LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL NETEISĖTO PRIVATIZAVIMO, NUVERTINTŲ INDĖLIŲ IR AKCIJŲ BEI PAŽEISTOS TEISĖSAUGOS“ NUOSTATŲ PASKELBIMO
1994 m. liepos 12 d. Nr. I-541
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (Žin., 1989, Nr. 33-445; 1990, Nr. 4-86, Nr. 31-755; 1992, Nr. 18-515; 1994, Nr. 47-870) 11, 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 51-953) ir remdamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „Dėl išvados apie iniciatyvinės grupės dokumentus referendumui paskelbti“, nutaria:
1. Paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių bei akcijų ir pažeistos teisėsaugos“ nuostatų 1994 m. rugpjūčio 27 dieną.
2. Konstatuoti, kad iniciatyvinės grupės teikimas dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo ar konstitucinių nuostatų neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio, todėl referendumui teikiamos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos.
3. Pateikti referendumui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių bei akcijų ir pažeistos teisėsaugos“ aštuonias nuostatas (pridedamos), kurias Lietuvos Respublikos Seimui 1994 m. birželio 22 d. pateikė iniciatyvinė grupė, jeigu iki referendumo dienos šios įstatymo nuostatos nebus priimtos Lietuvos Respublikos Seime.
Lietuvos Respublikos Seimo
1994 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. I-541
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL NETEISĖTO PRIVATIZAVIMO, NUVERTINTŲ INDĖLIŲ IR AKCIJŲ BEI PAŽEISTOS TEISĖSAUGOS“
NUOSTATOS
1 nuostata. Įstatymo paskirtis
Atsižvelgiant į tai, kad:
1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia išvalstybinti įmonių bei kitą valstybinį turtą ir keisti įmonių statusą kitaip, negu nustatyta pagal privatizavimo įstatymus; tačiau nuo 1993 metų daugelis valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių yra be privatizavimo perregistruojamos į akcines bendroves (uždarąsias akcines bendroves), o neretai, siekiant pasisavinti kitų – valstybės ar akcininkų – turtą, dirbtinai stabdoma gamyba ir įmonės stumiamos į bankrotą;
2) nuo lito įvedimo iki šiol neatstatyti buvusios Sovietų Sąjungos paimti Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – gyventojai), indėliai, sukaupti Lietuvos bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., bei kitos šiems indėliams prilygintos lėšos;
3) įmonių, įstaigų ir organizacijų ilgalaikis turtas, dėl rublio infliacijos 1991 – 1992 metais nuvertėjęs dešimtis kartų, nuo 1992 m. gegužės 1 d. daugiau nebebuvo indeksuojamas, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 28 d. nustatytą indeksavimo tvarką ir valstybinis, ir anksčiau sukauptas akcinis kapitalas iš tikrųjų savininkų yra beveik visas paimamas; dešimtmečiais kauptas įmonių turtas ir žmonių akcijos neteisėtai perduodamos įmones sau persiregistravusiems asmenims, dėl to gyventojai gali prarasti indėlius ir akcijas,
šios nuostatos nustato be privatizavimo neteisėtai perregistruotų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo atstatymo (kompensavimo) ir tolesnio privatizavimo, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių, sukauptų Lietuvos bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., bei kitų šiems indėliams prilygintų nuvertėjusių lėšų kompensavimo, įmonių, įstaigų ir organizacijų turto bei akcijų (pajų) vertės atkūrimo pagrindines nuostatas, taip pat teisėsaugos stiprinimo būdus.
2 nuostata. Neteisėtas privatizavimas
1. Neteisėtas valstybinio turto privatizavimas yra:
1) valstybinio turto (ir valstybei priklausančių akcijų) pardavimas ar kitoks perleidimas fizinių ar juridinių asmenų privačion nuosavybėn ne pagal privatizavimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Į tai neįeina fizinių asmenų, kurių turtą nacionalizavo, konfiskavo ar kitaip be jų valios paėmė buvusi SSRS, turtinių teisių atstatymas kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
2) valstybinių ar valstybinių akcinių įmonių statuso pakeitimas, kai jų įstatinis kapitalas yra perregistruojamas, tačiau tokios įmonės nebuvo privatizuotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą arba jas privatizuojant buvo viešai parduota mažiau kaip 30 procentų įmonėje turimo valstybinio kapitalo. Draudimas keisti valstybinių ar valstybinių akcinių įmonių statusą kitaip, negu privatizavimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, netaikomas toms įmonėms, kurios pagal Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymą steigia bendras su užsienio kapitalu įmones.
Tais atvejais, kai privatizuojant valstybinį turtą buvo sudaryti ir įstatymo nustatyta tvarka įforminti šio turto pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo privačion nuosavybėn sandoriai, šie sandoriai neteisėtais gali būti pripažinti tik teismine tvarka.
2. Neteisėtai privatizuotas valstybinis turtas, kurį įgyja fiziniai ar juridiniai asmenys, nesukuria nuosavybės santykių ir iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių.
3. Lietuvos Respublikos valstybės valdžios bei savivaldos institucijos jokiais savo veiksmais negali įteisinti ar pripažinti teisėtu valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų bei kito valstybinio turto privatizavimo ar nustatyta tvarka įsteigtų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių statuso pakeitimo arba jų įstatinio kapitalo perregistravimo:
1) jeigu valstybinis turtas nebuvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymus, Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą „Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse“, taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų“;
2) be to, jeigu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą viešai parduota mažiau kaip 30 procentų tokioje įmonėje turimo valstybinio kapitalo.
Nustojus galioti Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo ir kitiems pirminį privatizavimą reglamentuojantiems įstatymams, senatis dėl pareigūnų baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą privatizavimą, nurodytą šios nuostatos pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose, padarytą minėtų privatizavimo įstatymų galiojimo metu, netaikoma 10 metų nuo atitinkamo pažeidimo padarymo. Ši nuostata netaikoma, jeigu neteisėto privatizavimo padariniai panaikinami šio įstatymo nuostatų nustatyta tvarka ir terminais.
3 nuostata. Neteisėto privatizavimo padarinių panaikinimas ir tolesnis valstybinio turto pirminis privatizavimas
1. Iki šių nuostatų priėmimo neteisėtai privatizuotas (nuvertintas) valstybinis turtas kompensuojamas valstybei (atstatoma jo vertė) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Kai pagal šio įstatymo 5 ir 6 nuostatas yra atstatyta valstybinio turto vertė akcinėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriomis be privatizavimo neteisėtai pakeisdamos statusą tapo valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės (taip pat valstybinės akcinės įmonės, neteisėtai perregistravusios savo įstatinį kapitalą):
1) valstybinis turtas nurodytose įmonėse padalijamas į akcijas, iš kurių tam tikra dalis (iki 30 procentų) įtraukiama į privatizavimo programas ir privatizuojama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, likusi dalis šio įstatymo 4 nuostatoje numatytais atvejais perduodama Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui. Jeigu privatizuojama įmonė (akcininkai) pageidauja, ji gali visas ar dalį šių akcijų nominalia kaina išpirkti už pinigus (iškart sumokėdama arba išsimokėtinai, sudarydama ilgalaikės 5-10 metų paskolos sutartis su Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondu). Likusias (įmonės neišpirktas) akcijas nominalia kaina Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas perduoda indėlininkams (jeigu šie to pageidauja ir pristato fondui banko pažymą apie jiems priklausančios kompensacijos už nuvertėjusias santaupas dydį) arba parduoda už pinigus (sumokamus iškart arba pagal ilgalaikės paskolos sutartis) Lietuvos taupomajam, Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos valstybiniam komerciniam, taip pat ir bet kuriam kitam bankui (toliau vadinama – bankai). Jeigu dar lieka akcijų, jos parduodamos rinkos kaina Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje. Užbaigus be privatizavimo neteisėtai perregistruotos įmonės pirminį privatizavimą, perregistruojamas jos įstatinis kapitalas, taip pat, jeigu tai būtina pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, ir pati įmonė;
2) valstybei priklausančios akcijos (kapitalas) akcinėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje (valstybinėje akcinėje įmonėje), kurioje iki 50 procentų valstybinio kapitalo buvo privatizuota pagal Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą „Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse“ bei Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų“, bet viešai nebuvo privatizuota arba buvo privatizuota mažiau kaip 30 procentų įmonėje turimo valstybinio kapitalo, parduodamos:
viešo akcijų pasirašymo būdu – tiek akcijų, kad nominalia verte jos sudarytų (su anksčiau viešai privatizuotu valstybiniu kapitalu) ne mažiau kaip 30 procentų įmonėje turimo valstybinio kapitalo;
arba už laisvai konvertuojamą valiutą (rengiant konkursus, parduodant akcijų paketą aukcione);
arba šio įstatymo 4 nuostatoje numatytais atvejais perduodamos Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui, kuris jas 3 nuostatos antrosios dalies pirmajame punkte nustatyta tvarka perduoda indėlininkams (jų pageidavimu) arba parduoda už pinigus bankams ar Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje. Jeigu įmonė (akcininkai) pageidauja, ji gali valstybei priklausančias akcijas nominalia kaina išpirkti už pinigus, sumokėdama iškart arba išsimokėtinai (sudarydama su Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondu ilgalaikių 5-10 metų paskolų sutartis).
3. Lėšos, gautos privatizavus valstybinį kapitalą šios nuostatos antrojoje dalyje nurodyta tvarka, nukreipiamos gyventojų indėliams atstatyti pagal šio įstatymo 4 nuostatą.
4. Indeksavus valstybinių, valstybinių akcinių įmonių bei kitokį valstybinį turtą (valstybei priklausančias akcijas), taip pat gyventojų investicinėse sąskaitose esančius lėšų likučius pagal faktinį kainų padidėjimo koeficientą, kurį skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybinis turtas privatizuojamas netaikant pinigų kvotų.
Įsigaliojus šioms nuostatoms, pagal įstatymus, reglamentuojančius įmonių darbuotojų pirmenybę išpirkti įmonių turtą, gali būti įsigyjama ne daugiau kaip 50 procentų privatizuojamo valstybinio kapitalo (akcijų).
5. Ignalinos valstybinė atominė elektrinė, Lietuvos valstybinė energetikos sistema (jos įmonės ir objektai), Biržų valstybinė naftos transporto įmonė „Naftotiekis“, valstybinė įmonė „Lietuvos dujos“, Klaipėdos valstybinis jūrų prekybos uostas, Klaipėdos valstybinis jūrų žvejybos uostas, valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus, Kauno ir Zoknių aerouostai, kiti aerodromai, Lietuvos radijas ir televizija, Lietuvos radijo ir televizijos centras gali būti privatizuojami tik Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Valstybinė Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Nafta“, valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas“, valstybinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, Jonavos valstybinė įmonė „Azotas“, Klaipėdos valstybinė naftos įmonė, valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ (Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Vaičiūnų, Viduklės ir Utenos kuro tiekimo bazės bei Subačiaus kuro bazė), taip pat Genčų ir kitos naftos verslovės bei naudingųjų iškasenų telkiniai gali būti privatizuojami tik už laisvai konvertuojamą valiutą rengiant konkursus arba parduodant šių įmonių akcijų paketus (objektus ar jų dalis) aukcione. Gautos lėšos nukreipiamos gyventojų indėliams atstatyti šio įstatymo 4 nuostatoje nustatyta tvarka, o sukaupus indėliams kompensuoti reikiamą pinigų kiekį, šios lėšos taip pat naudojamos smulkaus verslo ir eksporto plėtojimo programoms finansuoti.
Lietuvos Respublikos Seimui (arba Lietuvos Respublikos Vyriausybei) priėmus sprendimą privatizuoti šios nuostatos penktosios dalies pirmojoje (arba antrojoje) pastraipoje išvardytus objektus, privatizavimą organizuoja (nustato konkurso sąlygas; parengia privatizavimo sutartis; nustato atsiskaitymo už įsigytą objektą tvarką ir sąlygas; teikia konsultacijas privatizavimo klausimais ir kt.) užsienio (Vakarų) kompanija (firma), kurią ne mažiau kaip iš trijų PHARE programos administracijos pasiūlytų kandidatų pasirenka Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota kita valstybės institucija.
Šioje dalyje išvardyti objektai negali būti išnuomoti ir jokia nuosavybės teisės dalimi negali priklausyti Rusijos ar kitos NVS valstybės fiziniams bei juridiniams asmenims.
4 nuostata. Gyventojų indėlių atstatymas ir apdraudimas
1. Lėšos, kurios turi būti gautos už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. I-1147 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ numatytą parduoti už pinigus 1/3 privatizuojamo valstybinio turto dalį, skiriamos iki 1991 m. vasario 26 d. sukauptiems gyventojų indėliams, kurių sąskaitose laikytas lėšas iki 1991 metų išimdavo ir galų gale pasisavino buvusi SSRS, taip pat šiems indėliams prilygintoms lėšoms kompensuoti. Tuo pat metu kiekviena Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kai ji veda derybas dėl santykių su Rusija reguliavimo, privalo remtis 1992 m. birželio 14 d. referendumu ir reikalauti Lietuvos gyventojų indėlių sugrąžinimo kaip žalos atlyginimo sudėtinės dalies.
2. Iš šios nuostatos pirmojoje dalyje nurodyto valstybinio turto dalies, kuri yra sukaupta už sovietinės valdžios iš gyventojų paimtų indėlių ir kitų pajamų, kompensuojami:
1) gyventojų indėliai, sukaupti iki 1991 m. vasario 26 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka inventorizuoti (nepaisant to, ar šie indėliai yra išimti), valstybinio gyvybės bei pensijų draudimo įmokos, sutaupytos iki 1991 m. vasario 26 d., ir grąžintino turto vertės atlyginimo sumos, priskaičiuotos buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims iki 1992 m. liepos 1 d., taip pat vienkartinės paramos sumos asmenims, nukentėjusiems kovose už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 11-13 dienomis ir vėlesniuose įvykiuose;
2) lėšos, gautos už parduotus valstybei gyvulius bei paukščius ir pervestos į atskiras indėlių sąskaitas arba į atskiras atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos taupomojo banko ar Lietuvos žemės ūkio banko įstaigose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl gyventojų skatinimo parduoti valstybei gyvulininkystės produktus žiemos ir pavasario mėnesiais“;
3. Šios nuostatos antrojoje dalyje nurodyti gyventojų indėliai ir jiems prilygintos lėšos kompensuojami (indeksuojami) pagal koeficientus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į realią valstybinio turto, perduodamo indėliams kompensuoti šios nuostatos ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, vertę rinkoje ir faktinį kainų pasikeitimą.
4. Gyventojų santaupų ir joms prilygintų lėšų, nurodytų šios nuostatos antrojoje dalyje, kompensavimui (su atitinkamu rezervu) Lietuvos Respublikos Vyriausybė perduoda pagal sutartis Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui (leidžiant įmonėms ir bankams išpirkti iškart arba išsimokėtinai pagal šio įstatymo 3 nuostatą) valstybei (savivaldybėms) priklausančio kapitalo (akcijų) už 10 mlrd. litų, bet ne mažiau privatizuotino turto (akcijų) neindeksuota (t. y. pagal 1992 m. sausio 1 d. balansą) verte, kaip už 700 mln. litų. Nurodytoms santaupoms ir joms prilygintoms lėšoms kompensuoti perduodama ne mažiau kaip pusė įmonėse likusio neprivatizuoto valstybės kapitalo, įvertinus jį šio įstatymo 5 ir 6 nuostatose numatyta tvarka. Į nurodytąją perduodamo valstybinio turto vertę neįtraukiama neprivatizuotinų valstybinių įmonių (objektų), taip pat nepaklausių įmonių, kurių akcijas atsisako pagal sutartis priimti Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas, vertė.
Perduodamas valstybinis kapitalas gali būti: įmonės ar banko skola Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui už išperkamą valstybinį kapitalą (akcijas), perduotą šiam fondui (nurodytojo fondo ilgalaikė paskola atitinkamai įmonei ar bankui); valstybei priklausančios įmonių akcijos; valiutinės ir kitos piniginės lėšos, gautos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo numatytais būdais pardavus už laisvai konvertuojamą valiutą ir litus vertingesnes valstybines įmones ar kitus privatizuotinus objektus; kitos piniginės įplaukos, Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondo gaunamos iš perduodamo jam valstybinio kapitalo (akcijų).
Piniginės lėšos (tarp jų ir valiutinės), gautos už parduodamas valstybei priklausančias akcijas ir kitą valstybinį turtą, kaupiamos specialiose litų ir valiutos sąskaitose, atidarytose Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondo vardu. Šis fondas gautas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nustatyta tvarka perduoda Taupomajam ir kitiems bankams, kuriuose buvo laikomos gyventojų santaupos ir kitos jiems prilygintos lėšos.
Iki bus sudarytos Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondo paskolų įmonėms sutartys dėl valstybei priklausančių akcijų (kapitalo) perdavimo, palūkanas už perduodamo (paverčiamo skolintu kapitalu) privatizuotinų įmonių valstybinio kapitalo naudojimą (kurias įmonės moka į biudžetą) Lietuvos Respublikos finansų ministerija perduoda nurodytajam fondui. Jeigu palūkanų, kurias Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas gauna už jam perduotą indėliams kompensuoti skirtą valstybinį kapitalą (akcijas), nepakanka priskaičiuotoms rinkos palūkanoms už gyventojų kompensuojamus indėlius ir jiems prilygintas lėšas mokėti, skirtumas dengiamas iš šio fondo sąskaitoje kaupiamo pinigų rezervo.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal šios nuostatos ketvirtosios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas sutartis perduoda Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui tos pačios dalies antrojoje pastraipoje nurodytą valstybei priklausantį kapitalą (akcijas) iki 1995 m. kovo 1 dienos. Piniginės lėšos, gautos už privatizuojamą valstybinį turtą (įskaitant valiutines įplaukas, gautas pardavus valstybines įmones ar kitą valstybės turtą už laisvai konvertuojamą valiutą), iškart pervedamos į specialias sąskaitas, nurodytas šios nuostatos ketvirtosios dalies trečiojoje pastraipoje. Gyventojų indėliai kompensuojami (indeksuojami) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į realią perduodamo indėliams kompensuoti valstybinio turto vertę.
6. Pagal šias nuostatas indeksuotų santaupų ir joms prilygintų lėšų kompensacijų laipsniškas išmokėjimas gyventojams pradedamas nuo 1995 m. liepos 1 d. ir tik po to, kai Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas sukaupia ne mažesnį kaip 1 mlrd. litų (250 mln. JAV dolerių) pinigų rezervą, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus ypatingus atvejus (dėl indėlininko ar jo artimųjų ligos, mirties ir pan.). Taupomasis ir kiti bankai, kuriuose buvo laikomos gyventojų santaupos ir kitos joms prilygintos lėšos, negali išmokėti indėlių kompensacijų daugiau, negu tuo metu yra gavę atitinkamų lėšų iš Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondo (įskaitant akcijų, kurias bankas yra išpirkęs iš nurodytojo fondo, nominalią vertę). Indeksuotu dydžiu indėlių lėšos baigiamos atstatyti (kompensuoti) ne vėliau kaip iki 1998 m. gruodžio 31 dienos.
Pirmiausia santaupos atstatomos (indeksuojamos) ir indėlininkų pageidavimu pradedamos išmokėti I ir II grupės invalidams, asmenims, sulaukusiems 70 metų, sutuoktiniams, auginantiems 3 ir daugiau nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, pensininkams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, asmenims, nukentėjusiems kovose už Lietuvos laisvę.
7. Jeigu indėlininkas pageidauja, indėlis (indeksuotu dydžiu) gali būti kompensuojamas paklausių įmonių akcijomis, kurias nuo 1995 m. kovo 31 d. šio įstatymo 3 nuostatos antrosios dalies pirmajame punkte nustatyta tvarka be apribojimų galima įsigyti Lietuvos valstybės vertybinių popierių fonde.
8. Iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarys šios nuostatos ketvirtojoje dalyje nurodytas sutartis dėl valstybinio kapitalo (akcijų) perdavimo Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui ir šis fondas sukaups savo sąskaitose 2 mlrd. litų (500 mln. JAV dolerių), piniginės lėšos, gautos už privatizuojamą valstybinį turtą, įskaitant valiutines įplaukas, skiriamos tik indėliams kompensuoti ir objektų privatizavimo išlaidoms padengti. Vėliau iš privatizavimo gautos lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti naudojamos ir investicijoms, taip pat smulkaus verslo ir eksporto plėtojimo programoms finansuoti.
9. Iš Lietuvos Respublikos valiutos rezervo skiriama iki 6 mln. JAV dolerių fizinių asmenų valiutiniams indėliams, laikytiems bankrutavusio buvusios SSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje, kurį 1992 metais likvidavo Rusija, visiškai kompensuoti.
5 nuostata. Ilgalaikio turto vertės indeksavimas
1. Lietuvoje įregistruotų įmonių, įstaigų ir organizacijų ilgalaikio turto (taip pat kito valstybinio turto) vertė pagal 1992 m. sausio 1 d. būklę indeksuojama pagal faktinį kainų pasikeitimą nuo nurodytosios datos iki 1994 m. balandžio 1 d., o vėliau – pagal faktinius kainų indeksus (ne rečiau kaip kartą per metus, jeigu kainų indeksas per laikotarpį nuo paskutinio indeksavimo yra ne mažesnis kaip 1, 2).
Indeksavus įmonių, kuriose yra valstybinio kapitalo (akcijų) ilgalaikį turtą (taip pat kitą valstybinį turtą) ir atsižvelgiant į tikrąją kiekvienos konkrečios įmonės ar objekto kainą rinkoje, valstybinė komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali indeksuotą valstybinį turtą nukainoti arba padidinti jo vertę iki rinkos kainos.
Dėl indeksavimo gautas juridinio asmens teises turinčių įmonių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), ūkinių bendrijų ir kitų organizacijų (objektų), veikiančių bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, ilgalaikio turto vertės prieaugis priskiriamas nominaliam valstybiniam ir nominaliam akciniam kapitalui, taip pat perskaičiuojama akcijų (pajų), gyventojų (dalininkų) piniginių ir kitokių turtinių įnašų vertė. Kapitalo prieaugį priskiriant akcijoms (pajams, kitiems piniginiams ir turtiniams įnašams), atsižvelgiama į akcijų (pajų, įnašų) išleidimo (įnešimo) metus bei faktinį kainų indeksą per atitinkamą laikotarpį, išskyrus šio įstatymo 6 nuostatos pirmojoje dalyje nurodytas akcijas, kurių vertė didinama vienodai (proporcingai akcijų nominaliai vertei), jeigu šios akcijos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo įsigytos nuo 1992 m. gegužės 1 d. iki 1994 m. balandžio 1 dienos.
6 nuostata. Nuvertėjusio valstybinio ir akcinio kapitalo atstatymas
1. Nuo 1992 m. sausio 1 d. nuvertėjęs valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių bei akcinių bendrovių (tarp jų ir privatizuotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą) valstybinis ir akcinis kapitalas atstatomas šiais etapais:
1) akcinio kapitalo rezervas (akcinio ir valstybinio kapitalo rezervas), gautas 1992 m. gegužės 1 d. atlikus ilgalaikio turto indeksavimą, įstatymų nustatyta tvarka nukreipiamas į įstatinį kapitalą ir priskiriamas akcijoms, įsigytoms iki 1992 m. gegužės 1 d. (nominaliam akciniam ir nominaliam valstybiniam kapitalui);
2) dėl indeksavimo gautas ilgalaikio turto, įsigyto iki 1993 m. sausio 1 d., prieaugis priskiriamas nustatyta tvarka įregistruoto (pagal 1993 m. sausio 1 d. būklę) nominalaus valstybinio ir nominalaus akcinio kapitalo dalims, perskaičiuotoms pagal šios dalies 1 punkto nuostatas bei nominalaus valstybinio kapitalo sąskaita padidinus nominalų akcinį kapitalą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą po 1993 m. sausio 1 d. išleistų (parduotų) akcijų nominalia verte.
Dėl ilgalaikio turto, įsigyto iki 1993 m. sausio 1 d., indeksavimo gautas akcinio kapitalo prieaugis priskiriamas akcijoms, įsigytoms iki 1993 m. sausio 1 d., taip pat vėliau, jeigu šios akcijos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsigytos iki 1994 m. balandžio 1 dienos.
2. Dėl indeksavimo gautas žemės ūkio įmonių (bendrovių) turto, sukaupto iki 1992 m. sausio 1 d., vertės prieaugis priskiriamas bendrovės pagrindiniam kapitalui ir paskirstomas pajininkams proporcingai privatizavimo metu įsigytų pajų dydžiui, nepaisant to, ar šie pajininkai yra perleidę turėtuosius pajus (jų dalį) kitiems asmenims.
7 nuostata. Teisėsaugos stiprinimas ir viešumas
1. Kovai su nusikalstamumu, kai privatizuojant valstybinį turtą pažeidinėjamos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės, sustiprinti Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje bei jų atitinkamuose teritoriniuose padaliniuose steigiamos specialios grupės.
2. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo nuostatų priėmimo referendumu dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas priima kompleksinę kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija vykdomosios valdžios struktūrose bei valstybinėse įstaigose ir įstatymų pažeidimais teisėsaugos institucijose programą, kurios įgyvendinimu rūpinasi Respublikos Prezidentas, neviršydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje jam suteiktų galių.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento padaliniai, pagal nurodytąją programą vykdantys atitinkamas pareigas, aprūpinami šiuolaikėmis techninėmis priemonėmis bei transportu ir finansuojami pagal atskirą valstybės biudžeto straipsnį. Šių padalinių darbuotojams, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams iki 2000-ųjų metų mokami iki 10 vidutinio darbo užmokesčio valstybinėse (biudžetinėse) įstaigose dydžio priedai prie atlyginimų, taip pat pagal atskirą įstatymą jiems ir jų šeimų nariams nustatomos specialios socialinės ir saugumo garantijos.
3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba ir Šaulių sąjunga, tinkamai aprūpintos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 1994 – 1999 metais panaudojamos kovoti su nusikalstamumu, užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą.
4. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai nuolat transliuojami per valstybinį radiją ar televiziją, savivaldybių tarybų posėdžiai – per vietinį valstybinį radiją. Nurodytus posėdžius transliuoti turi teisę ir privačios radijo bei televizijos stotys.
5. Kai svarbiausiems Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimams spręsti skelbiamas referendumas, įstatymas ar kitas aktas laikomas referendumu priimtas, jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių ir įstatymo projektui ar kitam sprendimui pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos referendumu gali būti pakeistos, jeigu už tai pasisako ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę (išskyrus Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą ir Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ turinį, kurie gali būti pakeisti, jeigu už tai pasisako ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę). Konstituciniai įstatymai (jų nuostatos) priimami ar keičiami referendumu, taip pat rengiami pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimai, jeigu už tai pasisako ne mažiau kaip 35 procentai Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
6. Lietuvos Respublikos pareigūnai ir tarnautojai nuo 1995 m. sausio 1 d. privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas (gautas nuo 1994 m. sausio 1 d.) pagal tvarką, kurią nustatė Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, didele pritarančia balsų dauguma balsuotas Lietuvos Respublikos Seime 1993 m. gruodžio 23 d., o dabar šiuo referendumu nurodytasis įstatymas (jo nuostatos) galutinai priimamas. 1996 metais ir vėliau jis galės būti keičiamas ir papildomas įprasta parlamentine tvarka.
8 nuostata. Įstatymo dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos nuostatų įgyvendinimas
1. Visos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, turinčios juridinio asmens teises, iki 1995 m. vasario 1 d. perregistruoja įstatinio kapitalo ir jo struktūros pasikeitimą dėl ilgalaikio turto indeksavimo.
Atstačius valstybinį kapitalą akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriomis be privatizavimo neteisėtai pakeisdamos statusą tapo valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės (taip pat valstybinėse akcinėse įmonėse, neteisėtai perregistravusiose savo įstatinį kapitalą), šio įstatymo 3 nuostatoje nurodyta valstybinio kapitalo dalis nustatyta tvarka iki 1995 m. kovo 1 d. įtraukiama į privatizavimo programas ir privatizuojama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą (leidžiant likusią dalį privatizuojamos įmonės valstybei priklausančių akcijų pagal šio įstatymo 3 nuostatą išpirkti išsimokėtinai įmonėms arba bankams). Po to perregistruojamas privatizuotos įmonės įstatinis kapitalas. Jei po pirminio privatizavimo perregistruojant įstatinį kapitalą turėtų pasikeisti įmonės statusas (iš akcinės ar uždarosios akcinės į valstybines akcines), įmonė įstatymo nustatyta tvarka perregistruojama tik tuo atveju, jeigu akcininkai pagal šio įstatymo 3 nuostatą neišperka atitinkamos dalies joje likusio (neprivatizuoto) valstybinio kapitalo (akcijų).
2. Valstybinės ar valstybinės akcinės (buvusios valstybinės ar valstybinės akcinės) įmonės steigėjas (buvęs steigėjas) kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu arba savivaldybių kontrolės tarnybomis iki 1995 m. kovo 31 d. patikrina:
2) taip pat ar teisingai buvo indeksuotas ilgalaikis turtas ir atstatytas valstybinis kapitalas (ir šios nuostatos pirmojoje dalyje numatytais atvejais – ar atitinkama jo dalis yra įtraukta į privatizavimo programas);
4) ar valstybei likusios akcijos (t. y. tos akcijos, kurių neišpirko įmonės) perduotos Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondui.
Tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai, įmonės per mėnesį turi juos pašalinti. Nepašalinus pažeidimų, įmonių rejestro tvarkytojas steigėjo (buvusio steigėjo) arba Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento (savivaldybių kontrolės tarnybų) teikimu privalo panaikinti įmonės įregistravimą.
Už įmonių ankstesnio (iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) privatizavimo, taip pat ilgalaikio turto indeksavimo, valstybinio kapitalo atstatymo (ir šios nuostatos pirmojoje dalyje numatytais atvejais jo įtraukimo į privatizavimo programas) bei akcijų nominalios vertės padidinimo ar papildomų akcijų išleidimo tvarkos pažeidimus, nustatytus po 1995 m. gegužės 1 d., taip pat nustatytus anksčiau, bet nepašalintus iki nurodytos datos, įmonių ir valstybės institucijų pareigūnai atsako teismine tvarka.
3. Paskelbus referendumu priimtas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimas nedelsdamas priima konkrečius įstatymus, taip pat padaro pataisas ir papildymus visuose tuose galiojančiuose įstatymuose (kodeksuose), kurie (ar kurių nuostatos) prieštarauja šio įstatymo nuostatoms, taip pat priima naujus įstatymus, kurie būtini šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Jeigu Konstitucinis Teismas nustatytų kokius nors šio įstatymo nuostatų teksto neatitikimus Konstitucijos raidei, Lietuvos Respublikos Seimas referendumo iniciatyvinės grupės teikimu 3/5 Seimo narių balsų dauguma padaro reikiamas pataisas. Kitais atvejais šio įstatymo nuostatos gali būti pakeistos ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma.
4. Šias nuostatas, taip pat pagal jas Lietuvos Respublikos Seimo priimtus konkrečius įstatymus ir kitus įstatymus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.