LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2007 M. BIRŽELIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 3D-291 „DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO“ PAKEITIMO“

 

2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 3D-637

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 66-2568) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18629) 10 straipsnio 7 dalimi:

1. Sudarau Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisiją:

Kazys Sivickis – Žemės ūkio ministerijos sekretorius, komisijos pirmininkas;

Aidas Adomaitis – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas) generalinis direktorius, komisijos pirmininko pavaduotojas;

Tomas Zolubas – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos sekretorius;

Irina Jakovleva – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;

Lina Kairytė – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;

Virginija Kondratienė – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja;

Erlandas Lendzbergas – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos kontrolės skyriaus vedėjas;

Birutė Paliukėnaitė – Žuvininkystės departamento Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausioji specialistė;

Vaclovas Petkus – žuvininkystės departamento žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius;

Laura Simonaitytė – Žuvininkystės departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja.

2. Tvirtinu pridedamus:

2.1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamentą;

2.2. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles.“

 

 

 

L. E. P. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                            KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2007 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-291

(2008 m. lapkričio 25 d.

įsakymo Nr. 3D-637 redakcija)

 

ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos (toliau – komisija) darbo tvarką.

2. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo principais.

 

II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

 

3. Komisija nagrinėja žuvų išteklių naudotojų (toliau – naudotojai) prašymus dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo ir paskirsto jas naudotojams.

 

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

4. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisija gali kviesti dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojų teisėmis Baltijos jūroje žvejojančių įmonių asociacijų vadovus arba jų įgaliotus asmenis.

5. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas. Jis yra atsakingas už komisijos funkcijų vykdymą, prireikus atstovauja jai kitose institucijose. Komisijos pirmininko nesant, jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas.

6. Komisijos pirmininkas:

6.1. koordinuoja komisijos darbą, atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą;

6.2. prireikus duoda kitiems komisijos nariams raštiškus ar žodinius pavedimus atlikti išsamesnį svarstomų klausimų tyrimą, parengti jų įvertinimą, pranešimą komisijos posėdžiui;

6.3. pirmininkauja komisijos posėdžiams;

6.4. pasirašo komisijos posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su komisijos veikla.

7. Komisijos sekretorius, o jo nesant, komisijos pirmininko paskirtas komisijos narys:

7.1. suderinęs su komisijos pirmininku, o jo nesant, su komisijos pirmininko pavaduotoju, šaukia komisijos posėdžius ir juos protokoluoja, rengia protokolų išrašus;

7.2. organizuoja komisijos narių apklausą raštu ir (arba) elektroniniu paštu;

7.3. rengia komisijos posėdžių medžiagą (nutarimų projektus, tvarko dokumentus ir kt.);

7.4. vykdo kitus komisijos pirmininko pavedimus komisijos posėdžio rengimo klausimais.

8. Komisijos sekretorius yra komisijos narys.

9. Komisijos posėdžių darbotvarkė ir siūlomų nagrinėti klausimų medžiaga komisijos nariams elektroniniu paštu pateikiama ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki komisijos posėdžio.

10. Komisija gali keisti posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

11. Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per pusę metų, o prireikus ir dažniau.

12. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau negu pusė komisijos narių.

13. Komisijos nutarimai priimami bendru sutarimu. Jeigu bendru sutarimu nutarimo nepavyksta priimti, vyksta atviras balsavimas. Nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Jeigu komisijos narių nuomonės nesutampa, atskirosios komisijos narių nuomonės įrašomos į protokolą.

14. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki šaukiamo posėdžio turi apie tai pranešti komisijos sekretoriui.

 

IV. KOMISIJOS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS

 

15. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomi klausimai ir priimti nutarimai. Protokolo projektas turi būti parengiamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo posėdžio.

16. Komisijos sekretorius faksu arba elektroniniu paštu išsiunčia protokolo projektą visiems komisijos nariams ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įvykusio komisijos posėdžio. Komisijos nariai turi teisę per keturias darbo dienas nuo protokolo išsiuntimo dienos faksu arba elektroniniu paštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl protokolo. Per keturias darbo dienas nepateikus pastabų ir pasiūlymų, laikoma, kad protokolo projektui pritarta.

17. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

18. Naudotojams, kurie iki komisijos posėdžio buvo pateikę Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas) prašymus dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų, Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamentas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo komisijos posėdžio protokolo pasirašymo įteikia arba išsiunčia komisijos posėdžio protokolo išrašus.

 

V. RAŠYTINĖ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRA

 

19. Skubiems klausimams spręsti komisijos pirmininko, o jo nesant, komisijos pirmininko pavaduotojo sprendimu gali būti organizuojama komisijos narių apklausa raštu ir (arba) elektroniniu paštu, pateikiant komisijos nariams sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu ir kitą su klausimu susijusią medžiagą.

20. Komisijos nariams balsuojant raštu ir (arba) elektroniniu paštu, balsavimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau negu pusė komisijos narių. Nutarimai priimami reglamento 13 punkte numatyta tvarka.

21. Komisijos nariai turi teisę pareikšti savo nuomonę pateiktu klausimu per 3 darbo dienas nuo dokumentų išsiuntimo dienos.

22. Komisijos sekretorius, suderinęs su komisijos pirmininku, o jo nesant, su komisijos pirmininko pavaduotoju, apklausos būdu priimtą nutarimą įformina protokolu. Jame išdėstoma komisijos narių nuomonė.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, naudotojų prašymai dėl žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2007 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-291

(2008 m. lapkričio 25 d.

įsakymo Nr. 3D-637 redakcija)

 

ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Atvira Baltijos jūra – Baltijos jūra už 20 m gylio izobatos.

Baltijos jūros priekrantė – Baltijos jūra nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.

Žvejybos kvotos panaudojimas – naudotojui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais.

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527).

4. Naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, laivų, turinčių teisę Baltijos jūroje žvejoti menkes, sąrašus (toliau – sąrašai) tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas).

5. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).

6. Nauji naudotojai žvejybos kvotas Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje gali gauti, kai tame vandens telkinyje:

6.1. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę;

6.2. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;

6.3. keli žvejojantys naudotojai reorganizuojami jungimo būdu.

7. Šių taisyklių 6 punkte nenurodytais atvejais nauji naudotojai žvejybos kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje naudotojo (išskyrus taisyklių 12.2 punkte numatytą atvejį).

8. Žuvininkystės departamentas apie pirmąjį kalendoriniais metais Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdį paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau, kaip prieš 10 darbo dienų iki komisijos posėdžio.

Skelbime nurodoma:

8.1. Lietuvai skirtų žvejybos Baltijos jūroje kvotų dydis;

8.2. duomenų ir dokumentų, nurodytų šių taisyklių 18 punkte, pateikimo terminas;

8.3. žvejybos kvotų skyrimo vieta ir laikas;

8.4. adresas, kuriuo reikia pateikti duomenis ir dokumentus, nurodytus šių taisyklių 18 punkte, ir telefonas papildomai informacijai gauti;

8.5. kitos žvejybos kvotų skyrimo sąlygos.

9. Žvejybos kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie laiku pateikė visus šių taisyklių 18 punkte nurodytus duomenis bei dokumentus.

10. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos ne ilgiau nei kalendoriniams metams.

11. Žvejybos kvotos naudotojams neskiriamos:

11.1. jeigu neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos – tam laikotarpiui, kol neatlygino žalos;

11.2. jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą – iki duomenų pateikimo;

11.3. sustabdžius naudotojo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;

11.4. jeigu naudotojas praėjusiais metais skirtą tos žuvų rūšies kvotą viršijo 20 proc. arba daugiau.

12. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

12.1. kai naudotojas daugiau negu dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš atitinkamo sąrašo;

12.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. Veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.

13. Pasirašius sutartį su NMA:

13.1. to laivo nepanaudota žvejybos kvota paimama į rezervą;

13.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, naudotojas išbraukiamas iš sąrašų (naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas);

13.3. jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą panaudoti žvejojant dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, kuriam buvo suteikti prioritetiniai balai už menkių žvejybą, antrajam laivui menkių žvejybos kvota neskiriama.

14. Jeigu pasirašius sutartį su NMA tais metais, kai turi būti supjaustomas laivas, paramos lėšos naudotojui neišmokamos, tam laivui skiriama pusė metinės žvejybos kvotos. Laivą supjausčius, to laivo nepanaudota žvejybos kvota paimama į rezervą.

15. Naudotojui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti žvejybos kvotas kitiems naudotojams. Jeigu naudotojas atsisako žvejybos kvotos, jis privalo apie tai raštu informuoti Žuvininkystės departamentą šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka.

16. Jeigu naudotojas, gavęs žvejybos kvotą, per šešis mėnesius be svarbių priežasčių (laivo gedimas, remontas) nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai, o žvejybos kvotos dalis, kuria sumažinama žvejybos kvota, paimama į rezervą. Kvota nemažinama, jeigu naudotojas pristato minėtas priežastis patvirtinančius dokumentus.

17. Rezervas naudojamas skirti papildomas žvejybos kvotas arba keisti į kitos žuvų rūšies žvejybos kvotas su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis, arba priegaudai, kurios leistinas dydis nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose.

 

II. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMAS

 

I. BENDROSIOS ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO NUOSTATOS

 

18. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas, pateikia Žuvininkystės departamentui:

18.1. prašymą, kuriame nurodo:

18.1.1. norimų gauti žuvų rūšių žvejybos kvotų dydį;

18.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

18.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i);

18.3. laivo galiojančio klasifikacinio liudijimo kopiją (išskyrus Baltijos jūros priekrantėje žvejojančius laivus).

19. Dalis žvejybos kvotų, ne daugiau kaip 20 proc. kiekvienos žuvų rūšies kvotos, gali būti paliekama rezerve.

20. Jeigu naudotojas skirtą žvejybos kvotą viršijo, metinis žvejybos kvotos panaudojimas skaičiuojant naudotojo žvejybos kvotos panaudojimo vidurkį pagal šių taisyklių 30.1–30.3 punktus imamas ne didesnis, nei skirta žvejybos kvota.

21. Naudotojui, viršijusiam žvejybos kvotą, kitais metais žvejybos kvota mažinama:

21.1. viršijusiam iki 2 proc. – tokiu kiekiu, kokiu jis žvejybos kvotą viršijo;

21.2. viršijusiam nuo 2 proc. iki 10 proc. – 1,1 karto didesniu kiekiu, nei žvejybos kvotą viršijo;

21.3. viršijusiam nuo 10 proc. iki 20 proc. – 1,4 karto didesniu kiekiu, nei žvejybos kvotą viršijo.

22. Jeigu naudotojas žvejybos kvotos nepanaudoja, prašymą dėl žvejybos kvotos grąžinimo į rezervą gali pateikti Žuvininkystės departamentui iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

23. Laiku pateikus šių taisyklių 22 punkte nurodytą prašymą, žvejybos kvotos panaudojimas tais metais, kai žvejybos kvota buvo grąžinta, skaičiuojamas nuo naudotojui likusios žvejybos kvotos dalies.

24. Naudotojas, pageidaujantis gauti papildomų žvejybos kvotų, pateikia Žuvininkystės departamentui prašymą, kuriame nurodo norimų gauti žuvų rūšių žvejybos kvotų dydį. Papildomos žvejybos kvotos naudotojams skiriamos (jeigu yra rezervas) III-IV metų ketvirtį, kai naudotojas panaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos tos žuvų rūšies žvejybos kvotos:

24.1. atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams:

24.1.1. menkių žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant į žvejybos laivų, kuriais naudotojui leista žvejoti menkes, skaičių;

24.1.2. kitų rūšių žuvų – proporcingai turimai tos žuvų rūšies žvejybos kvotai;

24.2. Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams – proporcingai turimai tos žuvų rūšies žvejybos kvotai.

25. Gamintojų organizacijų nariams papildomos žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant taip pat ir į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus.

26. Papildomos žvejybos kvotos naudotojams neskiriamos šių taisyklių 11 punkte numatytais atvejais.

27. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai skiriamos tokio pat dydžio žvejybos kvotos, kokias turėjo įmonės prieš reorganizavimą ar perregistravimą.

28. Kai keleto atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų reorganizacija vykdoma jungimo būdu:

28.1. susivienijus dviem arba daugiau naudotojų, naujam naudotojui skiriama žvejybos kvota, kuri lygi sujungtų naudotojų žvejybos kvotų sumai;

28.2. naudotojui, prie kurio prijungiamas kitas naudotojas, skiriama žvejybos kvota, kuri lygi naudotojo, prie kurio jungiamas kitas naudotojas, ir prijungto naudotojo žvejybos kvotų sumai.

 

II. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMAS

 

29. Lietuvai skirta menkių žvejybos Baltijos jūroje kvota padalijama:

29.1. 5 proc. – Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams;

29.2. 95 proc. – atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 5 proc. ir 95 proc. skaičiuojami nuo likusios žvejybos kvotos dalies.

30. 20 proc. menkių žvejybos kvotos, nustatytos pagal šių taisyklių 29.2 punktą, skiriama naudotojams pagal laivų, kuriais leista naudotojui žvejoti menkes, skaičių ir:

30.1. naudotojo paskutiniųjų trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;

30.2. naudotojo paskutiniųjų dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;

30.3. visų žvejojančių naudotojų paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo bendrą vidurkį, jeigu naudotojas tik pradeda žvejoti.

31. Siekiant užtikrinti 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 2 tomas, p. 70), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2008 L 286, p. 33), ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės, 80 proc. menkių žvejybos kvotos, nustatytos pagal šių taisyklių 29.2 punktą, paskirstoma naudotojams proporcingai menkių kiekiui, praėjusiais metais jų parduotam pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcione Lietuvoje (toliau – aukcionas). Naudotojui skiriama tokio dydžio menkių žvejybos kvota, kokį procentą sudaro praėjusiais metais jo aukcione parduotos menkės nuo bendro tais metais naudotojų aukcione parduotų menkių kiekio.

32. Kokią dalį šprotų, strimelių, lašišų ir šlakių žvejybos kvotų skirti Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams, sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), atsižvelgdama į atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų pateiktus prašymus dėl šių rūšių žuvų žvejybos kvotų.

33. Jeigu pagal pateiktus prašymus šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams leidžiama žvejoti šios rūšies žuvis, kol bus panaudota 80 proc. šios rūšies žuvų kvotos. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos žuvų rūšies kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 80 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies.

34. Jeigu šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų pagal pateiktus prašymus neužtenka:

34.1. šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos kvota padalijama į dvi dalis: naudotojams, per paskutiniuosius trejus metus bent vienus metus žvejojusiems minėtų rūšių žuvis (toliau – žvejoję naudotojai), skiriama 80 proc. kvotos dalis, o 20 proc. – naudotojams, per paskutiniuosius trejus metus nežvejojusiems minėtų rūšių žuvų (toliau – nežvejoję naudotojai). Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 80 proc. ir 20 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies;

34.2. šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos kvotos žvejojusiems naudotojams skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo sugautų minėtų rūšių žuvų kiekis per paskutiniuosius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudaro bendro tų metų visų naudotojų tam tikrų rūšių sugautų žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 37 punkte numatytą atvejį;

34.3. šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos kvotos nežvejojusiems naudotojams skiriamos vienodo dydžio, išskyrus šių taisyklių 37 punkte numatytą atvejį.

35. Jeigu pagal šių taisyklių 34.2 punktą žvejojusiam naudotojui apskaičiuota žvejybos kvota bus mažesnė nei nežvejojusiam naudotojui apskaičiuota pagal taisyklių 34.3 punktą, žvejojusiam naudotojui kvota skiriama pagal taisyklių 34.3 punktą.

36. Jeigu šių taisyklių 30–35 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius žvejybos kvotas naudotojams kvotų lieka, jos pereina į rezervą.

37. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutiniuosius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems naudotojams, turintiems teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje tol, kol lašišų ir šlakių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus žvejybos kvotą 80 proc., likusi žvejybos kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.

38. Siekiant taisyklių 31 punkte nurodytų tikslų, 2009 metais menkių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos skiriamos:

38.1. 95 proc. menkių žvejybos kvotos, nurodytos šių taisyklių 29.2 punkte, padalijama į 30 proc. ir 70 proc.:

38.1.1. 30 proc. paskiriama pirmajam ketvirčiui ir paskirstoma naudotojams pagal laivų, kuriais leista naudotojui žvejoti menkes, skaičių ir:

38.1.1.1. naudotojo paskutiniųjų trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;

38.1.1.2. naudotojo paskutiniųjų dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;

38.1.1.3. visų tame telkinyje žvejojančių naudotojų paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo bendrą vidurkį, jeigu naudotojas tik pradeda žvejoti;

38.1.2. 70 proc. paskiriama antrajam-ketvirtajam ketvirčiams ir paskirstoma naudotojams proporcingai menkių kiekiui, pirmajame ketvirtyje jų parduotam aukcione. Naudotojui skiriama tokio dydžio menkių žvejybos kvota, kokį procentą sudaro pirmajame ketvirtyje jo aukcione parduotos menkės nuo bendro pirmajame ketvirtyje visų naudotojų aukcione parduotų menkių kiekio. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 30 proc. ir 70 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies.

 

III. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE KVOTŲ SKYRIMAS

 

39. Jeigu pagal šių taisyklių 29.1 ir 32 punktus priekrantėje žvejojantiems naudotojams paskirtų žvejybos kvotų pagal pateiktus prašymus užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams tos rūšies žuvis leidžiama žvejoti, kol kvota bus panaudota 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.

40. Jeigu pagal pateiktus prašymus Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams žvejybos kvotų neužtenka, pagal šių taisyklių 29.1 ir 32 punktus priekrantėje žvejojantiems naudotojams paskirtos žvejybos kvotos padalijamos į dvi dalis: kvota žvejojusiems naudotojams ir kvota nežvejojusiems naudotojams. Žvejojusiems naudotojams skiriama 80 proc. kvotos dalies, o nežvejojusiems naudotojams – 20 proc.

41. Baltijos jūros priekrantėje žvejojusiems naudotojams žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo tam tikros rūšies sugautų žuvų kiekis per paskutiniuosius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudaro bendro tų metų visų priekrantėje žvejojančių naudotojų sugauto tam tikros rūšies žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 44 punkte numatytą atvejį.

42. Baltijos jūros priekrantėje per paskutiniuosius trejus metus tam tikros rūšies žuvų nežvejojusiems naudotojams skiriamos vienodo dydžio kvotos, išskyrus šių taisyklių 44 punkte numatytą atvejį.

43. Jeigu pagal šių taisyklių 41 punktą žvejojusiam naudotojui apskaičiuota žvejybos kvota bus mažesnė nei nežvejojusiam naudotojui apskaičiuota pagal taisyklių 42 punktą, žvejojusiam naudotojui kvota skiriama pagal taisyklių 42 punktą.

44. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutiniuosius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems turintiems teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje naudotojams, nurodytiems šių taisyklių 4 punkte, kol tų rūšių žuvų kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.

45. Jeigu šių taisyklių 41–43 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų trūksta, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu mažinamos.

46. Jeigu šių taisyklių 41–43 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų lieka, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu didinamos (bet ne daugiau negu naudotojas prašė) arba paliekamas rezervas.

47. Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams komisijos sprendimu žvejybos kvotos gali būti neskiriamos ir leidžiama žvejoti, kol priekrantėje žvejojantiems naudotojams skirtos šių rūšių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašo.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

48. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus sprendžia komisija.

49. Už šių taisyklių pažeidimus naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

50. Šių taisyklių 30 ir 31 punktai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

 

_________________