Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XiP-442
2009 m. gegužės 20 d. Nr. 452
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-201 1 punkto 1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-442 dėl šių priežasčių:
1. Progresinių mokesčių funkciją (santykinės mokesčio naštos sumažinimo mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams) šiuo metu atlieka neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau vadinama ? NPD), kurio skaičiavimo principas, nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymui (Žin., 2008, Nr. 149-6033), gyventojų pajamų mokesčio sistemai suteikė dar daugiau progresyvumo elementų: NPD nebetaikomas didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, mažas pajamas gaunantiems gyventojams taikomas didesnis NPD; numatytas taikytino NPD perskaičiavimas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, atsižvelgiant į gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų dydį.
2. Preliminariu vertinimu, remiantis 2008 metų darbo užmokesčio struktūra, jeigu toks įstatymas būtų priimtas, maksimalus teigiamas poveikis 2010 metų nacionalinio biudžeto pajamoms būtų apie 165 mln. litų, tačiau įvedus progresinius mokesčius ir atsiradus paskatoms slėpti darbo užmokestį, kad reikėtų mokėti mažesnį gyventojų pajamų mokestį, darbo užmokesčio struktūra tikriausiai kistų. Be to, gyventojų pajamų apmokestinimo sistemoje įvedus progresinį tarifą, pagal tarptautinę praktiką (siekiant išvengti progresyvumo elementų kartojimosi) tektų atsisakyti regresinio neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, tektų nustatyti 470 litų NPD visiems pajamų, susijusių su darbo santykiais, gaunantiems gyventojams, dėl to nacionalinis biudžetas netektų apie 420 mln. litų pajamų. Taigi bendras tokios mokestinės reformos rezultatas valstybės finansams būtų neigiamas – nacionalinio biudžeto pajamos sumažėtų apie 255 mln. litų.
3. Įvedus progresinį gyventojų pajamų mokestį, gali būti vengiama didinti legalų darbo užmokestį virš tos ribos, nuo kurios būtų taikomas didesnis šio mokesčio tarifas, be to, kvalifikuota darbo jėga patrauktų į mažesnių mokesčių valstybes, pasunkėtų gyventojų pajamų mokesčio administravimas tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams, dėl to didėtų šio mokesčio administravimo išlaidos.