LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 30 d. Nr. D1-358

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2000, Nr. 47-1345) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintos „Valstybės kadastrų, klasifikatorių, registrų steigimo, projektavimo ir reorganizavimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743; 1997, Nr. 70-1776) 20 punktu ir Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), 13 punktu,

1. Tvirtinu Lietuvos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepciją (pridedama).

2. Pavedu Valstybinei miškotvarkos tarnybai:

2.1. Parengti Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo informacinės sistemos projekto specifikaciją ir iki 2004 m. liepos 30 d. nustatyta tvarka suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2.2. Organizuoti viešuosius pirkimus Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo programinėms priemonėms, numatytoms suderintoje informacinės sistemos projekto specifikacijoje, suprojektuoti, parengti ir įdiegti.

3. Nustatau, kad Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo programinės priemonės projektuojamos, rengiamos ir diegiamos iš asignavimų, skiriamų Valstybinei miškotvarkos tarnybai finansuoti ir kitų tikslinių lėšų, skiriamų iš specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

4. Laikau netekusiu galios aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 644 „Dėl miškų valstybės kadastro įgyvendinimo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-282).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. D1-358

LIETUVOS MIŠKŲ VALSTYBĖS KADASTRO FUNKCIONAVIMO KONCEPCIJA

1. TEISINIS PAGRINDAS

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Kadastras) funkcionavimo koncepcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2003, Nr. 123-5593), Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2000, Nr. 47-1345), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin. 2003, Nr. 97-4348).

2. KADASTRO OBJEKTAS IR TIKSLAS

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, Kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, registravimo vienetas – miško masyvas.

2.2. Kadastro tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, atnaujinti ir teikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose nustatytus duomenis apie Lietuvos Respublikos miškus ir jų vertę.

3. KADASTRO DUOMENŲ FORMAVIMAS

3.1. Miško masyvo Taksacinių sklypų atributiniai ir grafiniai duomenys, sujungti pagal Unikalų kodą, sudaro Kadastro duomenų bazę:

3.1.1. Atributiniai Kadastro duomenys skirstomi į tokias grupes:

3.1.1.1. miško masyvo;

3.1.1.2. taksacinio miško žemės sklypo (toliau – Taksacinis sklypas);

3.1.1.3. administracinio suskirstymo, nuosavybės bei valdymo formos;

3.1.1.4. miško valdų vertės;

3.1.1.5. klasifikatorių ir kodifikatorių duomenys.

3.2. Atributiniai Kadastro duomenys formuojami naudojantis visų šalies miškų Taksacinių sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

Pagrindiniai vidiniai Kadastro klasifikatoriai ir kodifikatoriai pateikti 3 priede.

3.3. Grafinių Kadastro duomenų visuma sudaro Kadastro žemėlapį. Kadastro žemėlapis rengiamas 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) ortofotografinių žemėlapių pagrindu 1:10000 masteliu. Grafiniai Kadastro duomenys formuojami naudojantis skaitmeniniais grafiniais miškų inventorizacijos duomenimis bei vektorizuotais analoginiais miškų žemėlapiais.

3.4. Kadastro žemėlapį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:

3.4.1. miško masyvų ribų;

3.4.2. miško kvartalų ribų;

3.4.3. miško Taksacinių sklypų ribų;

3.4.4. valstybinių miškų valdytojų ribų;

3.4.5. valstybinės reikšmės miškų ribų;

3.4.6. miškų grupių ir pogrupių ribų.

3.5. Grafiniai duomenys aprašomi pagal integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikaciją, patvirtintą valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019).

3.6. Vidutinė rinkos vertė valdoje nustatoma pagal metodiką ir rodiklius, patvirtintus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nuostatus (Žin., 1996, Nr. 11-292, 2000, Nr. 20-509).

3.7. Pirminio miško masyvų įregistravimo metu

Kadastre registruojami visi miško masyvai. Kiekvienam masyvui jo išskyrimo ir registravimo metu suteikiamas unikalus miško masyvo identifikavimo kodas (toliau – Unikalus kodas), kuris nesikeičia visą masyvo egzistavimo laiką. Unikalus kodas suteikiamas ir kiekvienam masyvo Taksaciniam sklypui. Miško masyvo, įregistruoto Kadastre, plotas lygus jį sudarančių Taksacinių sklypų plotų sumai.

3.8. Lietuvos teritorija miško masyvų išskyrimui sąlyginai skirstoma į 6 dalis didžiausių Lietuvos upių vagomis. Kiekvienos dalies ribose masyvai pagal jų plotą ir hierarchinę padėtį yra skirstomi į 5 pakopas:

I pakopos masyvai, didesni nei 10000 ha;

II pakopos masyvai nuo 1000 iki 10000 ha;

III pakopos masyvai nuo 100 iki 1000 ha;

IV pakopos masyvai nuo 10 iki 100 ha;

V pakopos masyvai, mažesni nei 10 ha.

Miško masyvų hierarchinei sistemai suformuoti išskiriamos masyvų įtakos zonos, t. y. teritorijos, kuriose žemesnių pakopų masyvai priklausys aukštesnės pakopos masyvui. Įtakos zonos nustatomos I-IV pakopų masyvams. Kiekvienoje įtakos zonoje masyvai išskiriami ir numeruojami nuosekliai pagal jų dydį, pradedant nuo didžiausių I pakopos ir palaipsniui artėjant prie mažiausių V pakopos miško masyvų. Leistinas masyvų ploto nukrypimas priskiriant atskiroms pakopoms yra +- 20 procentų.

3.9. Vienos pakopos miško masyvai, esantys vienoje aukštesnės pakopos masyvo įtakos zonoje, numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Masyvui suteiktas Unikalus kodas parodo masyvo geografinę padėtį ir vietą hierarchinėje miško masyvų sistemoje. Šis kodas susideda iš 12 skaitmenų, sugrupuotų į 6 grupes (pvz., 1-1-01-01-01-0001). Pirma pozicija atitinka pirmąjį masyvų hierarchijos lygį, t. y. Lietuvos teritorijos dalį. Kitos penkios skaitmenų grupės atitinka I-V pakopų miško masyvų eilės numerius. Nulinės Unikalaus kodo skaitmenų grupės reikšmės rodo tam tikros masyvų hierarchinės sistemos grandies nebuvimą ar masyvo savarankiškumą tam tikros masyvų pakopos atžvilgiu.

3.10. I-IV pakopų miško masyvai skaidomi kvartalais – vientisais skaidymo elementais, turinčiais nuolatinį numerį. Masyvo ribose kvartalai numeruojami nuosekliai iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus.

4. KADASTRO DUOMENŲ TEIKĖJAI IR DUOMENŲ ATNAUJINIMAS

4.1. Kadastro duomenų teikėjai yra:

4.1.1. juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

4.1.2. valstybinių miškų valdytojai;

4.1.3. miškų savininkai;

4.1.4. regionų aplinkos apsaugos departamentai.

4.2. Kadastro duomenys atnaujinami po valstybinės miškų inventorizacijos arba duomenų teikėjams pateikus prašymą dėl duomenų atnaujinimo. Iš duomenų teikėjų gaunami dokumentai įregistruojami dokumentų archyve. Patikrinti dokumentų duomenys per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo įrašomi į Kadastro duomenų bazę. Seni duomenys perkeliami į Kadastro duomenų bazės archyvą.

Duomenys atnaujinami šiais atvejais:

4.2.1. Atlikus valstybinę miškų inventorizaciją, kai ją vykdę fiziniai ar juridiniai asmenys nustatyta tvarka perduoda, o Kadastro tvarkymo įstaiga priima grafinius bei atributinius Taksacinių sklypų inventorizacijos duomenis. Pagal valstybinės miškų inventorizacijos duomenis perregistruojami miško masyvų duomenys;

4.2.2. Patvirtinus privačios miško valdos miškotvarkos projektą ir jį nustatyta tvarka įregistravus Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje (pripažinus privačios miško valdos inventorizaciją valstybine);

4.2.3. Atlikus privačių miško valdų inventorizaciją ir gavus naujus Taksacinių sklypų atributinius ir grafinius inventorizacijos duomenis bei prašymą dėl Kadastro duomenų atnaujinimo;

4.2.4. Gavus miško savininko deklaraciją apie įvykdytus kirtimus;

4.2.5. Gavus duomenis apie miškų valdytojų įvykdytas miško ūkines priemones. Valstybinių miškų valdytojai šią informaciją Kadastro tvarkymo įstaigai teikia nustatyta forma ir nustatytu periodiškumu. Teikiama tik atributinė informacija;

4.2.6. Gavus duomenis apie regionų aplinkos apsaugos departamentų išduotus leidimus kirsti mišką ir naujo miško įveisimą. Duomenis apie leidimus regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia nustatytu periodiškumu pagal nustatytus reikalavimus. Duomenis apie įveistą mišką skirtose miškui veisti žemėse regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia per nustatytą laikotarpį nuo įveisto miško patikrinimo pažymos surašymo ir sklypo ribų nustatymo;

4.2.7. Pasikeitus miškų grupėms, miškų nuosavybės formai, miško valdų riboms, administracinių vienetų riboms;

4.2.8. Kasmet sausio 1 d. medynų taksaciniai duomenys atnaujinami dėl natūralaus augimo, taikant medynų augimo eigos modelius.

4.3. Miško masyvų duomenys atnaujinami pakitus miško masyvų riboms, išnykus ar atsiradus naujiems miško masyvams. Registruojami miško masyvų ribų pakitimai dėl miško žemės ploto padidėjimo ne miško žemės sąskaita (žėlimo, miško įveisimo) arba ploto sumažėjimo, pakeitus žemės tikslinę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka.

4.4. Valstybinės miškų inventorizacijos metu inventorizavus naujus žėlinius ar želdinius, jie įregistruojami Kadastro duomenų bazėje, suteikiant unikalų masyvo identifikavimo kodą. Valstybinės miškų inventorizacijos metu nustačius, kad keletas miško masyvų susijungė, Kadastro duomenų bazėje masyvai sujungiami taip, kad nebūtų pažeista masyvų hierarchinė struktūra.

4.5. Visi duomenų atnaujinimo ir koregavimo veiksmai yra registruojami.

5. KITŲ KADASTRŲ IR REGISTRŲ DUOMENŲ INTEGRAVIMAS IR NAUDOJIMAS

5.1. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-08-22 nutarimu Nr. 1332 patvirtintos „Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos“ nuostatomis, Kadastro tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti valstybės kadastrų ir registrų duomenų tarpusavio integravimą.

5.2. Kadastras ir kiti valstybės registrai ir kadastrai keičiasi duomenimis pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis. Kadastras tvarkomas naudojantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro (administracinių vienetų ribos, pavadinimai, gyvenamųjų vietovių pavadinimai), Nekilnojamojo turto registro bei Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos, žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis), Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, Žemės gelmių registro, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado duomenimis bei klasifikatoriais.

5.3. Duomenys iš skirtingų valstybės kadastrų ir registrų gaunami kompiuteriniu ryšiu identifikuojant objektus pagal jų kontūrus ar koordinates 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94), identifikavimo kodus. Registruojama šių duomenų gavimo ar atnaujinimo data, ištaisytos klaidos.

5.4. Šiuo metu dalis kadastrų ir registrų, kurių duomenis numatoma naudoti miškų Kadastrui keliamiems uždaviniams spręsti, dar yra kūrimo stadijoje. Nėra aiški šių kadastrų ir registrų struktūra ir praktinio panaudojimo aspektai. Pradėjus veikti šiems valstybės kadastrams ir registrams, bus atlikta jų teikiamų duomenų analizė ir rengiami projekto papildymai integracijai su Kadastro duomenimis.

6. KADASTRO DUOMENŲ TEIKIMAS VARTOTOJAMS

6.1. Kadastro teikiami duomenys skirstomi į tokias rūšis:

6.1.1. pažymos apie miškų rinkos vertę, taksacines ar grafines miškų charakteristikas;

6.1.2. standartinės ir specialiai sugeneruotos ataskaitos;

6.1.3. eksportuoti taksaciniai Kadastro duomenys;

6.1.4. teminiai Kadastro duomenų grafiniai sluoksniai;

6.1.5. pagal specialų užsakymą agreguoti ir eksportuoti duomenys.

6.2. Kadastro duomenų vartotojai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės ir savivaldybių institucijos, Kadastro duomenų teikėjai, kiti valstybės registrai ir kadastrai bei fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę nustatytos formos prašymus.

6.3. Kadastro duomenų vartotojai registruojami, fiksuojant prašymo datą, asmens duomenis, prašomos pateikti informacijos turinį (duomenų rūšį). Kadastro duomenys vartotojams teikiami pagal duomenų teikimo sutartis, kuriose numatoma duomenų teikimo informacijos laikmenomis arba ryšių kanalais apimtis, naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka.

6.4. Privačių miškų savininkams teikiami duomenys apie jų valdose esančius miškus, jiems pateikus nustatytos formos prašymus. Privačių miškų savininkams teikiamos pažymos apie miškų vidutinę rinkos vertę, taksacines ir grafines miškų charakteristikas. Miško savininkas, pastebėjęs, kad Kadastro duomenys apie jo valdą yra pasenę, turi teisę pateikti Kadastro tvarkymo įstaigai patikslintą informaciją ir reikalauti atnaujinti Kadastro duomenis.

Pažymos apie miškų vidutinę rinkos vertę privačių miškų savininkams gali būti teikiamos tarpininkaujant kitų valstybės registrų ir kadastrų tvarkymo įstaigoms, jei su jomis Kadastro tvarkymo įstaiga yra sudariusi atitinkamą duomenų teikimo sutartį.

6.5. Kadastro duomenų vartotojams gali būti generuojami nestandartinės struktūros agreguoti Kadastro duomenys. Kai tokiems duomenims rengti reikalinga nauja specializuota programinė įranga, rengiama jos sukūrimo techninė užduotis. Tiek techninės užduoties, tiek programinės įrangos parengimo išlaidas apmoka Kadastro duomenų vartotojas.

6.6. Eksportuoti Taksacinių sklypų Kadastro duomenys teikiami valstybinių miškų valdytojams, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir kitiems vartotojams vadovaujančiosios Kadastro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka.

6.7. Pateikiant Kadastro duomenis vartotojams yra atliekama pateiktų duomenų pateikimo registracija: kokie duomenys, kam ir kada pateikti. Reguliariai kas ketvirtį rengiamos ataskaitos apie Kadastro duomenų teikimą vartotojams.

7. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI KADASTRO PROGRAMINĖMS PRIEMONĖMS

7.1. Kadastro tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti šių Kadastro uždavinių vykdymą:

7.1.1. atributinių ir grafinių duomenų importą ir eksportą;

7.1.2. atributinių ir grafinių duomenų integravimą ir redagavimą;

7.1.3. klasifikatorių ir kodifikatorių tvarkymą;

7.1.4. privačių valdų miškotvarkos projektų registravimą;

7.1.5. pažymų išdavimą, duomenų teikimą vartotojams;

7.1.6. leidimų kirsti mišką registravimą;

7.1.7. įvykdytų miško ūkinių priemonių registravimą;

7.1.8. miško masyvų išskyrimą ir registravimą;

7.1.9. kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenų integravimą.

Reikalavimai programinėms priemonėms detalizuoti 1-2 prieduose.

8. KADASTRO DUOMENŲ SAUGA

8.1. Už Kadastro duomenų saugą atsako Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Tarnybos direktoriaus įsakymu yra skiriamas Kadastro duomenų saugos specialistas, kuris įvertina sistemos rizikos mažinimo priemones ir paruošia darbo su duomenimis taisykles, kuriose išdėsto Kadastro duomenų saugos principus. Šiose taisyklėse aptariamos techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės, prieinamumo prie Kadastro duomenų principai ir kontrolė, sistemos ir duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo tvarka, saugaus duomenų teikimo vartotojams tvarka ir kontrolė.

8.2. Techninės programinės ir fizinės duomenų saugos priemonės apima atsarginį elektros energijos tiekimą, antivirusinės programinės įrangos naudojimą, kompiuterinių tinklų apsaugos sistemą, patalpų fizinę saugą, darbo su duomenimis apskaitą. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje apsaugai nuo elektros srovės tiekimo sutrikimų naudojami nepertraukiamos srovės tiekimo įrenginiai, elektrostatiniai krūviai mažinami elektros tinklo įžeminimu, temperatūros ir drėgmės svyravimų neigiamas poveikis mažinamas oro kondicionavimo sistemomis, patalpose įrengta priešgaisrinė signalizacija ir patalpų saugos sistema. Visuose kompiuteriuose įdiegtos ir atnaujinamos antivirusinės programos, o neteisėtą vartotojų įsiterpimą į tinklą eliminuoja ISA serveris. Techninių tinklo komponenčių gedimų žalą mažina trys domeno kontroleriai, „žvaigždės“ tipo tinklo topologija.

8.3. Prieinamumo prie duomenų tvarka ir kontrolė apima Kadastro vartotojų registravimą, vartotojų tapatybės nustatymą, teisės dirbti su Kadastro duomenimis suteikimą, vartotojų išregistravimą, elektroninio parašo naudojimą ir kt. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje nuo neteisėto programinės įrangos ir duomenų naudojimo saugo slaptažodžiai, vartotojams suteikiamos teisės, darbuotojų, tvarkančių duomenis, raštiškas pasižadėjimas naudoti duomenis tik pagal paskirtį. Su duomenimis gali dirbti tik registruoti vartotojai.

8.4. Duomenų vientisumo pažeidimų fiksavimo ir pažeistų duomenų atkūrimo tvarka apima vartotojų veiksmų registravimą, atsarginių duomenų kopijų saugojimą bei jų saugojimo kontrolę, duomenų atkūrimą.

8.5. Saugaus duomenų teikimo vartotojams tvarka apima sąlygas, kuriomis duomenų vartotojams nurodoma, kada ir kokiais tikslais šie duomenys gali būti naudojami, išdėstomi duomenų saugos reikalavimai. Kadastro tvarkymo įstaiga turi kontroliuoti, kaip šių sąlygų laikomasi, registruoti duomenų naudojimo pažeidimo atvejus.

______________

Lietuvosmiškųvalstybėskadastro

funkcionavimokoncepcijos

1priedas

REIKALAVIMAI KADASTRO SISTEMINEI PROGRAMINEI ĮRANGAI

Veikiančių ir naujai kuriamų programinių priemonių suderinamumui užtikrinti programinė įranga šio techninio projekto pagrindu kuriama programavimo kalba, suderinama su:

- Visual Basic (versija 6 arba aukštesnė, rekomenduojama Visual Basic. net),

- ActiveX Data Objects komponentų biblioteka (versija 2.6 arba aukštesnė),

- duomenų bazių valdymo sistema Microsoft SQL Server (versija 2000),

- operacine terpe Windows 2000 (ar aukštesne versija).

Grafinių duomenų apdorojimas ir saugojimas atliekamas programinėmis priemonėmis, suderinamomis su ESRI ArcSDE, ArcEditor ir ArcView (8.3 arba aukštesnėmis versijomis).

______________

Lietuvos miškų valstybės kadastro

funkcionavimo koncepcijos

2 priedas

KADASTRO FUNKCIONAVIMUI REIKALINGA TAIKOMOJI PROGRAMINĖ ĮRANGA IR JAI KELIAMI REIKALAVIMAI

1. Pirminio miško masyvų įregistravimo programinės priemonės turi užtikrinti:

- grafinių miško masyvų duomenų sluoksnio formavimą, tvarkymą, masyvų plotų, centro koordinačių nustatymą;

- miško masyvų duomenų ir taksacinių sklypų duomenų integralumo kontrolę;

- masyvų registro automatizuotą tvarkymą;

- ataskaitų apie miško masyvus rengimą.

2. Kadastro atributinių ir grafinių duomenų tvarkymo ir duomenų bazių palaikymo programinės priemonės turi užtikrinti:

- taksacinių sklypų duomenų įvedimą, loginę kontrolę, redagavimą, peržiūrą;

- taksacinių sklypų atributinių ir grafinių duomenų integralumą;

- taksacinių duomenų filtravimą ir redagavimą pagal GIS aplinkoje pažymėtą teritoriją;

- taksacinių duomenų filtravimą pagal apjungtus taksacinių sklypų ribų ir miško valdų ribų duomenis;

- taksacinių duomenų redagavimo operacijų registravimą ir, esant reikalui, atšaukimą;

- vartotojo sukomponuotų ataskaitų generavimą;

- normatyvų tvarkymo priemonių palaikymą.

3. Kadastro duomenų atnaujinimo pagal privačių miškų inventorizacijos duomenis programinės priemonės turi užtikrinti:

- inventorizacijos duomenų įvedimą į Kadastro duomenų bazę;

- grafinių privačių miškų duomenų sluoksnio sukūrimą ir tvarkymą;

- suformuotų ir pateiktų duomenų importą ir loginę kontrolę;

- projektų registraciją, dubliuotų projektų paiešką, projektų korekciją.

4. Kadastro duomenų atnaujinimo pagal suteiktus leidimus kirsti mišką programinės priemonės turi užtikrinti:

- leidimų miškui kirsti registravimą, spausdinimą, peržiūrą, pratęsimą ir anuliavimą;

- ataskaitų apie išduotus leidimus rengimą;

- duomenų apie išduotus leidimus eksportą ir importą;

- informacijos apie registruotus leidimus integravimą su miško valdomis ir jose esančiais taksaciniais sklypais.

Duomenų tvarkytojai ir teikėjai yra Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jie formuoja lokalias duomenų bazes Kadastro tvarkymo įstaigos sukurtomis programinėmis priemonėmis. Duomenys iš lokalių duomenų bazių nustatyta tvarka eksportuojami, siunčiami elektroniniais kanalais ir importuojami į Kadastro duomenų bazę.

5. Miško ūkinių priemonių registravimo valstybiniuose miškuose programinė įranga turi užtikrinti:

- siunčiamų atributinių duomenų priėmimą, importą, loginę kontrolę ir integravimą su taksacinių sklypų duomenimis;

- ataskaitų rengimą panaudojant duomenis apie įvykdytus miško kirtimus.

6. Miško valdų duomenų tvarkymo programinės priemonės turi užtikrinti:

- Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų apie miško valdas periodinį įkėlimą ir peržiūrą;

- miško valdų ribų sluoksnio suliejimą su taksacinių sklypų grafinių duomenų sluoksniu, įskaitant naujai gautų plotų apskaičiavimą;

- ataskaitų rengimą pagal nuosavybės formas.

7. Kadastro duomenų teikimo programinės priemonės turi užtikrinti:

- miškų vertės nustatymą;

- duomenų vartotojų prašymų teikti duomenis registravimą;

- vartotojui reikalingų duomenų paiešką ir atranką;

- pažymų apie miškų vertę, taksacines arba grafines medynų charakteristikas automatizuotą išdavimą;

pateiktų duomenų registravimą, apskaitą ir archyvavimą

______________

Lietuvos miškų valstybės kadastro

funkcionavimo koncepcijos

3 priedas

PAGRINDINIAI VIDINIAI KADASTRO KLASIFIKATORIAI IR KODIFIKATORIAI

1. Medžių rūšių kodai

Skaitinis kodas	Raidinis kodas	Medžių rūšies pavadinimas
110	P	Pušis
111	Pb	Pušis bankso
112	Pj	Pušis juodoji
113	Pk	Pušis kalninė
120	E	Eglė
130	M	Maumedžiai
140	Pc	Pocūgė
150	Kn	Kėnis
199	Ks	Kiti spygliuočiai
210	Ą	Ąžuolas
211	Ąr	Ąžuolas raudonasis
220	U	Uosis
230	K	Klevas
240	Sb	Skroblas
250	G	Guoba
270	S	Skirpstas
299	Kk	Kiti kietieji lapuočiai
310	B	Beržas
320	J	Juodalksnis
330	D	Drebulė
340	Bt	Baltalksnis
350	L	Liepa
360	T	Tuopa
370	Bl	Blindė
380	Gl	Gluosnis
399	Km	Kiti minkštieji lapuočiai

2. Žemių naudmenų grupių kodai

Kodas	Žemių naudmenų grupės pavadinimas
1	Apaugusi mišku miško žemė
2	Neapaugusi mišku miško žemė
3	Specialios paskirties miško žemė
4	Linijiniai miško žemės objektai
5	Kita miško žemė
6	Ne miško žemė

3. Žemių naudmenų kodai

Žemių naudmenų grupės kodas	Žemių naudmenos kodas	Žemių naudmenos pavadinimas
1	1101	Savaiminis medynas
1	1109	Kultūrinis medynas
2	1304	Žuvęs medynas
2	1309	Kirtavietė
2	1310	Aikštė
2	1314	Žemė skirta miškui įveisti
3	1401	Žaliavinė plantacija
3	1405	Daigynas
3	1406	Sėklinė plantacija
3	1407	Medelynas
3	1412	Landšaftiniai želdiniai
6	2101	Ariama žemė
6	2102	Pieva
6	2103	Ganykla
6	2120	Sodas
6	2201	Ežeras
6	2203	Upelis
6	2204	Kūdra
6	2205	Tvenkinys
6	2302	Siauras geležinkelis
6	2303	Kelias
4	2310	Kvartalinė
4	2311	Technologinė linija
6	2316	Griovys
4	2318	Takai
4	2319	Miško keliai
4	2320	Elektros linijos
6	2400	Krūmai
6	2401	Pastatai
6	2403	Sodyba
5	2404	Medienos sandėlis
6	2405	Kiemas
5	2412	Pašarų aikštelė
5	2413	Landšaftinė aikštė
4	2414	Elektros trasa
4	2415	Energetikos trasa
4	2417	Griovio trasa
4	2418	Ryšių trasa
5	2449	Priešgaisrinis. barjeras
4	2450	Priešgaisrinė juosta
5	2451	Poilsio aikštelė
6	2452	Pliažas
6	2454	Karjeras
6	2455	Kapinės
6	2479	Poilsiavietė
6	2480	Paminklinė aikštė
6	2503	Skardis
6	2505	Akmenynas
6	2506	Smėlynas
6	2507	Pelkė
6	2508	Durpynas
6	2509	Kopos
6	2510	Kitos žemės
6	9900	Netaksuoti plotai

4. Miškų grupių kodai

Miškų grupės kodas	Miškų grupės pavadinimas
I	I grupė. Rezervatiniai miškai
IIA	II grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai
IIB	II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai
III	III grupė. Apsauginiai miškai
IV	IV grupė. Ūkiniai miškai

5. Miškų pogrupių kodai

Miškų grupės kodas	Miškų pogrupio kodas	Miškų pogrupio pavadinimas
I	10	Rezervatiniai miškai
IIA	21	Draustinių miškai (2 miškų grupė)
IIA	22	Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai
IIA	23	Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai
IIA	24	Priešeroziniai miškai
IIB	25	Miško parkai
IIB	26	Kurortų miškai
IIB	27	Miestų miškai
IIB	28	Rekreaciniai miško sklypai
III	31	Draustinių miškai (3 miškų grupė)
III	32	Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai
III	33	Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai
III	34	Gamyklų sanitarinių zonų miškai
III	35	Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai
III	36	Laukų apsauginiai miškai
III	37	Miško sėkliniai medynai
III	38	Vandens telkinių apsaugos zonų miškai
IV	40	Ūkiniai miškai

6. Miškų ūkinių priemonių grupių kodai

Kodas	Miškų ūkinių priemonių grupės pavadinimas
1	Pagrindiniai miško kirtimai
2	Tarpiniai miško kirtimai
3	Kiti kirtimai
4	Dirbtinio miško atkūrimo būdai
5	Paramos savaiminiam miško atsikūrimui būdai
6	Kiti miškų ūkio darbai

7. Miškų ūkinių priemonių kodai

Miškų ūkinių priemonių grupių kodai	Miškų ūkinių priemonių kodai	Miškų ūkinių priemonių pavadinimas
1	111	Plynas kirtimas
1	112	Atvejinis kirtimas
1	113	Atrankinis kirtimas
1	114	Plynas kirtimas pagal būklę
1	115	Pavienių medžių kirtimas
1	116	Brandžių medžių kirtimas
1	117	Ilgalaikis atvejinių kirtimas
1	118	Labanausko atvejinis kirtimas
2	121	Jaunuolynų ugdymas
2	122	Retinimas
2	123	Einamasis kirtimas
2	124	Plynas sanitarinis kirtimas
2	125	Rekonstrukcinis kirtimas
2	126	Kraštovaizdžio formavimo kirtimas
2	127	Atrankinis sanitarinis kirtimas
2	129	Viršutinio ardo nukirtimas
3	141	Ribinių linijų prakirtimas
3	142	Medienos iškirtimas pastatų remontui
3	128	Biotechninis kirtimas
3	131	Sklypo išvalymas
3	132	Proskiebio prakirtimas
3	133	Proskiebio išvalymas
3	134	Trako kirtimas
3	135	Šakų genėjimas
4	211	Želdinimas
4	212	Želdinimas po laja
4	213	Landšaftinis želdinimas
4	214	Dalinis želdinimas
4	215	Kalėdinių eglaičių sodinimas
5	220	Pomiškio išsaugojimas
5	221	Sėklinių medžių palikimas
5	222	Dirvos mineralizavimas
5	223	Sklypo aptvėrimas
5	230	Savaiminis žėlimas
6	240	Sausinimas
6	241	Kultūrinimas
6	250	Griovių valymas
6	251	Griovių remontas
6	252	Pralaidų remontas
6	253	Kelių remontas
6	254	Pašarų aikštelės įrengimas
6	255	Kelių įrengimas

______________