LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2007 M. BIRŽELIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 3D-291 „DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO“ PAKEITIMO“
2008 m. lapkričio 25 d. Nr. 3D-637
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 66-2568) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18629) 10 straipsnio 7 dalimi:
1. Sudarau Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisiją:
Kazys Sivickis – Žemės ūkio ministerijos sekretorius, komisijos pirmininkas;
Aidas Adomaitis – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas) generalinis direktorius, komisijos pirmininko pavaduotojas;
Tomas Zolubas – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos sekretorius;
Irina Jakovleva – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Lina Kairytė – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė;
Virginija Kondratienė – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja;
Erlandas Lendzbergas – Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos kontrolės skyriaus vedėjas;
Birutė Paliukėnaitė – Žuvininkystės departamento Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausioji specialistė;
Vaclovas Petkus – žuvininkystės departamento žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius;
Laura Simonaitytė – Žuvininkystės departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2007 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. 3D-291
(2008 m. lapkričio 25 d.
įsakymo Nr. 3D-637 redakcija)
ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos (toliau – komisija) darbo tvarką.
II. KOMISIJOS FUNKCIJOS
III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
4. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisija gali kviesti dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojų teisėmis Baltijos jūroje žvejojančių įmonių asociacijų vadovus arba jų įgaliotus asmenis.
5. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas. Jis yra atsakingas už komisijos funkcijų vykdymą, prireikus atstovauja jai kitose institucijose. Komisijos pirmininko nesant, jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas.
6. Komisijos pirmininkas:
6.2. prireikus duoda kitiems komisijos nariams raštiškus ar žodinius pavedimus atlikti išsamesnį svarstomų klausimų tyrimą, parengti jų įvertinimą, pranešimą komisijos posėdžiui;
7. Komisijos sekretorius, o jo nesant, komisijos pirmininko paskirtas komisijos narys:
7.1. suderinęs su komisijos pirmininku, o jo nesant, su komisijos pirmininko pavaduotoju, šaukia komisijos posėdžius ir juos protokoluoja, rengia protokolų išrašus;
9. Komisijos posėdžių darbotvarkė ir siūlomų nagrinėti klausimų medžiaga komisijos nariams elektroniniu paštu pateikiama ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki komisijos posėdžio.
10. Komisija gali keisti posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
13. Komisijos nutarimai priimami bendru sutarimu. Jeigu bendru sutarimu nutarimo nepavyksta priimti, vyksta atviras balsavimas. Nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Jeigu komisijos narių nuomonės nesutampa, atskirosios komisijos narių nuomonės įrašomos į protokolą.
IV. KOMISIJOS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS
15. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomi klausimai ir priimti nutarimai. Protokolo projektas turi būti parengiamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo posėdžio.
16. Komisijos sekretorius faksu arba elektroniniu paštu išsiunčia protokolo projektą visiems komisijos nariams ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įvykusio komisijos posėdžio. Komisijos nariai turi teisę per keturias darbo dienas nuo protokolo išsiuntimo dienos faksu arba elektroniniu paštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl protokolo. Per keturias darbo dienas nepateikus pastabų ir pasiūlymų, laikoma, kad protokolo projektui pritarta.
18. Naudotojams, kurie iki komisijos posėdžio buvo pateikę Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas) prašymus dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų, Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamentas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo komisijos posėdžio protokolo pasirašymo įteikia arba išsiunčia komisijos posėdžio protokolo išrašus.
V. RAŠYTINĖ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRA
19. Skubiems klausimams spręsti komisijos pirmininko, o jo nesant, komisijos pirmininko pavaduotojo sprendimu gali būti organizuojama komisijos narių apklausa raštu ir (arba) elektroniniu paštu, pateikiant komisijos nariams sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu ir kitą su klausimu susijusią medžiagą.
20. Komisijos nariams balsuojant raštu ir (arba) elektroniniu paštu, balsavimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau negu pusė komisijos narių. Nutarimai priimami reglamento 13 punkte numatyta tvarka.
21. Komisijos nariai turi teisę pareikšti savo nuomonę pateiktu klausimu per 3 darbo dienas nuo dokumentų išsiuntimo dienos.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, naudotojų prašymai dėl žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2007 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. 3D-291
(2008 m. lapkričio 25 d.
įsakymo Nr. 3D-637 redakcija)
ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) tvarką.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Atvira Baltijos jūra – Baltijos jūra už 20 m gylio izobatos.
Baltijos jūros priekrantė – Baltijos jūra nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.
Žvejybos kvotos panaudojimas – naudotojui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais.
3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527).
4. Naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, laivų, turinčių teisę Baltijos jūroje žvejoti menkes, sąrašus (toliau – sąrašai) tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas).
5. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).
6. Nauji naudotojai žvejybos kvotas Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje gali gauti, kai tame vandens telkinyje:
6.2. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;
7. Šių taisyklių 6 punkte nenurodytais atvejais nauji naudotojai žvejybos kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje naudotojo (išskyrus taisyklių 12.2 punkte numatytą atvejį).
8. Žuvininkystės departamentas apie pirmąjį kalendoriniais metais Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdį paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau, kaip prieš 10 darbo dienų iki komisijos posėdžio.
Skelbime nurodoma:
8.4. adresas, kuriuo reikia pateikti duomenis ir dokumentus, nurodytus šių taisyklių 18 punkte, ir telefonas papildomai informacijai gauti;
9. Žvejybos kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie laiku pateikė visus šių taisyklių 18 punkte nurodytus duomenis bei dokumentus.
11. Žvejybos kvotos naudotojams neskiriamos:
11.3. sustabdžius naudotojo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;
12. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:
12.1. kai naudotojas daugiau negu dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš atitinkamo sąrašo;
12.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. Veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.
13. Pasirašius sutartį su NMA:
13.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, naudotojas išbraukiamas iš sąrašų (naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas);
14. Jeigu pasirašius sutartį su NMA tais metais, kai turi būti supjaustomas laivas, paramos lėšos naudotojui neišmokamos, tam laivui skiriama pusė metinės žvejybos kvotos. Laivą supjausčius, to laivo nepanaudota žvejybos kvota paimama į rezervą.
15. Naudotojui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti žvejybos kvotas kitiems naudotojams. Jeigu naudotojas atsisako žvejybos kvotos, jis privalo apie tai raštu informuoti Žuvininkystės departamentą šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka.
16. Jeigu naudotojas, gavęs žvejybos kvotą, per šešis mėnesius be svarbių priežasčių (laivo gedimas, remontas) nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai, o žvejybos kvotos dalis, kuria sumažinama žvejybos kvota, paimama į rezervą. Kvota nemažinama, jeigu naudotojas pristato minėtas priežastis patvirtinančius dokumentus.
II. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMAS
I. BENDROSIOS ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO NUOSTATOS
18. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas, pateikia Žuvininkystės departamentui:
18.1. prašymą, kuriame nurodo:
19. Dalis žvejybos kvotų, ne daugiau kaip 20 proc. kiekvienos žuvų rūšies kvotos, gali būti paliekama rezerve.
20. Jeigu naudotojas skirtą žvejybos kvotą viršijo, metinis žvejybos kvotos panaudojimas skaičiuojant naudotojo žvejybos kvotos panaudojimo vidurkį pagal šių taisyklių 30.1–30.3 punktus imamas ne didesnis, nei skirta žvejybos kvota.
21. Naudotojui, viršijusiam žvejybos kvotą, kitais metais žvejybos kvota mažinama:
22. Jeigu naudotojas žvejybos kvotos nepanaudoja, prašymą dėl žvejybos kvotos grąžinimo į rezervą gali pateikti Žuvininkystės departamentui iki einamųjų metų gruodžio 15 d.
23. Laiku pateikus šių taisyklių 22 punkte nurodytą prašymą, žvejybos kvotos panaudojimas tais metais, kai žvejybos kvota buvo grąžinta, skaičiuojamas nuo naudotojui likusios žvejybos kvotos dalies.
24. Naudotojas, pageidaujantis gauti papildomų žvejybos kvotų, pateikia Žuvininkystės departamentui prašymą, kuriame nurodo norimų gauti žuvų rūšių žvejybos kvotų dydį. Papildomos žvejybos kvotos naudotojams skiriamos (jeigu yra rezervas) III-IV metų ketvirtį, kai naudotojas panaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos tos žuvų rūšies žvejybos kvotos:
24.1. atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams:
24.1.1. menkių žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant į žvejybos laivų, kuriais naudotojui leista žvejoti menkes, skaičių;
25. Gamintojų organizacijų nariams papildomos žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant taip pat ir į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus.
27. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai skiriamos tokio pat dydžio žvejybos kvotos, kokias turėjo įmonės prieš reorganizavimą ar perregistravimą.
28. Kai keleto atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų reorganizacija vykdoma jungimo būdu:
28.1. susivienijus dviem arba daugiau naudotojų, naujam naudotojui skiriama žvejybos kvota, kuri lygi sujungtų naudotojų žvejybos kvotų sumai;
II. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMAS
29. Lietuvai skirta menkių žvejybos Baltijos jūroje kvota padalijama:
30. 20 proc. menkių žvejybos kvotos, nustatytos pagal šių taisyklių 29.2 punktą, skiriama naudotojams pagal laivų, kuriais leista naudotojui žvejoti menkes, skaičių ir:
30.1. naudotojo paskutiniųjų trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;
30.2. naudotojo paskutiniųjų dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;
31. Siekiant užtikrinti 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 2 tomas, p. 70), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2008 L 286, p. 33), ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės, 80 proc. menkių žvejybos kvotos, nustatytos pagal šių taisyklių 29.2 punktą, paskirstoma naudotojams proporcingai menkių kiekiui, praėjusiais metais jų parduotam pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcione Lietuvoje (toliau – aukcionas). Naudotojui skiriama tokio dydžio menkių žvejybos kvota, kokį procentą sudaro praėjusiais metais jo aukcione parduotos menkės nuo bendro tais metais naudotojų aukcione parduotų menkių kiekio.
32. Kokią dalį šprotų, strimelių, lašišų ir šlakių žvejybos kvotų skirti Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams, sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), atsižvelgdama į atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų pateiktus prašymus dėl šių rūšių žuvų žvejybos kvotų.
33. Jeigu pagal pateiktus prašymus šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams leidžiama žvejoti šios rūšies žuvis, kol bus panaudota 80 proc. šios rūšies žuvų kvotos. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos žuvų rūšies kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 80 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies.
34. Jeigu šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų pagal pateiktus prašymus neužtenka:
34.1. šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos kvota padalijama į dvi dalis: naudotojams, per paskutiniuosius trejus metus bent vienus metus žvejojusiems minėtų rūšių žuvis (toliau – žvejoję naudotojai), skiriama 80 proc. kvotos dalis, o 20 proc. – naudotojams, per paskutiniuosius trejus metus nežvejojusiems minėtų rūšių žuvų (toliau – nežvejoję naudotojai). Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 80 proc. ir 20 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies;
34.2. šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos kvotos žvejojusiems naudotojams skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo sugautų minėtų rūšių žuvų kiekis per paskutiniuosius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudaro bendro tų metų visų naudotojų tam tikrų rūšių sugautų žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 37 punkte numatytą atvejį;
35. Jeigu pagal šių taisyklių 34.2 punktą žvejojusiam naudotojui apskaičiuota žvejybos kvota bus mažesnė nei nežvejojusiam naudotojui apskaičiuota pagal taisyklių 34.3 punktą, žvejojusiam naudotojui kvota skiriama pagal taisyklių 34.3 punktą.
36. Jeigu šių taisyklių 30–35 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius žvejybos kvotas naudotojams kvotų lieka, jos pereina į rezervą.
37. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutiniuosius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems naudotojams, turintiems teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje tol, kol lašišų ir šlakių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus žvejybos kvotą 80 proc., likusi žvejybos kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
38. Siekiant taisyklių 31 punkte nurodytų tikslų, 2009 metais menkių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos skiriamos:
38.1. 95 proc. menkių žvejybos kvotos, nurodytos šių taisyklių 29.2 punkte, padalijama į 30 proc. ir 70 proc.:
38.1.1. 30 proc. paskiriama pirmajam ketvirčiui ir paskirstoma naudotojams pagal laivų, kuriais leista naudotojui žvejoti menkes, skaičių ir:
38.1.1.1. naudotojo paskutiniųjų trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;
38.1.1.2. naudotojo paskutiniųjų dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutiniųjų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;
38.1.2. 70 proc. paskiriama antrajam-ketvirtajam ketvirčiams ir paskirstoma naudotojams proporcingai menkių kiekiui, pirmajame ketvirtyje jų parduotam aukcione. Naudotojui skiriama tokio dydžio menkių žvejybos kvota, kokį procentą sudaro pirmajame ketvirtyje jo aukcione parduotos menkės nuo bendro pirmajame ketvirtyje visų naudotojų aukcione parduotų menkių kiekio. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 30 proc. ir 70 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies.
III. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE KVOTŲ SKYRIMAS
39. Jeigu pagal šių taisyklių 29.1 ir 32 punktus priekrantėje žvejojantiems naudotojams paskirtų žvejybos kvotų pagal pateiktus prašymus užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams tos rūšies žuvis leidžiama žvejoti, kol kvota bus panaudota 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
40. Jeigu pagal pateiktus prašymus Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams žvejybos kvotų neužtenka, pagal šių taisyklių 29.1 ir 32 punktus priekrantėje žvejojantiems naudotojams paskirtos žvejybos kvotos padalijamos į dvi dalis: kvota žvejojusiems naudotojams ir kvota nežvejojusiems naudotojams. Žvejojusiems naudotojams skiriama 80 proc. kvotos dalies, o nežvejojusiems naudotojams – 20 proc.
41. Baltijos jūros priekrantėje žvejojusiems naudotojams žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo tam tikros rūšies sugautų žuvų kiekis per paskutiniuosius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudaro bendro tų metų visų priekrantėje žvejojančių naudotojų sugauto tam tikros rūšies žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 44 punkte numatytą atvejį.
42. Baltijos jūros priekrantėje per paskutiniuosius trejus metus tam tikros rūšies žuvų nežvejojusiems naudotojams skiriamos vienodo dydžio kvotos, išskyrus šių taisyklių 44 punkte numatytą atvejį.
43. Jeigu pagal šių taisyklių 41 punktą žvejojusiam naudotojui apskaičiuota žvejybos kvota bus mažesnė nei nežvejojusiam naudotojui apskaičiuota pagal taisyklių 42 punktą, žvejojusiam naudotojui kvota skiriama pagal taisyklių 42 punktą.
44. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutiniuosius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems turintiems teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje naudotojams, nurodytiems šių taisyklių 4 punkte, kol tų rūšių žuvų kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
45. Jeigu šių taisyklių 41–43 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų trūksta, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu mažinamos.
46. Jeigu šių taisyklių 41–43 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų lieka, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu didinamos (bet ne daugiau negu naudotojas prašė) arba paliekamas rezervas.
47. Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams komisijos sprendimu žvejybos kvotos gali būti neskiriamos ir leidžiama žvejoti, kol priekrantėje žvejojantiems naudotojams skirtos šių rūšių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašo.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus sprendžia komisija.
49. Už šių taisyklių pažeidimus naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.