIMAI

14. Galimi pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys, galimi partneriai – viešieji juridiniai asmenys.

15. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

16. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

17. Bendras prašomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 23,750 mln. Lt.

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

45 priedas

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASLAUGŲ PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų – plėtoti demokratinę krašto kultūrą, subrandinti solidarią pilietinę visuomenę ir išsaugoti tautinę tapatybę.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos stiprybės (privalumai):

5.1. socializacijos ir pilietinio ugdymo nuostatos įtrauktos į strateginius nacionalinio lygmens švietimo dokumentus: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853); Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700; Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391);

5.2. įgyvendinama Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), ir Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995);

5.3. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama ugdyti visuomenės pilietiškumą ir puoselėti tradicijas, nuo 2006 metų kasmet skelbia Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursus. Minėtų konkursų metu finansuojamos tiek savivaldybių, tiek nacionalinio lygmens pilietinio ir tautinio ugdymo iniciatyvos, kurių veikloje 2008 metais dalyvavo 361 748 vaikai ir 76 052 suaugę Lietuvos Respublikos piliečiai;

5.4. į bendrąjį ugdymo turinį reglamentuojančią Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin., 2003, Nr. 5-214), Bendrąją pilietinio ugdymo programą ir Pilietinio ugdymo išsilavinimo standartus VIII ir X klasei, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 (Žin., 2004, Nr. 108-4058), įtraukta daugelis pilietinio ugdymo temų bei brandžiai asmenybei būtinų socialinių kompetencijų ugdymas;

5.5. atnaujintose Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), buvo peržiūrėtas ugdymo turinys pilietinio ugdymo aspektu ir ir sukurta integruojamoji pilietinio ugdymo programa;

5.6. pradedamos diegti švietimo (bendrojo lavinimo, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo) inovacijos, kurios gerina pilietinio ugdymo ir vaikų bei jaunimo socializacijos kokybę;

5.7. įgyvendinant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), bendrojo lavinimo mokyklos aprūpinamos pilietiniam ir tautiniam ugdymuisi reikalingais mokymosi šaltiniais, vykdomi tyrimai, inicijuojamas visuomenės informavimo kampanijos;

5.8. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), buvo siekiama stiprinti neformaliojo švietimo vaidmenį, tačiau jos įgyvendinimui nebuvo skirtas tinkamas dėmesys, todėl visos joje įvardintos neformaliojo švietimo sistemos problemos liko neišspręstos. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą iš esmės išsprendžiant šias problemas:

5.8.1. pateikti vieningą neformaliojo ugdymo sampratą: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įteisinta neformaliojo vaikų švietimo sąvoka, kuri apima ir profesinės linkmės ugdymą, ir laisvalaikio užimtumą, ir neformalųjį ugdymą, o Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406) įteisinta jaunimo neformaliojo ugdymo sąvoka;

5.8.2. sukurti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Kadangi neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, atskiros savivaldybės labai skirtingai finansuoja (nuo 1103 Lt iki 4027 Lt vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo 96 Lt iki 1698 Lt lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui per metus) (pagal 2006 m. VPU Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktą tyrimą „Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas“). Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria apie 7 proc. švietimo biudžeto. Nevienodas sąlygas gauti finansavimą turi valstybiniai, savivaldybių, nevyriausybiniai neformaliojo ugdymo teikėjai;

5.8.3. spręsti neformaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo teikėjų (mokytojų, jaunimo darbuotojų, savanorių ir kitų, dirbančių su vaikais ir jaunimu) rengimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemos klausimus;

5.8.4. sukurti neformaliojo ugdymo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo mechanizmą;

5.8.5. didinti neformaliojo ugdymo prieinamumą įvairaus amžiaus ir įvairių ugdymosi poreikių (socialinės rizikos, migruojančių ir kt.) asmenims mieste ir kaime.

6. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos silpnybės (trūkumai):

6.1. metodinės ir mokomosios medžiagos pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo klausimais stoka įvairioms tikslinėms grupėms neužtikrina pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo mokymo ir mokymosi kokybės. Nepakankama Lietuvos gerosios patirties pilietinio ugdymo, vaikų užimtumo srityje sklaida;

6.2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą;

6.3. savivaldybių švietimo padalinių vadovai, mokyklų vadovai, mokytojai neturi pakankamai informacijos neformaliojo švietimo klausimais bei praktinių pilietinio ugdymo įgūdžių;

6.4. nėra nuolatinio pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo rezultatų stebėsenos mechanizmo, trūksta mechanizmų, užtikrinančių pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo priemonių įgyvendinimo kokybę. Neatliekami pilietinio ugdymo proceso tyrimai;

6.5. egzistuoja itin dideli vaikų dalyvavimo neformalaus švietimo sistemoje skirtumai, skirtingose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokinių dalis svyruoja nuo 3 iki 68 proc. lyginant su visais mokyklinio amžiaus vaikais;

6.6. mokiniai nenusiteikę būti labai pilietiškai aktyvūs, užfiksuotas netgi žymus dešimtokų noro aktyviai įsitraukti į pilietinę veiklą sumažėjimas;

6.7. nemažą susirūpinimą kelia mokytojų pilietinis aktyvumas ir jų rodomas pavyzdys mokiniams. Nors jie save ir laiko patriotais, bet daugelio jų pilietinis aktyvumas ir nusiteikimas pilietiškai veikti nėra aukšti;

6.8. mokinių dalyvavimas neformaliajame švietime nėra pakankamas, o veiklų pasirinkimai – nesubalansuoti:

6.8.1. labai didelis skaičius mokinių nedalyvauja neformaliajame švietime, nelanko jokių užsiėmimų. Net 33 proc. gimnazijų mokinių (imties nesudarė dvyliktokai), net 40 proc. vidurinių mokyklų mokinių ir net 31 proc. pagrindinių mokyklų mokinių nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose. Trečdalis Lietuvos mokinių yra už neformaliojo švietimo ribų;

6.8.2. apie 50 proc. visų mokinių lanko vieną užsiėmimą, 15 proc. visų mokinių lanko du užsiėmimus, apie 5 proc. visų mokinių – tris užsiėmimus;

6.8.3. daugiausiai vaikų neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko pradinėse klasėse, taip pat pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau vaikų belanko užsiėmimus, nesvarbu, kiek užsiėmimų jie būtų lankę anksčiau. Daugėja tų, kurie visai nelanko, mažėja tų, kurie lanko vieną ar kelis užsiėmimus;

6.9. neformaliojo švietimo veikloje labai mažai dalyvauja vaikų, jaunesnių nei 7 metų, tik vienetai. Ikimokykliniame amžiuje vaikų neformaliojo švietimo įstaigose visiškai nėra, o jiems pradėjus eiti į mokyklą įvyksta tam tikras dalyvavimo neformaliojo švietimo įstaigose bumas;

6.10. neformaliojo švietimo veiklos pradinėse klasėse yra įvairios, didelė pasiūla ir paklausa. Tai, kad užsiėmimai nėra ryškiai diferencijuoti pagal veiklos formas, kad vienas užsiėmimas gali integruoti kelias veiklos formas, vertintinas kaip teigiamas dalykas, nors tai sukuria užsiėmimų apskaitos problemas. Neformaliojo švietimo veiklų pasiūla pradinių klasių mokiniams yra įvairi, vaikai migruoja iš vienos veiklos į kitą, atsirenka jiems labiausiai priimtinas neformaliojo švietimo formas, diferencijuojasi pagal interesus.

7. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos galimybės (rekomendacijos):

7.1. sudaryti sąlygas išlaisvinti mokinių interesus, didinti mokinių galimybes patiems inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas. Neformalusis švietimas yra ta vieta, kur vaikai turėtų ne tik laisvai rinktis tarp įvairiausių neformaliojo švietimo galimybių, bet ir patys jas kurti pagal savo interesus. Tuomet tikėtina didesnė mokinių motyvacija ir įsitraukimas. Yra didžiulis ir neišnaudotas mokinių interesų ir iniciatyvumo potencialas muzikos ir šokių srityje. Tikėtina, kad iniciatyvų laisvė, ypač muzikos ir šokių veiklų srityse, gali subalansuoti dabar esamas ryškias lyčių disproporcijas neformaliojo švietimo veiklose. Interesus ir iniciatyvas galima išlaisvinti labiau orientuojantis į mokinių aktualius poreikius, į jaunimo subkultūrų muzikas, šokius. Jaunimas pats gali susiorganizuoti, švietimo įstaigoms tereikia tam sudaryti sąlygas. Jaunimas, gaudamas galias, prisiima ir atsakomybę už tvarkos palaikymą. Taisykles gali nusistatyti švietimo organizatoriai ir jaunimo lyderiai kartu susėdę už derybų stalo. Toks laisvos iniciatyvos ir poreikių atliepimo kelias ne tik didintų jaunimo užimtumą, tačiau ir stiprintų jo atsakomybę. Neformaliojo švietimo sistemai reikia labiau atsiverti mokinių interesams, reaguojant į jų interesus, motyvus, siekius, saviraišką;

7.2. įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikus į neformaliojo švietimo sistemą. Yra realus ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikis dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose. Būtina plėtoti diskusiją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes neformaliajame švietime. Ikimokyklinio amžiaus dalyvavimo neformaliojo švietimo veiklose galimybės dar tikrai neišnaudotos. Būtina kurti įvairias bendradarbiavimo tarp darželių ir neformaliojo švietimo įstaigų formas. Toks bendradarbiavimas būtų labai naudingas visoms švietimo dalyvių grupėms – vaikams, tėvams, pedagogams;

7.3. didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą. Kalbų mokymosi patrauklumą ženkliai padidintų aktyvių mokymosi metodų taikymas, nes pasyvūs mokymo metodai nėra patraukli mokymo forma vaikams, juolab, kad tada toks (pasyvus) mokymas labiau primena savotišką mokyklos pratęsimą, o ne neformaliojo švietimo veiklą. Akivaizdu, kad kalbų mokymas neformaliojo švietimo erdvėje turi turėti visiškai kitus mokymo metodus, nei mokyklose, jie turi būti labai praktiški, pragmatiški, aktyvūs. Labai tikėtina, kad naujų mokymo metodų taikymas ženkliai padidintų užsienio kalbų mokyme dalyvaujančių vaikų skaičių;

7.4. remti mokinių pilietines iniciatyvas ir skatinti jose dalyvauti. Pilietinės veiklos dar netapo mokinių ir jų tėvų savastimi. Tuo tarpu valstybės sėkmingas funkcionavimas neįsivaizduojamas be jaunosios kartos pilietinės ir tautinės veiklos, tam tikro rengimosi viena ar kita forma dalyvauti valstybės valdyme. Jaunimo organizacijų ir tautinės kultūros užsiėmimų veiklos turėtų užimti svarbesnę vietą švietimo plėtotės strategijoje. Akivaizdu, kad labai reikia remti kuo daugiau ir kuo įvairesnių jaunimo organizacijų, skatinti jų atsiradimą, dalyvavimą jose. Gali būti labai įvairios jaunimo organizacijų formos, nuo socialinių (jau dabar yra gatvės vaikų globos, Big Brothers, Big Sisters ir pan. iniciatyvų), skautų iki religinių ar tautinių. Būtina didinti pilietinių jaunimo organizacijų patrauklumą, tam reikia permąstyti jų koncepciją, rėmimo formas, kurių gali būti labai įvairių (žygiai, susitikimai su personalijomis, ryšiai su giminiškomis užsienio šalimis, socialinė pilietinė veikla visuomenėje ir t. t.). Labai tikslinga būtų pasitelkti nevyriausybines organizacijas vaikų pilietinėms iniciatyvoms ir jaunimo organizacijoms plėtoti. Bendradarbiavimas tarp mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų gali būti labai efektyvus, naudingas ir mokyklai, ir vaikams, ir organizacijoms. Tokie precedentai jau dabar Lietuvoje yra stebimi ir yra ypač efektingi;

7.5. siekti visų vaikų dalyvavimo plėtojant tolerancijos ugdymo veikloje prioritetą. Specialiųjų poreikių grupės mokiniams būtinas atskiras, individualizuotas, aiškiau reglamentuotas požiūris neformaliojo švietimo prieinamumo skatinime. Būtų tikslinga įvairiapusiškai gerinti bendrojo lavinimo mokyklų materialinę bazę (mokymo priemones, inventorių), ypač kaimų ir rajonų mokyklose, turinčiose daug specialiųjų poreikių mokinių. Taip pat rekomenduotina tobulinti neformaliojo švietimo institucijų infrastruktūrą, gerinant jų prieinamumą visų grupių specialiųjų poreikių vaikams. Skatinti kvalifikuoto neformaliojo švietimo sklaidą pačiose specializuotuose specialiųjų poreikių vaikams skirtose institucijose (pensionatuose, globos namuose ir kt.). Siekiant užtikrinti neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, būtina užtikrinti visų šios grupės mokinių neformaliojo švietimo finansavimą ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir neformaliojo švietimo institucijose, didinant šios grupės mokinių finansavimo kvotas. Ypač būtina įvairiomis formomis (kvalifikacijos kėlimo, patirties pasidalijimo seminarais ar pan.) remti pedagogus, sugebančius dirbti su emocijų ir elgesio sutrikimus turinčiais vaikais. Šių vaikų neformaliojo švietimo koncepcija turi būti atskirai reflektuota ir sukurta. Neformalusis švietimas yra atvirumo kitiems, tolerancijos kitoniškumui, mokėjimo kurti naujus ryšius pamatas. Atvirumo kitiems ir tolerancijos ugdymas, kaip atsvara patyčioms, visose neformaliojo užimtumo formose turi būti prioritetas. Todėl būtina suteikti dar didesnę vertę popamokiniam mokykliniam ugdymui mokykloje. Būtina kalbėti ne tik apie labiausiai motyvuotų ir skatinamų, bet apie visų iki vieno vaikų įtraukimą į švietimo veiklas. Būtina neformaliojo švietimo politikoje numatyti įvairias bendro dalyvavimo, solidarumo, tolerancijos ugdymo formas;

7.6. į neformaliojo švietimo organizavimą ir veiklas įtraukti tėvus. Neformalusis švietimas yra ta erdvė, kur tėvų dalyvavimas gali būti labai plėtojamas. Tėvų įsitraukimas pažįstant savo vaikų patirtis neformaliojo švietimo veiklose turi būti plėtojamas. Galima kurti didesnes tėvų dalyvavimo neformaliajame švietime galimybes, ne tik pasyviai būnant klausytojo ir žiūrovo vaidmenyje, bet ir ieškant aktyvaus dalyvavimo, įsitraukimo formų;

7.7. ugdyti pedagogų bendrąsias kompetencijas. Neformaliojo švietimo pedagogams derėtų turėti didesnių konfliktų sprendimo kompetencijų, kad geriau gebėtų valdyti situacijas, tuo pačiu per veiklą ir konkrečius sprendimus ugdyti pačių vaikų konfliktų sprendimų gebėjimus. Konfliktų sprendimo gebėjimai ir jų ugdymo kompetencija turėtų įeiti į neformaliojo švietimo pedagogų kompetencijų portfolio turinį. Užsiėmimų vadovams taip pat reikia metodinės ir motyvuojančios paramos. Jei pedagogai būtų aprūpinami tinkamomis metodinėmis priemonėmis, t. y. jei jie turėtų galimybes mokytis įvairių metodikų kaip dirbti su įvairiais vaikais, dalytis patirtimi ir idėjomis, dažnai dalyvauti įvairiuose renginiuose su vaikais, būtų aprūpinami techninėmis priemonėmis, tikėtina didesnė pedagogų motyvacija darbui su „sunkiais“ vaikais;

7.8. tyrimų rezultatai rodo, kad mokykloje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokiniams ugdytis praktinės veiklos gebėjimus, būtinus aktyviam pilietiniam gyvenimui demokratinėje visuomenėje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokinių pilietiniam aktyvumui reikštis reiktų: kelti mokytojų kvalifikaciją ir pilietinį aktyvumą; stiprinti mokyklos savivaldą, siekiant aktyvaus mokinių dalyvavimo mokyklos savivaldos veikloje; suteikti mokiniams galimybę dalyvauti sprendžiant vietos bendruomenės problemas; skatinti prasmingai ir tikslingai organizuoti mokyklose įvestą privalomą socialinę veiklą, kuri galėtų tapti mokyklų, vietos savivaldos institucijų bei įvairių visuomeninių organizacijų kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu, skatinant mokinių pilietinį aktyvumą; mokykloms ieškoti pozityvaus bendradarbiavimo galimybių su gyvenamoje vietovėje veikiančiomis jaunimo organizacijomis;

7.9. pilietiškumo pagrindų pamokose bei kitų dalykų pamokose integruojant pilietiškumo ugdymą naudojami mokymo metodai turėtų padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą visuomeninio gyvenimo problemų svarstymą, skatinti mokymosi motyvaciją, smalsumą, savarankišką mąstymą ir veiklą. Todėl integruotose pilietiškumo ugdymo ir pilietiškumo pagrindų pamokose tinkamiausi būtų aktyviu mokinių dalyvavimu grindžiami mokymo ir mokymosi metodai. Ligi šiol gi, nacionalinių mokinių pasiekimų turimų duomenimis, dažniausiai pilietiškumo pagrindų pamokoje buvo naudojami pasyvūs mokymo metodai, dažniausiai – pamokos medžiagos pasakojimas ir aiškinimas.

8. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos grėsmės:

8.1. plėtoti pilietinį ugdymą, vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš pilietinio ugdymo gali grėsti socialiniais neramumais ir teisiniu nihilizmu;

8.2. visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia neformaliojo švietimo svarbos; trūksta lėšų ir kitų išteklių švietimui ir mokslui;

8.3. esant nestabiliai ekonominei situacija pilietinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Gali įsitvirtinti dabar pilietinio ugdymo vystymosi plėtojimo mozaikiškas stilius, kai įvairios žinybos atsako už atskiras šios programos įgyvendinimo sritis ir nevertina programos vykdymo visumos. Nepakankamas pilietinio ugdymo programos uždavinių sprendimo finansavimas gali paversti šios programos plėtotę formaliu dalyku.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

9.1. plėtoti neformaliojo švietimo paslaugas, siekiant gerinti pilietinio ir tautinio ugdymo pasiūlą, didinti socializacijos ir užimtumo formų įvairovę.

10. Tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai:

10.1. vykdyti vaikų ir jaunimo edukacines programas;

10.2. organizuoti vaikų vasaros poilsio stovyklas;

10.3. įgyvendinti iniciatyvas, skirtas pilietinėms, socialinėms, asmeninėms šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijoms ugdyti;

10.4. ugdyti mokinių, studentų, vaikų ir jaunimo organizacijų narių kompetencijas;

10.5. organizuoti kasmetinius mokinių ir studentų olimpinius festivalius;

10.6. kurti visuomenės informavimo priemones, skatinančias pilietinių kompetencijų ugdymą(si);

10.7. vykdyti pilietiškumo ir tautiškumo raidos, neformaliojo švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo tyrimus;

10.8. aprūpinti mokyklas, neformaliojo švietimo institucijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui, vaikų ir jaunimo socializacijai, žalingų įpročių prevencijai reikalingais mokymosi/ugdymosi šaltiniais ir kt. priemonėmis.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	metai	reikšmė	Tikėtina padėtis 2015 m.
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2010	-	90
Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2010	-	90
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2010	-	100
Mokytojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2010	-	500

12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	metai	reikšmė	Tikėtina padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose per mokslo metus, skaičius	2006	-	55 000
Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose vasaros poilsio metu, skaičius	2006	-	5 000

13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

14. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

14.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

14.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ (toliau vadinama – Projektas):

14.2.1. pagrindinis Projekto tikslas – ugdyti šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijas, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina pareiškėjai – Švietimo mainų paramos fondas, viešieji juridiniai asmenys;

15.2. komponento Projekto įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

15.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

15.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia Programos valdymo komitetui.

16. Projekto paraišką(-as) struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį(-is) pasirašo ir paramos lėšas administruoja Švietimo mainų paramos fondas, viešieji juridiniai asmenys.

17. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2	Kryžminis finansavimas	10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Švietimo mainų paramos fondas Viešieji juridiniai asmenys
3.2.	Partneris(-iai)	-
3.3.	Remiamos veiklos	1. Pilietinio ir tautinio ugdymo plėtra įvairiuose švietimo lygmenyse, stiprinant mokinių ir suaugusiųjų gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių, skatinant jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime (pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas per mokslo metus kiekvienoje savivaldybėje; visuomenės informavimas apie nacionaliniu mastu vykdomas iniciatyvas socializacijos ir pilietiškumo bei tautinio ugdymo srityse; viešųjų juridinių asmenų įgyvendinamos pilietinio ir tautinio ugdymo iniciatyvos (šiai veiklai skelbiamas idėjų konkursas viešiesiems juridiniams asmenims). 2. Mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtra, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas (socializacijos ir užimtumo neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas per mokslo metus kiekvienoje savivaldybėje; stacionarių vaikų vasaros poilsio stovyklų programų įgyvendinimas; įvairių vaikų vasaros poilsio neformaliojo švietimo programų įgyvendinimas; viešųjų juridinių asmenų įgyvendinamos socializacijos ir užimtumo iniciatyvos (šiai veiklai skelbiamas idėjų konkursas viešiesiems juridiniams asmenims). 3. Kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų gebėjimų ugdymas ir stebėsena (mokymosi visą gyvenimą švietimo administracijos darbuotojų mokymai).
3.4.	Tikslinės grupės	1. Mokiniai. 2. Mokytojai. 3. Švietimo sistemos administracijos darbuotojai. 4. Jaunimas. 5. Suaugusieji.
3.5.	Projekto vertė	Iki 26 000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 26 000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	48 mėnesiai I įgyvendinimo etapas – 24 mėn. II įgyvendinimo etapas – 24 mėn.
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijas, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės kuriama visuomenės pilietinės ir tautinės raidos stebėsenos bazė, kurioje bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymo priemones. Projekto veiklos teigiamai veiks įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos, skirtos šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymui, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), išskirtų ilgalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Projekto veikloms viešinti planuojamos tokios viešinimo priemonės:

20.1. plakatai (stendai patalpose);

20.2. plakatai (rėminti, dalyviams);

20.3. komponento internetinės svetainės sukūrimas;

20.4. straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje;

20.5. brošiūros;

20.6. informaciniai leidiniai-žurnalai;

20.7. konferencijos;

20.8. pranešimai spaudai.

_________________