STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2000 M. SPALIO 6 D. ĮSAKYMO NR. 86 2 PUNKTU PATVIRTINTŲ SURAŠYMO LAPO PILDYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2001 m. kovo 13 d. Nr. 31
Vilnius
Atsižvelgdamas į surašymo darbuotojų mokymo metu pateiktas pastabas, pastebėtus netikslumus bei metodinius patikslinimus,
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 10 06 įsakymo Nr. 86 2 punktu patvirtintas surašymo lapo pildymo taisykles ir išdėstau jas patikslinta redakcija (pridedama).
Patvirtinta
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės generalinio direktoriaus
2001 03 13 įsakymu Nr. 31
SURAŠYMO LAPO PILDYMO TAISYKLĖS
1. BENDRIEJI NURODYMAI
1. Gyventojų ir būstų surašymas (toliau – surašymas), t. y. gyventojų apklausa prasideda 2001 m. balandžio 6 d. Surašymo atskaitos taškas (toliau – surašymo momentas) yra 2001 m. balandžio 5 d. 24 val. Gyventojų ir būstų duomenys surašomi tokie, kokie jie buvo surašymo momentu.
2. Surašymo vienetas yra asmuo, šeima, namų ūkis, būstas ir pastatas, kuriame yra nors vienas būstas.
3. Surašomas kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba esantis užsienyje iki vienerių metų, kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir gyvenantis Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip vienerius metus.
4. Surašomas kiekvienas asmuo, gyvenantis instituciniuose namuose (senelių, vaikų globos, kūdikių, nakvynės namuose, vienuolyne, pataisos darbų įstaigoje, areštinėje, kareivinėse ir kt.). Surašomas elgetaujantis ir valkataujantis asmuo, neturintis būsto ir nakvojantis įvairiausiose būstui nepritaikytose vietose (autobusų ar geležinkelio stotyje, laiptinėje, sąvartyne, šiluminėje trasoje ar pan.).
5. Aplankomas kiekvienas gyvenamasis namas, negyvenamasis pastatas ar kitas statinys, kuriame gali būti būstų, ir surašomi kiekvieno būsto gyventojai.
Asmuo surašomas būste nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nuolatinė gyvenamoji vieta – tai geografinė vieta, kurioje surašomasis asmuo paprastai gyvena. Tai gali būti ta pati arba kita vieta, kurioje jis faktiškai buvo surašymo metu, arba tai gali būti jo juridinė gyvenamoji vieta. Asmens nuolatine gyvenamąja vieta turėtų būti laikoma ta vieta, kurioje jis praleidžia didžiąją naktinio poilsio dalį.
Jei asmuo turi daugiau nei vieną būstą, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje gyvena jo šeimos nariai. Jei daugiau nei vieną būstą turi vienišas asmuo, tai nuolatine gyvenamąja vieta laikomas tas būstas, kuriame jis dažniausiai nakvoja.
6. Duomenis apie namų ūkį ar jo narį, ar vienišą asmenį, kurio nepavyksta rasti namuose per visą surašymo laikotarpį, surašinėtojui rekomenduojama gauti iš namiškių, kaimynų, namų bendrijų, seniūnijų ir pan.
7. Surašinėtojas, prieš pradėdamas apklausą, turi prisistatyti apklausiamajam ir parodyti Statistikos departamento išduotą pažymėjimą.
Apklausiant gyventojus, nereikalaujama parodyti dokumentų. Tačiau prireikus, pvz., klausiant duomenų apie pastatą ir būstą arba asmens kodo, galima patarti remtis inventorizacijos byloje esančiais duomenimis apie pastatą ir/ar būstą arba asmens dokumentu.
8. Nuolatiniu būsto gyventoju laikomas asmuo, kuris nuolat gyvena būste, ir asmuo, kuris nuolat gyvena būste, bet laikinai yra išvykęs (trumpesniam laikotarpiui nei vieneri metai) ir numato sugrįžti atgal į šį būstą. Jei asmuo atvyko į būstą nuolat gyventi, nors dar nepraėjo vieneri metai nuo jo atvykimo, jis taip pat laikomas nuolatiniu to būsto gyventoju.
Laikinai atvykęs asmuo (trumpiau nei vieneriems metams) nuolatiniu šio būsto gyventoju nelaikomas.
Toliau tekste (12 punkte) įvardytos tam tikros gyventojų grupės, kurios surašomos atskira tvarka.
9. Laikinai išvykęs asmuo – tai asmuo, kuris nuolat gyvena būste, bet surašymo momentu yra už šio miesto, o kaimo vietovėje – už seniūnijos, kurioje gyvena, ribų, ir jeigu nuo išvykimo iki surašymo momento nepraėjo vieneri metai (išvykęs laikinam ar sezoniniam darbui, į komandiruotę, atostogų, į svečius ar pan.).
Nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikinai išvykusiu nelaikomas nuolat šiame būste gyvenantis asmuo, kurio surašymo momentu nebuvo namuose ir kuris buvo to paties miesto, o kaimo vietovėje – tos pačios seniūnijos ribose (svečiuose, dirbo naktinėje pamainoje ar dirbo darbą, trunkantį visą parą, buvo medžioklėje ar pan.).
10. Laikinai atvykęs asmuo – tai asmuo, kuris surašymo momentu buvo tame būste, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra už to miesto, o kaimo vietovėje – už tos seniūnijos ribų, ir jeigu nuo atvykimo iki surašymo momento praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Jei nuo asmens atvykimo iki surašymo momento praėjo vieneri ar daugiau metų arba asmuo atvyko į būstą nuolat gyventi, jis laikomas nuolatiniu to būsto gyventoju.
11. Surašinėtojas, surašydamas asmenį, paklausia jo, ar šis neketina surašymo metu laikinai išvykti. Jei asmuo ketina tai padaryti, jam išduodama Statistikos departamento patvirtinta pažyma (toliau – pažyma), kad jis surašytas.
Jeigu surašinėtojas surašymo metu randa būste laikinai atvykusį asmenį, kuris surašymo momentu buvo savo būste, bet nebuvo jame surašytas, toks asmuo įrašomas į būsto gyventojų sąrašą, jam užpildomas surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“ ir papildomas surašymo lapas. Jame įrašomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas ir išduodama pažyma, kad asmuo surašytas.
F Įsidėmėti
12. Atskira tvarka surašomas:
– asmuo, gyvenantis instituciniuose namuose;
– Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis užsienio valstybių atstovybėse;
– benamis (jam nepildomi „Duomenys apie pastatą“, „Duomenys apie būstą“, „Duomenys apie namų ūkį“).
13. Surašymo lapą sudaro pagrindinis surašymo lapas, surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“, papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“.
14. Kiekvienam būstui pildomas pagrindinis surašymo lapas. Jame nurodoma: adresas, duomenys apie pastatą, būstą, būsto gyventojų sąrašas pagal namų ūkius, asmenų laikino išvykimo/atvykimo trukmė ir priežastis (jei reikia), duomenys apie namų ūkį.
Pagrindinio surašymo lapo pirmajame puslapyje įrašoma: savivaldybės kodas, surašymo skyriaus, instruktoriaus apylinkės ir surašymo apylinkės numeriai. Šie numeriai tiksliai nusako kiekvieno surašinėtojo teritoriją. Numerius surašinėtojui nurodo instruktorius.
Pagrindinio surašymo lapo pirmojo puslapio apačioje įrašomas asmenų skaičius būste ir atskirai vyrų ir moterų skaičius. Jis turi sutapti su asmenų, nurodytų būsto gyventojų sąraše ir užpildytų surašymo lapų „Duomenys apie asmenį“ skaičiumi. Jeigu būstas negyvenamas, t. y. surašymo metu jame nėra nuolatinių gyventojų, tačiau jis bet kuriuo metu gali tapti bent vieno asmens gyvenamąja vieta, arba būstas, naudojamas tik sezono metu arba kaip antrasis būstas, surašymo metu yra tuščias, rašoma.
Įrašomas laikinai atvykusių asmenų skaičius. Jei būste nėra laikinai atvykusių asmenų, rašoma.
Pagrindinio surašymo lapo antrojo puslapio viršuje pažymima, ar į klausimus apie adresą, pastatą, būstą, namų ūkį atsako nuolatinis šio būsto gyventojas.
Jei būste gyvena daugiau nei 13 asmenų, būsto gyventojų sąrašas tęsiamas antrajame pagrindiniame surašymo lape. Būsto gyventojų sąrašo, kuriame įrašyti pirmieji 13 asmenų, lapo viršuje kairėje pusėje į tam skirtą vietą įrašomas tęsiamo pagrindinio surašymo lapo (antrojo) numeris, o antrajame įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame pradėtas pildyti būsto gyventojų sąrašas, numeris. Būsto gyventojų sąrašo tęsinyje pirmajam įrašytam asmeniui nurodomas asmens eilės numeris 14 ir t. t. Jeigu būste gyvena daugiau negu 26 asmenys (instituciniuose namuose ar pan.), tęsiamas trečiajame pagrindiniame surašymo lape būsto gyventojų sąrašas ir jame įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame pradėtas pildyti būsto gyventojų sąrašas, numeris ir t. t.
Jei būste gyvena daugiau nei trys namų ūkiai, antrajame pagrindinio surašymo lape „Duomenyse apie namų ūkį“ įrašomi ketvirtojo namų ūkio duomenys ir t. t. Antrojo lapo viršuje kairėje pusėje įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame įrašyti duomenys apie pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį namų ūkius, numeris, o pirmajame įrašomas tęsiamo pagrindinio surašymo lapo (antrojo), kuriame nurodyti duomenys apie ketvirtąjį namų ūkį, numeris ir t. t.
Kiekvienam asmeniui pildomas surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“.
Kiekvienam laikinai atvykusiam asmeniui pildomas papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Jame nurodomas nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Kiekvienam laikinai atvykusiam asmeniui išduodama pažyma, kad asmuo surašytas.
15. Atsakymai į surašymo lapo klausimus įrašomi žodžiais, skaičiais arba žymimi x pagal pagrindiniame surašymo lape pirmojo puslapio viršuje pateiktus žymėjimo pavyzdžius.
Surašymo lapuose rašoma didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ten, kur kiekvienai raidei įrašyti skirta vieta.
Žodžiai rašomi langeliuose iš kairės į dešinę. Tarp žodžių eilutėse paliekami tarpai. Keliant žodį į kitą eilutę, brūkšnelis nededamas. Pavadinimai rašomi be kabučių. Skaičiai rašomi taip: arba.
Miesto ir valstybės pavadinimai būtinai rašomi vardininko linksniu. Savivaldybės, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimai, pilietybė – kilmininko linksniu.
Surašymo lapai turi būti pildomi rašikliu, kuris lengvai slystų popieriumi, nelietų ir jo žymių neliktų kitoje lapo pusėje. Suklydus rašant ar žymint, negalima trinti, klijuoti, tepti korektūros skysčiu.
Klaidos turėtų būti taisomos taip:
– klaidinga žyma užtušuojama (rašiklis stipriai nespaudžiamas) x ir pažymimas teisingas atsakymas;
– neteisingas įrašas užtušuojamas ir šalia rašoma teisinga raidė, skaičius, žodis. Jei netelpa, rašoma virš klaidingo įrašo, kiek įmanoma arčiau viršutinės linijos.
Pvz.“,.
2. NURODYMAI, KAIP PILDYTI ADRESĄ
Miesto vietovėje nurodoma:
– savivaldybė (įrašomas savivaldybės pavadinimas, pvz.“
– miesto savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz.“
– rajono savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz.“
– miestas,
– seniūnija (Vilniaus mieste),
– gatvė (įrašomas gatvės pavadinimas, kur reikia, rašomas sutrumpinimas: PR – prospektas, AL – alėja, SKG – skersgatvis, A – aikštė, pvz.,; po sutrumpinimo arba rašant pavadinimą, sudarytą iš pirmos vardo raidės ir pavardės, taškas nededamas, pvz.“,),
– namo Nr.,
– buto Nr.
Būsto savininko vardas ir pavardė nenurodomi.
Kaimo vietovėje nurodoma:
– savivaldybė,
– seniūnija,
– kaimas (įrašomas kaimo pavadinimas arba kaimo dalies pavadinimas ir sutrumpinimas D, pvz.“ arba miestelio pavadinimas ir sutrumpinimas MSTL, pvz.“ arba viensėdžio pavadinimas ir sutrumpinimas VS, pvz.,; po sutrumpinimo taškas nededamas),
– gatvė, namo Nr., buto Nr. (jeigu yra),
– būsto savininko vardas, pavardė (kai nėra gatvės pavadinimo ar individualus namas neturi numerio).
F Įsidėmėti
Jeigu miestui priskirta kaimiškos vietovės teritorija ir joje nėra nei gatvių pavadinimų, nei namų numerių, tai adresas rašomas taip: savivaldybė, miestas, seniūnija (Vilniaus mieste) ir savininko vardas, pavardė.
Jeigu miesto arba kaimo vietovėje tas pats numeris suteiktas keliems šalia stovintiems pastatams arba individualiame dviejų butų name, arba daugiabučiame name butai (visi arba kai kurie) nesunumeruoti, eilės tvarka konkrečioje surašymo apylinkėje suteikiami sąlyginiai namo ir/ar buto numeriai. Sąlyginis namo numeris rašomas taip: namo numeris, brūkšnelis, raidė V, instruktoriaus apylinkės Nr. bei surašymo apylinkės Nr. Sąlyginis buto numeris rašomas eilės tvarka: 1, 2, 3 ir t. t.
Pvz., jeigu surašinėtojo instruktoriaus apylinkės Nr. 4, o surašymo apylinkės Nr. 1 ir jo surašymo apylinkėje yra du namai be numerių, tai rašoma:
pirmam namui namo Nr.,
antram namui namo Nr.
Pvz., jeigu miestelyje penkių butų gyvenamasis namas neturi namo ir butų numerių (instruktoriaus apylinkės Nr. 3, surašymo apylinkės Nr. 5), eilės tvarka suteikiami sąlyginiai namo ir butų numeriai:
namo Nr. buto Nr.
namo Nr. buto Nr.
namo Nr. buto Nr.
namo Nr. buto Nr.
namo Nr. buto Nr.
Pvz., jeigu mieste (instruktoriaus apylinkės Nr. 2, surašymo apylinkės Nr. 2) yra namas, pažymėtas 35 numeriu, šalia stovi dar du namai, pažymėti tuo pačiu numeriu, šie namai surašomi atskirai ir jiems suteikiami sąlyginiai numeriai:
pirmajam namo Nr.,
antrajam namo Nr.,
trečiajam namo Nr.
Pvz., jeigu daugiabučiame name sujungti du gretimi butai (išgriauta siena), kuriuose gyvena tie patys asmenys, bet laiptinėje yra dvejos durys kaip į du atskirus butus (pvz., 3 ir 4), toks būstas surašomas kaip vienas butas, o jo numeris rašomas buto Nr.
Asmens, nuolat gyvenančio sodų bendrijos name, adresas nurodomas taip:
– savivaldybė,
– seniūnija,
– miestas arba kaimas,
– sodo sklypo Nr.,
– sodo bendrijos pavadinimas,
– būsto savininko vardas, pavardė.
Gyvenamasis namas, nepriklausantis sodų bendrijai, bet esantis jos teritorijoje, surašomas pagal bendrąsias taisykles.
Asmens, gyvenančio kitoje patalpoje (vagonėlyje ar kitokiame statinyje, jachtoje, baržoje ar pan.), kuri pritaikyta gyventi ir surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, adresas rašomas atsižvelgiant į tai, kur asmuo surašomas (miesto ar kaimo vietovėje). Nurodomi tokie duomenys:
– savivaldybė,
– seniūnija,
– miestas arba kaimas,
– būsto savininko vardas, pavardė.
Benamio adresas rašomas atsižvelgiant į tai, kur benamis surašomas (miesto ar kaimo vietovėje). Nurodomi tokie duomenys:
– savivaldybė,
– seniūnija,
– miestas arba kaimas.
Adreso apačioje pažymima x benamis (-ė).
3. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE INSTITUCINIUS NAMUS
Instituciniai namai – tai kolektyvinės gyvenamosios patalpos ar jų kompleksas, skirtas apgyvendinti asmenų grupes, kurias sieja bendri interesai ir tikslai arba kurios paklūsta nustatytai tvarkai ar režimui. Instituciniams namams priskiriama globos (globos namai, nakvynės namai ar pan.), gydymo (ligoninės ir sanatorijos), religinės (vienuolynai ar pan.), karinės (kareivinės ar pan.), mokymo (internatinės mokyklos, kuriose vaikai yra išlaikomi valstybės, ar pan.) įstaigos, kiti instituciniai namai (pataisos darbų įstaigos, areštinės ar pan.).
Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.
x globos įstaiga žymima asmeniui:
- nuolat gyvenančiam stacionarioje globos įstaigoje, kurioje jam užtikrinama visapusiška priežiūra (senelių globos namai ir pensionatai, globos įstaigos žmonėms su negalia, vaikų globos namai, šeimyniniai vaikų globos namai (šeimynos), vaikų sodybos ar pan.);
- neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos ar laikinai negalinčiam ja naudotis ir susiradusiam laikiną prieglobstį laikino gyvenimo įstaigoje (nakvynės namai, laikini globos namai vaikams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su negalia, patyrusių smurtą moterų ir vaikų namai, krizių centras ar pan.).
x gydymo įstaiga žymima asmeniui, kuris gydosi ligoninėje.
x religinė įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam vyrų ar moterų vienuolyne, seminarijoje ar pan.
x karinė įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam kareivinėse, karinėje stovykloje ar pan.
x mokymo įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam internatinėje mokykloje ir išlaikomam valstybės, ar pan.
x kiti žymima asmeniui, esančiam pataisos darbų įstaigoje, areštinėje ar pan.
F Įsidėmėti
Asmenims, gyvenantiems instituciniuose namuose, nepildomi duomenys apie pastatą, būstą ir namų ūkį.
4. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE PASTATĄ
Duomenys apie pastatą pildomi vieną kartą pastatui.
Pastatas – tai atskiras statinys, kuriame yra vienas arba daugiau būstų, kambarių ar kitų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, komercijos, kultūros tikslams ar kt. veiklai.
Surašymo metu surašomi tik tie pastatai (namai), kuriuose yra gyvenamųjų būstų. Duomenys apie pastatą įrašomi vieną kartą, apklausiant pirmojo aplankyto būsto gyventojus. Jei vieną daugiabutį namą ir jo gyventojus surašo keli surašinėtojai, duomenis apie pastatą rašo vienas iš surašinėtojų, tas, kuriam bus nurodyta tai atlikti.
Jeigu gyventojai negali atsakyti į kai kuriuos klausimus apie pastatą, rekomenduojama duomenis įrašyti iš inventorizacijos bylos.
F Įsidėmėti
Jeigu surašomas būstas, esantis viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje, vagonėlyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan., t. y. patalpose, kurios surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, tai „Duomenys apie pastatą“ nepildomi.
1 kl. Pastatymo laikotarpis
Žymimas vienas iš pateiktų laikotarpių.
Pastatymo laikotarpis – tai laikotarpis, kai pastatas buvo baigtas statyti (atiduotas eksploatuoti).
Jeigu pastatas nebaigtas statyti, neinventorizuotas ir teisiškai neįregistruotas, o jame yra gyvenamųjų būstų, nurodomas tas laikotarpis, per kurį apgyvendinti būstai.
Jeigu namas visiškai rekonstruotas, t. y. pertvarkytas iš esmės (perstatytas, išplėstas), nurodomas ne pastatymo metus atitinkantis laikotarpis, o tas, kuriuo baigta rekonstrukcija.
Jeigu pastatymo ar visiškos rekonstrukcijos metai atitinka laikotarpį nuo 1991 iki 2001 metų, įrašomi konkretūs metai.
2 kl. Pastato tipas
Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.
x gyvenamasis pastatas žymima pastatui, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamieji būstai (individualus ar daugiabutis namas, studentų bendrabutis ar pan.).
x negyvenamasis pastatas žymima pastatui, kuris nėra gyvenamasis namas, bet jame yra gyvenamasis būstas (įstaigos pastatas, viešbutis ar pan.).
5. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE BŪSTĄ
Duomenis apie būstą pateikia būsto savininkas arba nuomojantis visą būstą (namą, namo dalį, butą) asmuo. Asmenys, kurie nuomojasi dalį būsto, į klausimus apie būstą neatsako.
Būstas – tai individualus namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys(-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis. Būstas turi atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos. Būsto sudėtinė dalis yra ir gyventi skirti kambariai, turintys atskirą įėjimą (kambarys, esantis virš atskirai pastatyto garažo, įrengtas ūkiniame pastate ar pan.).
F Įsidėmėti
Jei surašomas viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje ar pan. esantis būstas, tai „Duomenyse apie būstą“ žymima tik 4 klausime x viešbutis ar pan. Kiti duomenys apie būstą nepildomi.
Jeigu surašomas vagonėlyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan. esantis būstas, tai „Duomenyse apie būstą“ žymima tik 4 klausime x kita patalpa. Kiti duomenys apie būstą nepildomi.
4 kl. Būsto tipas
Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.
x individualus namas žymima, jei gyvenama individualiame vieno buto name, sodyboje ar sodo name, kurie pritaikyti gyventi ištisus metus.
x individualaus namo dalis žymima, jei gyvenama individualiame dviejų butų name.
x butas žymima, jeigu būstas yra daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) ar sublokuotame name, negyvenamajame pastate ar privatizuotame(-uose) bendrabučio kambaryje(-iuose).
x bendrabutis žymima, jei būstas yra bendrabutyje (studentų ar pan.), neprivatizuotame(-uose) įmonės, organizacijos bendrabučio kambaryje(-iuose).
x viešbutis ar pan. žymima, jei būstas yra viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje ar pan.
x kita patalpa žymima, jeigu gyvenama vagonėlyje ar kitokiame statinyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan., t. y. patalpose, kurios surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.
5 kl. Būsto nuosavybės forma
Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.
Būsto nuosavybė – tai būsto savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti jam priklausantį būstą, juo naudotis ir disponuoti. Būsto savininkas gali būti fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybė.
x privati fizinių asmenų žymima, jeigu būstas (namas, jo dalis, butas) yra gyventojų asmeninė nuosavybė, taip pat jei privatiems asmenims priklausantis būstas išnuomotas arba jame gyvenama, privačiam asmeniui sutikus (asmuo ar asmenys gyvena giminių ar draugo bute ar pan.).
x privati juridinių asmenų žymima, jeigu būstas yra įmonės, organizacijos, kooperatyvo, firmos, bažnyčios ar kita nuosavybė.
x valstybės, savivaldybės žymima, jei būstas priklauso valstybei ar savivaldybei.
x kita žymima, jeigu būsto nuosavybės forma nėra nė viena iš išvardytų (pvz., bendra).
6 kl. Naudingasis plotas
Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių, kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų ir kitų pagalbinių patalpų), verslo patalpų bute bendrasis plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaičiuojamas balkonų, neapšildomų palėpių, rūsių, garažų, lauke įrengtų vasaros virtuvių ar pirčių plotas.
Bendrabutyje esančio būsto naudingasis plotas yra gyvenamojo ir jam priskirtų pagalbinių patalpų plotų suma.
Jei asmuo nežino, koks yra būsto naudingasis plotas, rekomenduojama duomenis įrašyti iš inventorizacijos bylos.
Plotas įrašomas kvadratiniais metrais, sveikaisiais skaičiais (pvz., 35,50 apvalinama – 36, o 35,42 apvalinama – 35).
7 kl. Kambarių skaičius
Kambarys – būste esanti erdvė, apsupta sienų, kylančių nuo grindų iki lubų (stogo) mažiausiai 2 metrus, pakankamai didelė (ne mažesnė kaip 4 kvadratiniai metrai), kad joje tilptų suaugusio žmogaus lova. Tai gyvenamieji kambariai, miegamieji, svetainės, įrengtos gyventi apšildomos palėpės ir kitos atskiros būsto patalpos, naudojamos ar ketinamos naudoti gyvenimui, taip pat kambariai bute, skirti verslui.
Kambariais nelaikomi: virtuvės, koridoriai, verandos, prieangiai, vonios kambariai ar tualetai (net didesni negu 4 kvadratinių metrų).
8 kl. Virtuvė
x yra žymima, jeigu būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojama) yra virtuvė (kambarys ar kambario dalis) arba virtuvėlė (mažesnė negu 4 kvadratinių metrų ir siauresnė negu 2 metrų pločio atskira patalpa).
x nėra žymima, jeigu būste virtuvės nėra arba yra tik lauko virtuvė.
9 kl. Patogumai
Vandentiekis žymima x yra, jei būste nutiesti vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš bendrosios vandens aprūpinimo sistemos arba artezinių šulinių. Jei naudojamasi šalia būsto esančiu vandens čiaupu (kolonėle), žymima x nėra.
Kanalizacija žymima x yra, jei patalpose yra ūkinio – fekalinio vandens surinkimo įrengimai, sujungti su lauko kanalizacijos sistemos įrenginiais ar surinkimo šuliniais.
Karštas vanduo žymima x yra, jei karštas vanduo į būstą tiekiamas iš bendrosios vandens aprūpinimo sistemos arba būste esančio įrenginio (karšto vandens šildytuvo).
Vonia/dušas žymima x yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojamas) yra stacionariai įrengta vonia ar dušas. Jeigu būste nėra kanalizacijos, laikoma, kad jis neaprūpintas vonia (dušu), nors ji ir įrengta.
Tualetas žymima x yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojamas) yra įrengtas tualetas su nutekamuoju vandeniu (kanalizacija). Jei yra lauko tualetas, žymima x nėra.
Elektra žymima x yra, jei į būstą yra atvestas elektros įvadas.
Stacionari viryklė (dujinė, elektrinė) žymima x yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojama) yra elektrinė arba dujinė, prijungta prie gamtinių, suskystintų dujų tinklo ar dujų baliono, arba dujinė – elektrinė, prijungta prie gamtinių dujų tinklo ir prie elektros tinklų, viryklė. Jei būste yra tik kilnojamoji (dujinė ar elektrinė) viryklė, žymima x nėra.
Krosnis (maistui gaminti) žymima x yra, jei būste yra krosnis, pritaikyta maistui gaminti.
Telefonas žymima x yra, jei būste toks yra įrengtas arba naudojamasi mobiliuoju telefonu.
Jei būste komunaliniais patogumais laikinai nesinaudojama (sugedę, remontuojami ar dėl kitų priežasčių, pvz., dėl skolų nutraukiama tiekti elektros energija, dujos), žymima, kad būste patogumai x yra.
10 kl. Šildymo būdas
x centrinis šildymas (iš šilumos tinklų) žymima, jei šiluma tiekiama šilumine trasa iš šilumos tinklų.
x centrinis šildymas (iš vietinio šilumos šaltinio) žymima, jei šildoma iš vietinio šilumos šaltinio (pastate ar būste sumontuotos centrinio šildymo sistemos). Šiuo atveju nurodoma, ir kokia energijos rūšis naudojama (elektra, dujos, kietas, skystas kuras).
Pvz., jei pastate įrengta dujomis kūrenama vietinė katilinė, žymima:
xcentrinis šildymas
iš vietinio šilumos šaltinio
x dujomis
x krosnis, židinys žymima, jei būstas šildomas kūrenant krosnį ar židinį.
x kitas žymima, jei naudojami kiti šildymo būdai (pvz., nešiojamieji elektriniai šildytuvai).
x šildymo nėra žymima, jeigu būstas nešildomas.
Jeigu name yra įvestas centrinis šildymas (iš šilumos tinklų), bet būsto gyventojai yra atsisakę jį naudoti, o naudoja kitą iš išvardytų šildymo būdų, tai žymimas tas, kurį naudoja.
Jeigu būstas šildomas keliais būdais (iš išvardytų), žymimi visi naudojami.
11 kl. Būsto panaudojimas
x gyvenama nuolat žymima būstui, kuris surašymo metu yra bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.
x naudojama sezono metu arba kaip antrasis būstas žymima būstui, kuris skirtas gyventi sezono metu ar kaip antrasis būstas, tačiau tinkamas gyventi visus metus (nesvarbu, ar surašymo momentu jis yra gyvenamas, ar ne).
x negyvenamas žymima būstui, kuriame surašymo metu nėra nuolatinių gyventojų, bet kuris gali tapti nuolatine gyvenamąja vieta bent vienam asmeniui.
Surašomi tik tie negyvenami būstai, kuriuose galima gyventi ištisus metus. Negyvenamiems būstams nepriskiriami tie, kuriuose gyvenama nuolat, bet surašymo metu gyventojai buvo išvykę (atostogauti, į ligoninę, į svečius ar pan.).
6. NURODYMAI, KAIP PILDYTI BŪSTO GYVENTOJŲ SĄRAŠĄ
PAGAL NAMŲ ŪKIUS
Prieš pildant būsto gyventojų sąrašą pagal namų ūkius (toliau – sąrašą), išsiaiškinama, kiek namų ūkių gyvena šiame būste, kuriam namų ūkiui kiekvienas asmuo priklauso, kas iš nuolat gyvenančių asmenų buvo būste surašymo momentu, kas buvo laikinai išvykęs ir kas surašymo momentu šiame būste gyveno laikinai.
Namų ūkis – grupė asmenų, kurie gyvena viename būste, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi, arba atskirai gyvenantis vienas asmuo. Giminystės ar vedybiniai ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini.
Asmenys, kurie surašymo metu atvyko į surašomąjį būstą ir kuriems ši gyvenamoji vieta nėra nei nuolatinė gyvenamoji vieta, nei gyvenamoji vieta, kurioje buvo surašymo momentu, į sąrašą neįtraukiami.
Į sąrašą pagal namų ūkius įrašomi visi asmenys, kurie:
– buvo būste 2001 m. balandžio 5 d. 24 val., įskaitant laikinai atvykusius asmenis;
– surašymo momentu buvo laikinai išvykę, bet nuolat gyvena šiame būste.
Visi į sąrašą įrašomi asmenys eilės tvarka numeruojami stulpelyje Asmens eilės Nr.
Namų ūkiai numeruojami stulpelyje Namų ūkio Nr. Kiekvienam namų ūkiui suteikiamas atskiras eilės numeris.
Kiekviename namų ūkyje pirmiausia išsiaiškinama, ką užrašyti pirmuoju asmeniu. Rekomenduojama pirmuoju užrašyti:
– vyrą ar žmoną (pageidautina iš vidurinės kartos, jei tai kelių kartų namų ūkis);
– vieną iš sugyventinių, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra sutuoktinių poros;
– tėvą (motiną), kai vienas iš tėvų gyvena su savo bet kokio amžiaus sūnumi (-is) ir/ar dukterimi(-is);
– bet kurį suaugusį namų ūkio narį, jei netinka nei vienas iš išvardytų atvejų.
Jeigu namų ūkį sudaro vienas asmuo, tai tas asmuo ir užrašomas pirmuoju.
Pirmiausia į gyventojų sąrašą įrašomas asmens, užrašyto pirmuoju namų ūkyje, vardas ir pavardė (stulpelis Vardas, pavardė). Po to eilės tvarka įrašomi sutuoktinio (sugyventinio), vaikų, kitų giminaičių, namų ūkio narių, giminystės ryšiais nesusietų su asmeniu, užrašytu pirmuoju, vardai ir pavardės. Vaikus, iš jų ir pilnamečius, bet nesusituokusius, rekomenduojama įrašyti po tėvų. Prieš įrašant į sąrašą, kiekvieno asmens turi būti klausiama, koks jo ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju (pvz., žmona, sūnus). Po to iš lapo apačioje nurodytų variantų išrenkamas tinkamas kodas ir įrašomas šalia atitinkamo asmens stulpelyje Ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje.
Ryšio su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje, kodai:
1 – „asmuo, užrašytas pirmuoju“ – tai asmuo, kuris namų ūkio narių sąraše užrašomas pirmuoju, o jeigu namų ūkį sudaro vienas asmuo, – pats tas asmuo;
2 – „vyras/žmona“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, sutuoktiniui;
3 – „sugyventinis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, neregistruotos santuokos partneriui;
4 – „sūnus/duktė asmens, užrašyto pirmuoju, arba sūnus/duktė jo sutuoktinio (-ės), sugyventinio(-ės)“; šis kodas priskiriamas tiems namų ūkio nariams, kurie yra asmens, užrašyto pirmuoju, ir/arba jo sutuoktinio(-ės) arba sugyventinio(-ės) vaikas (-ai) (įskaitant įvaikintus vaikus, bet neįskaitant globotinių);
5 – „tėvas/motina“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, tėvams;
6 – „uošvis(-ė), šešuras/anyta“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, sutuoktinio tėvams;
7 – „brolis/sesuo“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, broliui arba seseriai;
8 – „žentas/marti“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, žentui arba marčiai;
9 – „senelis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, seneliui arba senelei;
10 – „vaikaitis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, vaikaičiams (anūkams);
11 – „kitas giminaitis(-ė)“; šis kodas priskiriamas tiems namų ūkio nariams, kurie su asmeniu, užrašytu pirmuoju, susiję kitokiais giminystės ryšiais, nei nurodyti;
12 – „ne giminė“; šis kodas priskiriamas tiems asmenims, kurie su asmeniu, užrašytu pirmuoju, nesusieti giminystės ryšiais, bet priklauso tam pačiam namų ūkiui.
Į sąrašą įrašius visų namų ūkio narių vardus ir pavardes, įrašai perskaitomi būste esantiems asmenims ir paklausiama, ar įrašyti visi asmenys, kurie 2001 m. balandžio 5 d. 24 val. buvo būste. Jei nurodomas dar koks nors asmuo, sąrašas papildomas.
Taip pat būtina paklausti, ar surašomame namų ūkyje dar gyvena asmuo(-enų), kuris(-ie) nebuvo paminėtas(-i) ir kurio(-ių) surašymo momentu (2001 m. balandžio 5 d. 24 val.) nebuvo būste, nes tuo momentu jis(jie) buvo išvykęs (-ę) darbo, mokslo ar kitais reikalais (į turistinę kelionę, svečius, gydėsi ligoninėje ar pan.). Esant reikalui, sąrašas papildomas.
Analogiškai yra surašomas kiekvienas į sąrašą įtraukiamas namų ūkis.
Stulpeliuose Vyro/ žmonos, sugyventinio(-ės) asmens eilės Nr., Motinos asmens eilės Nr. ir Tėvo asmens eilės Nr. (jeigu namų ūkyje yra tokių asmenų) įrašomi numeriai iš stulpelio „Asmens eilės Nr.“.
Stulpelyje Vyro/žmonos, sugyventinio(-ės) asmens eilės Nr. numeris įrašomas tuo atveju, jeigu vienas iš namų ūkio narių yra asmens sutuoktinis arba sugyventinis. Jeigu asmuo neturi sutuoktinio ar sugyventinio arba jis negyvena su juo viename namų ūkyje, šis stulpelis nepildomas.
Stulpelyje Motinos asmens eilės Nr. motinos eilės numeris įrašomas tuo atveju, jeigu asmens motina yra to paties namų ūkio narė (įskaitant atvejus, kada asmuo įvaikintas). Moteris, kuri yra vaiko tėvo partnerė, bet negimdė ar neįvaikino šio vaiko, neįrašoma kaip vaiko motina.
Stulpelyje Tėvo asmens eilės Nr. tėvo eilės numeris įrašomas tuo atveju, jeigu asmens tėvas yra to paties namų ūkio narys (įskaitant atvejus, kada asmuo įvaikintas). Vyras, kuris yra vaiko motinos partneris, bet nėra teisiškas tėvas, nelaikomas vaiko tėvu.
x Laikinai išvykęs žymima asmeniui, kuriam būstas, kuriame pildomas surašymo lapas, yra nuolatinė gyvenamoji vieta, bet surašymo momentu jis buvo laikinai išvykęs.
x Laikinai atvykęs žymima asmeniui, kuris būsto, kuriame jis buvo surašymo momentu, nelaiko nuolatine gyvenamąja vieta ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje vietoje (jis laikinai išvykęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos).
F Įsidėmėti
Laikinai atvykusiam asmeniui įrašoma tik Vardas, pavardė, Asmens eilės Nr., Surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr. ir pažymima x Laikinai atvykęs.
Laikinai atvykusį asmenį reikia įrašyti į sąrašą po visų nuolatinių būsto gyventojų.
Stulpelyje Surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr. įrašomas unikalus kiekvieno į sąrašą įrašyto asmens duomenų apie asmenį lapo numeris.
Asmeniui, kuris surašymo momentu buvo laikinai išvykęs iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir turi pažymą, kad jis surašytas kitame būste kaip laikinai atvykęs, o surašymo metu surašinėtojas jį randa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, stulpelyje „Surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr.“ rašoma. Surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“ jam nepildomas (šis asmuo pateikė duomenis apie save būste, kuriame buvo surašytas kaip laikinai atvykęs).
Jei žinoma, kad būste gyvena asmuo, bet surašinėtojas jo neranda viso surašymo metu ir negauna jokios informacijos apie jį (surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“ jam nepildomas), rašoma.
Asmeniui, kuris surašymo metu griežtai atsisako pateikti duomenis apie save, rašoma.
7. NURODYMAI, KAIP PILDYTI ASMENŲ LAIKINO IŠVYKIMO/ATVYKIMO TRUKMĘ
IR PRIEŽASTĮ
Šis surašymo lapo skyrius pildomas tik laikinai išvykusiam arba laikinai atvykusiam asmeniui (būsto gyventojų sąraše pažymėta, kad jis laikinai išvykęs arba laikinai atvykęs).
Stulpelyje Laikinai išvykusio/atvykusio asmens eilės Nr. būsto gyventojų sąraše iš būsto gyventojų sąrašo stulpelio „Asmens eilės Nr.“ įrašomas laikinai išvykusio arba atvykusio asmens eilės numeris.
Laikinai išvykusiam/atvykusiam asmeniui nurodoma laikino išvykimo arba laikino gyvenimo būste trukmė, t. y. laikotarpis nuo asmens išvykimo/atvykimo iki surašymo momento (Trukmė).
Jei asmuo buvo laikinai išvykęs arba laikinai gyveno mažiau kaip mėnesį, žymima x mažiau kaip mėnuo, o jei daugiau kaip mėnesį – stulpelyje mėnesių skaičius įrašomas mėnesių skaičius (sveikas skaičius).
Asmens laikino nebuvimo arba laikino gyvenimo būste priežastis (Laikino išvykimo/atvykimo priežastis) žymima viena iš pateiktų: mokytis, dirbti, į privalomąją karinę tarnybą arba kita.
x Į užsienį žymima asmeniui, laikinai išvykusiam į užsienį.
Jei pažymima „į užsienį“, stulpelyje Užsienio valstybė įrašomas užsienio valstybės pavadinimas. Užsienio valstybė nurodoma pagal dabartines valstybines sienas. Užtenka įrašyti, pvz., Latvija, o ne Latvijos Respublika, Vokietija, o ne Vokietijos Federacinė Respublika.
8. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE NAMŲ ŪKĮ
Duomenis apie namų ūkį pateikia kiekvienas būste gyvenantis namų ūkis. Namų ūkio Nr. įrašomas tokia eilės tvarka, kokia jis įrašytas būsto gyventojų sąraše.
12 kl. Ar turi nuosavą būstą?
x taip žymima, jeigu namų ūkis turi nuosavą būstą. Be to, nurodoma turi x vieną ar x daugiau nei vieną.
x daugiau nei vieną žymima, jeigu namų ūkis arba nors vienas namų ūkio narys turi kitą nuosavą būstą (pvz., namą, jo dalį, butą, sodybą ar sodo namą, kuriame galima gyventi ir žiemos metu).
Jeigu kitu būstu naudojasi keli kartu gyvenantys namų ūkiai, x taip ir x daugiau nei vieną žymima tik vienam namų ūkiui.
x ne žymima, jeigu namų ūkis neturi nė vieno nuosavo būsto.
13 kl. Ar nuomojasi šį būstą?
x taip žymima, jeigu namų ūkio nariai yra išsinuomoję būstą. Be to, nurodoma nuomojasi x visą būstą ar x dalį būsto.
x ne žymima, jeigu namų ūkio nariai gyvena nuosavame būste.
Jeigu viename būste gyvena savininkų ir nuomininkų namų ūkiai, savininkų namų ūkiui žymima x ne, nuomininkų namų ūkiui – x taip ir x dalį būsto.
Jeigu du ar daugiau namų ūkių yra išsinuomoję po dalį vieno būsto, kiekvienam namų ūkiui žymima x taip ir x dalį būsto.
Jeigu būste gyvena keli namų ūkiai (pvz., tėvų ir vaikų šeimos, giminaičių šeimos, šeima ir giminaitis)ir namų ūkių nariai nėra susitarę, kad reikia mokėti nuomos mokestį būsto savininkui, tai kiekvienam namų ūkiui žymima x ne.
14 kl. Ar turi žemės?
x taip žymima ir į nurodytus langelius įrašomas žemės plotas hektarais ir arais, jei namų ūkis turi nuosavos žemės ir/arba ją nuomojasi.
Pvz., jei namų ūkio nuosavos žemės plotas yra 15 hektarų 32 arai, o nuomojamos neturi, žymima:
nuosavos
taip žemės hektarų arų
x
nuomoja-
mos žemės hektarų arų
jei namų ūkis turi 24 arus nuosavos žemės ir nuomojasi 1 hektarą 15 arų, žymima:
nuosavos
taip žemės hektarų arų
x
nuomoja-
mos žemės hektarų arų
Nurodomas visas turimos nuosavos ir/ar dirbamos nuomojamos žemės plotas: žemės ūkio naudmenų, miškų, vandenų, nenaudojamos žemės (krūmynų, pelkių ir pan.), sodo sklypų, žemės prie individualaus namo (namų valdos).
x ne žymima namų ūkiui, kuris neturi ir nesinaudoja žeme.
Jeigu namų ūkio nariai turi nuosavybės teisę į žemę, bet dar neturi nuosavybės dokumentų ir praktiškai ta žeme nesinaudoja, žymima x ne, o jei tokią žemę jau dirba, žymima x taip.
Jeigu namų ūkio nariai žeme nesinaudoja, nors turi žemės nuosavybės dokumentus, žymima x taip.
15 kl. Ar turi automobilį(-ių)?
x taip žymima ir nurodomas automobilių skaičius, jeigu kuris nors iš namų ūkio narių turi nuosavą (lengvąjį, krovininį ir t. t.) arba darbdavio skirtą automobilį, kurį naudoja ir savo namų ūkio reikmėms. Į turimų automobilių skaičių neįskaičiuojamas darbdavio skirtaskrovininis automobilis ar autobusas, naudojamas tiktai prekėms ar keleiviams vežti.
x ne žymima, jeigu nė vienas namų ūkio narys neturi automobilio.
9. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE ASMENĮ
Duomenys apie asmenį pildomi kiekvienam nuolatiniam būsto gyventojui, laikinai išvykusiam ir laikinai atvykusiam asmeniui bei asmeniui, neturinčiam kitos nuolatinės gyvenamosios vietos.
Kiekviename surašymo lape „Duomenys apie asmenį“ įrašomas pagrindinio surašymo lapo Nr. ir būsto gyventojų sąraše įrašytas Asmens eilės Nr.
15 metų ar vyresnis asmuo, surašymo metu esantis būste, pateikia duomenis apie save. Duomenis apie vaikus iki 15 metų pateikia vienas iš tėvų, globėjų ar kitas suaugęs namų ūkio narys. Jiems žymima atsako pats asmuo x. Jeigu už 15 metų ir vyresnį namų ūkio narį atsako kitas suaugęs namų ūkio narys, ši žyma nepildoma.
16 kl. Jūsų vardas, pavardė
Surašinėtojas įrašo asmens vardą ir pavardę. Jei asmuo oficialiai turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Kai jų neįmanoma sutalpinti į tam skirtas eilutes, įrašomas tas vardas, kuriuo vadinamas kasdieniame gyvenime. Kūdikiui, kuriam dar nėra išrinktas vardas, įrašoma tik pavardė.
18 kl. Jūsų asmens kodas
Įrašomas tik asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikoje. Jei asmeniui asmens kodas nesuteiktas ar yra nežinomas, eilutė paliekama tuščia.
19 kl. Jūsų gimimo data
Gimimo metai, mėnuo ir diena rašomi skaičiais į nurodytas vietas. Pvz., jei apklausiamasis gimė 1947 m. gruodžio 2 dieną, rašoma taip:
metai mėnuo diena
Visiems asmenims rašomas iki surašymo momento sukakusių pilnų metų skaičius (1 priedas). Pvz., jei asmeniui yra 74 metai ir 9 mėnesiai, rašoma:
sukakusių
metų skaičius
Vaikams, kuriems dar nesukako vieneri metai, rašoma.
Tuo atveju, jei asmuo negali nurodyti tikslios gimimo datos, rašomas vien tik sukakusių metų skaičius. Jei asmuo neprisimena sukakusių metų, įrašomas apytikslis metų skaičius.
20 kl. Jūsų gimimo vieta
Asmens gimimo vieta – tai jo motinos nuolatinė gyvenamoji vietovė asmens gimimo metu.
Asmeniui, gimusiam Lietuvoje, nurodoma viena iš žymų: x mieste ar x kaime. Nurodomas toks gyvenamosios vietovės statusas, koks buvo asmens gimimo metu, nesvarbu, ar metams bėgant kaimo vietovė tapo miestu ar atvirkščiai.
x užsienis žymima asmeniui, gimusiam užsienyje, ir nurodoma valstybė, kurioje asmuo gimė. Valstybė nurodoma pagaldabartines sienas, vardininko linksniu; užtenka įrašyti trumpą valstybės pavadinimą, pvz., Rusija, Latvija ir pan.
21 kl. Ar vieneri metai iki surašymo Jūs gyvenote šioje gyvenamojoje vietovėje?
x taip žymima asmeniui, kuris vieneri metai iki surašymo ar ilgiau gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, neatsižvelgiant į tai, ar jis:
– keitė adresą to paties miesto ar to paties kaimo teritorijoje ar persikėlė gyventi iš vieno kaimo į kitą tos pačios seniūnijos teritorijoje;
– buvo išvykęs atostogų, ilsėtis, gydytis, į komandiruotę, dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, į užsienį (ne ilgiau kaip vieneriems metams);
– atliko privalomąją karinę tarnybą.
x ne žymima asmeniui, jeigu jis šioje gyvenamojoje vietovėje gyvena trumpiau kaip vieneri metai.
Jei apklausiamasis per paskutinius vienerius metus gyvenamąją vietovę keitė Lietuvoje, nurodoma, iš kur atvyko: x miesto ar x kaimo. Jei per šį laikotarpį keitėsi gyvenamosios vietovės statusas (kaimo vietovė tapo miestu ar atvirkščiai), tada jis nurodomas toks, koks buvo surašymo momentu.
Jei apklausiamasis atvyko iš užsienio, žymima x iš užsienio ir nurodoma valstybė (vardininko linksniu), iš kurios atvyko.
Vaikams iki vienerių metų 21 klausimas nepildomas.
22 kl. Jūsų pilietybė
Į šį klausimą atsako kiekvienas apklausiamasis, neatsižvelgiant į amžių. Vaiko iki 16 metų pilietybę nurodo tėvai.
x Lietuvos Respublikos žymima:
– Lietuvos Respublikos piliečiui, t. y. asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
– asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą (neturinčiam kitos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento).
Asmeniui, turinčiam dvigubą pilietybę, iš kurių viena yra Lietuvos Respublikos (turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą) – žymima x Lietuvos Respublikos ir x kitos valstybės bei nurodoma, kokios.
x kitos valstybės žymima kitos valstybės piliečiui ir įrašomas valstybės, kurios pilietis jis yra, pavadinimas. Valstybės pavadinimas rašomas kilmininko linksniu:
.
x be pilietybės žymima asmeniui, neturinčiam jokios valstybės pilietybės.
Asmeniui, turinčiam leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (kitos valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės), žymima atitinkamai x kitos valstybės ir įrašomas valstybės pavadinimas arba x be pilietybės.
23 kl. Jūsų tautybė
Žymima ar įrašoma tautybė, kurią nurodo pats apklausiamasis.
Vaiko tautybę nurodo tėvai. Jei tėvai nesutaria dėl tautybės, pirmenybė teikiama motinos tautybei.
x kita žymima tuo atveju, kai apklausiamojo tautybės nėra tarp išvardytų, ir įrašoma, kokia.
24 kl. Jūsų gimtoji kalba
Gimtoji kalba yra ta kalba, kuri buvo pirmoji asmens ankstyvojoje vaikystėje (kurią paprastai jis geriausiai moka).
Jeigu apklausiamajam sunku pasakyti, kuri kalba yra jo gimtoji, įrašoma ta, kurią jis geriausiai moka arba kuri paprastai vartojama šeimoje.
Kūdikio ar mažamečio asmens gimtąją kalbą nurodo tėvai. Jeigu tėvai abejoja, rašoma ta, kuria dažniausiai kalbama šeimoje, arba motinos gimtoji kalba.
Kurčnebylio gimtąja kalba laikoma ta kalba, kurią jis pats nurodo, arba ta, kuria jis skaito ir rašo ar kuria kalba jo šeima ar asmenys, su kuriais jis bendrauja. Asmens, turinčio psichikos sutrikimų ir nekalbančio, gimtoji kalba nustatoma taip kaip ir kurčnebylio.
x kita žymima tuo atveju, kai apklausiamojo gimtosios kalbos nėra tarp išvardytų, ir įrašoma, kokia.
Gimtoji kalba nebūtinai turi sutapti su asmens tautybės kalba.
25 kl. Kurias kitas kalbas Jūs mokate, t. y. galite kalbėti ir/ar rašyti?
Klausiama kiekvieno asmens, neatsižvelgiant į amžių.
Nurodoma kalba(-os), kuria(-iomis), be gimtosios kalbos, asmuo gali kalbėti ir/ar rašyti.
Moka kalbą – reiškia, kad asmuo kokia nors kalba gali kalbėti ir/ar rašyti. Jeigu asmuo kokia nors kalba gali perteikti informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama, nuosekliai ir rišliai dėsto savo mintis, supranta buitinę kalbą, gali atsakyti į paprasčiausius klausimus, užpildyti dokumentą, parašyti trumpą tekstą, laikoma, jog asmuo moka kalbą.
Žymimos ar įrašomos kitos kalbos, kurias moka asmuo. Paprastai nurodomos tos, kurias apklausiamasis moka geriausiai.
x kitą(-as) žymima, jei apklausiamasis moka kalbą, kurios nėra tarp išvardytų. Ji įrašoma į tam skirtą vietą. Gali būti nurodoma viena ar dvi kalbos. Jeigu nurodomos dvi kalbos, kiekviena kalba rašoma atskiroje eilutėje, pvz.:
,
.
x nemoka žymima, jei asmuo nurodo, jog nemoka jokios kitos kalbos (įskaitant kūdikius).
26 kl. Jūsų šeiminė padėtis
Teiraujamasi tik apie asmens teisinę šeiminę padėtį.
15 metų ir vyresniam asmeniui žymimas vienas iš nurodytų atsakymų variantų.
Asmens, jaunesnio kaip 15 metų, šio klausimo neklausiama, išskyrus atvejus, kai apklausiamasis yra arba buvo registruotoje santuokoje.
x niekada negyveno santuokoje žymima asmeniui, kuris atsako, jog niekuomet negyveno registruotoje santuokoje.
x vedęs, ištekėjusi žymima asmeniui, kuris nurodo, jog surašymo momentu gyveno registruotoje santuokoje, ar asmeniui, kuris negyvena kartu su sutuoktiniu, bet nėra teisiškai išsituokęs.
Jei tai yra ne pirmoji registruota santuoka, žymima x ne pirma santuoka.
x išsituokęs(-usi) žymima asmeniui, kuris buvo įregistravęs santuoką, bet surašymo momentu yra išsituokęs.
x našlys(-ė) žymima asmeniui, kurio žmona (vyras) surašymo momentu mirusi(-ęs) ir kuris (kuri) nėra vedęs (ištekėjusi).
Asmeniui, esančiam ar buvusiam registruotoje santuokoje, įrašomi pirmosios santuokos metai.
Pirmosios santuokos metai nerašomi asmeniui, niekada nebuvusiam registruotoje santuokoje, bet surašymo momentu gyvenusiam pagal susitarimą (kaip sugyventiniai).
Pvz., jei asmuo surašymo metu gyvena santuokoje, ji yra registruota ir ne pirma (pirmosios santuokos metai 1971), žymima:
xvedęs, ištekėjusi
x ne pirma santuoka
pirmosios santuokos
įregistravimo metai
27 kl. Ar Jūs gimdėte?
Klausiama 15 metų ir vyresnės moters. Jei jaunesnė nei 15 metų moteris gimdė, tai žymima ir jai.
x taip žymima moteriai, kuri gimdė iki surašymo momento (neatsižvelgiant į moters šeiminę padėtį ir į tai, ar kūdikis gimė gyvas ar ne).
Moteriai, nurodžiusiai, kad gimdė, įrašomi pirmojo gimdymo metai ir iki surašymo momento pagimdytų gyvų vaikų skaičius. Į pagimdytų vaikų skaičių įrašomas pagimdytų gyvų vaikų skaičius, neatsižvelgiant į tai, ar visi vaikai šiuo metu gyvi ar ne, ar gyvena šeimoje kartu su motina, ar atskirai, ar yra sukūrę savo šeimas ar ne.
Jei iki surašymo momento 15 metų ir vyresnė moteris arba moteris, jaunesnė nei 15 metų, gimdė, bet pagimdė negyvą kūdikį, tai tam skirtoje vietoje rašoma.
Į pagimdytų gyvų vaikų skaičių neįskaičiuojamas įvaikintas (įsūnytas, įdukrinta) ar globojamas vaikas, vyro vaikas iš ankstesnės santuokos ir pan.
x ne žymima, jei moteris negimdė.
28 kl. Gal Jums nustatyta invalidumo grupė?
Invalidumas – tai kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.
Žymima kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į amžių.
x taip žymima asmeniui, kuriam nustatytas invalidumas.
x ne žymima asmeniui, kuriam invalidumas nenustatytas.
16 metų ir vyresniam asmeniui, kuriam nustatytas invalidumas, nurodoma invalidumo grupė, ar. Asmeniui iki 16 metų, kuriam nustatytas invalidumas, rašoma.
Asmeniui, kuris nurodo, kad jam nustatytas invalidumas, nurodoma viena iš invalidumo priežasčių.
x invalidumas nuo vaikystės žymima, jei invalidumas įgimtas.
x profesinė liga ar suluošinimas darbe žymima, jeiasmuo invalidu tapo darbo metu.
x liga ar suluošinimas žymima, jei invalidumas įgytas po bendrosios ligos ar po buitinės traumos.
Asmeniui, kuris nurodo, kad jam nustatytas invalidumas, taip patnurodoma, dėl kokių funkcijų sutrikimų nustatytas invalidumas: x judėjimo, x klausos, x regėjimo, x vidaus organų, x intelekto, x kitų (psichikos sutrikimai, tuberkuliozė, AIDS, sifilis ar pan.). Jei sutrikusi ne viena funkcija, žymimos visos sutrikusios funkcijos.
29 kl. Jūsų išsilavinimas
Klausiama 10 metų ir vyresnio asmens.
Žymimas valstybinėse mokyklose ir valstybės pripažintose nevalstybinėse mokyklose (2, 3 priedai) įgytas išsilavinimas.
Žymimas įgytas aukščiausias išsilavinimas, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ar pan. Jei asmuo dar mokosi, žymimas jau įgytas išsilavinimas (pvz., jei asmuo mokosi 11 ar 12 klasėje, jam žymimas pagrindinis išsilavinimas, jei 5-10 klasėje – pradinis ir pan.). Išklausiusiam mokyklos kursą, bet negavusiam mokslo baigimo pažymėjimo, žymimas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas.
Asmeniui, kuris nurodo, kad įgijo nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, žymimas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas (aukštesnysis, specialusis vidurinis arba vidurinis), remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu ar pan.
Asmeniui, įgijusiam išsilavinimą užsienyje, žymimas toks išsilavinimas, kurį nurodo apklausiamasis.
x aukštasis išsilavinimasžymimas asmeniui, baigusiam aukštąją mokyklą (išskyrus liaudies ar marksizmo-leninizmo universitetą).
x aukštesnysis išsilavinimas žymimas asmeniui, baigusiam aukštesniąją mokyklą arba konservatoriją 1994 m. ir vėliau.
x specialusis vidurinis išsilavinimas žymimas asmeniui, baigusiam technikumą arba kitą specialiąją vidurinę mokyklą (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.).
x vidurinis su profesiniu mokymu išsilavinimas žymimas asmeniui, baigusiam profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją ir turinčiam brandos atestatą, arba baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą ir po to baigusiam profesinę mokyklą, taip pat baigusiam aukštesniųjų mokyklų profesinio rengimo bei konservatorijų bendrojo lavinimo skyrius ir gavusiems brandos atestatus.
x vidurinis išsilavinimas žymimas asmeniui, baigusiam vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą (tam tikrais metais baigusiam dvylika, vienuolika, dešimt klasių).
x pagrindinis su profesiniu mokymu išsilavinimas žymimas asmeniui, baigusiam profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją ir turinčiam šių mokyklų baigimo (7, 8, 9, 10 klasių) pažymėjimus.
x pagrindinis išsilavinimas žymimas asmeniui, tam tikrais metais baigusiam dešimt, devynias, aštuonias, septynias bendrojo lavinimo mokyklos klases.
x pradinis išsilavinimas žymimas asmeniui, tam tikrais metais baigusiam keturias ar tris klases.
x neturi pradinio išsilavinimo žymima asmeniui, neturinčiam pradinio išsilavinimo, bet lankančiam pradinę mokyklą ar lankiusiam ir mokančiam skaityti ir rašyti kuria nors kalba arba tik skaityti, nors ir lėtai.
x raštingas (nelankė mokyklos) žymima asmeniui, kuris nelankė mokyklos, bet moka skaityti (suprasdamas tekstą) ir/ar gali parašyti paprastą sakinį kasdienio gyvenimo temomis.
x neraštingas žymima asmeniui, kuris nemoka nei skaityti (suprasdamas tekstą), nei parašyti paprasto sakinio kasdienio gyvenimo temomis.
30 kl. Ar Jūs dabar mokotės mokykloje?
Klausiama 5 metų ir vyresnio asmens.
x taip žymima asmeniui:
- kuris mokosi valstybinėje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje aukštojoje, aukštesniojoje, profesinėje, bendrojo lavinimo mokykloje;
- kuris surašymo metu nesimoko mokykloje, tačiau formaliai nenutraukė ryšių su mokykla (apklausiamasis yra išėjęs akademinių atostogų, turi laisvą semestrą ir pan.).
x ne žymima asmeniui, kuris surašymo metu nesimoko jokioje mokykloje; lanko kvalifikacijos tobulinimo ar perkvalifikavimo kursus ar kursus pagal savo pomėgius.
31 kl. Kokioje mokykloje Jūs dabar mokotės?
Klausiama 5 metų ir vyresnio asmens.
Žymima asmeniui, kuris mokosi valstybinėje mokykloje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje mokykloje (4, 5 priedai).
x aukštojoje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi universitete, akademijoje ar kolegijoje (pagal universitetinę ar neuniversitetinę studijų programą).
x aukštesniojoje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi aukštesniojoje mokykloje arba profesinėje mokykloje esančiame aukštesniosios mokyklos skyriuje pagal aukštesniųjų studijų programą.
x profesinėje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi profesinėje mokykloje arba aukštesniosios mokyklos profesinio rengimo skyriuje pagal pagrindinio profesinio mokymo programą.
x bendrojo lavinimo mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi gimnazijoje, licėjuje, vidurinėje (taip pat ir suaugusiųjų), pagrindinėje, jaunimo, pradinėje, darželyje-mokykloje, internatinėje mokykloje, taip pat specialiojoje internatinėje mokykloje, skirtoje asmenims su protine ar fizine negalia. Taip pat žymima asmeniui, kuris mokosi aukštesniosios mokyklos bendrojo lavinimo skyriuje pagal bendrojo lavinimo programą.
32 kl. Ar Jūs tikintis(-i)?
Žymima kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į amžių.
Pasiteiraujama, ar apklausiamasis turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji. Vaikų tikėjimą nurodo tėvai. Iškilus nesutarimui tarp tėvų, pirmenybė teikiama motinos tikėjimui.
x taip žymima, jei apklausiamasis nurodo, kad yra tikintis.
x ne žymima, jei apklausiamasis nurodo, jog netikintis (pvz., ateistas).
x nenurodė, negali atsakyti žymima, jei apklausiamasis nėra linkęs kalbėti šiuo klausimu arba nėra tvirtai apsisprendęs.
33 kl. Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?
Žymima viena iš surašymo lape išvardytų religinių bendruomenių ar įrašoma ta, kuriąnurodo apklausiamasis.
x kitai žymima, jei religinės bendruomenės, kuriai save priskiria apklausiamasis, nėra tarp išvardytų surašymo lape ir tam skirtoje vietoje įrašomas apklausiamojo nurodytos religinės bendruomenės pavadinimas.
Jei apklausiamasis į 32 klausimą atsakė x ne, bet save priskiria kuriai nors religinei bendruomenei, tam skirtoje vietoje žymimas ar įrašomas tos religinės bendruomenės pavadinimas.
x nė vienai žymima, jei apklausiamasis savęs nepriskiria nė vienai religinei bendruomenei, neatsižvelgiant į tai, ar į 32 klausimą atsakė – x taip (asmuo tiki, tačiau savęs nepriskiria jokiai konkrečiai religinei bendruomenei), x ne arba x nenurodė, negali atsakyti.
34 kl. Jūsų pragyvenimo šaltiniai
Klausiama kiekvieno asmens. Nurodoma ne daugiau kaip trys šaltiniai, pagal pajamų dydį juos numeruojant skaičiais“ ar“ ar.
Pragyvenimo šaltiniai – tai pajamos ne tik grynaisiais pinigais, bet ir natūra (maisto produktai, drabužiai, kuras ir pan.).
Apklausiamasis pats turi nuspręsti ir nurodyti, kokius pragyvenimo šaltinius jis turėjo per paskutinius 12 mėnesių ir kokios pajamos jam buvo pagrindinės. Jei per šį laikotarpį pragyvenimo šaltinis ar šaltiniai keitėsi (asmuo išėjo į pensiją, susirado nuolatinį darbą, išėjo vaiko priežiūros iki trejų metų atostogų, buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą ir pan.), apklausiamasis pats privalo nuspręsti, kuris šaltinis (ar šaltiniai) jam yra pagrindinis (ar pagrindiniai).
darbo užmokestis žymima samdomam įmonių, bendrovių ir kitų institucijų darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Jo darbas gali būti nuolatinis, laikinas ar sezoninis.
Šiai grupei priklauso pareiginė alga, premijos, apmokėjimas už kasmetines atostogas, darbo užmokesčio priedai, kompensacijos, užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą naktimis, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos, užmokestis už prastovas, už darbą kenksmingomis sąlygomis ir pan.
pajamos iš nuosavo verslo žymima asmeniui, užsiimančiam nuosavu verslu ir gaunančiam iš jo pajamų. Tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos, t. y. individualių įmonių savininkų, patentininkų, asmenų, nuolat dirbančių pagal užsakymus (siuvimas, mezgimas, baldų gamyba ir pan.), gydytojų, stomatologų, advokatų, notarų, architektų, menininkų, kurie verčiasi privačia praktika, pajamos. Šiai grupei nepriklauso pajamos, kurias asmuo gauna iš žemės ūkio veiklos.
pajamos iš žemės ūkio veiklos žymima ūkininkui, žemdirbiui, sodininkui, gaunančiam pajamų iš žemės ūkio tiek pinigais, tiek natūra.
pajamos iš nuosavybės ar investicijų žymima asmeniui, gaunančiam pajamų iš nekilnojamojo turto (žemės, miško, patalpų) ir kilnojamojo turto nuomos ar jo pardavimo; asmeniui, gaunančiam dividendų už akcijas; asmeniui, gaunančiam palūkanų iš bankų, privačių firmų ar privačių asmenų.
pensija žymima asmeniui, gaunančiam senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo), ištarnauto laiko, šalpos (socialinė), nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, personalines, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybines pensijas.
Pensija kaip pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuriam ji skirta, o ne tam, kas ją paima (pvz., jei našlaičio pensija skirta vaikui, tai jam ta pensija ir žymima, o ne motinai (arba tėvui), nors ji (jis) ją paima).
pašalpa žymima:
- asmeniui, gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą: 1) motinystės pašalpa moterims už nėštumo ir gimdymo laikotarpį; 2) motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai;
- asmeniui, gaunančiam pašalpą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą: 1) vienkartinę pašalpą gimus kūdikiui; 2) nėštumo pašalpą besimokančioms moterims; 3) šeimos pašalpą (gimus kūdikiui – šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos. Ši pašalpa mokama kas mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų; arba šeimai, turinčiai teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Ši pašalpa mokama už kiekvieną vaiką nuo vienerių metų iki trejų metų); 4) pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; 5) vaiko globos pašalpą; 6) pašalpą tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams; 7) našlaičio stipendiją; 8) pašalpą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti;
– asmeniui, gaunančiam laikino nedarbingumo (ligos) pašalpą;
– asmeniui, gaunančiam netekto darbingumo kompensaciją (žalos atlyginimas);
– asmeniui, gaunančiam bedarbio pašalpą ar stipendiją, kurią moka darbo birža perkvalifikavimo kursus lankančiam asmeniui;
– kiekvienam šeimos nariui ar vienišam asmeniui, gaunančiam: 1) socialinę pašalpą; 2) vienkartinę pašalpą skurdo, sunkios ligos, stichinės nelaimės, kitais ekstremaliais atvejais ir pan.
Pašalpa kaip pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuriam ji skirta, o ne tam, kas ją paima. Jeigu pašalpa kaip pragyvenimo šaltinis skiriama šeimai, ji žymima kiekvienam šeimos nariui.
stipendija žymima asmeniui, gaunančiam stipendiją (moksleiviui, studentui, doktorantui; asmeniui, lankančiam perkvalifikavimo kursus, jei stipendiją moka darbdavys, siuntęs asmenį mokytis).
valstybės išlaikomas(-a) žymima asmeniui, neturinčiam savų pajamų ir išlaikomam valstybės (kūdikių, vaikų, invalidų, senelių globos, nakvynės namuose gyvenančiam asmeniui, internatinės mokyklos auklėtiniui, asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą, asmeniui, gyvenančiam įkalinimo įstaigoje, ir pan.).
Asmeniui, kuris gauna pensiją, bet gyvena globos namuose, pensionate ar pan. ir už išlaikymą tuose namuose užsimoka pats, taip pat žymima valstybės išlaikomas.
šeimos ir/ar kitų asmenų išlaikomas(-a) žymima asmeniui, neturinčiam savų pajamų ir gyvenančiam iš savo šeimos narių ir/ar kitų asmenų lėšų, bei asmeniui, kuriam mokami alimentai (nepilnamečiams vaikams iš tėvų, pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams iš tėvų, nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams, kitiems šeimos nariams).
Šiai grupei priskiriami ir bedarbiai, negaunantys bedarbio pašalpos ir gyvenantys iš savo šeimos ir/ar kitų asmenų lėšų.
kitas pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuris savo pragyvenimo šaltinio negali priskirti nė vienai iš išvardytų grupių. Prie kitų pragyvenimo šaltinių priskiriamos pajamos, kurias asmuo gauna iš loterijų ir žaidimų; pajamos, kurias asmuo gauna kaip išmaldą, ir pan.
F Įsidėmėti
35–45 klausimai skirti 15 metų ir vyresniam asmeniui. Jei jaunesnis nei 15 metų asmuo dirba, apklausiamas ir jis. Nurodomi duomenys apie asmens darbą per paskutinę savaitę iki surašymo (kovo 26 d.–balandžio 1 d.).
Asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą, nežymimi 35, 36, 37 klausimai. 38 klausime „Kuris iš šių dirbančiųjų Jūs esate?“ žymima x atliekantis privalomąją karinę tarnybą.
Atsakius į šį klausimą privalomosios karinės tarnybos karių apklausa baigiama (nepildomi klausimai apie darbo vietą, darbovietę, jo ekonominę veiklą, dirbtą laiką).
35 kl. Ar Jūs dirbate?
Dirbantysis – tai 15 metų ir vyresnis asmuo, kuris per nurodytą savaitędirbo bet kokį darbą ne mažiau kaip vieną valandą ir už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų).
Dirbančiuoju kaime laikomas ir darbingo amžiaus žemdirbys, kuris neturi kito pragyvenimo šaltinio, o tik žemę, nesvarbu, ar joje užaugintus produktus naudoja savo reikmėms, ar dalį parduoda. Žemdirbys pensininkas dirbančiojo kategorijai priskiriamas tik tada, kai jo pajamos iš žemės ūkio didesnės nei gaunama pensija. Kiti pensinio amžiaus žemdirbiai priskiriami prie nedirbančių gyventojų.
Dirbančių gyventojų kategorijai priskiriamas ir tas asmuo, kuris paskutinę savaitę iki surašymo nedirbo dėl pamaininio darbo, prastovų, sirgo, streikavo, atostogavo, buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks treji metai, bet nebuvo nutraukęs oficialių darbo ryšių su darboviete.
Dirbantis asmuo gali būti samdomas darbuotojas, darbdavys, įmonės savininkas, padedantis šeimos narys, ūkininkas, žemdirbys, savarankiškai dirbantis (patentininkas, rašytojas, menininkas, amatininkas ir t. t.).
x taip žymima dirbančiam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Jei apklausiant paaiškėja, kad dirba asmuo, jaunesnis nei 15 metų (pvz., pardavinėja laikraščius), tai žymima ir jam.
x ne žymima nedirbančiam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Pvz., jei 15 metų ar vyresnis asmuo niekur nedirba, o tik mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje, aukštesniojoje, aukštojoje mokykloje; yra nedirbantis pensininkas ar nedirbanti namų šeimininkė.
36 kl. Gal Jūs esate bedarbis(-ė)?
Klausiama 15 metų ir vyresnio asmens, kuris nurodė, kad nedirba (į 35 klausimą atsakė x ne).
x taip žymima, jeigu asmuo atsakė, kad jis yra bedarbis. Bedarbis yra tik tas asmuo, kuris:
- nedirbo jokio darbo, už kurį būtų gavęs darbo užmokestį pinigais ar natūra (maisto produktais ir kitais gaminiais) ar neturėjo pelno (pajamų);
- paskutinį mėnesį įvairiausiais būdais intensyviai ieškojo darbo: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, tiesiogiai kreipėsi į darbdavius, kreipėsi pagalbos į draugus ir gimines, reguliariai sekė skelbimus žiniasklaidoje ar pats paskelbė, kad ieško darbo, dalyvavo konkurse ar laukė jo rezultatų, ieškodamas darbo lankė statybas, neoficialias darbo biržas, turgavietes, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą;
- radęs darbą per artimiausias dvi savaites galėjo pradėti dirbti.
Jei nėra bent vienos iš šių sąlygų, tai asmuo yra nedirbantis asmuo, bet ne bedarbis.
Bedarbio kategorijai priskiriamas ir moksleivis, studentas, namų šeimininkė(-as) ir kitas ekonomiškai neaktyvus gyventojas, kuris paskutinį mėnesį aktyviai ieškojo darbo ir buvo pasirengęs per artimiausias dvi savaites pradėti dirbti.
Bedarbio teiraujamasi: ar Jūs esate užsiregistravęs darbo biržoje? Klausiama, ar jis yra užsiregistravęs gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip norintis ir galintis dirbti tam tikrą darbą arba pasirengęs mokytis bei persikvalifikuoti, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, kuris atitinka jo profesinį pasirengimą, ankstesnę veiklą bei sveikatos būklę. Jei asmuo atsakė, kad jis užsiregistravęs darbo biržoje – žymima x taip, jei ne – žymima x ne.
Bedarbiui atsakius į 36 klausimą, apklausa baigiama.
x ne žymima, jeigu nedirbantis asmuo atsakė, jog jis nėra bedarbis, jog jis nori dirbti, bet neieško darbo arba nori dirbti ir ieško darbo, bet artimiausiu metu negali dirbti dėl įvairių priežasčių (augina vaiką, serga ar pan.).
37 kl. Kuris(-i) iš šių nedirbančiųjų Jūs esate?
Nedirbantis – tai 15 metų ir vyresnis asmuo, kuris nedirba. Pvz., mokosi (mokinys ar studentas), nedirbantis pensininkas, nedirbanti namų šeimininkė, invalidas, rentininkas, nuteistasis, asmuo, praradęs viltį rasti darbą ar šiaip nedirbantis ir nenorintis dirbti asmuo ir t. t.
x moksleivis, studentas žymima asmeniui, turinčiam 15 ir daugiau metų, kuris yra ekonomiškai neaktyvus (t. y. nedirba) ir nuolatos lanko kokią nors valstybinę ar privačią mokymo įstaigą, kad įgytų tam tikrą išsilavinimą.
x pensininkas žymima nedirbančiam ir gaunančiam pensiją asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tai senatvės, invalidumo, ar kita pensija.
Jei pensinio amžiaus asmuo ūkininkauja, tai 35 klausime turėjo būti žymima kaip dirbančiam asmeniui. Kiti jo šeimos pensinio amžiaus nariai gali būti dirbantys arba pensininkai. Tai turi nuspręsti pats asmuo.
x namų šeimininkė(-as) žymima darbingo amžiaus asmeniui, kuris be atlyginimo dirba namų ūkio darbus savo namuose.
x kitas(-a) žymima nedirbančiam asmeniui, kurį išlaiko valstybė ar privatūs asmenys, bei asmeniui, nepriskirtam jokiai kitai grupei (pvz., 15 metų asmeniui, nelankančiam mokyklos).
Asmeniui atsakius į 37 klausimą, apklausa baigiama.
F Įsidėmėti
Dirbantis moksleivis, studentas ir pensininkas priklauso dirbančiųjų grupei, o ieškantis darbo ir galintis pradėti dirbti – bedarbiams.
38 – 46 klausimai skirti tik asmeniui, kuris dirba. Į 38 – 44 klausimus asmuo atsako apie pagrindinę darbovietę. Pagrindinė darbovietė yra ta, kurioje dirbama daugiausia laiko arba iš jos turimos didžiausios pajamos.
38 kl. Kuris(-i) iš šių dirbančiųjų Jūs esate?
Klausiama 15 metų ir vyresnio asmens. Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, tai nurodoma, kuris iš išvardytų dirbančiųjų jis yra pagrindinėje darbovietėje.
Jei dirba jaunesnis nei 15 metų asmuo, tai jis taip pat priskiriamas prie dirbančiųjų.
x samdomas(-a) darbuotojas(-a) žymima asmeniui, dirbančiam už darbo užmokestį ar atlyginimą pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį su darbdaviu. Tai asmuo, gaunantis ne tik sutartą darbo užmokestį ar atlyginimą, bet ir komisinius nuo parduotų prekių kiekio, premijas. Už darbą jam gali būti sumokėta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir natūra, t. y. prekėmis arba nemokamai suteikiant gyvenamąjį plotą ir pan.
Asmuo, savininko vardu vadovaujantis įmonei pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį, priskiriamas samdomų darbuotojų grupei.
Šiai grupei taip pat priskiriamas asmuo, dirbantis pas privačius asmenis pagal žodinį susitarimą (pvz., prižiūri vaikus, atlieka įvairius smulkius darbus namų ūkyje, o už tą darbą jam užmokama).
Samdomų darbuotojų grupei priskiriamas valstybės samdomas, paskirtas ar išrinktas darbuotojas (Seimo narys, viceministras, sekretorius, departamento ar tarnybos direktorius, jo pavaduotojas bei valstybinės įmonės, organizacijos vadovas ir jo pavaduotojas, asmuo, dirbantis ginkluotose pajėgose, ir pan.).
x darbdavys(-ė) savininkas(-ė), turintis(-i) samdomų darbuotojų žymima įmonės savininkui, kuris dirba vienas arba su partneriais nuosavoje įmonėje ir samdo vieną ar kelis darbuotojus. Tai asmuo, kuris už darbą negauna darbo užmokesčio, o iš jo turi pelno ar pajamų. Darbdavys yra individualios (personalinės) įmonės ar bet kokios kitos įmonės savininkas, ūkininkas, tas asmuo, kuris naudojasi samdomų žmonių darbu.
x savarankiškai dirbantis(-i), neturintis(-i) nuolatinių samdomų darbuotojų žymima asmeniui, kuris dirba savarankiškai vienas arba su partneriais ar šeimos nariais nuosavoje įmonėje ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų. Šiai grupei priskiriamas ir patentininkas. Šio asmens veikla remiasi individualiu ar šeimos narių darbu. Be to, į šią grupę įskaitomas asmuo, nuolat gaminantis prekes pardavimui ar teikiantis mokamas paslaugas. Tai gali būti savarankiškai dirbantis prekių gamintojas, siuvėjas, kirpėjas, statybininkas, prekybininkas, muzikantas, menininkas, dailininkas, rašytojas, t. y. asmuo, nepriklausantis jokiai įmonei, ūkininkas ar žemdirbys, nesinaudojantis samdomų asmenų darbu.
x šeimos narys(-ė), dirbantis(-i) šeimos įmonėje ar ūkyje (padedantis) žymima asmeniui, dirbančiam savo tėvo (motinos), brolio (sesers) ar kito giminaičio įmonėje, parduotuvėje ir pan. Ūkininko ūkyje dirbanti ūkininko žmona ar kitas šeimos narys laikomas šeimos nariu, dirbančiu šeimos įmonėje ar savo ūkyje.
x kooperatyvo narys(-ė) žymima asmeniui, dirbančiam savarankiškai nuosavoje įmonėje, organizuotoje kaip kooperatyvas, kurioje kiekvienas narys lygiomis teisėmis su kitais nariais sprendžia gamybos organizavimo, pardavimų ir/ar kitų darbų, investicijų ir pajamų paskirstymo tarp kooperatyvo narių klausimus.
x atliekantis privalomąją karinę tarnybą žymima asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą.
x kitas(-a) žymima asmeniui, kurio negalima priskirti nė vienai iš išvardytų grupių. Įrašoma, kokiai dirbančiųjų grupei jis save priskiria.
39 kl. Vietovė, kurioje Jūs dirbate
x ta pati gyvenamoji vietovė, kur ir gyvenate žymima asmeniui, kuris dirba toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (mieste, kaime, viensėdyje), kurioje ir gyvena.
x kita gyvenamoji vietovė Lietuvoje žymima asmeniui, kuris dirba kitoje vietovėje negu gyvena.
x užsienis žymima asmeniui, dirbančiam už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Įrašomas (vardininko linksniu) valstybės, kurioje dirba, pavadinimas.
40 kl. Jūsų darbo vieta
Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, nurodoma darbo vieta pagrindinėje darbovietėje.
x fiksuota darbo vieta ne savo namuose žymima asmeniui, kurio darbo vieta yra fiksuota arba kuris gali nurodyti darbovietės, kurioje dirba, pavadinimą ir adresą. Šiai grupei priklauso ir asmuo, kurio darbo vieta nors ir nėra fiksuota, bet kuris darbo pradžioje prisistato nustatytu darbovietės adresu (autobusų vairuotojas, lėktuvų pilotas ar palydovas, lauko turgaviečių, kurių prekystaliai nėra nukeliami nakties metu, prekiautojas ir pan.).
Šiai grupei priskiriamas asmuo, kuris gyvena vienoje, o dirba kitoje vietovėje – turi žemės, savo ūkį ir pan.
x savo namuose, ūkyje žymima asmeniui, kuris dirba savo namuose ir nėra kurios nors įstaigos, įmonės etatinis darbuotojas, laisvosios profesijos atstovas (siuvėjas, kirpėjas, rašytojas, kompozitorius ir pan.).
Šiai grupei priskiriamas asmuo, dirbantis nuosavo verslo įmonėje, dirbtuvėje ar parduotuvėje, kuri yra jo namuose (gydytojas, savo namuose priimantis pacientus, ir pan.), ir t. t.
Taip pat žymima ūkininkui, žemdirbiui, kuris dirba ūkyje, priklausančiame jam ar jo namų ūkio nariams.
x neturite fiksuotos darbo vietos žymima asmeniui, kurio darbas susijęs su vykimu į kitas vietoves ir kuris neturi asmeniškai prisistatyti nustatytu darbovietės adresu (lauko turgaviečių prekiautojas, neturintis savo prekystalio ir neturintis patento, asmuo, dirbantis atsitiktinius statybos darbus ir nurodytą savaitę dirbęs skirtingose statybų aikštelėse, ir pan.).
41 kl. Jūsų darbovietė
Dirbantis asmuo nurodo savo pagrindinės darbovietės pavadinimą irtikslų adresą.
Ūkininkui žymima „ūkininko ūkis“, žemdirbiui – „asmeninis žemės ūkis“.
Asmeniui, kuris nurodytą savaitę sirgo, atostogavo, nedirbo dėl trumpalaikių ar ilgalaikių įmonių prastovų, streikavo, buvo areštuotas, išėjęs vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks treji metai ir nebuvo nutraukęs oficialių ryšių su darboviete, nurodomas jo darbovietės pavadinimas ir adresas.
Asmeniui, dirbančiam užsienyje, atsakymas į šį klausimą nepildomas.
x filialas žymima asmeniui, dirbančiam ne pagrindinėje įmonėje, o jos filiale, ir įrašomas pilnas to filialo pavadinimas ir adresas:
,
.
42 kl. Apibūdinkite darbovietės (asmeninio verslo) veiklos pobūdį
Apklausiamojo prašoma nurodyti, kokią produkciją gamina ar kokias paslaugas teikia įmonė, kurioje jis dirba (alaus gamyba, medvilninių audinių audimas, avalynės gamyba, knygų leidyba, cemento gamyba, staklių gamyba, dviračių gamyba, pastatų statyba, kelių tiesimas, farmacijos prekių didmeninė prekyba, restoranas, viešbutis, geležinkelių transportas, oro transportas, valstybės pašto veikla, gyvybės draudimas, teisinė veikla, reklama, bendrosios viešosios paslaugos, ligoninių veikla, radijo ir televizijos veikla, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veikla, tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla ir pan.), ar kokį atlieka samdomą darbą privačiame namų ūkyje.
Jei asmuo dirba žemės ūkyje, tai ekonominė veikla gali būti: javų ir žemės ūkio kultūrų (nurodant pavadinimus) auginimas, ekologiškai švarių javų ar augalų auginimas, linų auginimas, bulvių auginimas, daržovių, gėlių, vaisių, uogų auginimas; pienininkystė, ožkininkystė, arklininkystė, kiaulių auginimas, bitininkystė ir pan. Jei ūkyje nėra specializacijos, tai ekonominė veikla gali būti „mišrus žemės ūkis“.
Į šį klausimą taip pat turi atsakyti asmuo, kuris nurodo, kad jo darbovietė x filialas. Tokiu atveju apibūdinama pagrindinė filialo ekonominė veikla.
43 kl. Kokios Jūsų pareigos, profesija, atliekamas darbas
Kiekvienas dirbantis asmuo nurodo arba pareigas, arba profesiją, arba atliekamą darbą.
Jei asmuo dirba valstybinėje institucijoje, jis turi pasakyti tikslų savo pareigų pavadinimą. Dirbančiam sveikatos priežiūros ar švietimo įstaigoje rašoma gydytojas, mokytojas, o aukštųjų mokyklų dėstytojui nurodoma dėstomų dalykų kryptis: humanitarinių mokslų dėstytojas, teisės dėstytojas, matematikos dėstytojas ir pan.
Privačiose struktūrose vyrauja pareigų ir atliekamo darbo įvairovė. Jei asmuo pasako, kad dirba vadybininku, būtina jo paklausti, ar jis vadovauja kam nors, ar atsako už konkrečią darbo sritį. Jei asmuo sako, kad dirba statyboje darbininku, būtina pasiteirauti, ar jis dailidė, tinkuotojas, mūrininkas ir pan. Jei dirba vairuotoju, būtina jo paklausti, ar jis yra lengvojo automobilio, taksi, sunkvežimio, autobuso ar troleibuso vairuotojas.
Dirbančiam žemės ūkyje priklausomai nuo ūkio specializacijos žymima, pvz., lauko kultūrų augintojas, ūkininkas – gyvulių augintojas, sodininkas, kiaulių augintojas, avių augintojas, bitininkas, žemės ūkio darbininkas, save išlaikantis ir pan.
Asmens, dirbančio nekvalifikuotus darbus, profesija taip pat nurodoma detali, pvz.: laikraščių pardavėjas gatvėje, prekybos agentas, vaikščiojantis po namus, viešbučio kambarinė, nekvalifikuotas sezoninio ūkio darbininkas, nekvalifikuotas galvijų ūkio darbininkas, arklių šėrikas, nekvalifikuotas ūkio darbininkas ir pan.
Asmens, kuris yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, rašomos pareigos, profesija, dirbtas darbas, kokį jis dirbo prieš išeidamas šių atostogų.
44 kl. Trumpai apibūdinkite savo darbą
Apklausiamojo prašoma detaliai apibūdinti, kokį darbą jis dirba (pvz.: vairuoja krovininį automobilį ar taksi, gydo dantis, moko matematikos vidurinėje mokykloje ir t. t.).
Šis klausimas užduodamas kiekvienam dirbančiajam, tačiau nereikia klausti asmens, kurio darbo pobūdis aiškus iš atsakymo į 43 klausimą, pvz.: viceministras, savivaldybės meras, mero pavaduotojas, įmonės direktorius, mokytojas, architektūros dėstytojas, gydytojas, veterinarijos gydytojas, taksi vairuotojas, kirpėjas, krovikas, laiškanešys ir pan.
Ypač šis klausimas svarbus asmeniui, kuris negali tiksliai įvardyti savo profesijos arba jo dirbamas darbas labai įvairus. Tuomet asmens reikia paklausti, kokį darbą dirbdamas jis daugiausia sugaišta laiko. Pvz., jei mažos parduotuvės savininkas dirba ir pardavėju, tai jam galima žymėti parduotuvės savininkas ar pardavėjas.
Labai svarbu, kad kiek galima tiksliau dirbantis asmuo apibūdintų savo darbą. Ypač svarbu, kad vyriausiasis specialistas (buhalteris, finansininkas, ekonomistas ir pan.) pažymėtų, ar jis vadovauja kolektyvui, ar dirba specialisto darbą.
10. NURODYMAI, KAIP PILDYTI LAIKINAI ATVYKUSIO ASMENS NUOLATINĖS GYVENAMOSIOS VIETOS ADRESĄ
Asmeniui, kuriam būsto gyventojų sąraše pažymėta, kad jis laikinai atvykęs, pildomas papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Papildomo surašymo lapo viršuje įrašomas pagrindinio surašymo lapo Nr., asmens vardas, pavardė ir šio asmens eilės Nr. būsto gyventojų sąraše. Šio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas įrašomas pagal adreso pildymo taisykles.