LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2009 m. liepos 21 d. Nr. XI-375

Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2003, Nr. 73-3354; 2004, Nr. 28-871; 2006, Nr. 65-2385; 2007, Nr. 46-1714; 2008, Nr. 19-675)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių

bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo paskirtis – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, o kuriuose iš jų (ir kokiomis sąlygomis) kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Šiuo įstatymu taip pat nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių potencialių įmonių dalyvių atitiktis Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Lietuvos Respublikos strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai – esamos ar steigiamos įmonės, projektuojami ar statomi įrenginiai, kuriems pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria strateginę arba svarbią reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar įrenginių nuosavybės teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių, pagrindinių sprendimų priėmimo, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti potencialūs įmonių dalyviai.

2. Nacionalinio saugumo interesai – valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga, europinė ir transatlantinė integracija, grėsmių ir rizikos veiksnių esminę reikšmę visuomenės saugumui turintiems energetikos ir kitiems ūkio sektoriams mažinimas.

3. Potencialus įmonės dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, arba tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu. Potencialiu įmonės dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.

4. Specialiosios saugumo priemonės – teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytos sąlygos ir reikalavimai, skirti esminių valstybės interesų (valstybės saugumo, suvereniteto, ekonominės galios, visuomenės sveikatos ir saugios aplinkos, viešosios tvarkos užtikrinimo ir kitų) apsaugai, siekiant užkirsti kelią grėsmę keliantiems veiksmams ir neveikimui, šalinti jų atsiradimo priežastis ir sąlygas.

3 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai

1. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios valstybės įmonės:

1) valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė;

2) valstybės įmonė „Kauno aerouostas“;

3) valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

4) valstybės įmonė Lietuvos paštas;

5) valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra;

6) valstybės įmonė „Oro navigacija“;

7) valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas;

8) valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas;

9) valstybės įmonė „Automagistralė“;

10) valstybės įmonė „Alytaus regiono keliai“;

11) valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“;

12) valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“;

13) valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“;

14) valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“;

15) valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“;

16) valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“;

17) valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“;

18) valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“;

19) valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“;

20) valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija.

2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai:

1) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai;

2) valstybinės reikšmės keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą sąrašą;

3) skrydžių valdymo sistemos įrenginiai;

4) viešojo naudojimo geležinkeliai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms.

4 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai

1. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios įmonės, kurių kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei:

1) akcinė bendrovė „Detonas“;

2) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;

3) akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras;

4) akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“;

5) akcinė bendrovė „Lietuvos energija“;

6) akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“;

7) akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“;

8) nacionalinis investuotojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo (toliau – Atominės elektrinės įstatymas) ketvirtajame skirsnyje (toliau – nacionalinis investuotojas);

9) akcinė bendrovė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;

10) akcinė bendrovė Kauno hidroelektrinė;

11) projekto įgyvendinimo bendrovė, nurodyta Atominės elektrinės įstatyme (toliau – projekto įgyvendinimo bendrovė);

12) elektros perdavimo jungčių statytojas, nurodytas Atominės elektrinės įstatyme (toliau – elektros perdavimo jungčių statytojas).

2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jo priklausinius.

3. Šiame įstatyme valstybės sprendžiamoji galia reiškia, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse, išskyrus akcinę bendrovę „Lietuvos energija“, projekto įgyvendinimo bendrovę ir nacionalinį investuotoją, valstybei turi priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų. Valstybės sprendžiamoji galia akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“ reiškia, kad valstybei, o įsteigus nacionalinį investuotoją ir kaip nepiniginį įnašą į jo įstatinį kapitalą įnešus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ akcijas, nacionaliniam investuotojui priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų. Valstybės sprendžiamoji galia nacionaliniame investuotojuje reiškia, kad, Vyriausybei įgyvendinus Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų, kurios turi suteikti ne mažiau kaip 2/3 visų balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.

4. Užsienio kapitalas sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių kapitalo dalį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir privatus nacionalinis kapitalas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Po pertvarkymo ar reorganizavimo veiksiančiose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose įmonėse turi išlikti valstybės sprendžiamoji galia.

6. Likviduojant (taip pat dėl bankroto) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones, joms priklausantis nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas gali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas tik Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, valstybės įmonėms arba įmonėms, kurių kapitalo dalį turi privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, tačiau valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų.

7. Sprendimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno (nuostolių) paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo, likvidavimo ir sprendimai dėl visų akcininkų pirmumo teisės įsigyti tokių akcinių bendrovių išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar tokių bendrovių išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Priimant sprendimus dėl šioje dalyje nurodytų klausimų, Civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi.

8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims atskirų juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

5 straipsnis. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės

1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios yra ir šios įmonės:

1) akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“;

2) akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“;

3) akcinė bendrovė „VST“;

4) akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai;

5) akcinė bendrovė „Lietuvos elektrinė“;

6) akcinė bendrovė „TEO LT, AB“;

7) akcinė bendrovė „Achema“;

8) vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

9) akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla.

2. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, įstatymai gali nustatyti papildomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių veiklos reikalavimus.

3. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, nuosavybės teise turi priklausyti valstybei ar savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip 3/4 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šių įmonių akcijų.

6 straipsnis. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai bei jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės

1. Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi Atominės elektrinės įstatyme nurodytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir naujoji atominė elektrinė.

2. Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos sprendimus ir sudarydamos susitarimus, valstybės akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo, projekto įgyvendinimo bendrovės ir elektros perdavimo jungčių statytojo akcininkų teises, užtikrina, kad:

1) nacionalinis investuotojas, strateginis investuotojas, projekto įgyvendinimo bendrovė ir elektros perdavimo jungčių statytojas efektyviai įgyvendintų pagrindinį Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinį – neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai ir patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija;

2) Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti strateginiai objektai – naujoji atominė elektrinė, elektros perdavimo jungtys į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę, užtikrinančios efektyvius ir reikiamos apimties elektros energijos mainus tarp Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungai (toliau – UCTE) bei Šiaurės šalių perdavimo sistemos operatorių organizacijai (NORDEL) priklausančių sistemų, – būtų įgyvendinti neatidėliojant;

3) naujosios atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę techniniai sprendimai ir parametrai būtų parinkti taip, kad pagrindinė atominei elektrinei reikalingų galios rezervų dalis būtų gaunama iš Europos Sąjungos valstybių narių ir būtų tenkinamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su UCTE sistema sąlygos;

4) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų parengta neatidėliotinam prisijungimui prie UCTE sistemos sinchroniniam darbui, kai tik bus įrengtos elektros tinklų jungtys, įgyvendintos techninės priemonės ir atlikti veiksmai, reikalingi Lietuvai tapti UCTE nare;

5) projekto įgyvendinimo bendrovės kapitale dalyvaujant strateginiam investuotojui ir (arba) strateginiams partneriams būtų apsaugoti esminiai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir valstybės interesai, o pasirenkant projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvius būtų taikomi atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai.

3. Projekto įgyvendinimo bendrovei, naujajai atominei elektrinei, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtims su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės energetikos sistemomis ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.

4. Teisės aktuose nustatomos šios nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės:

1) fizinės ir informacinės saugos reikalavimai;

2) energetinio tiekimo saugumo ir pirminių energijos šaltinių diversifikacija, ilgalaikės kuro tiekimo sutartys ir būtinų kuro atsargų rezervas;

3) atominės elektrinės technologijų atitiktis nustatytiems saugos reikalavimams ir technologijų tiekėjų alternatyvos;

4) Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas;

5) atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo finansavimo užtikrinimas;

6) projekto įgyvendinimo bendrovės valdymo organų teisė pagal kompetenciją savarankiškai priimti operatyvinius valdymo sprendimus, jei to reikia atominės elektrinės saugai užtikrinti.

5. Projekto įgyvendinimo bendrovei ir investuotojams taikomos ir kitos specialiosios saugumo priemonės, nustatytos Atominės elektrinės įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

6. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Atominės elektrinės įstatyme.

7 straipsnis. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas

1. Potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, potencialių įmonės dalyvių.

2. Potencialaus įmonės dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis:

1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų įmonėje;

2) siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų įmonėje;

3) siekia investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar jos numatomą steigti įmonę;

4) siekia tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu.

3. Vyriausybė sudaro Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją (toliau – Komisija). Į šią Komisiją Vyriausybė skiria savo ir nacionalinio saugumo srityje kompetentingų institucijų atstovus, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą.

4. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių valdymo organai dėl potencialių įmonės dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo privalo kreiptis į Komisiją, apie potencialius įmonės dalyvius pateikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją.

5. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas.

6. Vykdydami įmonės potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, Komisijai išvadas pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos.

7. Sprendimą dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Komisija, įvertindama asmens atitiktį šio straipsnio 10 dalyje nustatytiems kriterijams ir įvertinime dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

8. Nacionalinio saugumo interesus atitinkančiu asmeniu laikomas potencialus įmonės dalyvis, dėl kurio šio straipsnio nustatytais pagrindais ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas įvertinimas ir priimtas sprendimas, kad tikrinamas asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus.

9. Kai asmuo yra juridinis asmuo, laikoma, kad jis atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir asmenys, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintys ne mažiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šios įmonės akcijų.

10. Potencialus įmonės dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

1) atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus;

2) nėra monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių energijos išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;

3) neturi nacionaliniam saugumui galinčių didinti riziką ar kelti grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis;

4) nėra duomenų, kad asmuo gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;

5) nėra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ar dėl jo neatliekami procesiniai veiksmai dėl nurodytų nusikaltimų padarymo, taip pat juos atitinkančių veikų užsienio šalyse;

6) teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių veiklą.

11. Potencialiems įmonių dalyviams, kuriuos Komisija pripažįsta neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, taikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų, investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar jos numatomą steigti įmonę, tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu.

8 straipsnis. Potencialaus įmonės dalyvio atitikties europinei ir transatlantinei integracijai kriterijai

Komisija įvertina potencialaus įmonės dalyvio atitiktį šiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams:

1) ilgalaikės veiklos pobūdžio ir patirties atitinkamoje srityje Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėse narėse, taip pat kitose Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti svarbiose valstybėse, plėtojančiose saugumo ryšius su Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybėmis narėmis;

2) realių ketinimų, galimybių ir planuojamų būdų tiesiogiai prisidėti prie nacionaliniam saugumui svarbaus Lietuvos ūkio sektoriaus arba energetikos sistemos spartesnės integracijos į transatlantines ir europines rinkas;

3) Lietuvos europinei ir transatlantinei integracijai palankius verslo kooperacijos ir partnerystės ryšius.

9 straipsnis. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sauga

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į įmonių veiklos ypatumus, nustato strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių fizinės ir informacinės saugos reikalavimus.

2. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių vadovai atsako už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų fizinės ir informacinės saugos reikalavimų įgyvendinimą.“

2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2009 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos darbo tvarkos aprašą.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2009 m. spalio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

_________________