LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2006 m. spalio 30 d. Nr. 1065
Vilnius
Įgyvendindama Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 (Žin., 2005, Nr. 81-2966; 2006, Nr. 88-3460), priedo „Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių planas“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo koncepciją (pridedama).
2. Pavesti Finansų ministerijai parengti ir iki 2006 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d.
nutarimu Nr. 1065
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) parengta įgyvendinant Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718 (Žin., 2005, Nr. 81-2966; 2006, Nr. 88-3460), priedo „Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių planas“ 3 punktą, kuriame numatyta 2006 metais parengti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) projektą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKAS IR TIKSLAI
3. Įstatymo tikslas – nustatyti viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės sudėtį, sudarymo reikalavimus, finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį, atsakomybę už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
4. Įstatymas bus taikomas šiems viešojo sektoriaus subjektams: valstybei, savivaldybėms, valstybės pinigų fondams – tarp jų Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui, – mokesčių fondams, valstybės ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms, kitiems subjektams, atliekantiems įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas (toliau vadinama – kiti subjektai) – tarp jų viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ir (arba) savivaldybės įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja ir finansuoja jų veiklą, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones ir Lietuvos banką. Atskaitomybės sudarymo atveju savarankiškais viešojo sektoriaus subjektais laikomi ir mokesčių fondai. Mokesčių fondai apima Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sąskaitas, kuriose kaupiamas turtas ir įsipareigojimai, susiję su administruojamais mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243).
5. Įstatymas nustatys atskiro viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės, viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotos atskaitomybės, valstybės, savivaldybių ir nacionalinės atskaitomybės, taip pat finansinės Valstybinio socialinio draudimo fondo atskaitomybės ir finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo atskaitomybės sudarymo reikalavimus. Valstybės atskaitomybę sudarys valstybės biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriuose valstybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti įtaką jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams, konsoliduota atskaitomybė. Savivaldybių atskaitomybę sudarys savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriuose savivaldybė įgyvendina steigėjo arba savininko (dalininko) teises, kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti įtaką jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams, konsoliduota atskaitomybė. Nacionalinė atskaitomybė apims konsoliduotas valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo atskaitomybes.
6. Atsižvelgiant į rengiamo įstatymo reguliuojamo dalyko esmę ir į tai, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančių juridinių asmenų atskaitomybė reglamentuota įstatymų (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3516) ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3517), pasirinktas įstatyminis viešojo sektoriaus subjektų atskaitomybės reguliavimas.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
7. Buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą visiems ūkio subjektams nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3515) (toliau vadinama – Buhalterinės apskaitos įstatymas). Vadovaudamiesi šiuo įstatymu, ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys tvarko buhalterinę apskaitą pagal Verslo apskaitos standartus, parengtus pagal Europos Sąjungos teisę ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus Tarptautinius apskaitos standartus. Verslo apskaitos standartus rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Be Buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą privačiame sektoriuje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas.
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą rengia pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
9. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitą rengia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 (Žin., 2003, Nr. 48-2122).
10. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nuo 2004 m. gegužės 1 d. administruojamų Europos Bendrijų tradicinių nuosavų išteklių dalies apskaitą tvarko kaupimo principu vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės aktais ir Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais pagrįstais Europos Komisijos Generalinio biudžeto direktorato reikalavimais: 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 402/2006), ir 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 1150/2000, įgyvendinančiu sprendimą Nr. 94/728/EB, Euratomas dėl bendrijos nuosavų išteklių sistemos (EB, Euratomas) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu Nr. 2028/2004).
11. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį privalo vadovautis Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kurie turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).
12. Tokie Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai nėra parengti, o viešajame sektoriuje, be minėto Buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinę apskaitą ir biudžeto vykdymo atskaitomybę reglamentuoja Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2004, Nr. 109-4084), Turto apskaitos tvarka ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1429 (Žin., 2002, Nr. 90-3863), Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006, Nr. 2-16), Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-413 (Žin., 2005, Nr. 2-21), ir kiti teisės aktai.
13. Pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma modifikuotu pinigų principu. Tvarkant apskaitą pinigų principu, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami ne tada, kai jie įvyksta, o tada, kai gaunami ar išleidžiami pinigai, todėl pinigų principu sudaryta atskaitomybė neteikia tikros ir teisingos informacijos apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
14. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklės reglamentuoja tik su biudžeto vykdymu susijusią atskaitomybę, nors šių taisyklių nustatytos biudžeto vykdymo atskaitomybės formos apima ir dalį finansinės atskaitomybės informacijos. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra šios atskaitomybės ataskaitų pildymo paaiškinimų, todėl atskaitomybė gali būti užpildyta klaidingai, viešojo sektoriaus subjektams skirtingai supratus, kokia informacija kuriuose ataskaitų straipsniuose turi būti pateikta.
15. Minėti teisės aktai viešojo sektoriaus subjektų buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuoja fragmentiškai. Iki šiol nėra teisės akto, kuriame būtų aiškiai nustatyta biudžetinių įstaigų, valstybės, savivaldybės, valstybės pinigų fondų, mokesčių fondų atskaitomybės sudėtis, atskaitomybės sudarymo reikalavimai, atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
IV. EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
16. Europos Sąjungos mastu viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita ir atskaitomybė nereglamentuotos. Teisė pasirinkti ir nusistatyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemą suteikiama kiekvienai valstybei narei pagal esamą būklę.
Kadangi Lietuva – Europos Sąjungos narė, rengiant koncepciją, nagrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų apskaitos ir atskaitomybės reglamentavimo principai.
17. Privačiame sektoriuje buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę Europos Sąjungos valstybėms narėms reglamentuoja Ketvirtoji ir Septintoji Europos Bendrijos Tarybos direktyvos ir reglamentai, įteisinantys Tarptautinius apskaitos standartus. Pagrindinė Tarptautinių apskaitos standartų nuostata – finansinė atskaitomybė turi atspindėti tikrą ir teisingą ūkio subjekto finansinę būklę, rezultatus ir pinigų srautus.
18. Atskaitomybės nuostatos Europos Sąjungos institucijoms įtvirtintos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje. Pagal šiuos reglamentus metinę atskaitomybę sudaro dvi dalys: finansinė atskaitomybė, sudaroma pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus taikant kaupimo principą, ir biudžeto vykdymo atskaitomybė. Taikant kaupimo principą, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo laiką.
19. Nors Europos Sąjungos teisės aktai nenustato, kokiu principu turi būti tvarkoma viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė, daugelis Europos Sąjungos valstybių narių, siekdamos, kad atskaitomybė pateiktų tikrą ir teisingą informaciją, reformuoja savo viešojo sektoriaus apskaitos sistemą ir pereina nuo apskaitos tvarkymo modifikuotu pinigų principu prie pažangesnio apskaitos tvarkymo būdo – kaupimo principo (Danija, Švedija, Italija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Airija, Prancūzija). Kiekvienoje valstybėje taikomos skirtingos finansų valdymo, šalies administravimo sistemos, istoriškai susiformavę skirtingi apskaitos ir biudžeto reglamentavimo pagrindai, todėl kiekviena jų apskaitos sistemas reformuoja skirtingai.
V. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
21. Įstatyme bus nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto metinę atskaitomybę sudaro metinė finansinė atskaitomybė, sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, ir biudžeto vykdymo atskaitomybė, sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Biudžetas ir biudžeto vykdymo atskaitomybė bus sudaroma vadovaujantis pinigų principu, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuris sudaromas ir kaupimo principu, o finansinės atskaitomybės ataskaitos bus sudaromos taikant kaupimo principą. Biudžeto vykdymo atskaitomybės neturės sudaryti valstybės pinigų fondai, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Garantinį fondą, ir mokesčių fondai.
22. Pagal įstatymą bus sudaroma žemesniojo ir aukštesniojo lygio atskaitomybė, kuri skirsis pateikiamos informacijos išsamumu. Žemesniojo lygio atskaitomybę sudarys visi viešojo sektoriaus subjektai (biudžetinės įstaigos, valstybės pinigų fondai, mokesčių fondai, kiti subjektai), sudarydami savo ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotą atskaitomybę. Aukštesniojo lygio atskaitomybę sudarys valstybė ir savivaldybės.
23. Įstatyme bus numatyti bendrieji apskaitos principai ir nurodyta, kurie iš jų bus taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, kurie – sudarant biudžeto vykdymo atskaitomybę.
24. Įstatymas nustatys finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį. Finansinę atskaitomybę sudarys šios finansinės ataskaitos: finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Aukštesniojo ar žemesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis skirsis. Žemesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybę sudarys biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos pagal valstybės funkcijas, programas ir finansavimo subjektus bei biudžeto išlaidų sąmatų įvykdymo aiškinamasis raštas. Aukštesniojo lygio biudžeto vykdymo atskaitomybę sudarys biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, biudžeto įvykdymo ataskaita ir biudžeto įvykdymo aiškinamasis raštas.
25. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo atskaitomybė bus sudaroma pagal šių fondų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
26. Įstatyme bus numatyta, kad įgaliotos valstybės ir (arba) savivaldybės institucijos iš joms pavaldžių įstaigų gali reikalauti pateikti šiame įstatyme nenustatytas finansines ataskaitas.
VI. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
28. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.
Įstatymas teisiškai reglamentuos iki šiol tik iš dalies reguliuotus visuomeninius santykius – bus aiškiai nustatyta viešojo sektoriaus atskaitomybės sudėtis, sudarymo reikalavimai, finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis, atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
29. Priėmus įstatymą, bus:
29.1. įvykdyta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos priemonė – parengti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą;
29.2. sudaryta galimybė finansinę atskaitomybę rengti kaupimo principu, o tai leis teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, finansavimą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas valstybės mastu, taip bus galima efektyviau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas;
VII. FINANSINIS IR EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
31. Pagal įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas atlikti ir teises įgyvendinti turėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota viena iš jau esamų viešojo administravimo institucijų.
32. Įgyvendinant įstatymą, reikės lėšų viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, apskaitos vadovų ir rekomendacijų projektams rengti, viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams, tvarkantiems buhalterinę apskaitą ir sudarantiems atskaitomybę, mokyti tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę pagal kaupimo principą. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų, apskaitos vadovų ir rekomendacijų projektams rengti ir įvadiniam mokymui, kuris truks 1200 valandų (vienam žmogui bus skirta 40 valandų), organizuoti lėšos bus skirtos iš Europos Sąjungos finansuojamo Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projekto Nr. 2005/017-494-02-02 „Viešojo sektoriaus apskaitos sistemos modernizavimas“. Pagal šį projektą minėtiems darbams atlikti numatyta 720000 eurų (2,5 mln. litų).
VIII. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
34. Įstatymo projektą sudarys aštuoni skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Bendrieji apskaitos principai; III. Atskaitomybės sudėtis; IV. Atskaitomybės reikalavimai; V. Finansinės atskaitomybės sudėtis; VI. Biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis; VII. Atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą; VIII. Baigiamosios nuostatos.
35. Įstatymo I skyriuje bus nustatyta įstatymo paskirtis, taikymas, apibrėžtos pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos.
36. Įstatymo II skyriuje bus išvardyti ir apibūdinti bendrieji apskaitos principai.
Sudarydami finansinę atskaitomybę, viešojo sektoriaus subjektai vadovausis subjekto, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo ir turinio svarbos principais. Subjekto principas reiškia, kad kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas, sudarantis atskaitomybę, laikomas atskiru apskaitos vienetu. Pagal veiklos tęstinumo principą tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad viešojo sektoriaus subjekto veiklos laikotarpis neribotas ir jo nenumatoma likviduoti, išskyrus tą atvejį, kai toks sprendimas priimamas ir ribotam veiklos laikotarpiui įsteigtiems viešojo sektoriaus subjektams. Pagal periodiškumo principą atskaitomybė sudaroma pasibaigus tam tikriems nustatytiems ataskaitiniams laikotarpiams. Pastovumo principas reiškia, kad pasirinktas apskaitos metodas taikomas kiekvienais metais, o piniginio mato principas – kad turtas, finansavimas ir įsipareigojimai atskaitomybėje išreiškiami pinigais. Vadovaujantis palyginimo principu, viešojo sektoriaus subjekto finansinėje atskaitomybėje bus pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija. Pagal atsargumo principą viešojo sektoriaus subjektas turės pasirinkti tokius apskaitos metodus, kad jo turto, finansavimo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negalėtų būti nepagrįstai padidinta ar sumažinta. Pagal neutralumo principą viešojo sektoriaus subjektas turi nešališkai pateikti apskaitos informaciją. Turinio svarbos principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal teisinę formą.
Biudžeto vykdymo atskaitomybė bus sudaroma pagal subjekto, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato ir pinigų principus.
37. Įstatymo III skyriuje bus apibūdinta metinės, tarpinės ir nacionalinės atskaitomybės sudėtis ir atskaitomybės lygiai. Metinę viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybę sudarys metinė finansinė atskaitomybė ir metinė biudžeto vykdymo atskaitomybė. Nacionalinę atskaitomybę sudarys metinė nacionalinė finansinė atskaitomybė ir metinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų vykdymo atskaitomybės. Tarpinės atskaitomybės sudėtį nustatys Finansų ministerija.
Viešojo sektoriaus atskaitomybė bus aukštesniojo arba žemesniojo lygio, atskiro viešojo sektoriaus subjekto ir konsoliduota viešojo sektoriaus subjektų grupės atskaitomybė. Žemesniojo lygio atskaitomybę sudarys visi viešojo sektoriaus subjektai, rengdami savo arba teisės aktų nustatytos viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotą atskaitomybę. Aukštesniojo lygio atskaitomybę sudarys valstybė ir savivaldybės.
38. Įstatymo IV skyriuje bus pateikti atskaitomybės reikalavimai – bendrieji, įforminimo, papildomi finansinės atskaitomybės, konsoliduotos atskaitomybės, pateiktos nuostatos dėl konsoliduotos ir nacionalinės atskaitomybės rengimo ir klaidų taisymo. Bus nurodyta, kad turtas, finansavimas ir įsipareigojimai sudaromoje finansinėje atskaitomybėje įvertinami vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.
Įstatyme bus nustatyta, kad metinę finansinę atskaitomybę sudaro visi viešojo sektoriaus subjektai, o biudžeto vykdymo atskaitomybės nereikės sudaryti mokesčių fondams ir valstybės pinigų fondams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir Garantinį fondą.
Viešojo sektoriaus subjektus, sudarančius viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nustato Finansų ministerija. Konsoliduotą valstybės atskaitomybę sudaro Finansų ministerija (Valstybės iždo bendrąją sistemą valdanti institucija), o konsoliduotą savivaldybės atskaitomybę – savivaldybės administracija. Valstybinio socialinio draudimo fondo atskaitomybę sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nacionalinę atskaitomybę sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
39. Įstatymo V skyriuje bus nurodyta metinės, konsoliduotos finansinės ir nacionalinės finansinės atskaitomybės sudėtis.
40. Įstatymo VI skyriuje bus nurodyta metinės ir konsoliduotos biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtis. Šis skyrius nebus taikomas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
41. Įstatymo VII skyriuje bus nustatyta atsakomybė už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą: numatyta, kas turi pasirašyti metinę atskaitomybę, metinę konsoliduotą ir nacionalinę atskaitomybę. Bus nustatyta, kam ir kokiais terminais turės būti teikiama ir skelbiama atskiro viešojo sektoriaus subjekto, konsoliduota savivaldybės, konsoliduota valstybės bei nacionalinė atskaitomybė. Bus numatyta, kad atskaitomybės auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070) ir kitais teisės aktais. Už viešojo sektoriaus subjekto atskaitomybės sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku atsakys viešojo sektoriaus subjekto vadovas (ministerijose – ministerijos valstybės sekretorius, savivaldybėse – savivaldybės administracijos direktorius), o už konsoliduotą atskaitomybę – viešojo sektoriaus subjekto, parengusio konsoliduotą atskaitomybę, vadovas.
42. Įstatymo VIII skyriuje bus nustatyta, nuo kada sudaroma atskaitomybė pagal šį įstatymą, pateikti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Bus numatyta, kad pagal šį įstatymą viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, atskaitomybė, išskyrus konsoliduotą atskaitomybę, bus sudaroma nuo 2008 metų. Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas konsoliduotą atskaitomybę sudarys nuo 2008 metų. Metinė konsoliduota viešojo sektoriaus subjektų grupių atskaitomybė bus sudaroma nuo 2010 metų, o nacionalinė atskaitomybė – nuo 2012 metų.
IX. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
43. Priėmus šį įstatymą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
43.2. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 104-2322);
43.10. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412);
43.11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832);
43.12. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 82-2478);
43.13. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 64-2331; 2006, Nr. 77-2960);
43.14. Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 (Žin., 2002, Nr. 56-2235);
43.15. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531);
43.16. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles;
43.17. Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles;
43.18. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 798 (Žin., 2002, Nr. 56-2241);
43.19. Turto apskaitos tvarką ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti;
43.20. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 (Žin., 2001, Nr. 90-3175);
43.21. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119);
43.22. Garantinio fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 2001, Nr. 50-1753);
43.23. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 1998, Nr. 15-350; 2000, Nr. 54-1582);
43.24. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisykles;
43.25. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles, patvirtintas finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (Žin., 2005, Nr. 67-2431);
43.26. Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas finansų ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-417 (Žin., 2005, Nr. 2-22).
44. Priėmus šį įstatymą, reikės pripažinti netekusiomis galios Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles.