LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ LAIVŲ KROVOS ĮMONĖSE PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 27 d. Nr. 3-470

Vilnius

Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489) 1.3 punktą,

tvirtinu Priešgaisrinės saugos taisykles laivų krovos įmonėse (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS

PATVIRTINTA

lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-470

Priešgaisrinės saugos taisyklės laivų krovos įmonėse

I. Taikymo sritis

1. Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos laivų krovos įmonėms (jūrų krovinių kompanijoms), kitų organizacijų darbuotojams, vykdantiems veiklą laivų krovos įmonių teritorijoje.

2. Šių taisyklių privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, naudojantys objektus bei teikiantys uosto paslaugas.

II. bendrosios nuostatos

3. Jūrų krovinių kompanijos, be šių taisyklių, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, privalo laikytis:

3.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių;

3.2. BPST 01-97 „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.3. PST 03-94 „Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.4. PST 07-97 „Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.5. „Saugos ir avarinių situacijų ar avarijos padarinių likvidavimo, vežant geležinkeliais pavojingus krovinius, taisyklių“.

4. Planuojant ir statant objektus būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1977, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427), Statybos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 101-3598) bei statybos normatyviniais techniniais dokumentais.

5. Visi krovos įmonių teritorijoje esantys asmenys privalo vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.

6. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas darbdavys. Jis privalo:

6.1. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;

6.2. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;

6.3. pasirūpinti, kad objekte būtų gaisro gesinimo priemonės, ir garantuoti, kad jos veiktų ir būtų parengtos darbui;

6.4. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės saugos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais.

7. Darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo paskirtas asmuo. Jis privalo:

7.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;

7.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;

7.3. išmanyti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;

7.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t., pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;

7.5. garantuoti, kad šildymo įrenginiai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai nedelsiant būtų pašalinti;

7.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;

7.7. mokėti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles, garantuoti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;

7.8. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymus vykdyti nurodytu laiku;

7.9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.

8. Kiekvienas darbuotojas privalo:

8.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijas;

8.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;

8.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrenginiais;

8.4. išmanyti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;

8.5. baigęs darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti nenaudojamus įrenginius;

8.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;

8.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, galimas gaisrų kilimo priežastis nedelsiant šalinti.

9. Kiekvieno objekto vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.

10. Objektų vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.

11. Už nuomojamų pastatų, patalpų ir teritorijų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkas, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.

12. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

III. NUORODOS

13. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230).

14. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479).

15. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427).

16. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3598).

17. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (Žin., 1996, Nr. 64-2082).

18. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės (Žin., 1998, Nr. 69-2025).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-30 nutarimas „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“ Nr. 490 (Žin., 2001, Nr. 37-1258).

20. STR 2.01.01(2):1999. „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424).

21. RSN 133-91. „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-02-17 įsakymu Nr. 25).

22. RSN 134-92. „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-06-18).

23. RSN 136-92. „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-16 įsakymu Nr. 246).

24. RSN 137-92. „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-05-14 įsakymu Nr. 93).

25. RSN 138-92. „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1995-03-03 įsakymu Nr. 64).

26. RSN 139-92. „Pastatų ir statinių žaibosauga“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-08-24 įsakymu Nr. 148).

27. BPST 01-97. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 1998, Nr. 26-701; 1999, Nr. 67-2170; 2000, Nr. 70-2088).

28. PST 03-94. „Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklės“ (patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1994-08-09 įsakymu Nr. 576).

29. „Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės“ (patvirtinta Aplinkos ministerijos 1998-12-22 įsakymu Nr. 272).

30. GAET 06-95. „Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklės“ (patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1995-12-29 įsakymu Nr. 1198).

31. ST 2322417.01:1998. „Apsauginės ir gaisrinės signalizacijos įrengimas“ (patvirtinta Aplinkos ministerijos 1998-12-21 įsakymu Nr. 267).

32. PST 08-99. „Energetikos objektų priešgaisrinė sauga“ (Žin., 1999, Nr. 22-631).

33. LST 1568:1999. „Gaisrinė ir gelbėjimo įranga. Gaisrinis hidrantas“.

34. LST P 1477:1977. „Gaisrinė sauga. Ugnies gesintuvai. Gesintuvų ženklinimo reikalavimai“.

35. LST EN 2:1996. „Gaisrų klasifikavimas“.

36. LST 1533:1998. „Statybiniai gaminiai. Užsidegimo įvertinimo rodikliai“.

37. LST 1441:1996. „Statybinės medžiagos. Nedegumo įvertinimo rodikliai“.

38. LST 1483:1997. „Pavojingų medžiagų ženklai“.

39. LST 1468:1997. „Gaisrinė sauga. Gaisrinės saugos ženklai. Pagrindiniai naudojimo ir gamybos reikalavimai“.

40. LST ISO 3864:2001. „Saugos spalvos ir saugos ženklai“.

41. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-11-24 įsakymu Nr. 95).

42. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas, pakavimas, saugos duomenų lapai (Žin., 1998, Nr. 31-896 „Dėl bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių“).

43. Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais, klasifikavimas ir žymėjimas (Žin., 1998, Nr. 106 (1, 2, 3); Žin., 1999, Nr. 87).

IV. terminai ir apibrėžimai

45. Priešgaisrinė sauga – techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių.

46. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti.

47. Gaisras: degimo procesas, pasižymintis šilumos išsiskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos; laiko ir erdvės atžvilgiu nekontroliuojamas greitas degimas.

48. Degus – galintis degti.

49. Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu.

50. Degimas – medžiagos egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo ir (arba) dūmų išsiskyrimo.

51. Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas).

52. Užsiliepsnojimas – greitas viso degios medžiagos paviršiaus (apvalkalo) užsidegimas.

53. Savaiminis užsidegimas – medžiagos užsidegimas ne nuo išorinio poveikio, bet dėl joje sparčiai vykstančių egzoterminių procesų.

54. Pliūpsnis – greitas degiųjų garų ir oro mišinio virš degiojo skysčio sudegimas, pasireiškiantis trumpu matomu švytėjimu.

55. Pliūpsnio temperatūra – minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialiųjų bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio be tolesnio degimo.

56. Sprogimas – greitas egzoterminis cheminės sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos suspaustų dujų susidarymo ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius.

57. Gaisro priežastis – reiškiniai arba aplinkybės, dėl kurių kyla gaisras.

58. Degusis gaminys yra sunkiai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 40 kW/m² šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 30 kW/m² šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:

– ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas 40 kW/m²;

– ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas 30 kW/m².

59. Degusis gaminys yra vidutinio užsiliepsnojimo, jeigu penkių bandymų metu, esant 35 kW/m² šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 25 kW/m² šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:

– ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas 35 kW/m²;

– ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas 25 kW/m².

60. Degusis gaminys yra lengvai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 30 kW/m² šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 20 kW/m² šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:

– iki 60 s, kai šilumos srautas 30 kW/m²;

– iki 180 s, kai šilumos srautas 20 kW/m².

61. Medžiaga yra nedegi, jeigu:

– bandinio vidutinis masės nuostolis po bandymų neviršija 50% atvėsintos vidutinės pradinės masės pagal LST ISO 1182 metodiką;

– vidutinis termoforų temperatūros padidėjimas krosnyje, apskaičiuotas pagal LST ISO 1182 metodiką, neviršija 50 s;

– vidutinė nenutrūkstamo liepsnojimo trukmė, apskaičiuota pagal LST ISO 1182 metodiką, neviršija 20 s.

62. Gaisrinis hidrantas (GH) – stacionarus vandens ėmimo iš išorinio vandentiekio tinklo įrenginys gaisrui gesinti. GH gali būti požeminis, antžeminis ir sieninis, susideda iš sklendės, stovo, kuriame yra sumontuota jungtis su dangteliu gaisriniam stovui prijungti.

63. Gaisrinis stovas (kolonėlė) – kilnojamasis vandens ėmimo iš gaisrinio hidranto įrenginys gaisrui gesinti.

64. Gaisrinis čiaupas (GČ) – ant vidaus priešgaisrinio vandentiekio linijos įrengtas įrenginys, susidedantis iš jungiamųjų movų, ventilio ir gaisrinės žarnos su švirkštu.

65. Hidraulinis smūgis – staigus vandens, tekančio vandentiekio vamzdynu, slėgio padidėjimas, susijęs su vandens tekėjimo greičio pasikeitimu.

66. Gaisrų klasės ir žymėjimas:

– A klasė – kietųjų, dažniausiai organinių, medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarius įkaitusioms anglims,

– B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai,

– C klasė – dujų gaisrai,

– D klasė – metalų gaisrai.

67. Statinys – bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungtas su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio ir kt.) ir inžinerinius statinius, taip pat statinių priestatus ir antstatus bei jų dalis.

68. Pastatas – denginiu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų bei pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

69. Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas.

70. Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą.

71. Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute.

72. Išėjimo ženklai – ženklai, žymintys išėjimą.

73. Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas (įspėjimas), duodamas asmens arba automatinio įrenginio.

74. Gaisrinis signalizatorius – įtaisas, kuris signalizuoja, reaguodamas į gaisro sukeliamus tam tikrus fizinius ir (arba) cheminius aplinkos pakitimus.

75. Priešgaisrinės durys – pastate sumontuotos durys arba užsklandos (su rėmais ir furnitūra), kurios uždarytos atitinka nustatytus funkcionalumo reikalavimus.

76. Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas ir šilumos izoliacines savybes ir išlikti vientisam.

77. Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę.

78. Antipirenas – medžiaga ar medžiagos apdorojimo būdas, taikomas siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą.

79. Priešgaisrinė siena (ugniasienė) – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.

80. Priešgaisrinė pertvara – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai nelaikančioji konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.

81. Priešgaisrinė perdanga – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti vertikalia kryptimi.

82. Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo užsiliepsnojimą.

83. Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija.

84. Dūmų angos, stogo angos – pastato sienų ar stogo angos, atidaromos rankiniu būdu ar automatiškai ir skirtos gaisro šilumai ir dūmams išleisti.

85. Gaisro pavojaus mygtukai (rankiniai gaisriniai signalizatoriai) – prietaisai, skirti signalui apie gaisrą sukelti.

86. Gaisriniai jutikliai – prietaisai, skirti gaisrui aptikti ir aliarmo signalui duoti:

– temperatūriniai jutikliai reaguoja į temperatūros pokyčius;

– optiniai dūmų jutikliai analizuoja oro skaidrumą;

– kombinuoti temperatūriniai-optiniai dūmų jutikliai reaguoja į temperatūros ir oro skaidrumo pokyčius;

– liepsnos jutikliai reaguoja į liepsnos skleidžiamą elektromagnetinį spinduliavimą.

87. Sprinkleriniai įrenginiai (automatiniai) – sumontuotų statinyje reikiamo skersmens vamzdynų sistema, kurioje tam tikrais atstumais įmontuotos sprinklerių galvutės. Vamzdynas yra sujungtas su valdymo čiaupais, aliarmo įrenginiais ir mechaninio vandens tiekimo sistema.

88. Vandens purškimo įrenginiai – vamzdynų sistema, skirta kilus gaisrui pilti vandenį ant statinio konstrukcijos elementų ar kitų statinio dalių.

89. Cheminės medžiagos – gamtiniai ar gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir visos naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties.

90. Preparatai – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai.

91. Ženklinimas – standartinės etiketės ant chemikalo pakuotės pritvirtinimas.

92. Klasifikavimas – visų medžiagos ar preparato toksinių, fizikinių-cheminių ir ekotoksinių savybių, kurios gali kelti riziką normaliai naudojant chemikalą, nustatymas (pagal direktyvos 67/548/EEC VI priedą).

93. Saugos duomenų lapas – tai duomenų rinkinys, apimantis standartinę informaciją apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus.

94. Rizikos frazė (R) – standartinė frazė, nurodanti specifinę riziką, atsirandančią naudojant medžiagą ar preparatą.

95. Konteinerinė cisterna – tai konteineris, turintis cisterną, sukomplektuotas su sutvirtinimo armatūra ir specialiomis angomis konteinerio krautuvo fitingams užfiksuoti atliekant iškrovimo/pakrovimo darbus. Konteinerinė cisterna sertifikuota pagal IMO standartus ir konvencijas konteineriams gabenti jūra.

96. Saugos frazė (S) – standartinė frazė, susijusi su saugiu medžiagos ar preparato naudojimu.

V. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA

97. Uosto teritorija turi atitikti šiuos reikalavimus:

97.1. keliai ir įėjimai neturi būti užkrauti kroviniais ir kitokiais daiktais, trukdančiais laisvai važiuoti transportui ir eiti žmonėms. Kelius, pėsčiųjų takelius, darbo vietas būtina sistemingai valyti, laiku šalinti sniegą, naftos produktus ir kt.; apledėjus pabarstyti smėliu, sausu ir karštu oru – palaistyti;

97.2. uosto transportui, kėlimo ir transportavimo įrenginiams stovėti turi būti numatytos specialios vietos nuošaliau nuo transporto judėjimo kelių. Draudžiama šiam tikslui užimti kelius ir praėjimus;

97.3. krovininių kranų nuolatinio darbo zonose draudžiama įrengti atviras elektros perdavimo linijas;

97.4. visi liukai, šuliniai, tranšėjos ir kitokios vietos, keliančios pavojų žmonėms ir transporto priemonėms, turi būti uždengtos arba aptvertos. Aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Tamsiu paros metu aptvertos vietos turi būti apšviestos;

97.5. teritorijos, tarnybinių ir buitinių patalpų, krovos darbų vietų apšvietimas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Dirbant didelio pavojingumo sąlygomis, esant ankštai darbo vietai, didelei technikos ir žmonių koncentracijai ir panašiais atvejais darbo vietų apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx;

97.6. teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas;

97.7. draudžiama įeiti į neapšviestas arba nepakankamai apšviestas krovinines patalpas. Apšvietimui būtina naudoti saugios konstrukcijos žibintus; draudžiama naudoti atvirą ugnį;

97.8. krovinius uosto teritorijoje sandėliuoti galima laikantis uosto vidinio suplanavimo reikalavimų ir nurodymų, paliekant neužkrautą magistralinį uosto kelią bei ne siauresnius kaip 6 m pločio privažiavimus prie prieplaukų;

97.9. kiekvienoje prieplaukoje, atvirose ir dengtose sandėliavimo aikštelėse turi būti pažymėti ir neužkrauti įėjimai ir įvažiavimai tarp krovinių rietuvių. Negalima užkrauti pokraninių ir geležinkelio kelių;

97.10. uosto teritorijoje kelių, prieplaukų, krovos aikštelių ir sandėliavimo vietų paviršiai ir grindys turi būti kieti, lygūs, neslidūs ir turėti reikiamą nuolydį;

97.11. krovininių kranų ir geležinkelio bėgių viršus turi būti viename lygyje su teritorijos danga. Šis reikalavimas taikomas pervažoms, įėjimams, prieplaukoms;

97.12. kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą krovimo planą, suderintą su laivų krovos įmonės administracija;

97.13. krovos darbus uoste atliekančių organizacijų vadovai visiškai atsako už priešgaisrinių taisyklių reikalavimų vykdymą;

97.14. krovinių sandėliavimo vietose turi būti instrukcijos su pagrindiniais priešgaisrinės saugos reikalavimais;

97.15. privažiavimai ir priėjimai prie pastatų ir priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti autotransporto priemones;

97.16. prie taisomų kelių ar esant kitoms priežastims, trukdančioms privažiuoti gaisrinėms mašinoms, pastatyti ženklus, nurodančius apvažiavimo kryptį;

97.17. įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje;

97.18. į teritoriją, kur gali susikaupti LU ir DS garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai (rodyklės);

97.19. laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų;

97.20. mechaniniai įvažiavimo vartai rankomis (be mechaninio būdo) turi būti atidaromi bet kuriuo paros metu. Prie įvažiavimų į įmonės teritoriją turi būti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema;

97.21. teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai paženklintos;

97.22. gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Jose turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai;

97.23. į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatytos specialios talpos.

VI. PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendroji dalis

98. Pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų.

99. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys.

100. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų, holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus projekte numatytus įrenginius.

101. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti.

102. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves, ūkinius, malkų ir degiųjų medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į patalpas neatskirtas nuo laiptinių.

103. Po laiptais, sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti buitinės chemijos ir degiąsias medžiagas.

104. Rūsių patalpos (techniniai rūsiai) turi būti uždarytos (uždaryti), įstiklintais langais.

105. Statybinės konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai atsparinamos.

106. Evakuacijos keliuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias ir praskečiamas duris bei vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.

107. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degiąsias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.

108. Palėpes draudžiama naudoti gamybai ir sandėliavimui. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai turi būti laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kur juos galima paimti bet kuriuo paros metu.

109. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ir tinkamai įrengtose vietose.

110. Kai elektros kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą konstrukcijos storį.

111. Draudžiama sandėliuoti krovinius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degiųjų skysčių vamzdynai.

112. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti atsparios ugniai.

113. Draudžiama įrengti sandėliuose pertvaras, kabinetus, sandėliukus ir kitas patalpas, statyti sandėliuose laikinas ir stacionarias krosnis.

114. Sandėliuose turi būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius.

115. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.

116. Pastatų ir statinių elektros įrenginiai turi būti įrengti pagal „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“.

ANTRASIS SKIRSNIS

KONTEINERIŲ SANDĖLIAVIMAS

117. Konteinerių sandėliuose turi būti ne siauresni kaip 6 m ir nuolat laisvi privažiavimai autotransportui.

118. Konteinerių sandėliuose rietuvių išsidėstymas turi atitikti sandėliavimo schemas.

119. Konteinerius leidžiama krauti ne daugiau kaip keturiais aukštais.

120. Tušti konteineriai turi būti kruopščiai apžiūrimi. Su pakavimo popieriais, drožlių, šiaudų arba kitų degiųjų medžiagų likučiais konteinerius naudoti draudžiama.

121. Konteinerių sandėliuose draudžiama:

121.1. taisyti konteinerius;

121.2. pakrauti į konteinerius bei iškrauti iš jų prekes.

122. Nesuderinami pavojingi kroviniai, esantys konteinerinėse cisternose, atsižvelgiant į JTO klasifikacinį numerį, gali būti sandėliuojami kartu arba atskiriami tam tikru atstumu.

123. Nesuderinamų krovinių, esančių konteinerinėse cisternose, atskyrimo sąlygos, taip pat draudimai sandėliuoti kartu nurodomi skaitmeninėmis reikšmėmis lentelėse, pateiktose 7 priede.

TREČIASIS SKIRSNIS

MIŠKO MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS

124. Sandėlių teritorijoje turi būti numatyti gaisriniai, ne siauresni kaip 6 m, privažiavimai.

125. Visi miško medžiagų sandėliuose esantys privažiavimai, kurie gali būti panaudoti gaisrinėms mašinoms privažiuoti, nuolat turi būti tvarkingi.

126. Miško medžiagos sandėliuose turi būti laikomos rietuvėse pagal iš anksto parengtas ir su priešgaisrinės apsaugos atsakingu darbuotoju suderintas sandėliavimo schemas.

127. Pjautinės miško medžiagos rietuvių krovimas ar rūšiavimas, ruošiant medžiagą išsiųsti, turi būti atliekamas vienoje darbų linijos pusėje.

128. Miško medžiagos (rąstai) sandėliuose turi būti sukrauti į rietuves laikantis šių priešgaisrinių atstumų: rietuvės plotis neturi viršyti rąsto ilgio, ilgis – 100 m, aukštis – 14 m.

129. Paketuota pjautinė mediena kraunama į rietuves pagal sandėliavimo schemas.

130. Paketuotos pjautinės medienos rietuvės kraunamos grupėmis be tarpų, rietuvių grupės plotas – ne didesnis kaip 1200 m².

131. Saugant apvalius rąstus rietuvėse, tarpai tarp rietuvių turi būti ne mažesni kaip 1 m. Atstumas tarp grupių – ne mažesnis kaip 15 m. Grupė turi būti sudaryta ne daugiau kaip iš 6 rietuvių.

132. Karštu vasaros metu medienos teritoriją reikia drėkinti.

133. Tarp paketuotos pjautinės medienos rietuvių turi būti išlaikomi skersiniai ir išilginiai, ne mažesni kaip 10 m tarpai.

134. Tiltinių, bokštinių ir kitų kranų kabinų vidaus apdailai draudžiama naudoti degiąsias medžiagas, laikyti jose tepaluotas, valymui skirtas medžiagas ir skudurus.

135. Priešgaisriniai atstumai iki įmonės statinių ir miško medžiagos (rąstų) sandėlių turi būti įvertinti pagal galiojančius statybos normų reikalavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS

136. Lengvai užsiliepsnojančios medžiagos (toliau tekste – LUM) priskiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 1 poklasiui. Pagrindiniai šios klasės kroviniai: medvilnė, džutas, lininio, kanapinio, kapokinio, sizalinio, kenafinio pluošto ir panašios medžiagos.

137. Pagrindinis pavojingumo veiksnys yra galimybė sausoms LUM užsidegti nuo išorinio šilumos šaltinio (pvz., įkaitusių įrenginių dalių, frikcinių ir elektrinių kibirkščių). Kitas pavojus – sudrėkusios arba sudrėkusios ir suterštos riebalingomis medžiagomis LUM pavirsta savaime užsidegančiomis medžiagomis.

138. LUM gniutulus galima sandėliuoti atviruose ir uždaruose specializuotuose sandėliuose.

139. LUM kraunamos pagal sandėliavimo schemas, paliekant iki šilumos šaltinių (šildymo prietaisų, šviestuvų) 1 m atstumą.

140. Sandėliuojant atviruose sandėliuose, LUM gniutulai sudedami į standartinių matmenų ne didesnes kaip 22 m ilgio, 11 m pločio, 5 m aukščio rietuves.

141. Tarpas tarp aikštelių, kuriose saugomi LUM gniutulai, turi būti ne mažesnis kaip 10 m.

142. Vienos rietuvės masė turi būti ne didesnė kaip 300 t.

143. Saugant LUM sandėliuose, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

143.1. LUM iškrovimą iš laivų atlikti specialiomis prikabinimo priemonėmis, kurios negali sukelti kibirkščių;

143.2. draudžiama naudoti elektrinius vežimėlius su nuo kontaktinių sistemų nuimtais kibirkščių gaudymo gaubtais, kibirkščių gesikliais;

143.3. nedėti į rietuves sudrėkusios, suterštos arba su kaitimo požymiais LUM;

143.4. LUM gniutulai priimami saugoti arba gabenti stipriai supresuoti ir sutvirtinti plonomis plieninėmis juostomis arba viela;

143.5. visi iširę gniutulai nedelsiant presuojami ir apsiuvami;

143.6. draudžiama gabenti, sandėliuoti LUM kartu su odos žaliava, vilna ir kitais kroviniais, kurie išskiria drėgmę. Sušlapusių ir nešvarių gniutulų, taip pat su pastebėtais savaiminio įkaitimo židiniais juose, sandėliuoti ir krauti neleidžiama;

143.7. transporto priemonės: automobiliai, šilumvežiai, autokranai gali dirbti ne arčiau kaip 5 m, o traktoriai – ne arčiau kaip 10 m nuo LUM rietuvių. Sandėliuose gali dirbti elektriniai krautuvai;

143.8. LUM rietuvės, esančios atviruose sandėliuose, turi būti uždengtos ugniai atspariu brezentu.

144. Sandėliuojant medvilnę pašiūrėse, takai tarp rietuvių turi būti įrengti kas 15–20 m.

145. Sandėliuose, kurių plotis iki 15 m, būtina įrengti ne siauresnius kaip 2 m takus skersai sandėlio.

146. Sandėliuose, kurių plotis didesnis kaip 15 m, būtini ne siauresni kaip 2 m takai išilgai sandėlio.

147. Atstumas iki sienų turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.

148. Medvilnės atliekos saugomos tik specialiai skirtose aikštelėse arba nedegiose patalpose.

149. Atviros ugnies naudojimas kiekvienu atveju turi būti suderintas su uosto priešgaisrine tarnyba.

150. Elektros tinklų būklė ir visi elektros įrenginiai turi būti nuolat tikrinami. Tam tikslui turi būti paskirtas atitinkamos kvalifikacijos asmuo. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas elektros tinklams, saugikliams, išjungiantiems įrenginius transformatorinėse elektros skirstymo patalpose.

151. Po darbo sandėlį būtina apžiūrėti, rastus trūkumus pašalinti ir tai pažymėti „Patalpų apžiūros prieš jų uždarymą“ žurnale.

PENKTASIS SKIRSNIS

LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ IR DEGIŲJŲ SKYSČIŲ SANDĖLIAVIMAS

152. Lengvai užsiliepsnojantys ir degieji skysčiai (toliau tekste – LU ir DS) yra priskiriami prie 3 klasės pavojingų krovinių. Atsižvelgiant į pavojingumą, šie kroviniai suskirstyti į 3.1, 3.2 ir 3.3 poklasius. Smulkiau klasifikaciniai LU ir DS požymiai išdėstyti 5-ame priede.

153. Pavojingi gaisro atžvilgiu veiksniai:

153.1. galimybė atsirasti ir užsidegti LU ir DS garų su oru mišiniui bei gebėjimas intensyviai degti, išskiriant aukštos temperatūros šilumą.

154. LU ir DS garų su oru mišinių užsidegimo šaltiniai gali būti:

154.1. įvairūs išoriniai šilumos šaltiniai (įkaitinta cisternos sienelė, garotiekis, įkaitę elektros laidai ir pan.);

154.2. elektrostatinė iškrova;

154.3. elektrinės ir frikcinės kibirkštys.

155. LU ir DS sandėliuojami specializuotuose uždaruose ir atviruose sandėliuose bei stoginėse.

156. Įpakuoti LU ir DS saugomi atviruose sandėliuose ir stoginėse šia tvarka:

156.1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip viena vagoninė partija viename sandėlyje ir ne daugiau kaip 500 m³ uoste;

156.2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m³ viename sandėlyje.

157. Rietuvės matmenys negali viršyti: ilgis – 25 m, plotis – 15 m. Atstumas tarp rietuvių – ne mažesnis kaip 15 m.

158. LU ir DS konteineriuose arba konteineriuose-cisternose saugomi atviruose sandėliuose šia tvarka:

158.1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip 100 m³;

158.2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m³.

159. LU ir DS sandėlių teritorijoje draudžiama:

159.1. įvažiuoti automobiliams, traktoriams ir kitam mechanizuotam transportui, jei jame neįrengti specialūs kibirkščių gesinimo įrenginiai, taip pat jei jis neaprūpintas gaisro gesinimo priemonėmis;

159.2. rūkyti, taip pat naudotis atvira ugnimi apšvietimui ir užšalusiems arba sustingusiems naftos produktams, vamzdynų uždaromajai armatūrai atšildyti.

160. Sandėliuose draudžiama pilstyti naftos produktus.

161. Rezervuarų saugojimo teritorijos, kuriose naftos produktai laikomi taroje, turi būti išvalytos, iš jų pašalintos šiukšlės.

162. Žemės pylimų ir rezervuarų aptvaros visuomet turi būti tvarkingos.

163. Aikštelės žemės pylimų viduje turi būti išlygintos. Pažeisti pylimai, pereinamieji liepteliai turi būti nedelsiant suremontuoti.

164. Eksploatuojant rezervuarus būtina nuolat kontroliuoti alsuokles ir ugnies užtvaras. Esant teigiamai oro temperatūrai, alsuoklės ir ugnies užtvaros turi būti tikrinamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, o temperatūrai esant žemiau nulio – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

165. Apžiūrint rezervuarus, imant skysčių mėginius arba matuojant jų lygį, reikia naudotis prietaisais, smūgio metu nesukeliančiais kibirkščiavimo bei elektrostatinio krūvio iškrovos.

166. Siekiant išvengti tiesioginių žaibo smūgių į rezervuarus ir statinių elektros krūvio iškrovų, būtina kontroliuoti žaibolaidžių ir įžeminimo įrenginių būklę, tikrinti jų varžas ne rečiau kaip vieną kartą per metus (vasarą, esant sausam gruntui).

167. Remontuoti rezervuarus galima tik visiškai juos ištuštinus, atjungus visus vamzdynus, atidarius visas angas, išvalius, apdorojus garu, atlikus iš rezervuaro paimtų oro pavyzdžių analizę, įsitikinus, kad nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.

168. Vykdant pylimo operacijas, draudžiama cisternas perpildyti naftos produktais. Išpilti ir pripilti cisternas perkūnijos metu draudžiama.

169. Geležinkelio cisternos išpilti ir pripilti turi būti ištraukiamos ir gabenamos lėtai, be trūkčiojimų ir smūgių. Cisternas stabdyti metaliniais ratstabdžiais pripylimo-išpylimo įrenginių teritorijoje draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinkelės arba specialūs ratstabdžiai.

170. Jeigu cisternos su skysčiais, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra 28 °C ir žemesnė, pripilti ar išpilti gabenamos šilumvežiais, jos turi būti atskirtos dviem tuščiais dviejų ašių arba vienu keturių ašių vagonais arba platformomis.

171. Aptarnaujantis personalas, pilantis skysčius, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra iki 45° C, turi laikytis darbo su LU ir DS saugos taisyklių reikalavimų.

172. Uždarant cisternų liukų dangčius ir prijungiant žarnas bei kitus prietaisus, neleistina smūgiuoti.

173. Įrankiai, kurie naudojami išpylimo ir pripylimo metu, turi būti pagaminti iš metalo, nesukeliančio kibirkščiavimo smūgiuojant.

174. Pildant cisterną žarnos antgalis turi būti nuleistas iki jos dugno.

175. Pildyti cisterną reikia lėtai, nekrentančia čiurkšle, netaškant, neišliejant skysčio.

176. Pripilant ar išpilant cisternas, vietiniam apšvietimui turi būti naudojami tik sprogimo atžvilgiu nepavojingos konstrukcijos akumuliatoriniai šviestuvai.

177. Pripylimo ir išpylimo vietose turi būti švaru. LU ir DS nutekėjimo vietos užpilamos smėliu, kuris tuoj pat pašalinamas iš teritorijos.

178. Pripylimo ir išpylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai tikrinami ir laiku taisomi. Pastebėti pripylimo-išpylimo įrenginių pažeidimai turi būti nedelsiant šalinami. Jeigu jų pašalinti tuo metu neįmanoma, dalis šio įrenginio turi būti atjungta.

179. Autocisternos, kurios gabena LU ir DS, turi būti patikimai įžemintos, o duslintuvų vamzdžiai turi turėti kibirkščių gesiklius.

180. Siurblinių stotyse turi būti nuolat tikrinamas siurblių ir vamzdynų hermetiškumas.

181. Skysčio nutekėjimas per siurblių riebokšlius ir vamzdžių sujungimus turi būti tuoj pat pašalintas. Grindys ir loviai siurblinėse nuolat turi būti tvarkingi ir švarūs.

182. Technologinės ir kitokios kiaurymės siurblinių stočių pertvarose, sienose turi būti užsandarintos nedegiomis medžiagomis. Prieš įjungiant siurblines, turi būti įjungtas ištraukiamasis-tiekiamasis vėdinimas.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS

183. Sandėliuose dirbantis personalas privalo žinoti cheminių medžiagų bei reaktyvų saugojimo taisykles, chemines ir fizines medžiagų savybes, skirtingų rūšių medžiagų sandėliavimo ypatumus, gesinimo būdus.

184. Sandėliuose turi būti cheminių medžiagų išdėstymo planas su lentelėmis, nurodančiomis medžiagų būdingiausias savybes: „UGNIES ATŽVILGIU PAVOJINGOS“, „CHEMIŠKAI AKTYVIOS“, „NUODINGOS“.

185. Chemikalus reikia sandėliuoti pagal vienalytiškumo požymius, atsižvelgiant į jų fizines, chemines ir sprogimo atžvilgiu pavojingas savybes, specializuotuose uždaruose sandėliuose arba universalių sandėlių specialiai paruoštose sekcijose, taip pat atviruose sandėliuose bei stoginėse.

186. Chemikalų sandėliuose draudžiama atlikti darbus, nesusijusius su cheminių medžiagų saugojimu.

187. Stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas leidžiama saugoti tik griežtai laikantis nustatytų specialių taisyklių reikalavimų. Šie kroviniai priskiriami 6 klasės pavojingiems kroviniams. Juos saugoti leidžiama uždaruose sandėliuose. Tokius sandėlius privalo saugoti apsaugos tarnyba.

188. Visus darbus, susijusius su nuodingųjų medžiagų, cheminių reaktyvų sandėliavimu, reikia atlikti kruopščiai, nepažeidžiant pakuotės sandarumo. Ant kiekvienos taros su cheminiais reaktyvais turi būti užrašas arba žyminė lentelė su jų pavadinimu.

189. Cheminiai reaktyvai, linkę savaime užsidegti kontaktuodami su oru, vandeniu, degiosiomis medžiagomis arba galintys sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingus mišinius, turi būti saugomi specialiomis sąlygomis. Šios sąlygos turi visiškai užtikrinti, kad tokio kontakto, taip pat aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio bus išvengta. Šie kroviniai priskiriami 4 klasės pavojingų krovinių įvairiems poklasiams. Jie sandėliuojami rietuvėse, kurių masė turi būti ne didesnė kaip 20 t. Tarpai tarp rietuvių – ne mažesni kaip 2 m.

190. Stiprūs oksidatoriai (magnio chloratas, vandenilio peroksidas) priskiriami 5 klasės pavojingiems kroviniams ir turi būti saugomi visiškai izoliuotai nuo kitų cheminių bei degiųjų medžiagų. Krovinio separacijai leidžiama naudoti sausą ir švarią medieną.

191. Chemikalus nedidelėje taroje reikia saugoti atvirose lentynose arba spintose, o didelėje taroje – rietuvėse.

192. Chemikalų fasavimas, išpilstymas turi būti atliekamas specialiose patalpose. Išpiltus arba išbarstytus chemikalus reikia nedelsiant pašalinti, išvalyti ir nuriebinti.

193. Buteliai, statinės su 8 klasės pavojingais kroviniais (gailūs, ėdūs ir sukeliantys koroziją) saugomi sandėliuose grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vnt. kiekvienoje, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m. Kiekvienoje grupėje turi būti saugoma tik vienos rūšies produkcija, pažymėta atitinkamais užrašais. Aikštelės turi būti gerai suplūktos ir aptvertos barjerais. Buteliai su reaktyvais atvirose aikštelėse turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių poveikio.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ANGLIŲ IR DURPIŲ SANDĖLIAVIMAS

194. Dauguma akmens anglių rūšių, rudoji anglis, durpės skiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 4.2 poklasiui (savaime užsidegančios medžiagos). Jeigu kroviniai specialiai neparuošti, tai šiai klasei skiriamos kraunamos medžiagos: rupiniai, išspaudos, tekstilės atliekos, metalo drožlės, kopra, žuvies miltai ir pan.

195. Šios klasės krovinių pavojingumo veiksnys yra galimybė savaime įkaisti ir užsidegti. Pagrindinis savaiminio įkaitimo šilumos šaltinis yra medžiagų oksidavimasis, kurį intensyvina šiluma, išskiriama vandens garų absorbcija iš oro anglimi arba mikroorganizmų gyvybine veikla drėgnose organinės kilmės medžiagose (pvz., durpėse).

196. Kiekviena anglių rūšis kraunama atskirai. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis, jei pastebima savaiminio įkaitimo židinių. Į sandėlį negalima priimti atvežtų anglių, jeigu jų temperatūra viršija 35 °C.

197. Pilant anglis į rietuves reikia kontroliuoti, kad tarp jų nepatektų medienos, durpių, skudurų, popieriaus ir kitų organinių medžiagų.

198. Turi būti nuolat tikrinama supiltų krūvomis anglių temperatūra.

199. Matavimo rezultatai, nurodant krūvos numerį, anglių rūšį, atvežimo datą ir termometro duomenis, įrašomi į specialų žurnalą.

200. Be temperatūros matavimų, krūvos turi būti stebimos kasdien. Pastebėjus užsidegimo požymius: garavimą, drėgnas dėmes, pajutus dervos arba sieros kvapą, aptikus druskos apnašų krūvos paviršiuje, šiose vietose būtina papildomai išmatuoti temperatūrą.

201. Pastebėjus krūvoje savaiminio užsidegimo židinį su aukštesne kaip 35 °C temperatūra, šioje vietoje anglis būtina suplūkti. Jeigu tai neduoda rezultatų ir anglių temperatūra viršija 60 °C, būtina ją pašalinti, tą vietą nedelsiant užpilti šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.

202. Išsemtas iš krūvos įkaitusias anglis išskleisti tam skirtoje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti.

203. Krūvose aušinti kaistančias anglis vandeniu draudžiama. Degančias anglis gesinti vandeniu galima tik išsėmus jas iš krūvos.

204. Jei anglių krūvos aukštis yra iki 3 m, tarpai tarp krūvų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o jei krūvos aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m. Krūvų matmenys neturi viršyti normų, nurodytų lentelėje:

Anglių savaiminio užsidegimo galimybė	Anglių rūšis	Krūvos matmenys, m
		aukštis	plotis	ilgis
Nėra	Antracitai, koksas, puskoksis, akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 8... 18%	Neribojamas	Neribojamas	Neribojamas
Labai maža	Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 19... 30%	10	Neribojamas	Neribojamas
Maža	Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 31... 37%	6	Neribojamas	Neribojamas
Vidutinė	Akmens ir rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 38... 48%	5	50	Neribojamas
Didelė	Rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 49... 60%	3	20	Neribojamas

205. Anglys gali būti sandėliuojamos ir kita tvarka, jeigu krovinio siuntėjas pateikia kompetentingos organizacijos parengtas anglių saugojimo technines sąlygas.

206. Palaidos gabalinės ir trupininės durpės gali būti saugomos tiek atviruose, tiek ir uždaruose sandėliuose.

207. Skirtingų rūšių durpes (gabalines, trupinines) reikia krauti į atskiras krūvas, joms turi būti skiriami atskiri plotai.

208. Durpių krūvų matmenys neturi viršyti normų, nurodytų lentelėje:

Durpių savaiminio užsidegimo galimybė	Durpių rūšis	Krūvos matmenys, m
		aukštis	plotis	ilgis
Nėra	Durpių briketai: drėgmė – iki 10% Durpių mišiniai paketuose	Neribojamas	Neribojamas	Neribojamas
Labai maža	Durpių pusbrikečiai: drėgmė – iki 20% Gabalinės: drėgmė – 30%	10	Neribojamas	Neribojamas
Maža	Gabalinės: drėgmė – iki 40%	6	Neribojamas	Neribojamas
Vidutinė	Trupininės: drėgmė – iki 50%	5	50	Neribojamas
Didelė	Trupininės: drėgmė – daugiau kaip 50%	3	20	Neribojamas

209. Durpių temperatūrą krūvose būtina nuolat tikrinti. Temperatūrai pakilus aukščiau kaip 60 °C, galimo savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias durpes. Tą vietą nedelsiant užpilti durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.

210. Kraunant durpes reikia atidžiai stebėti, kad į rietuves nepatektų atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ar kitų organinių medžiagų.

211. Pastebėjus savaiminio užsidegimo židinius, draudžiama durpes gabenti bei priimti į sandėlį. Negalima priimti atvežtų durpių, jeigu jų temperatūra viršija 35 °C.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

METALŲ LAUŽO SANDĖLIAVIMAS

212. Juodųjų metalų drožlės (smulkintos, suverstinės) gali būti švarios arba suterštos degiųjų bei riebalingų medžiagų. Švarios metalų drožlės gaisro atžvilgiu yra nepavojingos, o nešvarios drožlės esant atitinkamam drėgmės kiekiui bei veikiant išoriniam šilumos šaltiniui gali pradėti savaime kaisti ir užsidegti. Pavojų nešvarioms drožlėms užsidegti didina smulkios frakcijos (metalų pjuvenos).

213. Jeigu krovinio siuntėjas krovinio dokumentuose nenurodo, kad krovinys neturi savaiminio įkaitimo savybių, krovinys laikomas pavojingu ir priskiriamas 4 pavojingų krovinių klasės 4.2 poklasiui (savaime užsidegančios medžiagos).

214. Juodųjų metalų drožlės saugomos specialiai įrengtuose atviruose sandėliuose.

215. Jeigu krovinys priskirtas pavojingiems į uostą įvežamo krovinio temperatūra turi būti patikrinta. Esant krovinio temperatūrai didesnei kaip 35 °C, krovinį sandėliuoti ir perkrauti tolesniam transportavimui draudžiama.

216. Krovinio įkaitimas gali būti fiksuojamas vizualiai (išsiskiria garai ir dūmai) arba aptinkamas matuojant krovinio temperatūrą specialiu termometru. Krovinys yra avarinės būklės, jeigu jo temperatūra yra didesnė už aplinkos temperatūrą daugiau kaip 5 °C. Tokį krovinį reikia atšaldyti.

217. Prieš pradedant sandėliuoti metalų drožles, priskiriamas pavojingiems kroviniams, rekomenduojama skirti apie 5% sandėlio ploto rezervinei aikštelei, kurioje būtų galima sukrauti įkaitusį krovinį ir atšaldyti.

218. Atšaldyti krovinį rekomenduojama šia tvarka:

218.1. įkaitusį krovinį reikia sukrauti į rezervinę aikštelę, krovinio sluoksnis negali būti storesnis kaip 0,5 m;

218.2. nukritus krovinio temperatūrai iki normalios ir įsitikinus, kad kaitimo procesas nevyksta, metalų drožles galima krauti į rietuvę arba transporto priemonę toliau transportuoti.

219. Nepavojingų metalų drožlių rietuvių parametrai neribojami.

220. Pavojingų metalų drožlių rietuvių aukštis negali viršyti 4 m, o kiti rietuvių matmenys neribojami.

221. Priešgaisrinis tarpas tarp nepavojingų metalų drožlių rietuvės ir pavojingų metalų drožlių rietuvės viename sandėlyje – ne mažesnis kaip 6 m.

222. Kraunant metalų drožles į rietuvę, reikia kontroliuoti, kad nepatektų degiųjų, riebalingų medžiagų ir oksidatorių.

223. Reikia nuolat stebėti, ar pavojingų metalų drožlių rietuvėse neatsiranda savaiminio įkaitimo židinių. Pastebėjus tokį židinį, reikia patikslinti temperatūrą ir prireikus perkrauti įkaitusį krovinį į rezervinę aikštelę atšaldyti.

DEVINTASIS SKIRSNIS

MINERALINIŲ TRĄŠŲ SANDĖLIAVIMAS

224. Gaisro atžvilgiu skiriamos dvi pavojingų trąšų grupės: nitratinės trąšos ir skystosios trąšos, kurių tirpale yra laisvo amoniako. Nitratinėms trąšoms priskiriami pagrindiniai cheminių elementų nitratai (salietros) ir jų mišiniai su kitomis trąšomis. Dažnai naudojamos šios nitratinės trąšos: amonio nitratas, natrio nitratas (Čilės salietra), kalio nitratas (Indijos salietra), kalcio nitratas (Norvegijos salietra), bario nitratas bei azoto, fosforo, kalio trąšų mišinys – nitrofoska. Visos šios kilmės trąšos priskiriamos 5 klasės pavojingiems kroviniams (oksidatoriams), kurie gali uždegti degiąsias medžiagas, palaikyti degimą be oro ir tam tikrais atvejais sprogti.

225. Skystosios trąšos – tai dažniausiai amoniako vandeninis tirpalas, nitratų, karbamido arba jų mišinių tirpalai, prisotinti amoniako. Jeigu amoniako koncentracija didesnė negu 35%, trąšos priskiriamos pavojingų krovinių 2 klasei (degiosios dujos), esant koncentracijai nuo 10% iki 35% – 8 klasei (sukeliančios koroziją medžiagos).

226. Pavojingas gaisro veiksnys yra galimybė išsiskirti laisvajam amoniakui, kuris gali užsidegti arba sprogti nuo išorinio šilumos šaltinio.

227. Amonio salietrą ir nitrofoską būtina sandėliuoti specialiuose maišuose, krauti šiuos maišus į rietuves ir naudoti nerūdijančius padėklus. Rietuvės aukštis neturi viršyti 4 m.

228. Atstumas nuo rietuvės iki pastato perdenginio laikančiųjų konstrukcijų ir fermų turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m. Tarp rietuvių paliekami ne mažesni kaip 3 m tarpai, kad normaliai galėtų dirbti pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai.

229. Sandėlyje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1200 t salietros.

230. Viename sandėlyje kartu su amonio salietra ir nitrofoska griežtai draudžiama laikyti:

230.1. LU ir DS;

230.2. medžiagas, reaguojančias veikiant šilumai arba drėgmei;

230.3. suspaustų arba suskystintų dujų balionus;

230.4. medžiagas, kurios, susilietusios su salietra, gali savaime užsidegti (mineralinės rūgštys, superfosfatas, chlorpikrinas, metalo milteliai, sieros junginiai, pirito degenos, natrio nitratas, chlorkalkės);

230.5. organines medžiagas (durpes, šiaudus, pelus).

231. Draudžiama smulkinant amonio salietrą naudoti įrankius iš kibirkščiuojančio metalo ir sprogstamąsias medžiagas.

232. Praplyšusius maišus, kuriuose laikoma amonio salietra, reikia įdėti į tvarkingus maišus. Išsibarsčiusią salietrą reikia kruopščiai surinkti.

233. Amonio salietrą galima transportuoti tik švariuose dengtuose geležinkelio vagonuose, automobiliuose. Visais atvejais transportavimo metu salietra turi būti apsaugota nuo kritulių.

234. Negalima krauti salietros į šlapius vagonus arba automobilių kėbulus.

235. Neleidžiama kartu su amonio salietra ir nitrofoska transportuoti kitų medžiagų.

236. Amonio salietrą iškrauti ir pakrauti reikia mechanizuotai.

237. Transportavimo įrenginiai pakrovimo ir iškrovimo metu neturi įkaisti. Transportavimo juostos ir ritinėliai turi būti pagaminti iš nedegios medžiagos.

238. Trąšoms vežti sandėlių viduje galima naudoti tik tvarkingus elektrinius krautuvus arba autokrautuvus.

239. Amoniako vandens tarą (rezervuarus, bakus) leidžiama pripildyti amoniako vandeniu tik 93%, o grynu amoniaku – 85% visos talpos.

240. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno) likučių.

241. Trąšos laikomos specialiuose minkštuose konteineriuose, polietileninėje arba specialioje popierinėje taroje, paketuose. Speciali popierinė tara – popieriniai, padengti guma maišai; polietileniniai maišai, kurių plėvelės storis ne mažesnis kaip 230 mikrometrų.

242. Nitratines trąšas didmaišiuose galima sandėliuoti atviruose sandėliuose ir stoginėse. Didmaišiai turi būti iš vandeniui nelaidžios medžiagos ir turėti įdėklą. Didmaišiai sandėliuojami ne daugiau kaip trimis sluoksniais. Rietuvėje turi būti ne daugiau kaip 700 t trąšų. Priešgaisriniai tarpai tarp rietuvių – ne mažesni kaip 6 m.

243. Krovinį reikia saugoti nuo saulės spindulių ir kritulių uždengiant rietuves brezentu.

VII. PAVOJINGŲ KROVINIŲ GABENIMAS IR KROVA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRosios NUOSTATos

244. Krovinio savininkas (siuntėjas), pageidaujantis pirmą kartą krauti krovos kompanijoje pavojingą krovinį, turi pateikti krovos kompanijai Pavojingo krovinio deklaraciją (1 priedas – LR SM įsakymas 1993 07 03 Nr. 263) ir Saugos duomenų lapą pagal ES Direktyvą 91/155/EEB (Safety Data Scheet – according to EC Directive 91/155/EEC).

245. Krovos kompanija arba jos samdyta organizacija, atsižvelgdama į pavojingo krovinio savybes, turi parengti transportavimo schemas, pasiruošimo krovos darbams, krovos ir sandėliavimo technologijas, gaisrų gesinimo, aplinkos apsaugos prevencines ir saugos priemones.

246. Planuojant krauti 1, 2, 3, 4, 5.1 pavojingumo klasių krovinius, krovos kompanija iš Priešgaisrinės tarnybos, Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento turi gauti raštiškus leidimus ir tik tada gali pradėti vykdyti pavojingo krovinio krovos darbus.

247. Krovinių savininkui (siuntėjui) nepateikus krovinio deklaracijos (1 priedas), o laivo kapitonui – Krovinio būklės sertifikato (2 priedas) ir mėginių atrankos pažymos krovos kompanijai, ji turi nesudaryti kontraktų, neleisti jo įvežti į uosto teritoriją, nepriimti ir nekrauti krovinio (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas 1993-07-03 Nr. 263).

248. Kompanija, kuri vykdo pavojingų krovinių transportavimą, darbo vietoje (šilumvežyje) turi turėti pavojingų krovinių „Avaringumo korteles“ ir jomis vadovautis (3 priedas).

249. Už priešgaisrinę saugą transportuojant pavojingus krovinius krovos kompanijos teritorijoje atsakingas transporto priemonės vairuotojas.

250. Transportuojant pavojingą krovinį kompanijos transportu už priešgaisrinę saugą atsakingas krovos kompanijos vadovas.

251. Pavojingų krovinių krovą gali vykdyti darbuotojai, kurie susipažinę su „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimu, ženklinimu, pakavimu ir saugos duomenų lapais“ (4 priedas) bei su „Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais (ADR, RID, IMDG), klasifikacija, ženklinimu, pavojingų krovinių suderinamumu“ (5 priedas), taip pat išmano krovinio savybes, turi reikiamą kvalifikaciją šiai veiklai atlikti, žino ir moka vykdyti avarijų likvidavimo plano veiksmus.

252. Krovos kompanija turi užtikrinti kompanijos gaisrinės signalizacijos, ryšio priemonių, gaisro gesinimo įrangos reikiamą skaičių ir tinkamą veikimą bet kuriuo paros metu.

253. Priešgaisrinės priemonės turi būti tvarkingos ir laikomos gerai matomoje vietoje.

254. Užsidegus pavojingam kroviniui, naudoti tik tam kroviniui gesinti tinkančias gesinimo medžiagas.

255. Krovos kompanija gali pradėti vykdyti krovos darbus laive tik gavusi iš laivo kapitono ar laivo agento dokumentaciją, įrodančią laivo tinkamumą gabenti atitinkamo pavojingumo krovinį ir priešgaisrinių reikalavimų bei laivo gaisrinės įrangos atitikimą.

256. Krovos kompanijos administracija, prieš leisdama pradėti krovą, su laivo kapitonu turi suderinti prevencinius priešgaisrinės saugos, darbų saugos ir aplinkos apsaugos veiksmus.

257. Naudoti tik techniškai tvarkingas transporto priemones, įrangą ir įrankius, darbo rūbus, avalynę, apsaugos priemones, nesukeliančias kibirkščiavimo.*

258. Visų rūšių transporto priemonėms, neturinčioms kibirkščių gesiklio, leidžiama važiuoti ne arčiau kaip 100 m nuo degiųjų ir/ar sprogiųjų krovinių sandėlių, statinių bei įrenginių ir ne arčiau kaip 50 m iki laivo borto.*

259. Akumuliatorinių ir kitų elektra varomų transporto priemonių bei technologinių įrenginių elektros įranga turi būti saugios sprogimo atžvilgiu konstrukcijos.*

260. Pastatai, krovos įranga, transporto priemonės ir talpos turi būti įžemintos.*

261. Sandėliuojant krovinius, kraunant juos į triumus, būtina laikytis pavojingų krovinių suderinamumo (6 priedas).*

262. Kroviniai turi būti išdėstomi ir sandėliuojami taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie krovinio, prie gaisro gesinimo priemonių ir įrangos, kad nebūtų užkrauti evakuacijos keliai.

263. Būtina griežtai laikytis krovinių markiruotėse nurodytų reikalavimų ir įspėjamųjų ženklų.

264. Švartuojant laivus naudoti tik natūralaus pluošto ar sintetinius lynus.*

265. Nevykdyti krovos darbų perkūnijos metu, esant dideliam apledėjimui, kai vėjo greitis didesnis kaip 20 m/s, kai matomumas ne didesnis kaip 8 m.

266. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti dėl vandens ar vandens tirpalų poveikio, prieš eksploataciją turi būti išdžiovinti.*

267. Rūkyti galima tik tam skirtose vietose, pažymėtose nuoroda „Rūkymo vieta“.

268. Laive neleisti vykdyti ugnies darbų, jei vyksta pasiruošimas pavojingų krovinių krovai, krovos darbai.*

269. Draudžiama kurti ugnį bei naudotis atviros ugnies šaltiniais, kurie yra arčiau kaip 100 m nuo laivo stovėjimo vietos, jei ten kraunami degūs ir sprogūs kroviniai.

270. Pavojingų krovinių šildymas turi būti tik centralizuotas (vandens, garo).*

271. Prie kiekvienos krantinės, pritaikytos degiesiems ir sprogiesiems kroviniams krauti, turi būti įrengta aikštelė dviem gaisrinėms mašinoms pastatyti ir vandeniui imti.*

ANTRASIS SKIRSNIS

TRANSPORTAVIMAS

272. Transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis Pavojingų krovinių vairuotojo pažymėjimą ir atlikęs periodinį privalomąjį sveikatos patikrinimą.

273. Transporto priemonės privalo būti techniškai tvarkingos; talpos sandarios ir pažymėtos specialiu krovinio atpažinimo ženklu.

274. Vidinė krovinio pakuotė turi būti paženklinta pagal pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikaciją, išorinė tara – pagal pavojingų krovinių gabenimo transportu klasifikaciją.

275. Krovinys turi būti gabenamas tik nepažeistoje gamyklos nustatytoje taroje/pakuotėje. Prieš iškraunant šias medžiagas iš vagono, konteinerio, automobilio ar sandėlio, būtina įsitikinti, ar nepažeista šių medžiagų pakuotė. Išbirusias ar išsiliejusias medžiagas būtina surinkti/susemti ir perpilti į sandarią tarą.

276. Tiesiogiai pilti degiuosius skysčius iš geležinkelio cisternų į autocisternas ir kitas talpyklas draudžiama.

277. Į vagonų-cisternų pakrovimo/iškrovimo estakadas sąstatas turi įvažiuoti lėtai, netrūkčiodamas. Stabdyti estakadose vagonus/cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudoti medinius pleištus-trinkes.

278. Pylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai apžiūrimi ir taisomi. Pylimo įtaisuose aptiktas nuotėkis ir jo atsiradimo priežastis turi būti nedelsiant pašalinti.

279. Transporto priemonės (autotransportas, šilumvežiai), kompresoriai turi būti užpildomi kuru tik tam skirtose saugiose vietose.

TREČIASIS SKIRSNIS

KROVOS DARBAI

280. Tamsiuoju paros metu krovos darbų vietos turi būti pakankamai apšviestos sprogimui nepavojingomis apšvietimo priemonėmis.*

281. Apžiūrėti talpas (transporto priemones, rezervuarus ir kt.) galima naudojant tik gaisro ar sprogimo atžvilgiu nepavojingus šviestuvus.*

282. Krovos zonose gerai matomose vietose, taip pat ir prie laivo trapo, prie įėjimo į sandėliavimo patalpas turi būti pakankamas skaičius gaisrinės saugos ženklų, atitinkančių LST 1468:1997.

283. Būtina naudoti tokią krovos technologiją, kuriai sugedus nesusidarytų sąlygos išsilieti, išbyrėti pavojingam kroviniui; kilti gaisrui ir/ar sprogimui.

284. Pneumatinio transporterio linijos gali būti eksploatuojamos tik esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną stabdančioms automatinėms sklendėms.*

285. Laivų šaldymo įrangos užpildymas šaldymo agentu turi būti atliekamas iš specialių automašinų. Pildymo metu pavojinga zona turi būti aptverta, iškabinti atitinkami ženklai: „Pavojinga zona“, „Rūkyti draudžiama“, „Draudžiama naudoti atvirą ugnį“.

286. Sujungiant bei atjungiant perpylimo žarnas ir kranto bei laivo vamzdynus, naudojamus įrankius dėti tik ant guminių kilimėlių ar pintų takelių.*

287. Vagonų/cisternų dangčius atidaryti/uždaryti sklandžiai, nesmūgiuojant.*

VIII. autoūkio ir mechanizacijos priemonių Gaisrinės saugos reikalavimai

288. Automobiliai, traktoriai, autokrautuvai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių, autokrautuvų ir pastatų – 0,8 m tarpą.

289. Autoūkio saugojimo aikštelėse, kuriose laikomos daugiau kaip 25 autotransporto priemonės, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo kilus gaisrui tvarka.

290. Šio plano priede turi būti nurodytas vairuotojų budėjimas naktį, švenčių ir poilsio dienomis, taip pat nustatyta automobilių raktelių laikymo tvarka.

291. Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiosiomis medžiagomis.

292. Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degiąsias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

293. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai arba vilkės (viena – keturiasdešimčiai automobilių, bet ne mažiau kaip viena neatsižvelgiant į automobilių skaičių) automobiliams evakuoti.

294. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi stovėti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus LU ir DS reikia surinkti juos absorbuojančia medžiaga ir pašalinti į tam skirtą vietą.

295. Kiekvienoje automobilių remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.

296. Individualiame garaže (bokse) galima laikyti ne daugiau kaip 40 l automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 l tepalų. Nurodytą automobilių kuro kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalinėje taroje, o tepalus – tam skirtoje sandarioje taroje.

297. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama:

297.1. naudotis atvira ugnimi ir atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, jei mechanizmuose ar taroje yra degiųjų skysčių ar dujų;

297.2. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;

297.3. laikyti automobilius be degalų bako dangtelių;

297.4. užkrauti vartus, įvažiavimo (išvažiavimo) ir evakuacijos kelius arba juos užstatyti automobiliais;

297.5. pilti degalus į automobilių kuro bakus ir kitas talpyklas;

297.6. laikyti ir eksploatuoti automobilius esant netvarkingai kuro, tepimo, hidraulikos ir elektros sistemai;

297.7. naudotis kilnojamaisiais elektriniais šviestuvais, neturinčiais stiklinių gaubtų ir apsauginių metalinių tinklelių.

297.8. įkrauti baterijas;

297.9. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;

297.10. palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius degiuosius skysčius;

297.11. palikti automobilį su įjungtu varikliu;

297.12. sandėliuoti degiąsias medžiagas ir degiųjų dujų balionus.

298. Automobilių apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.

299. Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.

300. Visos autotransporto priemonės privalo turėti gesintuvus.

301. Įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir baterijų įkrovimo barus draudžiama.

302. Autotransporto baterijos įkraunamos tam tikslui skirtose vietose.

303. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai, sugedus vėdinimo sistemai, turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.

304. Atskirose natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip dviejų krovininių vežimėlių jėgos baterijas ir tik esant vėdinimo sistemai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.

305. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas „Įkrovimo stotis“ bei ženklai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.

306. Įkrovimo patalpose draudžiama:

306.1. taisyti baterijas ir kitus įrenginius;

306.2. lituoti, pjaustyti, suvirinti bei dirbti kitus darbus, kurių metu susidaro kibirkštys ar naudojama ugnis;

306.3. įkrauti baterijas be aptarnaujančio personalo priežiūros ir esant išjungtai vėdinimo sistemai;

306.4. laikyti sugedusius krovininius vežimėlius.

307. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.

308. Transporto priemonės pildymas degalais iš automobilinių degalinių turi būti atliekamas tik tam tikslui įrengtose aikštelėse.

IX. GAISRO GESINIMO ORGANIZAVIMAS

309. Kiekviename objekte turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas.

310. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:

310.1. nedelsdamas pranešti apie gaisrą priešgaisrinei apsaugai;

310.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakuaciją;

310.3. gesinti gaisrą turimomis priemonėmis;

310.4. iškviesti į gaisravietę objekto (darbo baro) vadovaujančius darbuotojus.

311. Atvykę į gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:

311.1. įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai;

311.2. vadovauti žmonių evakuacijai ir gaisro gesinimui, kol atvyks ugniagesiai;

311.3. skirti asmenį, gerai pažįstantį objektą ir žinantį priešgaisrinių vandens telkinių vietas;

311.4. patikrinti, ar įjungta automatinė (stacionari) gesinimo sistema;

311.5. prireikus iškviesti dujų ūkio, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas;

311.6. sustabdyti gamybą, kol neužgesintas gaisras;

311.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, transporterius, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą, nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti dūmų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;

311.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų, elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;

311.9. gesinant gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrenginius, kurie gali perkaisti;

311.10. tikrinti, ar veikia priešgaisrinio vandentiekio įtaisai, kuriais sudaromas darbinis vandens slėgis gaisriniuose hidrantuose.

312. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo informuoti juos apie gaisro aplinkybes.

313. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:

313.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamųjų, LU ir DS, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;

313.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;

313.3. skirti transportą, reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę;

313.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;

313.5. vadovauti objekto darbuotojams, gesinantiems gaisrą;

313.6. prireikus priešgaisrinės apsaugos padalinius aprūpinti kuru ir maistu, sudaryti sąlygas jiems pailsėti.

314. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinė apsauga ir objekto administracija turi numatyti prevencinius veiksmus, apsaugančius nuo gaisrų.

X. GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS

315. Objekto teritorijoje ar šalia jos esančios aikštelės ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio, turi būti tvarkingi.

316. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).

317. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengvai galėtų imti gaisriniai automobiliai.

318. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose ir šalia jų įrengtos atitinkamos rodyklės, ženklai bei jų apšvietimas turi būti tvarkingi ir atitikti galiojančių standartų reikalavimus.

319. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų šulinių dangčiai turi būti lengvai atidaromi bet kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo prie hidrantų kelius.

320. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus-kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus įrašyti į žurnalą.

321. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.

322. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, kurių vanduo skirtas elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti techniškai sutvarkyti ir ne rečiau kaip kartą per metus patikrinta jų įžeminimo varža.

323. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis. Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.

324. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus sutaisyti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti.

325. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltuoju metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į tinklą, vieta. Jei sklendė elektrifikuota, jos nuotolinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo.

326. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų bei švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių – aiškiai pažymėtas raidžių indeksas GČ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės apsaugos telefono numeris. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti. Čiaupų ir gaisrinių žarnų prijungimo galvutės turi atitikti galiojančio standarto reikalavimus.

327. Draudžiama pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių naudoti ūkio ir gamybos reikalams.

328. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.

329. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrenginiai turi būti nesugedę ir nuolat parengti.

330. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, ugnies gesintuvų ir gaisrinių įrenginių paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.

331. Objektuose įrengiami specialūs priešgaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų privalo būti kompaktiškai sukabinti gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, nedegaus audeklo gabalas, dėžėje supiltas smėlis arba sorbentas.

332. Priešgaisriniai skydai teritorijoje gali turėti dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.

333. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau išėjimų.

334. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių.

335. Nedegaus audinio gabalai laikomi futliaruose ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį džiovinami.

336. Gaisrinis inventorius, ugnies gesintuvo tipas parenkamas ir jų skaičius nustatomas pagal BPST 01-97 (Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės) nustatytas normas.

337. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji ugnies gesintuvai.

338. Patalpose, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, ugnies gesintuvų skaičių galima sumažinti 50%.

339. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.

340. Ugnies gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.

341. Ugnies gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o jo ženklinimas privalo atitikti LST P 1447:1997 reikalavimus. Draudžiama naudoti gesintuvus, kurie neatitinka LST EN 3 standartų serijos reikalavimų ir kurių gesinimo medžiagos galiojimo laikas yra pasibaigęs.

342. Gesintuvus reikia:

342.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;

342.2. kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios, atidarytos patalpos durys neturi trukdyti paimti gesintuvą;

342.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;

342.4. laikyti taip, kad matytųsi užrašai;

342.5. išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų evakuoti žmonių;

342.6. išdėstyti taip, kad atstumas nuo galimo gaisro židinio iki gesintuvų laikymo vietos būtų ne didesnis kaip: 20 m – visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose; 30 m – A, B, C kategorijos patalpose; 40 m – D kategorijos patalpose.

343. Ugnies gesintuvai, kurie yra lauke arba nešildomoje patalpoje ir nėra skirti eksploatuoti esant žemai temperatūrai, šalčių metu nunešami į šildomas patalpas. Gesintuvų vietoje paliekamas standartinis (pagal LST1468:1997) gaisrinės saugos ženklas „Ugnies gesintuvas“ ir aiškiai nurodoma jų laikymo vieta.

XI. Pavojingo objekto rizikos analizė bei vertinimas saugos požiūriu

344. Pagrindinės sąvokos:

344.1. pavojus – cheminė arba fizinė būsena, kuri gali daryti žalą žmonėms, turtui, aplinkai;

344.2. incidentas – įvykis, kurio metu prarandamos turimos pavojingos medžiagos arba išsiskiria didelis energijos kiekis;

344.3. įvykio padarinys – neplanuota įvykių seka, susidariusi iš pradinių ir tarpinių įvykių, galinti sukelti incidente nurodytus praradimus;

344.4. pradinis (inicijuojantis) įvykis – pirmas įvykis, įvykių grandinės (sekos), sukeliančios atsitikimą;

344.5. tarpinis įvykis – įvykis, kuris sustiprina arba sumažina pradinį įvykį įvykių grandinėje;

344.6. padariniai – incidento rezultatas, išreikštas kiekybiškai ir kokybiškai;

344.7. incidento padariniai – fizinis incidento pasireiškimas. Toksinių medžiagų incidento padarinys yra medžiagos išsiliejimas ir pasklidimas aplinkoje, tuo tarpu degiųjų medžiagų incidento padarinys gali būti fakelinis gaisras, liepsnos pliūpsnis, gaisras ant paviršiaus, neapibrėžto dydžio garų debesies sprogimas;

344.8. incidento padarinio atvejis – incidento padarinio vieno rezultato kiekybinis įvertinimas, remiantis specifiniais parametrais, kurie rodo šio konkretaus atvejo skirtumą nuo kitų, esant nustatytoms vienoms pradinėms sąlygoms, bet skirtingai situacijai;

344.9. poveikio zona (rizikos zona) – aplink rizikos objektą esanti teritorija, kuri gali būti paveikta įvykus incidentui tame objekte;

344.10. blogiausias atvejis – galimi įvykiai, kurie turės pačius blogiausius padarinius. Galimi trys tipai:

344.10.1. padarinys yra toks nereikšmingas, kad pati rizika nevaidina jokio lemiamo vaidmens, tačiau yra didelė įvykio tikimybė;

344.10.2. padarinys yra toks reikšmingas, kad norint išlaikyti pakankamai mažą riziką, įvykio tikimybė turi būti labai maža;

344.10.3. galimas blogiausias padarinys yra nesvarbus tol, kol įvykio tikimybė tokia maža, kad rizikos praktiškai nėra;

344.11. tikimybė – numatomo įvykio dažnumo arba galimybės matas. Tikimybė yra laukiama atsitikimų seka per nustatytą laiko tarpą;

344.12. rizika – ekonominių nuostolių ir žmonių sužalojimo matas per nustatytą laiko tarpą, priklausantis nuo incidento tikimybės ir padarinių suminių dydžių bei apsaugos priemonių;

344.13. pažeidžiami objektai – žmonės, aplinkos objektai ar turtas, kurie yra rizikos zonoje ir gali būti pažeisti įvykus atsitikimui rizikos objekte;

344.14. rizikos objektas – objektai pramonėje, saugyklose, transporte ir t. t., keliantys grėsmę arba esantys pavojaus šaltiniai. Reikia atkreipti dėmesį, kad gali būti daug pavojaus šaltinių, tačiau jie nebūtinai yra rizikos objektai;

344.15. rizikos analizė – plėtojimas kiekybinio rizikos skaičiavimo, pagrįsto inžineriniu padarinių įvertinimu ir matematiniais teršalų sklaidos skaičiavimo metodais, sudarant visų kiekvienam atvejui galimų incidentų padarinių ir tikimybių loginių matricų skaičiavimus;

344.16. rizikos įvertinimas – procesas, kurio metu rizikos analizė naudojama priimant sprendimus arba atitinkamai rizikos mažinimo strategijai sudaryti, taip pat palyginimui su norminiais rizikos rodikliais;

344.17. rizikos valdymas – darbas, susijęs su rizika ir jos objektais, t. y. veiklos organizavimas, apsidraudimas, inventorizavimas, įvertinimas, inspektavimas ir t. t.

345. I etapas. Sudaromas preliminarus objekto aprašymas, kuriame būtina nurodyti:

345.1. trumpą pavojingo objekto charakteristiką, padėtį miesto plane (nurodomos koordinatės), aplinkinius objektus, gyvenamuosius rajonus, įvažiavimus ir išvažiavimus iš pavojingo objekto teritorijos. Identifikuojami potencialūs avarinį pavojų keliantys objekto įrenginiai, įranga, mechanizmai arba įrenginiai, kuriuose naudojamos pavojingos medžiagos;

345.2. trumpą technologinių procesų aprašymą. Įvardijama įranga, įvairi technika, kuria vykdomi pavojingi technologiniai procesai, aprašomos jų charakteristikos (pvz., darbiniai parametrai);

345.3. pavojingas medžiagas objekte, jų skaičių, šių medžiagų charakteristikas, fizines ir chemines savybes. Apskaičiuojami medžiagų pavojingumo indeksai, medžiagos, kurios kelia didžiausią pavojų darbuotojams ar šalia objekto gyvenantiems žmonėms, jų terminio ar cheminio skilimo (jungimosi) metu susidarančių produktų (medžiagų) pavojingumas, tarpusavio sąveika;

345.4. visą objekto situacinį planą, kuriame būtų nurodyta, kokiu atstumu nuo jo yra artimiausi socialiniai objektai: gyvenamieji rajonai, mokyklos, ligoninės ar kiti objektai, taip pat kitos įmonės ir organizacijos, kur dirba žmonės. Taip pat nurodomi atstumai iki objekto teritorijoje esančių pastatų, kuriuose yra pavojingų medžiagų ir dirba žmonės;

345.5. darbuotojų, dirbančių pavojingame objekte, skaičių, jų kvalifikaciją, pareigas, darbo laiką;

345.6. pagal atliktą technologinio proceso identifikavimą nustatytas silpniausias grandis, kur galimi įrangos gedimai, personalo klaidos, gamtos jėgų poveikis, nukrypimai nuo normalių gamybos režimų, galintys sutrikdyti normalų objekto darbą ir sukelti avarinę situaciją;

345.7. galimus nekontroliuojamus įvykius, kurie gali sukelti gaisrą, sprogimą ar pavojingų medžiagų išsiveržimą (išmetimą) į aplinką.

346. II etapas. Konkrečių pavojaus šaltinių, kurie gali sukelti avariją kiekviename iš objekto įrenginių visose technologinių procesų stadijose, identifikavimas ir analizė, galimų avarijų padarinių įvertinimas. Šiame etape analizuojamos pavojingos medžiagos bei sąlygos, kurioms esant gali kilti avarija, prognozuojamos avarinės situacijos.

347. Pagal atliktą pirminį proceso identifikavimą atrenkami pagrindiniai pavojų keliantys objektai ir pavojingų medžiagų kiekiai (esant nepalankiausioms sąlygoms), sudaromi pagrindinių prognozuojamų avarinių situacijų scenarijai. Jie analizuojami įvardijant įrangos gedimus, galimas personalo klaidas, gamtos jėgų poveikį bei nekontroliuojamus įvykius. Aprašomi avarijų sukelti padariniai ir numatomi veiksmai avarijos padariniams pašalinti. Pagal pasirinktus prognozuojamus incidentus, kurie sukelia didžiausius padarinius, apskaičiuojame:

347.1. sprogimo energetinius potencialus, sprogimo zonų spindulius, sprogimo bangos sukeltų statinių, įrenginių sugriovimo mastus bei jų lekiančių dalių keliamą pavojų žmonėms, padarytus nuostolius pastatams; kiekvienos avarinės situacijos avarijos metu išsiliejusių pavojingų medžiagų kiekį, garų susidarymą, garavimo intensyvumą, energetinius potencialus; pavojingų medžiagų masę įvykus sprogimui, sugriovimo zonų spindulius ir smūginės bangos perteklinį slėgį, pagal kurį nustatome sugriovimo (sužalojimo) laipsnį;

347.2. gaisro šiluminio spinduliavimo intensyvumą, jo poveikį šalia esantiems žmonėms, sukeliamus įvairaus sunkumo kūno sužalojimus (nudegimus), įvairių degiųjų medžiagų, esančių netoli gaisro vietos, užsidegimą, technologinių įrenginių konstrukcijos pažeidimus; paviršinį šiluminio spinduliavimo tankį, spinduliavimo koeficientus, atmosferos laidumo koeficientą, šiluminius srautus, objekto (fizinio kūno) temperatūros padidėjimą gaisro pabaigoje;

347.3. pavojingų medžiagų garų emisiją iš rezervuarų, saugyklų ir kitų įrenginių normalios eksploatacijos sąlygomis; stacionaraus saugojimo nuostolius ir technologinių procesų nuostolius. Nurodome pavojingų medžiagų saugojimo nuostolius esant įvairioms aplinkos temperatūroms.

347.4. kenksmingų medžiagų sklaidą atmosferos ore ir emisiją gaisro atveju. Sklaida skaičiuojama taikant tam tikrus matematinius modelius (degadis, comeo ir kitus). Nustatomi pavojingos žmonėms užteršimo zonos spinduliai, apriboti DLK darbo zonoje;

347.5. kiekvienos prognozuojamos avarinės situacijos sukeltus pažeidimus, sužalojimus, grandininio avarijos plėtimosi padarinius (įrenginių bei statinių, energijos, vandens tiekimo sutrikimus, automatinių apsaugos sistemų pažeidimus ir kt.);

347.6. pavojingų medžiagų koncentracijas aplinkoje, jų plitimą, poveikį šalia objekto esančių įmonių darbuotojams bei gyventojams. Nustatomos taršos zonos, sudaromi pavojingų medžiagų koncentracijų sklaidos žemėlapiai, išanalizuojami galimi grunto, vandens užterštumo atvejai, nustatomas taršos dydis avarijos metu;

347.7. maksimalius prognozuojamos avarijos padarinius objekto darbuotojams ir žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems šalia pavojingo objekto. Sudaroma preliminari rizikos matrica įvertinant tikimybinį avarijų dažnį pagal pateiktus skaičiavimus.

348. III etapas. Esamų prevencinių, kontrolės ir avarijų išvengimo bei jų padarinių sušvelninimo priemonių įvertinimas:

348.1. analizuojamos priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai arba mažinančios avarijos padarinius. Analizėje pateikiama:

348.2. numatytos priemonės avarijoms išvengti, jos padariniams sušvelninti. Jei jos, ekspertų manymu, nepakankamos, nurodomos papildomos priemonės. Pateikiamos technologinių įrenginių apsaugos sistemos, kurios užtikrina patikimą ir saugų darbą;

348.3. darbuotojų kvalifikacija, jų mokymas, atestavimas darbo saugos klausimais, pratybų, treniruočių organizavimas, darbuotojų pasirengimas avarinėms situacijoms, įrengimų avarinio stabdymo tvarka ir eiliškumas;

348.4. darbuotojų asmeninės apsaugos priemonės įvertinant darbo aplinkos ir galimų avarijų riziką. Jei saugos priemonių nepakanka, nurodomi galimi papildymai ar pakeitimai;

348.5. nurodoma, kaip vykdoma darbų priežiūra objekte dirbant (naudojant, kraunant, sandėliuojant) su pavojingomis medžiagomis (medžiagų klasifikavimas, ženklinimas, saugos duomenų lapų buvimas). Aprašymas pateikiamas kartu su technologiniais procesais;

348.6. potencialiai pavojingų įrenginių, technologinių procesų saugaus naudojimo priežiūra ir kontrolė;

348.7. apsaugos, blokavimo, avarinės signalizacijos įrenginių charakteristikos, nurodoma, kaip vykdoma šių įrenginių priežiūra, jų patikimumo darbe užtikrinimas;

348.8. avarinė signalizacija, avarinio ryšio darbas, informacijos pateikimas šalia objekto gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms;

348.9. priemonės, skirtos sumažinti atmosferos taršą, išvengti ar sumažinti iki minimumo grunto bei vandenų užteršimą, aprašomi valymo įrenginiai.

349. IV etapas. Atliekama visapusiška objekto tikimybinė rizikos analizė. Pagal ankstesniuose etapuose apskaičiuotus avarinių incidentų energetinius potencialus, sprogime dalyvaujančių medžiagų kiekius, gaisro sukeltus padarinius ir pavojingų zonų spindulius įvertinę visą objekte ar projekte pateiktą įrangą, įrenginius, jų galimus gedimus ir visas III etape išvardytas apsaugos ir patikimumo didinimo priemones, galime apskaičiuoti bendrą pavojingo objekto rizikos laipsnį. Vertindami riziką turime apskaičiuoti, su kokia tikimybe gali vykti išanalizuoti incidentai pagal nurodytus scenarijus, todėl rizikos analizei atlikti sudaromi rizikos analizės prioritetai:

349.1. sudaromos procesų su incidentais loginės schemos, kuriose įvertinami incidentai, inicijuojantys įvykius, ir galimas šių incidentų vystymasis, taip pat nurodoma, kokių saugumo priemonių buvo ar bus imtasi avarijai išvengti arba jos padariniams pašalinti, kokie avarijų padariniai, avarijų susidarymo sąlygos. Pagal loginę schemą apskaičiuojami kiekvieno loginės schemos varianto avarinių situacijų padariniai (sprogimo energetinis potencialas, šiluminio spinduliavimo intensyvumas, poveikio trukmė, medžiagos, dalyvaujančios sprogime, kiekis), rizikos veiksniai ir tikimybė;

349.2. apskaičiuojamas kiekvieno technologinio proceso įrenginių patikimumas vertinant naudojamos įrangos, įrengimų, mazgų patikimumą. Konstrukcinis saugis nusako pirmą kartą vykstančios įrenginio avarijos ar katastrofos tikimybę. Apskaičiavus įrenginių konstrukcijos saugą sužinoma, kokia avarinė situacija labiausiai tikėtina ir kokių papildomų priemonių reikia imtis, norint išvengti avarijos. Apskaičiuojamas įrenginių bendras tikimybinis dažnio rodiklis;

349.3. pagal apskaičiuotus įrenginių tikimybinio dažnio rodiklius, įvertinus visas įdiegtas arba projektuojamas saugumo, mokymo sistemas, valdymo priemones ir apskaičiuotą tikimybę, pagal visų numatytų avarinių situacijų logines schemas apskaičiuojama bendra avarinės situacijos tikimybė įvertinus ir trečiųjų šalių riziką bei įtaką pagal numatytus maksimalius padarinius;

349.4. pagal II etape apskaičiuotus galimus avarijų padarinius, skaičiuojamos sąlyginės tikimybės (probit funkcijos) sužeisti žmogų smūgine banga, šiluminiu spinduliavimu arba apsinuodyti medžiagos garais;

349.5. apskaičiavę bendrą avarinės situacijos tikimybę pagal logines schemas ir kiekvieno loginės schemos varianto sąlyginę žmogaus sužalojimo ribą, apskaičiuojame individualią riziką. Tikimybiniai parametrai įvertina projekte numatytas apsaugos priemones (aušinimo sistemos įjungimą prasidėjus gaisrui, proceso stebėjimą, gaisro gesinimo priemonių panaudojimo greitį, darbo pamainingumą ir t. t.). Socialinė rizika, skaičiuojama parodant tikimybę atsitikimų įvertinant trečiąsias šalis, nusako viso objekto sprogumą ir gaisro tikimybę esamoje vietovėje, įvertina pavojingumą avarijos atveju;

349.6. apskaičiuota individuali ir socialinė rizika įvertina, ar technologinis procesas kartu su visomis apsaugos priemonėmis yra stabilus ir ar pakankama priešgaisrinė sauga. Projektuojamuose, statomuose arba veikiančiuose objektuose papildžius apsaugos priemones vėl skaičiuojama individuali ir socialinė rizika.

SUDERINTA

L. e. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pareigas

E. Uldukis

2002 m. rugsėjo 27 d.

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

1 priedas (privalomasis)

Krovinio deklaracija

Reg. Nr. ……….

Galioja iki 200 ……….

Ši Krovinio deklaracija parengta vykdant Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 „Dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje“ VI skyriaus 2-osios taisyklės, patvirtintos 1991 m. birželio 17 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Laivybos saugumo komiteto, reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijas, išdėstytas „Biriųjų krovinių saugaus gabenimo kodekse“ (CODE OF SAFE PRACTICE FOR SOLID BULK CARGOES – CODE BC).

Krovinio deklaracija įteikiama vežėjui (laivo savininkui, kapitonui) ir informuoja jį apie konkrečias krovinio savybes bei leidžia jam parengti reikiamas priemones krovinio gabenimo jūra saugumui užtikrinti.

Krovinio pavadinimas:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

         (šiame skyriuje nurodomi normatyviniai aktai, apibūdinantys gaminį ir vežamą produkciją)

Gaminanti įmonė:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

                                                 (pavadinimas, adresas, telefonas, faksas)

Krovinio savininkas:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

                                              (vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas)

Krovinio siuntėjas:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

                                              (vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas)

A. V.

…………………………………

(parašas)

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

2 priedas (privalomasis)

Krovinio būklės

s e r t i f i k a t a s

(krovinio krovos į laivą metu)

Šis Sertifikatas parengtas vykdant Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 „Dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje“ VI skyriaus 2, 3 taisyklių reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) rekomendacijas, išdėstytas „Biriųjų krovinių saugaus gabenimo kodekso“ (CODE OF SAFE PRACTICE FOR SOLID BULK CARGOES – CODE BC) 4.2 poskyryje.

Krovos uostas ………………………………

Krovos data …………………………………

Šis Sertifikatas patvirtina, kad krovinys:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

                                                            (krovinio pavadinimas)

pagal Krovinio deklaraciją Nr.. .............................................................................  turi šias savybes:

– lyginamasis krovos tūris (kub. m)............................................................................................

– natūralus krovinio sukibimas....................................................................................................

– natūralus byrėjimo kampas (laipsniai). ....................................................................................

                                                                                  (tik kroviniams, neturintiems sukibimo)

– maksimalus leistinas drėgnumas, vežant krovinį jūra (%)*......................................................

................................................................................................................................................................

– faktinis drėgnumas (%)*..........................................................................................................

(nurodomas kroviniams, turintiems galimybę skystėti; prireikus nurodomas kiekvienai krovinio patalpai)

– kitos krovinio esminės savybės, ..............................................................................................

kurios gali sumažinti krovinio ................................................................................................................

gabenimo jūra saugumą (krovinio ..........................................................................................................

temperatūra kraunant, liekamųjų............................................................................................................

dujų pavojingumas, savaiminio...............................................................................................................

sprogimo, užsidegimo ar užsilieps-.........................................................................................................

nojimo galimybės ir t. t.) ........................................................................................................................

– gabenant chemiškai pavojingus krovinius

rašoma: „Krovinio siuntėjas tvirtina,

kad kraunant į laivą krovinio savybės

yra tokios, kokios nurodytos Krovinio

deklaracijoje“.

Krovinio siuntėjas (savininkas) ..............................................................................................................

                                                                          (vardas, pavardė, parašas)

A. V.

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

3 priedas (privalomasis)

AVARINGUMO KORTELĖ Nr. ___

JT Nr.

Krovinio pavadinimas

Toksiškumo laipsnis

Klasifikacinis šifras

PAGRINDINĖS SAVYBĖS IR PAVOJINGUMO RŪŠYS

Pagrindinės savybės

Sprogimo ir gaisro pavojus

Pavojus žmogui

ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

VEIKSMAI

Bendrojo pobūdžio

Ištekėjus, išsiliejus ar pabirus kroviniui

Gaisro atveju

NEUTRALIZAVIMAS

PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

4 priedas (privalomasis)

PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMAS, ŽENKLINIMAS, PAKAVIMAS, SAUGOS DUOMENŲ LAPAI

I. ĮVADAS

1. Klasifikavimo, ženklinimo tvarka netaikoma: atliekoms; radioaktyvioms medžiagoms ir atliekoms; sprogmenims ir pirotechnikos priemonėms; vaistams ir veterinarijos preparatams; narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms; kosmetikos gaminiams; maisto gaminiams; alkoholio ir tabako gaminiams; gyvulių pašarams; cheminėms medžiagoms ir preparatams, gabenamiems tranzitu per LR teritoriją, jeigu jie tranzito metu nėra perdirbami ar kitaip apdorojami; pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gabenimo geležinkeliu, keliais, vidaus vandens keliais, jūra ar oru procesams.

2. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir atitinkamą jų ženklinimą, už teisingos ir išsamios informacijos pateikimą naudotojui apie tokių medžiagų pavojingąsias savybes, apie jų saugaus naudojimo sąlygas, apie saugos priemones atsakingi yra asmenys, tiekiantys tas chemines medžiagas ir preparatus į rinką, t. y. tų cheminių medžiagų gamintojai, importuotojai, skirstytojai, taip pat asmenys, importuojantys chemines medžiagas ar preparatus juos laikinai perdirbti.

II. KLASIFIKAVIMAS

3. Cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal ES reikalavimus (direktyvos 67/548/EEC VI priedas). Klasifikuotam chemikalui suteikiamas simbolis, nurodantis pavojingumo grupę, ir rizikos frazė, nurodanti chemikalui būdingos rizikos pobūdį.

4. Cheminių medžiagų pavojingumo grupės:

4.1. SPROGSTAMOSIOS (E) – tai kietos, skystos, pastos ar drebučių pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferinio deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar, iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinus, sprogti;

4.2. OKSIDUOJANČIOS (O) – tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač su degiosiomis, sukelia labai egzotermišką reakciją;

4.3. YPAČ DEGIOS (F+) – tai skystos medžiagos ir preparatai, turintys nepaprastai žemas pliūpsnio ir virimo temperatūras, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru;

4.4. LABAI DEGIOS (F) – tai:

4.4.1. medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;

4.4.2. kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu, o uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;

4.4.3. skystosios medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;

4.4.4. medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degiųjų dujų kiekius;

4.5. DEGIOS (R 10) – skystosios medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;

4.6. LABAI TOKSIŠKOS (T+) – tai medžiagos ir preparatai, kurie labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.7. TOKSIŠKOS (T) – tai medžiagos ir preparatai, kurie mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.8. KENKSMINGOS (Xn) – tai medžiagos ir preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.9. ARDANČIOS (ĖSDINANČIOS) (C) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti;

4.10. DIRGINANČIOS (Xi) – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivėmis gali sukelti uždegimą;

4.11. JAUTRINANČIOS (SENSIBILIZUOJANČIOS) (R42 arba R43) – tai medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę pro odą gali sukelti didelio jautrumo reakciją, o tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;

4.12. KANCEROGENINĖS (Car. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;

4.13. MUTAGENINĖS (Mut. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

4.14. TOKSIŠKOS REPRODUKCIJAI (Repr. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijai arba padidinti pakenkimų dažnumą;

4.15. APLINKAI PAVOJINGOS (N ir/arba R52, R53, R59) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų.

III. ŽENKLINIMAS

5. Rinkai tiekiama cheminė medžiaga ar preparatas, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas, turi būti paženklintas.

6. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimą atsako fiziniai ir juridiniai asmenys, tiekiantys rinkai šias medžiagas ir preparatus.

7. Ant kiekvienos pavojingos cheminės medžiagos pakuotės etiketėje aiškiai ir neišdildomai turi būti nurodyta:

7.1. chemikalo pavadinimas (papildomai nurodomi preparato pavojingų komponentų cheminiai pavadinimai);

7.2. asmens, tiekiančio šias medžiagas, pavadinimas ir adresas;

7.3. pavojingumo simboliai kartu su pavojingumo nurodymais;

7.4. rizikos frazės, nurodančios specifinių rizikos veiksnių pobūdį;

7.5. saugos frazės, kuriomis pateikiami saugos patarimai;

7.6. medžiagos EC numeris;

7.7. preparato nominalinis kiekis (masė ar tūris), jei preparatas parduodamas visuomenei.

8. Etiketės yra pradinės informacijos šaltinis darbuotojams. Iš darbdavių jie turi gauti daug išsamesnę informaciją.

9. Ženklinimo užrašai rašomi lietuvių kalba.

10. RIZIKOS FRAZĖS

R1 – Gali sprogti, kai yra sausa

R2 – Sprogimo pavojus nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų karščio šaltinių

R3 – Ypač didelis sprogimo pavojus nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų karščio šaltinių

R4 – Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius

R5 – Kaitinimas gali sukelti sprogimą

R6 – Gali sprogti ore ir beorėje aplinkoje

R7 – Gali užsidegti

R8 – Gali užsidegti, kontaktuodama su degiosiomis medžiagomis

R9 – Gali sprogti, sumaišyta su degiosiomis medžiagomis

R10 – Degi

R11 – Labai degi

R12 – Ypač degi

R13 – Ypač degios suskystintos dujos

R14 – Stipriai reaguoja su vandeniu

R15 – Kontaktuodama su vandeniu išskiria labai degias dujas

R16 – Gali sprogti, sumaišyta su oksidacijos medžiagomis

R17 – Savaime užsidega ore

R18 – Naudojant gali sudaryti degų/sprogų garų/oro mišinį

R19 – Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus

R20 – Kenkia įkvėpus

R21 – Kenkia pro odą

R22 – Kenkia prarijus

R23 – Toksiška įkvėpus

R24 – Toksiška pro odą

R25 – Toksiška prarijus

R26 – Labai toksiška įkvėpus

R27 – Labai toksiška pro odą

R28 – Labai toksiška prarijus

R29 – Kontaktuodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas

R30 – Naudojant gali tapti labai degios

R31 – Kontaktuodama su rūgštimi, išskiria toksiškas dujas

R32 – Kontaktuodama su rūgštimi, išskiria labai toksiškas dujas

R33 – Pavojinga – kaupiasi organizme

R34 – Sukelia nudegimus

R35 – Sukelia stiprius nudegimus

R36 – Dirgina akis

R37 – Dirgina kvėpavimo takus

R38 – Dirgina odą

R39 – Pavojinga – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus

R40 – Gali sukelti negrįžtamus pakenkimus

R41 – Gali smarkiai pažeisti akis

R42 – Gali sukelti alergiją įkvėpus

R43 – Gali sukelti alergiją pro odą

R44 – Gali sprogti, jei sušyla neatidaryta

R45 – Gali sukelti vėžį

R46 – Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus

R48 – Per ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R49 – Gali sukelti vėžį įkvėpus

R50 – Labai toksiška vandens organizmams

R51 – Toksiška vandens organizmams

R52 – Kenksminga vandens organizmams

R53 – Gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą

R54 – Toksiška vandens augmenijai

R55 – Toksiška augmenijai

R56 – Toksiška vandens organizmams

R57 – Toksiška bitėms

R58 – Gali sukelti ilgalaikį aplinkos pakenkimą

R59 – Pavojinga ozono sluoksniui

R60 – Gali pakenkti vaisingumui

R61 – Gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R62 – Galima rizika pakenkti vaisingumui

R63 – Galima rizika pakenkti negimusiam kūdikiui

R64 – Gali pakenkti krūtimi maitinamiems kūdikiams

R65 – Pavojinga: prarijus gali pakenkti plaučiams

R66 – Pakartotinis poveikis gali sukelti odos sausėjimą ir skilinėjimą

R67 – Garai gali sukelti svaigulį ir mieguistumą

R313 – Sausina odą

R320 – Gali pakenkti dažnai pakartotinai įkvėpus

R322 – Gali pakenkti prarijus

R340 – Neatmetama rizika, kad, esant dažnam poveikiui, sukelia vėžį

11. Rizikos frazių deriniai

R14/15 – Stipriai reaguoja su vandeniu, išsiskiria labai degios dujos

R15/29 – Kontaktuodama su vandeniu, išskiria toksiškas degias dujas

R20/21 – Kenkia įkvėpus ir pro odą

R20/22 – Kenkia įkvėpus ir prarijus

R20/21/22 – Kenkia įkvėpus, pro odą ir prarijus

R21/22 – Kenkia pro odą ir prarijus

R23/24 – Toksiška įkvėpus ir pro odą

R23/25 – Toksiška įkvėpus ir prarijus

R23/24/25 – Toksiška įkvėpus, pro odą ir prarijus

R24/25 – Toksiška pro odą ir prarijus

R26/27 – Labai toksiška įkvėpus ir pro odą

R26/28 – Labai toksiška įkvėpus ir prarijus

R26/27/28 – Labai toksiška įkvėpus, pro odą ir prarijus

R27/28 – Labai toksiška pro odą ir prarijus

R36/37 – Dirgina akis ir kvėpavimo takus

R36/38 – Dirgina akis ir odą

R36/37/38 – Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą

R37/38 – Dirgina kvėpavimo takus ir odą

R39/23 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus

R39/24 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą

R39/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus prarijus

R39/23/24 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir pro odą

R39/23/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/24/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus

R39/23/24/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, pro odą ir prarijus

R39/26 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus

R39/27 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą

R39/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus prarijus

R39/26/27 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir pro odą

R39/26/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R39/27/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus

R39/26/27/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, per odą ir prarijus

R40/20 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus

R40/21 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus pro odą

R40/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus prarijus

R40/20/21 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir per odą

R40/20/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R40/21/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus

R40/20/21/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, pro odą ir prarijus

R42/43 – Gali sukelti alergiją įkvėpus ir pro odą

R48/20 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/21 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir pro odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/21/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/20/21/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir veikdama pro odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/24/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R48/23/24/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus

R50/53 – Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą

R51/53 – Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą

R52/53 – Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą

12. SAUGOS FRAZĖS

S1 – Laikykite uždarytą

S2 – Saugokite nuo vaikų

S3 – Laikykite vėsioje vietoje

S4 – Nelaikykite gyvenamuosiuose rajonuose

S5 – Laikykite užpiltą… (skystį nurodo gamintojas)

S6 – Laikykite po… (inertines dujas nurodo gamintojas)

S7 – Tarą laikykite sandariai uždarytą

S8 – Tarą laikykite sausai

S9 – Laikykite gerai vėdinamoje vietoje

S12 – Nelaikykite uždaroje taroje

S13 – Laikykite atskirai nuo maisto, vandens ir gyvulių pašaro

S14 – Laikykite atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas)

S15 – Nelaikykite karštai

S16 – Saugokite nuo karščio šaltinių. Nerūkykite

S17 – Saugokite nuo degiųjų medžiagų

S18 – Tarą naudokite ir atidarykite atsargiai

S20 – Naudodami nevalgykite ir negerkite

S21 – Naudodami nerūkykite

S22 – Neįkvėpkite dulkių

S23 – Neįkvėpkite dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)

S24 – Venkite patekimo ant odos

S25 – Venkite patekimo į akis

S26 – Patekus į akis, nedelsdami jas kruopščiai praplaukite vandeniu ir kreipkitės į gydytoją

S27 – Nedelsdami nusivilkite visus užterštus drabužius

S28 – Patekus ant odos, nedelsdami gerai nuplaukite… (kuo – nurodo gamintojas)

S29 – Neišmeskite į kanalizaciją

S30 – Neužpilkite vandens

S33 – Neleiskite susidaryti elektrostatiniams krūviams

S35 – Saugiai sunaikinkite šią medžiagą ir jos tarą

S36 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius

S37 – Naudokite tinkamas pirštines

S38 – Kai vėdinimas nepakankamas, užsidėkite kvėpavimo takų apsaugos priemones

S39 – Naudokite akių ir (arba) veido apsaugos priemones

S40 – Užterštus daiktus ir grindis valykite… (kuo – nurodo gamintojas)

S41 – Gaisro ar sprogimo metu neįkvėpkite dūmų

S42 – Purkšdami (arba dūmydami) naudokite tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones (nurodo gamintojas)

S43 – Gesindami gaisrą naudokite… (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę. Jeigu vanduo didina riziką, pažymėti „Nenaudoti vandens“)

S45 – Nelaimingo atsitikimo atveju arba negerai pasijutę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę

S46 – Prariję nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę

S47 – Laikykite ne didesnėje kaip… oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

S48 – Laikykite sudrėkintą… (kuo – pažymi gamintojas)

S49 – Laikykite tik gamintojo taroje

S50 – Nemaišykite su… (nurodo gamintojas)

S51 – Naudokite tik gerai vėdinamose patalpose

S52 – Nepatariama naudoti vidaus darbams didelio ploto paviršiams

S53 – Saugokitės poveikio – prieš naudojimą atidžiai perskaitykite instrukciją

S56 – Sunaikinkite medžiagą ir jos tarą tik tam skirtose vietose

S57 – Neterškite aplinkos. Naudokite tinkamus rinktuvus

S59 – Kreipkitės į gamintoją/tiekėją informacijos dėl pakartotinio naudojimo arba perdirbimo

S60 – Ši medžiaga ir (arba) jos tara turi būti sunaikinama kaip pavojingos medžiagos

S61 – Venkite patekimo į aplinką. Elkitės pagal specialias instrukcijas (saugos duomenų lapą)

S62 – Prariję nesukelkite vėmimo: nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę

13. Saugos frazių deriniai

S1/2 – Laikykite uždarą vaikams neprieinamoje vietoje

S3/7 – Laikykite sandariai uždarytą vėsioje vietoje

S3/9/14 – Laikykite vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/14/49 – Laikykite tik gamintojo taroje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/49 – Laikykite tik gamintojo taroje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje

S3/14 – Laikykite vėsioje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas)

S7/8 – Laikykite sausai, sandariai uždarytą

S7/9 – Laikykite sandariai uždarytą gerai vėdinamoje patalpoje

S7/47 – Laikykite sandariai uždarytą ne aukštesnėje kaip …oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

S20/21 – Naudodami nevalgykite, negerkite ir nerūkykite

S24/25 – Venkite patekimo ant odos ir į akis

S29/56 – Neišmeskite į kanalizaciją, sunaikinkite medžiagą ir jos tarą tik tam skirtose vietose

S36/37 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius ir pirštines

S36/37/39 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius, pirštines, akių ir (arba) veido apsaugos priemones

S36/39 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius, akių ir (arba) veido apsaugos priemones

S37/39 – Naudokite tinkamas akių ir (arba) veido apsaugos priemones

S47/49 – Laikykite tik gamintojo taroje ne aukštesnėje kaip …oC temperatūroje (nurodo gamintojas)

IV. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ PAKAVIMAS

14. Pavojingų medžiagų pakavimas skirtas: chemikalams tiekti ir juos naudoti; juos transportuoti.

15. Pavojingų cheminių medžiagų pakuotė turi atitikti tokius reikalavimus:

15.1. pakuotė turi būti saugi visą numatomą naudojimo ir saugojimo laikotarpį nurodytomis laikymo sąlygomis;

15.2. ji turi būti sukurta ir sukonstruota taip, kad turinys neišsilietų ar neišbyrėtų;

15.3. medžiagos, naudojamos pakuotėms ir uždarymams, negali būti pažeidžiamos turinio, taip pat jos turėtų nesudaryti pavojingų junginių su turiniu;

15.4. pakuotės ir uždarymai turi būti kieti ir stiprūs, kad būtų užtikrinta, jog jie neatsileis ir liks nepažeisti normaliomis sąlygomis;

15.5. tara, kuriai naudojamos keičiamosios uždarymo priemonės, turi būti sukurta taip, kad pakuotę galima būtų uždaryti be nuostolių.

16. Draudžiama perfasuoti medžiagas, kurios priklauso sprogstamųjų, labai toksiškų, toksiškų, ypač degių, degių, toksiškų reprodukcijai, kancerogeninių ir mutageninių medžiagų grupėms. Išimtiniais atvejais šias medžiagas perfasuoti leidžiama tik suderinus su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis pagal jų kompetenciją.

17. Toksiškų ir labai toksiškų medžiagų, taip pat ardančiųjų medžiagų, skirtų parduoti ar kitaip pateikti gyventojams, pakuotės, neatsižvelgiant į jų tūrį, privalo turėti priemones, užtikrinančias, kad jų negalės atidaryti vaikai, bei turėti liečiamąjį ženklinimą, įspėjantį apie esamų medžiagų pavojingumą.

18. Liečiamasis ženklinimas, įspėjantis apie pavojingumą, taip pat būtinas tais atvejais, kai pakuotėje yra medžiagos, priklausančios kenksmingų, ypač degių ir labai degių medžiagų grupėms.

V. SAUGOS DUOMENŲ LAPAI

19. Gamintojai, importuotojai ir kiti asmenys, tiekiantys pavojingas chemines medžiagas ar preparatus profesionaliems naudotojams, privalo iš anksto arba kartu su medžiaga nemokamai pateikti saugos duomenų lapą.

20. Gamintojai, importuotojai ir kiti asmenys, tiekiantys į rinką pavojingas medžiagas, atsako už saugos duomenų lape esančių duomenų tikslumą ir išsamumą.

21. Saugos duomenų lapuose pateikiama informacija yra skiriama pramoniniams (profesionaliems) naudotojams ir turi padėti jiems imtis reikalingų priemonių darbo vietose užtikrinti saugą, apsaugoti sveikatą ir aplinką bei užkirsti kelią avarijoms ar jas valdyti.

22. Saugos duomenų lapuose turi būti 16 punktų:

22.1. produkto ir įmonės įvardijimas;

22.2. sudėtis, informacija apie komponentus;

22.3. pavojų įvardijimas;

22.4. pirmosios pagalbos priemonės;

22.5. priešgaisrinės priemonės;

22.6. avarijų likvidavimo priemonės;

22.7. naudojimas ir laikymas;

22.8. poveikio kontrolė ir asmeninė apsauga;

22.9. fizikinės ir cheminės savybės;

22.10. stabilumas ir reaktingumas;

22.11. toksikologinė informacija;

22.12. ekologinė informacija;

22.13. atliekų tvarkymas;

22.14. gabenimo informacija;

22.15. teisinė informacija;

22.16. kita informacija.

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

5 priedas (privalomasis)

Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais

(automobilių – ADR, geležinkelių – RID, jūra – IMDG), klasifikavimas

Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Ekspertų komiteto rekomendacijas, Tarptautines pavojingų krovinių vežimo taisykles visoms transporto rūšims:

ADR – gabenimas autokeliais

RID –                      „                    geležinkeliu

IMDG –                  „                    CODE – jūra laivais

ICAO –                   „                    oru lėktuvais

Visos pavojingos medžiagos yra klasifikuojamos į 9 klases:

1 klasė – sprogstamosios medžiagos ir produktai

2 klasė – dujos

3 klasė – liepsnieji skysčiai

4.1 klasė – degios kietosios medžiagos

4.2 klasė – savaime užsidegančios medžiagos

4.3 klasė – medžiagos, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas

5.1 klasė – oksiduojančiosios medžiagos

5.2 klasė – organiniai peroksidai

6.1 klasė – toksinės medžiagos

6.2 klasė – infekcinės medžiagos

7 klasė – radioaktyviosios medžiagos

8 klasė – ėdžiosios medžiagos

9 klasė – kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir produktai skirstomi į:

– medžiagas ir gaminius, kurie kelia masinio sprogimo pavojų. Visa sprogstamoji masė nesprogsta;

– medžiagas ir gaminius, kurie sukelia gaisro pavojų ir/arba nedidelį sprogimo pavojų, bet ne masinio sprogimo pavojų;

– medžiagas ir gaminius, kurių sprogimo rizika užsidegimo ar inicijavimo atveju vežimo metu yra nedidelė. Sprogimas įvyksta pakuotės viduje, todėl nėra didelių skeveldrų ar skeveldrų tolimų išmetimų pavojaus. Viduje atsiradusi ugnis negali susprogdinti visos pakuotės turinio vienu metu;

– labai mažo jautrumo medžiagas;

– ypač nejautrias medžiagas.

2 klasė. Dujos skirstomos į:

1° – suslėgtos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra žemesnė kaip 20°C;

2° – suskystintos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra 20°C ir aukštesnė;

3° – atšaldytos suskystintos dujos: dujos, kurios vežamos yra iš dalies skysto būvio dėl žemos jų temperatūros;

4° – dujos, ištirpintos slegiant: dujos, kurios vežant yra ištirpintos tirpiklyje;

5° – aerozoliniai purkštukai ir dujų balionėliai;

6° – kitos talpyklos su suslėgtomis dujomis;

7° – nesuslėgtos dujos, kurioms taikomi specialūs nurodymai;

8° – tuščios talpyklos ir tuščios cisternos.

Atsižvelgiant į medžiagų ir gaminių pavojingąsias savybes, dujos skirstomos į grupes:

A – troškinančiosios

O – oksiduojančiosios

F – liepsniosios

T – toksiškos

TF – toksiškos, liepsniosios

TC – toksiškos, ėdžiosios

TO – toksiškos, oksiduojančiosios

TFC – toksiškos, liepsniosios, ėdžiosios

TOC – toksiškos, oksiduojančiosios, ėdžiosios

3 klasė. Liepsnieji skysčiai skirstomi į:

A – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, netoksiškos, neėdžios (benzinas, benzolas, žalia nafta, skalūnų alyva, etanolis, acetonas, butilacetatas, vaitspiritas, klijai);

B – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, toksiškos (metanolis, anglies disulfidas);

C – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, neėdžios;

D – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, toksiškos ir ėdžios;

E – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra yra 23°C–61°C imtinai ir kurios yra toksiškos ir mažai ėdžios (dyzelinis kuras, krosnių kuras, žibalas, gruntas, stirolas);

F – medžiagas ir preparatus, naudojamus kaip pesticidai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C;

G – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 61°C ir kurios vežamos temperatūroje, lygioje pliūpsnio temperatūrai arba ją viršija;

H – tuščią pakuotę.

4.1 klasė. Degios kietosios medžiagos skirstomos į:

A – kietas organines degiąsias medžiagas ir gaminius (gumos atliekos, degtukai);

B – kietas neorganines degiąsias medžiagas ir gaminius (fosforas, siera, aliuminio milteliai);

C – sprogstamąsias pasyvaus būvio medžiagas (nitroceliuliozė);

D – medžiagas, panašias į autoreaktingas medžiagas;

E – autoreaktingas medžiagas, nereikalaujančias temperatūros reguliavimo;

G – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) labai pavojingos,

b) pavojingos,

c) mažai pavojingos.

4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos skirstomos į:

A – organines, savaime užsidegančias medžiagas (anglys, išspaudos, žuvies miltai);

B – neorganines, savaime užsidegančias medžiagas (fosforas – baltas ir geltonas);

C – savaime užsidegančius metalų organinius junginius;

D – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) savaime užsidegančios,

b) savaime įkaistančios,

c) mažai savaime įkaistančios.

4.3 klasė. Medžiagos, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, skirstomos į:

A – organines medžiagas, metalo organinius junginius ir medžiagas organiniuose tirpikliuose, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

B – neorganines medžiagas, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

C – gaminius, turinčius medžiagų, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

D – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) labai pavojingos,

b) pavojingos,

c) mažai pavojingos.

5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos skirstomos į:

A – skystas oksiduojančiąsias medžiagas ir jų vandeninius tirpalus (vandenilio peroksidas);

B – kietas oksiduojančiąsias medžiagas ir jų vandeninius tirpalus (amonio nitrato trąšos);

C – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) stipriai oksiduojančios medžiagos,

b) oksiduojančios medžiagos,

c) silpnai oksiduojančios medžiagos.

5.2 klasė. Organiniai peroksidai skirstomi į:

A – organinius peroksidus, nereikalaujančius temperatūros reguliavimo;

B – organinius peroksidus, reikalaujančius temperatūros reguliavimo;

C – tuščią pakuotę.

6.1 klasė. Toksinės medžiagos skirstomos į:

A – medžiagas, labai toksiškas jas įkvėpus, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C ir kurios nepriklauso 3 klasės medžiagoms;

B – organines medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra 23°C ir aukštesnė, arba neliepsniąsias organines medžiagas;

C – metalo organinius junginius ir karbonilus;

D – neorganines medžiagas, kurios susilietusios su vandeniu (arba drėgnu oru), vandens tirpalais arba rūgštimis išskiria toksiškas dujas ir kitas su vandeniu reaguojančias toksiškas medžiagas;

E – kitas neorganines medžiagas ir organines metalų druskas;

F – medžiagas ir preparatus, kurie naudojami kaip pesticidai;

G – medžiagas, skirtas tyrinėjimams ir laboratoriniams bandymams, taip pat skirtas farmacinių preparatų gamybai;

H – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) labai toksiškos,

b) toksiškos,

c) mažai toksiškos.

6.2 klasė. Infekcinės medžiagos skirstomos į:

A – infekcines medžiagas, didelio pavojaus laipsnio;

B – kitas infekcines medžiagas;

C – tuščią pakuotę.

7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos

8 klasė. Ėdžiosios medžiagos skirstomos į:

A – medžiagas, turinčias rūgščių savybių (sieros rūgštis, azoto rūgštis);

B – medžiagas, turinčias šarmų savybių (amoniako tirpalas, kalio šarmas, natrio šarmas);

C – kitas ėdžiąsias (korozines) medžiagas (formaldehido tirpalas);

D – gaminius, turinčius ėdžiųjų (korozinių) medžiagų (baterijos);

E – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į ėdumą (koroziškumą), priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

a) labai ėdžios,

b) ėdžios,

c) silpnai ėdžios.

9 klasė. Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai skirstomos į:

A – medžiagas, kurių dulkės įkvepiant gali sukelti pavojų sveikatai (asbestas);

B – medžiagas ir prietaisus, kurie degdami gali išskirti dioksinus;

C – medžiagas, išskiriančias liepsniuosius garus;

D – ličio baterijas;

E – gelbėjimo priemones;

F – medžiagas, pavojingas aplinkai;

G – aukštų temperatūrų medžiagas;

H – kitas medžiagas, keliančias pavojų vežant, bet nepriskirtas kitai klasei;

I – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis b, c:

b) pavojingos medžiagos,

c) mažai pavojingos medžiagos.

Pavojingo krovinio (medžiagos) identifikacinis numeris JTO Nr. susideda iš 4 skaitmenų. Pvz., benzino JTO Nr. 1203; dyzelinio kuro – 1202; amonio nitrato trąšų – 2067.

PAVOJINGŲ KROVINIŲ ŽENKLINIMAS

Ženklinimas pateiktas LST 1483:1997.

Ženklų paaiškinimai:

Ženklas Nr. 1 – žymi 1 klasės 1.1, 1.2, 1.3 pavojingumo medžiagas, kurios gali sprogti

Ženklas Nr. 1.4 – žymi 1 klasės 1.4 pavojingumo medžiagas

Ženklas Nr. 1.5 – žymi 1 klasės 1.5 pavojingumo medžiagas

Ženklas Nr. 1.6 – žymi 1 klasės 1.6 pavojingumo medžiagas

Ženklas Nr. 01 – žymi sprogstamąsias medžiagas

Ženklas Nr. 2 – žymi pavojingas medžiagas – dujas

Ženklas Nr. 3 – žymi degiojo skysčio gaisro pavojų

Ženklas Nr. 4.1 – žymi 4.1 klasės medžiagas ir rodo kietų degiųjų medžiagų gaisro pavojų

Ženklas Nr. 4.2 – žymi 4.2 klasės medžiagas

Ženklas Nr. 4.3 – žymi 4.3 klasės medžiagas

Ženklas Nr. 5.1 – žymi 5.1 klasės medžiagas ir rodo gaisro pavojų

Ženklas Nr. 5.2 – žymi 5.2 klasės medžiagas ir rodo gaisro pavojų

Ženklas Nr. 0.5 – žymi medžiagas, intensyvinančias degimą

Ženklas Nr. 6.1 – žymi 6.1 klasės (toksines) medžiagas ir perspėja, kad šios medžiagos turi būti laikomos atskirai nuo maisto produktų ir kitų vartojamų prekių transporto priemonėse ir krovimo vietose

Ženklas Nr. 6.2 – žymi 6.2 klasės (infekcines) medžiagas ir perspėja, kad šios medžiagos turi būti laikomos atskirai nuo maisto produktų ir kitų vartojamų prekių transporto priemonėse ir krovimo vietose

Ženklas Nr. 7A – žymi I kategorijos radioaktyviąsias medžiagas ir rodo radioaktyviųjų medžiagų pavojų sveikatai jas prarijus ar įkvėpus, išsiliejus turiniui ar liečiant, pažeidus pakuotes

Ženklas Nr. 7B – žymi II kategorijos radioaktyviąsias medžiagas ir rodo radioaktyviųjų medžiagų pavojų sveikatai jas prarijus ar įkvėpus, išsiliejus turiniui ar liečiant, pažeidus pakuotes

Ženklas Nr. 7C – žymi III kategorijos radioaktyviąsias medžiagas ir rodo radioaktyviųjų medžiagų pavojų sveikatai jas prarijus ar įkvėpus, išsiliejus turiniui ar liečiant, pažeidus pakuotes

Ženklas Nr. 7D – žymi radioaktyviąsias medžiagas ir rodo radioaktyviųjų medžiagų pavojų sveikatai jas prarijus ar įkvėpus, išsiliejus turiniui ar liečiant, pažeidus pakuotes

Ženklas Nr. 8 – žymi 8 klasės medžiagas

Ženklas Nr. 9 – žymi 9 klasės medžiagas, kurios vežimo metu gali sukelti kitokius nei kitų pavojingųjų medžiagų klasių pavojus

Ženklas Nr. 10 – rezervuotas

Ženklas Nr. 11 – vartojamas nurodyti taisyklingą vertikalią gabenamo krovinio padėtį

Aukštesnės nei norma temperatūros medžiagų ženklas – žymi aukštesnės nei norma temperatūros medžiagas

Pavojingų krovinių ženklai turi būti pritvirtinti prie geležinkelio vagonų, konteinerių, automobilinių cisternų, konteinerinių cisternų, automobilių.

Autotransporto priemonės turi turėti atspindinčias oranžines lenteles priekyje ir gale, taip pat identifikacines lenteles ant kiekvienos autocisternos.

Nebevežant pavojingo krovinio, lenteles reikia nuimti ar uždengti.

Jei cheminė medžiaga/krovinys turi išorinę ir vidinę pakuotes, išorinė pakuotė ženklinama pagal Pavojingų krovinių vežimo taisykles, o vidinė – pagal Cheminių medžiagų ir preparatų direktyvos reikalavimus. Jei pakuotė viena, ženklinama pagal abu reikalavimus.

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

6 priedas (privalomasis)

Pavojingų krovinių suderinamumas

Klasė	1	2.1	2.2	2.3	3	4.1	4.2	4.3	5.1	5.2	6.1	8	9
1			6	6							6
2.1					6	3	6		6	6		3
2.2	6				3		3			3
2.3	6				6		6			6
3		6	3	6			6	3	6	6
4.1		3					3		3	6		3
4.2		6	3	6	6	3		3	6	6	3	3
4.3					3		3		6	6		3
5.1		6			6	3	6	6		6	3	6
5.2		6	3	6	6	6	6	6	6		3	6
6.1	6						3		3	3
8		3				3	3	3	6	6
9

– krovinių sandėliavimas kartu leidžiamas

– krovinių sandėliavimas kartu draudžiamas

3; 6 – leidžiamas atstumas (metrais) tarp sandėliuojamų krovinių

______________

Priešgaisrinės saugos taisyklių

laivų krovos įmonėse

7 priedas (privalomasis)

Pavojingų krovinių suderinamumo skaitmeninė reikšmė

KLASĖ	KLASĖ	1	6					8											9
	JTO Nr. JTO Nr.	0012	1593	2023	1664	2078	2291	1726	1760	1779	1789	1604	1715	2079	3264	2586	2705	2865	3082	3257	3266	3268
1	0012		1	2	1	1	1	2	1	4	4	2	2	2	4	4	2	2	2	2	2	2
6	1593	1								1	1				1	1
	2023	2						1		2	2		1	2	2	2	1	1	2		2
	1664	1					1	1		2	2			1	2	2	1	1	1		1
	2078	1								1	1				1	1			1		1
	2291	1			1				1	2	2		1		2	2
8	1726	2		1	1							1	1						1		1
	1760	1					1			2	2			1	2	2	1	1	1		1
	1779	4	1	2	2	1	2		2			2	2	2					1		1
	1789	4	1	2	2	1	2		2			2	2	2					1		1
	1604	2						1		2	2		1	2	2	2	1	1	2		2
	1715	2		1			1	1		2	2	1		2	2	2	1	1	2		2
	2079	2		2	1				1	2	2	2	2		2	2			1		1
	3264	4	1	2	2	1	2		2			2	2	2					1		1
	2586	4	1	2	2	1	2		2			2	2	2					1		1
	2705	2		1	1				1			1	1						1		1
	2865	2		1	1				1			1	1						1		1
9	3082	2		2	1	1		1	1	1	1	2	2	1	1	1	1	1		1		1
	3257	2																	1		1
	3266	2		2	1	1		1	1	1	1	2	2	1	1	1	1	1		1		1
	3268	2																	1		1

Skaitmeninė reikšmė	Atvira saugojimo aikštelė	Uždara saugojimo aikštelė
1	Reikalavimų nėra	Reikalavimų nėra
2	Paliekamas konteinerio pločio tarpas	Paliekamas konteinerio pločio tarpas arba konteineriai atskiriami viena priešgaisrine siena
3	Paliekamas konteinerio pločio tarpas	Konteineriai atskiriami viena priešgaisrine siena
4	Atstumas tarp konteinerių paliekamas ne mažesnis kaip 24 m	Atstumas tarp konteinerių paliekamas ne mažesnis kaip 24 m arba konteineriai atskiriami viena priešgaisrine siena
0	Sandėliavimas kartu draudžiamas	Sandėliavimas kartu draudžiamas

Skaitmeninė reikšmė	Atvira ir uždara saugojimo aikštelė
1	Leidžiama krauti vieną konteinerį ant kito
2	Draudžiama konteinerius krauti vieną ant kito, jeigu jie neatskiriami priešgaisrinėmis pertvaromis
3	Draudžiama konteinerius krauti vieną ant kito, jeigu jie neatskiriami priešgaisrinėmis pertvaromis
4	Draudžiama konteinerius krauti vieną ant kito
0	Draudžiama konteinerius krauti vieną ant kito

Pastaba. Tuščias langelis lentelėje reiškia, kad kokio nors atskyrimo tarp pavojingų krovinių nereikalaujama.

______________