LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL NACIONALINĖS MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2008 m. kovo 12 d. Nr. ISAK-634

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 60 straipsnio 1 dalies 5 punktu:

1. Tvirtinu Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos (toliau – Mokykla) nuostatus (pridedama).

2. Įgalioju Mokyklos direktorių Romualdą Kondrotą pateikti Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatus (toliau – Nuostatai) Juridinių asmenų registrui ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Nuostatų įregistravimu.

3. Pripažįstu netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 49-1725);

3.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. ISAK-1632 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 914 „Dėl Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5051).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                  ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu
Nr. ISAK-634

NACIONALINĖS MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos nuostatai (toliau -Nuostatai) reglamentuoja Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos (toliau – Mokykla) statusą, valdymą, savivaldą, mokinių ir mokytojų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Mokyklos visas pavadinimas – Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, sutrumpintas pavadinimas – Nacionalinė menų mokykla, identifikavimo kodas – 111966952. Mokykla įregistruota Juridinių asmenų registre 2001 m. rugsėjo 1 d.

3. Mokykla įsteigta 1945 m. lapkričio 26 d. („Vyriausybės žinios“, Vyriausybės 1944 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 220). Keitėsi pavadinimai: Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla (1945–1957 m.), Vilniaus specialioji muzikos mokykla (1957–1960 m.), Vilniaus vidurinė meno mokykla-internatas (1960–1965 m.), Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinė meno mokykla-internatas (1965–1994 m.), Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija (nuo 1994 m.). Švietimo ir mokslo ministro 2001 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 720 „Dėl M. K. Čiurlionio menų gimnazijos ir Vilniaus baleto mokyklos reorganizavimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1405) M. K. Čiurlionio menų gimnazija ir Vilniaus baleto mokykla buvo reorganizuotos į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.

4. Mokyklos teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga.

5. Mokyklos priklausomybė – valstybinė.

6. Mokyklos grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120. Mokykla yra nacionalinė menų mokykla, priskiriama vidurinės mokyklos tipui, kodas 3124. Mokykla įgyvendina akredituotą vidurinio ir meninio ugdymo (kodas 301021202), pagrindinio ir meninio ugdymo (kodas 201021202), pradinio ir meninio ugdymo (kodas 101021202) ir profesinio (baleto artisto rengimo) mokymo programas (kodas 330021201).

7. Mokyklos buveinė – T. Kosciuškos g. 11, LT-01100 Vilnius.

8. Mokymo kalba – lietuvių.

9. Mokyklos steigėja – Švietimo ir mokslo ministerija, identifikavimo kodas 188603091, adresas: A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius.

10. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Mokykla yra paramos gavėja.

11. Mokyklos paskirtis – bendrasis ugdymas, muzikinis ugdymas, dailės ugdymas, choreografinis ugdymas.

12. Mokymo formos – dieninė ir neakivaizdinė.

13. Pagrindinė Mokyklos veiklos sritis – švietimas, pagrindinė veiklos rūšis – vidurinis mokymas, kodas 85.31.20.

14. Kitos Mokykloje vykdomos veiklos rūšys:

14.1. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

14.2. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

14.3. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

14.4. kitas mokymas, kodas 85.5;

14.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

14.6. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas 85.32;

14.7. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

14.8. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

14.9. gydytojų specialistų veikla, kodas 86.22;

14.10. vidurinio medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse, kodas 86.90.10;

14.11. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 85.14;

14.12. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

14.13. kita apgyvendinimo veikla, kodas 55.90;

14.14. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

14.15. kita stacionarinė globos veikla, kodas 87.90.

15. Mokykla turi emblemą ir vėliavą su įrašytu devizu „Ad astra“.

16. Mokyklos mokiniai dėvi nustatyto pavyzdžio uniformą vadovaudamiesi vidaus tvarkos taisyklėmis.

17. Mokiniams, baigusiems pradinio ir meninio ugdymo programas ir išlaikiusiems meninio ugdymo dalykų pasiekimų patikrinimus, išduodamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 1001); baigusiems pagrindinio ir meninio ugdymo programos pirmąją dalį ir išlaikiusiems meninio ugdymo pasiekimų patikrinimus, išduodamas pažymėjimas (kodas 2058); baigusiems pagrindinio ir meninio ugdymo programą bei išlaikiusiems pasiekimų patikrinimus, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas (kodas 2001); baigusiems vidurinio ir meninio ugdymo programą ir sėkmingai išlaikiusiems bendrojo ir meninio ugdymo brandos egzaminus, išduodamas Brandos atestatas (kodas K 3014) ir brandos atestato priedas (kodas 3016).

18. Mokiniams, nebaigusiems pagrindinio ar vidurinio ugdymo programų, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (kodas 2055).

19. Baleto skyriaus mokiniams, išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminus ir apgynusiems diplominį darbą, išduodamas profesinio mokymo diplomas (kodas 3110) ir diplomo priedas (kodas 3110) ir suteikiama baleto artisto profesinė kvalifikacija.

20. Baleto skyriaus mokiniams, nebaigusiems profesinio ugdymo programos arba nelaikiusiems ar neišlaikiusiems baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų, išduodamas mokymosi pažymėjimas apie išklausytą mokymo kursą (išklausytų valandų skaičių ir įvertinimą).

21. Mokiniams, baigusiems Mokyklos neakivaizdinio skyriaus pagrindinio ir meninio ugdymo programą ir išlaikiusiems meninių dalykų egzaminus, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos tvarka nustatytos formos pažymėjimas.

22. Mokinių pageidavimu gali būti išduodama akademinė pažyma apie išklausytą mokymo kursą (išklausytų valandų skaičių ir įvertinimą).

23. Mokykla savo veiklai užtikrinti gali steigti viešąsias įstaigas ir kitas nesiekiančias pelno organizacijas.

24. Mokykloje yra bendrabutis mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos regionų. Jo buveinė – T. Kosciuškos g. 11A, LT-01100 Vilnius.

II. MOKYKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

25. Mokyklos veiklos tikslai – suteikti valstybinius standartus atitinkantį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, padėti asmeniui įgyti bendrąjį ir meninį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, padėti pasirengti tolesnėms studijoms aukštosiose mokyklose.

26. Mokykla skirta itin gabiems menui mokiniams ir teikia pradinį ir meninį, pagrindinį ir meninį, vidurinį ir meninį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas.

27. Mokykla:

27.1. deda tvirtus mokinių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, diegia bendrąsias žmogaus vertybes, brandina jų kūrybinę mąstyseną ir savarankiškumą, gebėjimą atsakyti už savo veiksmus; netoleruoja religinių sektų, prievartos, smurto, ideologijos ir jas propaguojančios atributikos;

27.2. ieško ir telkia labai gabius menui visos Lietuvos mokinius, puoselėja jų meninę prigimtį ir individualybę, sudaro materialines prielaidas gabumų plėtrai ir talento sklaidai;

27.3. kaupia meninio ugdymo Lietuvoje ir užsienio mokyklų metodinę patirtį ir organizuoja jos sklaidą;

27.4. organizuoja profesinio meno tarptautinius ir šalies konkursus, festivalius, parodas;

27.5. perteikia pagrindines vertybes, kuriomis remiasi visuomeninis gyvenimas, skatina mokinius mokytis visą gyvenimą, veikti visuomenėje, užtikrina gerą parengimą ir suteikia galimybę įgyti profesines kvalifikacijas;

27.6. žadina ir puoselėja kiekvieno mokinio kūrybiškumą atsižvelgdama į jo polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą, sudaro galimybes imtis iniciatyvos ir atsakomybės;

27.7. ugdo gerą savo šalies pilietį, puoselėja žmogaus savigarbą ir orumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, skatina harmoningą brandą;

27.8. padeda pažinti, suprasti ir perimti lietuvių tautos istorinį ir kultūrinį palikimą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio laisves, teises ir pareigas.

28. Mokyklos uždaviniai:

28.1. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą;

28.2. kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę;

28.3. atskleisti mokinių meninius gabumus, plėtoti jų gebėjimus ir talentą;

28.4. perteikti pagrindines vertybes, kuriomis remiasi bendruomenės gyvenimas, skatinti mokinius prasmingai atskleisti save, savarankiškai, kokybiškai, aktyviai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės ir kultūros gyvenime, menu ir jo grožiu praturtinti savo ir kitų gyvenimą;

28.5. ugdyti pagarbą valstybei, šeimai, tėvams, mokytojams, puoselėti žmogaus savigarbą ir orumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, skatinti harmoningą brandą, įsisąmoninti demokratinės valstybės piliečio laisves, teises ir pareigas;

28.6. sudaryti sąlygas perimti Europos ir pasaulio filosofinę patirtį, reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus;

28.7. kurti ir puoselėti kultūrinę aplinką, inicijuoti koncertines, parodines ir kitas menines programas, projektus, organizuoti renginius;

28.8. grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.

29. Mokyklos funkcijos:

29.1. formuoti ir įgyvendinti ugdymo turinį;

29.2. kurti darbo sistemą su itin gabiais mokiniais, su mokiniais, turinčiais mokymosi problemų;

29.2.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą skirtingų gebėjimų mokiniams;

29.2.2. taikyti bendrojo ir Mokyklos ugdymo tikslams atliepiančius vertinimo modelius;

29.2.3. organizuoti parengiamųjų, išlyginamųjų klasių, grupių darbą;

29.2.4. sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, organizuoti prevencinį darbą kovoje su narkotinių medžiagų, alkoholio ir tabako vartojimu;

29.2.5. teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją, informacinę ar kitą pagalbą mokiniams;

29.3. bendradarbiauti su šalies švietimo įstaigų mokytojais rengiant mokinius stoti į Mokyklą:

29.3.1. rengti meninių dalykų programų modulius;

29.3.2. konsultuoti mokymo metodų, įvairų dalykų metodikos klausimais;

29.3.3. rengti bendrus metodinius pasitarimus, seminarus;

29.3.4. organizuoti bendrus projektus su vaikų menų mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis;

29.4. organizuoti darbą su šalies muzikos ir meno mokyklomis:

29.4.1. teikti informaciją apie Mokyklos galimas pasirinkimo galimybes, programas;

29.4.2. organizuoti muzikos ir meno mokyklų mokinių konkursus, parodas, festivalius;

29.4.3. inicijuoti meninės ir socialinės veiklos projektus;

29.5. sudaryti sąlygas mokiniams naudotis Mokyklos informaciniu centru – bibliotekos ir dailės skyriaus fondais, fonoteka ir kt.;

29.6. organizuoti ugdymo planuose nenumatytą popamokinę veiklą;

29.7. vykdyti pradinės ir pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimą, brandos ir baigiamuosius specialybės egzaminus, kvalifikacijos egzaminus;

29.8. kurti vidinio Mokyklos audito sistemą ir atlikti auditą;

29.9. inicijuoti socialinę paramą socialiai remtiniems Mokyklos mokiniams;

29.10. kurti Mokyklą kaip šalies kultūros židinį.

30. Mokykloje mokoma bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykų, kurie sudaro vientisą ugdymo turinį:

30.1. bendrojo lavinimo skyriuje- pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Mokyklos ugdymo planą, Bendrąsias programas;

30.2. muzikos ir dailės skyriuose – pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Mokyklos ugdymo planą, Mokyklos parengtus ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus, individualias dalykų ugdymo programas;

30.3. baleto skyriuje mokoma pagal pradinio ir meninio, pagrindinio ir meninio, vidurinio ir meninio ugdymo programas, vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta baleto artisto rengimo programa, kurią sudaro dvi profesinio rengimo pakopos.

31. Mokiniui gali būti taikoma individuali meninių dalykų programa, parengta pagal Mokyklos individualias dalykų ugdymo programas ir kriterijus.

32. Mokykloje mokslo metų pradžia – rugsėjo 1 diena.

33. Mokslo metai baigiami vasaros praktika, kuri organizuojama atsižvelgiant į kiekvieno skyriaus ugdymo ypatumus, būdus, priemones, reikalingas praktikai sėkmingai įgyvendinti.

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į MOKYKLĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR ŠALINIMAS IŠ MOKYKLOS

34. Stojantys į Mokyklą mokiniai pateikia šiuos dokumentus:

34.1. prašymą Mokyklos direktoriaus vardu;

34.2. gimimo liudijimo kopiją;

34.3. pažymą iš gydymo įstaigos apie sveikatos būklę;

34.4. pažymą iš mokyklos apie mokymosi rezultatus.

35. Priėmimo į Mokyklą kriterijai:

35.1. į muzikos skyrių – muzikinė klausa ir atmintis, ritmo pojūtis, koordinacija, sveikatos būklė;

35.2. į dailės skyrių – sugebėjimas artikuliuotai perteikti aplinką, vizualinis-spalvinis, tūrinis-erdvinis suvokimas, sveikatos būklė;

35.3. į baleto skyrių – sceninė išvaizda (kūno proporcijos, kojų forma, verstumas, keltis, žingsnis, šuolis, lankstumas), ritmo pojūtis, muzikalumas, koordinacija, sveikatos būklė.

36. Stojamųjų egzaminų metu mokinius vertina ir atrenka direktoriaus įsakymu skiriamos priėmimo komisijos. Komisijų sprendimai fiksuojami stojamųjų egzaminų protokoluose ir tvirtinami komisijos narių parašais. Galutinį priimtų mokinių sąrašą tvirtina mokyklos direktorius.

37. Į Mokyklos pirmąją klasę priimami 6–7 metų vaikai, gabūs pasirinktai meno sričiai.

38. Stojančiųjų į pirmąją klasę tikrinamas bendras psichologinis ir meninis pasirengimas Mokyklai ir tinkamumas pasirinktam meniniam ugdymo dalykui.

39. Į aukštesnes klases priimami mokiniai, jeigu jie bendruoju išsilavinimu, amžiumi ir meniniu pasirengimu atitinka konkrečios klasės reikalavimus.

40. Stojantieji laiko klasės bendrojo išsilavinimo testą ir pasirinkto meninio ugdymo dalyko egzaminus:

40.1. stojantieji į muzikos skyrių laiko šiuos meninio ugdymo dalykų egzaminus – pagrindinio instrumento (arba dirigavimo), papildomo instrumento (fortepijono) ir muzikologijos;

40.2. stojantieji į dailės skyrių pristato savo kūrybinių darbų aplanką (portfolio) ir laiko egzaminą, kurį sudaro piešimo, kompozicijos ir spalvinių gebėjimų patikrinimas;

40.3. stojančiųjų į baleto skyrių egzaminą sudaro profesinių duomenų, muzikinis ir medicininis patikrinimas.

41. Su mokiniais, ketinančiais mokytis mokykloje, Mokykla sudaro mokymo sutartį dviem egzemplioriais. Sutartys registruojamos.

42. Neakivaizdinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1757 (Žin., 2007, Nr. 95-3859).

43. Į neakivaizdinį skyrių gali būti priimami itin gabūs pasirinktai meno sričiai mokiniai, kurie mokosi kitų bendrojo lavinimo mokyklų 1–10 (ar I–II gimnazijos) klasėse.

44. Vadovaujantis Mokyklos ugdymo planu neakivaizdinio mokymo sutartį pasirašiusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma:

44.1. mokomieji dalykai;

44.2. mokomiesiems dalykams skirtų valandų skaičius;

44.3. minimalus konsultacijų skaičius per metus.

45. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas neakivaizdinio skyriaus mokiniams sudaro individualių ir grupinių konsultacijų, įskaitų ir nuotolinio mokymosi tvarkaraščius, tvirtinamus Mokyklos direktoriaus.

46. Grupinės konsultacijos neakivaizdinio skyriaus mokiniams organizuojamos vadovaujantis Mokyklos ugdymo plane numatyta grupinio darbo organizavimo tvarka.

47. Grupinėms konsultacijoms neakivaizdinio skyriaus mokiniams taikomas sesinis mokymo būdas. Sesijos organizuojamos keturis kartus per metus – per mokinių atostogas.

48. Individualios konsultacijos neakivaizdinio skyriaus mokiniams organizuojamos vadovaujantis Mokyklos ugdymo plane numatyta individualaus darbo organizavimo tvarka. Esant mažesniam negu reikalaujama mokinių skaičiui grupei sudaryti, gali būti skiriama individuali konsultacija.

49. Nuotolinėms konsultacijoms neakivaizdinio skyriaus mokiniams gali būti naudojamos individualioms arba grupinėms konsultacijoms skirtos valandos, nustatytos Mokyklos ugdymo plane.

50. Atsižvelgiant į mokinių poreikius ir Mokyklos galimybes, neakivaizdinio skyriaus mokiniams konsultacijos gali būti organizuojamos jiems patogiu savaitės, dienos metu.

51. Mokykloje gali mokytis iš užsienio šalių atvykę mokiniai.

52. Apie atvykusius į mokyklą užsieniečių vaikus Mokyklos vadovas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją. Mokyklos direktorius paveda vienam iš direktoriaus pavaduotojų organizuoti užsieniečių vaikų ugdymą Mokykloje ir sudaro komisiją mokinio mokymosi užsienyje pasiekimams įvertinti.

53. Užsieniečių vaikų mokymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).

54. Mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai).

55. Vaikas nuo 14 iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą.

56. Sprendimą apie kėlimą į aukštesnę klasę ir mokinių šalinimą iš mokyklos priima mokytojų taryba. Šis sprendimas įteisinamas direktoriaus įsakymu.

57. Į aukštesnę klasę keliami mokiniai, turintys visų Mokyklos ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius ir galutinius įvertinimus.

58. Mokiniui, turinčiam nepatenkinamus metinius įvertinimus, skiriami papildomi darbai, kurių trukmę, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę datas siūlo mokytojų taryba ir tvirtina Mokyklos direktorius. Mokiniui, turinčiam daugiau negu 3 nepatenkinamus metinius įvertinimus, papildomi darbai neskiriami. Mokinys privalo tęsti mokymąsi kitoje mokykloje.

59. Neatsiskaitęs už papildomus darbus, neatlikęs ugdymo plane numatytos vasaros praktikos mokinys netenka galimybės mokytis Mokykloje (išskyrus ligos atvejį, kurį patvirtina gydytojų komisija). Jam siūloma tęsti mokymąsi arba kartoti kursą kitoje mokykloje.

60. Mokiniui, turinčiam pagrindinio instrumento arba dirigavimo (muzikoje), piešimo, kompozicijos, tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino (dailėje), klasikinio šokio (balete) nepatenkinamą metinį įvertinimą, papildomų darbų neskiriama. Mokinys privalo tęsti mokymąsi kitoje mokykloje.

61. Mokinių elgesį stebi ir pagal Mokyklos bendruomenės nustatytas mokinių elgesio taisykles vertina klasės vadovas, bendrabučio auklėtojas, apie tai informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus), Mokyklos vadovybę.

62. Mokinys, pasirinkęs mokymąsi kitoje mokykloje, pateikia prašymą Mokyklos direktoriui ir atsiskaito su Mokykla.

63. Mokiniai gali būti perkeliami į kitą mokyklą ir šalinami iš Mokyklos Švietimo įstatymo 29 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais, jei nesilaiko su Mokykla pasirašytos sutarties sąlygų ir vidaus tvarkos taisyklių.

IV. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

64. Mokytojai turi teisę:

64.1. laisvai rinktis mokymo veiklos organizavimo, individualias mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo formas ir metodus, aprobuotus metodinės komisijos ir laiduojančius reikiamus ugdymo rezultatus;

64.2. atestuotis ir įgyti kvalifikacinę kategoriją, tobulinti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

64.3. rengti individualias mokymo programas, kurios turi būti aprobuotos metodinės komisijos ir patvirtintos direktoriaus;

64.4. burtis į asociacijas ir profesines organizacijas, kultūrines savišvietos grupes, dalykines ir metodines komisijas, būrelius ar susivienijimus;

64.5. teikti pasiūlymus dėl mokyklos vadovybės vadybinės ir kolegų mokytojų veiklos;

64.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

64.7. naudotis Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;

64.8. atvirai pateikti mokiniams skirtingas nuomones, problemas ir vertinimus, diskutuoti.

65. Mokytojai privalo:

65.1. susilaikyti nuo savo politinių, religinių įsitikinimų sklaidos Mokykloje;

65.2. ieškoti ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančių pedagoginės veiklos formų ir metodų;

65.3. dalyvauti pasiekimų patikrinimų, egzaminų organizavimo, vykdymo ir vertinimo komisijose;

65.4. tvarkyti ugdymo rezultatus įteisinančius dokumentus;

65.5. dalyvauti mokinių meninėje raiškoje (koncertuose, parodose, spektakliuose, konkursuose, meninio ugdymo dalykų egzaminuose);

65.6. kompleksiškai spręsti mokinių bendrojo ir meninio ugdymo problemas;

65.7. lavinti mokinių smalsumą ir norą mokytis, pasitikėjimą savo gebėjimais, patarti ir suteikti pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų;

65.8. siekti, kad kiekvienas mokinys turėtų žinių apie demokratijos principus ir ugdytų savo gebėjimus dirbti demokratinėmis formomis;

65.9. gerai pasirengti pamokoms, neformaliojo švietimo veiklai, rengti pamokų planus;

65.10. padėti mokiniams formuoti dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, pilietines nuostatas, lavinti gebėjimą jomis vadovautis;

65.11. remtis mokinių sugebėjimais ir noru imtis atsakomybės daryti įtaką sociokultūrinei mokyklos aplinkai;

65.12. mokyti mokinius darbštumo, iniciatyvos savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę, pasitikėjimo, atvirumo, reiklumo sau;

65.13. kaupti dalykines pedagogikos, psichologijos žinias, plėsti kultūrinį akiratį, tobulinti kvalifikaciją;

65.14. laikytis bendrosios ir pedagoginės etikos normų;

65.15. stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (globėjų, rūpintojų) sociokultūrinės aplinkos poveikį vaikų ir jaunimo ugdymui, domėtis ir rūpintis mokinių sauga;

65.16. analizuoti savo pedagoginę veiklą, vertinti ugdymo rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kolegas, mokyklos vadovybę ir savivaldos institucijas;

65.17. bendradarbiauti su kolegomis, abipusiu susitarimu stebėti vienas kito darbą;

65.18. padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, formuoti civilinės saugos, saugos darbe ir buityje įgūdžius;

65.19. suteikti mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus jo atžvilgiu taikomą smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą;

65.20. dirbantys bendrabutyje privalo užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą ir veiksmingumą.

66. Mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo ir organizuotų renginių metu.

67. Mokytojai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

68. Klasės (bendrabučio grupių) auklėtojas privalo:

68.1. rūpintis mokinių sveikata, tirti jų polinkius, poreikius, interesus, užtikrinti mokinio saugumą, ugdyti higienos įgūdžius;

68.2. reguliuoti mokinių darbo ir poilsio režimą, informuoti tėvus (ar vaiko globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymąsi ir elgesį;

68.3. būti tarpininkas tarp mokyklos vadovo, jo pavaduotojų, padalinių vadovų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) sprendžiant individualias auklėtinių problemas;

68.4. ugdyti mokinių vertybines nuostatas, pilietiškumą, puoselėti dorovę, sveiką gyvenseną ir socialinės rūpybos veiklą;

68.5. prižiūrėti, kaip mokiniai laikosi mokyklos nuostatų, mokymo sutarties su mokykla sąlygų, mokinio elgesio ir vidaus tvarkos taisyklių;

68.6. planuoti savo veiklą visam ugdymo laikotarpiui ir rengti metinius klasės, internatinio bendrabučio grupių auklėtojo darbo planus;

68.7. bendrauti su kiekvienu mokiniu ir jo šeima, burti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus Mokyklos darbuotojus;

68.8. susisiekti su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių mokinys neatvyko į mokyklą;

68.9. imtis visų reikiamų priemonių padėti mokiniui, patyrusiam smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokio pobūdžio išnaudojimą;

68.10. bendrauti su Mokyklos savivaldos institucijomis;

68.11. ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoti klasės tėvų susirinkimus;

68.12. kartu su auklėtiniais dalyvauti Mokyklos renginiuose.

69. Mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi Mokyklos ir pareiginiais nuostatais (pareigybių aprašymais, pareiginėmis instrukcijomis).

70. Mokiniai turi teisę:

70.1. įgyti Mokykloje teikiamą valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir baigę ją gauti akademinę pažymą, išsilavinimo pažymėjimą, brandos atestatą arba profesijos kvalifikaciją liudijantį pažymėjimą;

70.2. nuo 14 metų sudaryti mokymo sutartį turėdami tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;

70.3. nustatyta tvarka naudotis mokyklos vadovėliais, biblioteka, muzikos instrumentais, sporto sale, atitinkamais kabinetais saviruošai;

70.4. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla skatina dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

70.5. į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;

70.6. sulaukę 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo programą;

70.7. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas;

70.8. dalyvauti mokyklos savivaldoje;

70.9. siūlyti mokymo formas, metodus ugdymo turiniui;

70.10. į socialinę, psichologinę ir pedagoginę pagalbą.

71. Mokiniai privalo:

71.1. gerbti Lietuvos valstybę, jos simbolius, istoriją ir kultūrą;

71.2. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, visų mokymo sutarties sąlygų, mokyklos nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų;

71.3. sąžiningai mokytis ir tinkamai pasinaudoti Mokykloje sudaromomis sąlygomis saviugdai;

71.4. dalyvauti Mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose, sąžiningai atlikti jiems paskirtas užduotis;

71.5. gerbti valstybinę, savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras;

71.6. susiformuoti sąmoningą poziciją, grįstą žiniomis ir asmenine patirtimi, ir gebėti ją reikšti;

71.7. netoleruoti kitų žmonių priespaudos ir įžeidžių veiksmų, suprasti kitų žmonių situaciją ir jiems padėti;

71.8. nerūkyti ir nevartoti kvaišalų;

71.9. įgyti pakankamų žinių ir patirties tam, kad pasirinktų tolesnį mokymosi ar profesinės veiklos etapą, pasirengtų savarankiškam gyvenimui;

71.10. tausoti Mokyklos turtą, aplinką, taupiai naudoti energetinius išteklius;

71.11. pamokų metu dėvėti Mokyklos uniformą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių dėl uniformos dėvėjimo.

72. Mokiniai, neatliekantys savo pareigų, nesilaikantys sutarties su Mokykla sąlygų, mokinių elgesio taisyklių, atsako pagal vidaus tvarkos taisykles ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti šalinami iš Mokyklos.

73. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:

73.1. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis bendrasis ir meninis ugdymas;

73.2. gauti informaciją apie Mokyklos darbo formas, įvairias mokinių pasirinkimo alternatyvas, savo vaiko mokymąsi, elgesį;

73.3. dalyvauti Mokyklos savivaldoje;

73.4. dalyvauti vaiko egzaminų koncertuose ir dailės darbų peržiūrose;

73.5. prašyti pakeisti vaikui meninio ugdymo dalyką ar jo mokytoją;

73.6. parinkti iki 14 metų savo vaikams dorinio auklėjimo kryptį;

73.7. teikti pasiūlymus ugdymui tobulinti;

73.8. kreiptis į Mokyklos tarybą su pasiūlymais, prašymais;

73.9. burtis į klasių ir Mokyklos komitetus.

74. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

74.1. iki rugsėjo 1 d. sudaryti su Mokykla rašytinę mokymo sutartį ir laikytis jos sąlygų. Nepasirašius sutarties, mokymo paslauga neteikiama;

74.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo ir mokymosi sąlygas, užtikrinti punktualų ir reguliarų Mokyklos lankymą;

74.3. bendradarbiauti su Mokyklos mokytojais ir vadovais, teikti pasiūlymų sprendžiant vaiko ugdymo(si) klausimus;

74.4. aprūpinti vaiką reikalingomis ugdymo procesui medžiagomis ir instrumentais, Mokyklos nustatyto pavyzdžio uniforma;

74.5. susipažinti su Mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis ir jų laikytis;

74.6. apie vaiko ligą pranešti klasės auklėtojui pirmą ligos dieną;

74.7. mokyti vaiką darbštumo, iniciatyvos savarankiškai veikti ir prisiimti atsakomybę, pasitikėjimo, atvirumo ir reiklumo sau;

74.8. sudaryti reikiamas prielaidas vaiko protinėms, dvasinėms ir dorovinėms galioms ugdyti, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

74.9. dalyvauti tėvų susirinkimuose;

74.10. pasirūpinti numatyta mokomąja vasaros praktika;

74.11. atsakyti už vaikų padarytą Mokyklai materialinę žalą.

75. Tėvai (globėjai, rūpintojai), kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja vaikus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

76. Darbuotojų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybė nustatomi darbuotojų pareigybių aprašymuose (pareiginėse nuostatuose, pareiginėse instrukcijose).

V. SAVIVALDA

77. Mokykla savivaldą organizuoja ir jos formas bei institucijas kuria remdamasi bendraisiais ugdymo tikslais, Mokyklos filosofija ir Mokykloje susiklosčiusiomis tradicijomis.

78. Mokyklos taryba – aukščiausia Mokyklos savivaldos institucija, telkianti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių atstovus numatyti svarbiausius Mokyklos veiklos tikslus ir spręsti uždavinius.

79. Mokyklos taryba sudaroma laikantis demokratinių rinkimų principų: procedūros aiškumo ir skaidrumo, rinkimų slaptumo, visuotinumo, konkurencijos, periodiškumo.

80. Mokyklos taryba renkama trejiems metams. Ją sudaro penki Mokyklos mokytojai, penki tėvai (globėjai, rūpintojai), penki Mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai.

81. Tėvus į tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas, mokytojus – mokytojų taryba, mokinius – mokinių susirinkimas. Rinkimai vykdomi pariteto principu pagal skyriuose besimokančių mokinių ir dirbančių mokytojų skaičių.

82. Tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku.

83. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokyklos tarybos posėdis

84. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

85. Mokyklos steigėjas, švietimo priežiūros institucijos, nustačiusios, kad tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ar kitiems Mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

86. Mokyklos taryba:

86.1. svarsto ir aprobuoja Mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, ugdymo plano projektą ir ugdymo organizavimo tvarką;

86.2. teikia siūlymus dėl vadovėlių, mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistemos pasirinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo, sprendžia dėl klasių dalijimo į grupes;

86.3. svarsto pajamų ir išlaidų sąmatą, kontroliuoja Mokyklos ūkinę ir finansinę padėtį, priėmimo į bendrabutį tvarką;

86.4. mokytojų tarybos ir mokinių tarybos teikimu nagrinėja mokinių šalinimo klausimus;

86.5. inicijuoja Mokyklos bendruomenės ir šeimos bendradarbiavimą;

86.6. svarsto Mokyklos struktūros keitimo klausimus ir teikia siūlymus Mokyklos direktoriui;

86.7. gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

87. Pasibaigus mokslo metams, Mokyklos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams visuotinio susirinkimo metu.

88. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesinio darbo problemoms spręsti.

89. Mokytojų tarybą sudaro Mokyklos vadovybė, visi mokytojai, bendrabučio auklėtojai, asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologas, socialinis pedagogas ir kiti.

90. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų Mokyklos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti šaukiamas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.

91. Mokytojų tarybai vadovauja Mokyklos direktorius. Mokytojų tarybos sekretorius renkamas iš mokytojų tarybos narių vieneriems mokslo metams.

92. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių Mokykloje tarybos narių. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

93. Mokytojų taryba:

93.1. svarsto išsilavinimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

93.2. teikia siūlymus dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos baigimo;

93.3. analizuoja ugdymo planų, ugdymo programų įgyvendinimo klausimus;

93.4. aptaria mokinių koncertų, spektaklių, konkursų ir dailės parodų rezultatus;

93.5. išklauso klasės (bendrabučio grupių) auklėtojų ir metodinių komisijų pirmininkų veiklos ataskaitas;

93.6. teikia siūlymų Mokyklos tarybai dėl drausminių nuobaudų ir šalinimo iš Mokyklos.

94. Spręsti operatyvių mokyklos ugdymo klausimų (egzaminų tvarkos, grafiko, papildomojo ugdymo pamokų paskirstymo ir t. t.) kviečiama mažoji mokytojų taryba, kurią sudaro metodinių komisijų pirmininkai, Mokyklos vadovybė. Į posėdžius gali būti kviečiami aptarti ugdymo problemų tose klasėse dirbantys mokytojai.

95. Mažoji mokytojų taryba:

95.1. svarsto leidimą mokiniams laikyti egzaminus ir pasiekimų patikrinimus;

95.2. teikia siūlymus mokytojų tarybai dėl papildomų darbų trukmės, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę datas, ugdymo programos baigimo;

95.3. sprendžia mokinių mokymosi, lankomumo ir elgesio problemas. Teikia siūlymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir šalinimo iš mokyklos;

95.4. teikia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

95.5. teikia siūlymus dėl mokinių dalyvavimo koncertuose, spektakliuose, konkursuose, parodose.

96. Metodinę veiklą Mokykloje koordinuoja Mokyklos metodinio centro taryba, kurią sudaro 5 nariai – muzikos, dailės, baleto, bendrojo lavinimo skyrių ir bendrabučio mokytojų pasiūlyti metodinės veiklos koordinatoriai ir Metodinio centro vadovas.

97. Metodinio centro tarybos sudėtį kasmet tvirtina Mokyklos direktorius.

98. Metodinio centro taryba veikia pagal Mokyklos direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą. Tarybos veiklai vadovauja Metodinio centro vadovas.

99. Metodinio centro taryba:

99.1. teikia pasiūlymus programų kaitai, jų papildymui;

99.2. skatina naujų programų kūrimą ir metodinių priemonių gamybą;

99.3. analizuoja ir aprobuoja metodinių komisijų pateiktas ugdymo programas;

99.4. svarsto ir rengia mokytojų atestacijos ir atestacijos patvirtinimo perspektyvinius planus;

99.5. analizuoja metodinių komisijų veiklos ataskaitas ir planus;

99.6. teikia siūlymų mokytojams ir mokyklos vadovui, jo pavaduotojams dėl metodinės veiklos organizavimo ir tobulinimo.

100. Mokyklos mokinių savivaldos institucijos kuriamos pagal mokinių poreikius, Mokyklos veiklos tradicijas demokratiniais rinkimų principais.

101. Mokinių taryba, kaip aukščiausia mokinių savivaldos institucija, renkama iš aukštesniųjų klasių mokinių atstovauti mokinių interesams sprendžiant ugdymo klausimus ir sudarant Mokyklos kultūrinės veiklos programą.

102. Mokinių taryba – nuolat veikianti mokinių savivaldos institucija, kurios sudėtį nustato mokinių susirinkimas. Mokinių taryba kviečiama prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

103. Mokinių tarybos funkcijos:

103.1. koordinuoti visų mokinių savivaldos institucijų veiklą, planuoti ir organizuoti mokinių užklasinį darbą ir laisvalaikį;

103.2. priimti sprendimus dėl neeilinio mokinių susirinkimo sušaukimo;

103.3. svarstyti ir Mokyklos vadovybei pritarus tvirtinti svarbiausių popamokinių renginių planus;

103.4. klasės auklėtojo teikimu svarstyti skatinimų ir nuobaudų skyrimo, mokinių lankomumo, šalinimo iš Mokyklos klausimus ir teikti siūlymus Mokyklos tarybai;

103.5. svarstyti mokinių teisių Mokykloje ir už Mokyklos gynimo klausimus.

104. Mokyklos tėvų komitetą sudaro klasių tėvų išrinkti atstovai.

105. Mokyklos tėvų komitetas skatina ir palaiko mokytojų ir mokinių tėvų ryšius, domisi mokinių ugdymu, talkina organizuojant užklasinę veiklą.

106. Mokyklos tėvų komitetas padeda Mokyklos vadovybei spręsti ūkinius ir finansinius klausimus.

107. Mokyklos tėvų komitetas koordinuoja ir skatina klasių tėvų komitetų veiklą.

VI. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

108. Mokykla savo struktūroje turi bendrojo lavinimo, muzikos, dailės, baleto ir neakivaizdinį skyrius, Meninio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centrą, Gabių menui vaikų centrą, meno galeriją, muziejų, medicinos kabinetą ir kt. Mokykla taip pat gali turėti jaunimo filharmoniją, studijas ir kt.

109. Skyriai ir kiti Mokyklos padaliniai veikia pagal direktoriaus patvirtintus nuostatus.

110. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį, vadovaudamasis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, atviro konkurso būdu skiria švietimo ir mokslo ministras.

111. Direktorius:

111.1. vadovauja Mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, Mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

111.2. vadovauja ir atstovauja mokyklai, atsako už jos veiklos organizavimą, darbo rezultatus;

111.3. telkia kolektyvą valstybinės švietimo politikos uždaviniams įgyvendinti, ilgalaikėms ir trumpalaikėms Mokyklos veiklos programoms vykdyti;

111.4. puoselėja demokratinius Mokyklos bendruomenės santykius;

111.5. paskirsto vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja reguliariai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

111.6. palaiko ryšius su vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), Mokyklos rėmėjais, visuomene, kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką;

111.7. sudaro mokymo sutartis su mokiniais;

111.8. vykdo nuolatinę ugdymo proceso priežiūrą;

111.9. vertina mokytojų praktinio darbo rezultatus;

111.10. rūpinasi darbuotojų profesiniu tobulėjimu, skatina juos kelti kvalifikaciją ir atestuotis, tvirtina besiatestuojančiųjų metodinės veiklos rodiklius;

111.11. rengia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti Mokyklos nuostatus;

111.12. suderinęs su Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina Mokyklos struktūrą ir etatų sąrašą;

111.13. tvirtina darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, metines ir perspektyvines veiklos programas, dalykų teminius planus, metodinių komisijų pirmininkus, pasiekimų patikrinimų ir egzaminų vykdymo ir vertinimo komisijas, pamokų tvarkaraščius, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo grafikus;

111.14. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, priima ir atleidžia iš darbo įstaigos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, tvirtina mokytojų tarifikacijas, neviršydamas mokos fondo nustato darbuotojų darbo užmokestį, skatina ir skiria drausmines nuobaudas;

111.15. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja Mokyklos turtu ir lėšomis, atsako už biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų naudojimą pagal steigėjo patvirtintas sąmatas, įstaigos materialinės bazės kūrimą ir saugojimą;

111.16. atsako už tai, kad Mokykloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, darbo saugos reikalavimų;

111.17. Mokyklos direktorius atsako už visą Mokyklos veiklą ir jos rezultatus, užtikrina, kad nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai;

111.18. rengia metines ataskaitas ir teikia jas Švietimo ir mokslo ministerijai;

111.19. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

112. Direktoriaus pavaduotojas bendrajam ugdymui:

112.1. atsako, kad bendrojo lavinimo dalykų mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir būtų įvykdytos dėstomų dalykų programos;

112.2. analizuoja, kaip mokinių bendrojo lavinimo žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus, pristato mokytojų tarybai klasių pažangumo ir kokybės rezultatus;

112.3. teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai, skatina mokytojus savarankiškai tobulinti profesinę veiklą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

112.4. numato bendrojo lavinimo dalykų mokytojų metodines komisijas, organizuoja ir koordinuoja jų darbą, kasmet teikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras;

112.5. organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant bendrojo lavinimo ugdymo planus, individualias mokymo programas, dalykų teminius planus;

112.6. tvarko mokinių apskaitą;

112.7. kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro bendrojo lavinimo mokytojų pedagoginį krūvį, parengia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir dalyvauja sudarant skyriaus pamokų tvarkaraštį;

112.8. tvarko bendrojo lavinimo dalykų mokytojų darbo apskaitos dokumentus ir atsako už jų teisingą įforminimą;

112.9. organizuoja bendrojo lavinimo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ir brandos egzaminus, yra atsakingas už jų vykdymą;

112.10. kontroliuoja Mokyklos bendrąjį ugdymą įteisinančių dokumentų tvarkymą;

112.11. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

113. Direktoriaus pavaduotojas papildomajam ugdymui:

113.1. skiria klasių auklėtojus;

113.2. kontroliuoja ir vertina klasės vadovų darbo veiksmingumą;

113.3. skatina klasių auklėtojus palaikyti ryšius su tėvais mokinių elgesio, ugdymo klausimais ir glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais;

113.4. atsako už vaikų socializaciją (teisės pažeidimų prevenciją, užimtumą);

113.5. užtikrina tvarką ir drausmę pamokų ir pertraukų metu;

113.6. atlieka prevencinį darbą, susijusį su nusikalstamumu ir kvaišalų vartojimu;

113.7. rūpinasi saugia vaiko mokymosi aplinka;

113.8. organizuoja ir kontroliuoja mokinių užimtumą, popamokinę veiklą, koordinuoja Mokykloje organizuojamus koncertus, peržiūras, spektaklius;

113.9. koordinuoja mokinių tarybos veiklą;

113.10. tvarko darbo apskaitos dokumentus ir atsako už jų teisingą įforminimą.

114. Direktoriaus pavaduotojas muzikiniam ugdymui:

114.1. organizuoja muzikos dalykų ugdymo procesą ir atsako už jį;

114.2. organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant muzikos dalykų ugdymo planus, individualias mokymo programas;

114.3. apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius ir metinius rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai;

114.4. palaiko ryšius su giminiškomis mokyklomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija ugdymo programų koregavimo, koncertų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais;

114.5. kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir įvykdytų kiekvieno dėstomo dalyko programą. Kontroliuoja mokytojų darbą;

114.6. siekdamas, kad ugdymas būtų profesionalus, lanko pamokas, įskaitas ir egzaminus, analizuoja kiekvieno mokytojo ir mokinio rezultatus ir drauge su metodinėmis komisijomis atitinkamai juos vertina;

114.7. skatina mokytojus savarankiškai tobulinti profesinę veiklą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

114.8. dalyvauja sudarant skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

114.9. kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų ir koncertmeisterių pedagoginį krūvį, parengia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui;

114.10. koordinuoja muzikos skyriaus metodinių komisijų veiklą ir kasmet teikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras;

114.11. tvarko muzikos skyriaus darbo apskaitos dokumentus ir atsako už tinkamą jų įforminimą;

114.12. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

115. Direktoriaus pavaduotojas dailės ugdymui:

115.1. organizuoja ir atsako už dailės dalykų ugdymo procesą;

115.2. analizuoja, kaip mokinių meniniai gebėjimai ir jų meninis ugdymas atitinka programų lygį, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

115.3. organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant dailės dalykų ugdymo planus, individualias ugdymo programas, metodiką; kontroliuoja programų įgyvendinimą;

115.4. apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius ir metinius rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai;

115.5. palaiko ryšius su giminiškomis menų mokyklomis ir Dailės akademija ugdymo programų koregavimo, parodų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais;

115.6. kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir būtų įvykdyta dalyko programa;

115.7. teikia profesinę pagalbą mokytojams, prižiūri, kaip vykdomi Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai;

115.8. analizuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

115.9. siekdamas, kad ugdymas būtų profesionalus, lanko pamokas, pratybas, peržiūrų metu analizuoja mokytojo ir mokinio rezultatus ir drauge su metodinėmis komisijomis atitinkamai vertina mokytojų darbą;

115.10. skatina mokytojus savarankiškai tobulinti profesinę veiklą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

115.11. dalyvauja sudarant skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

115.12. kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų pedagoginį krūvį, parengia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui;

115.13. organizuoja mokinių vasaros dailės praktiką;

115.14. tvarko dailės skyriaus mokytojų darbo apskaitos dokumentus ir atsako už tinkamą jų įforminimą;

115.15. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

116. Direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui:

116.1. organizuoja ir atsako už baleto dalykų ugdymo procesą;

116.2. analizuoja, kaip mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai atitinka valstybinius išsilavinimo standartus, stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus;

116.3. organizuoja ir kartu su metodinėmis komisijomis dalyvauja kuriant baleto dalykų ugdymo planus, individualias mokymo programas;

116.4. apibendrina skyriaus ugdymo pusmetinius ir metinius rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai;

116.5. palaiko ryšius su giminiškomis mokyklomis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru programų koregavimo, koncertų organizavimo, dėstymo metodikos ir kitais pedagoginės veiklos klausimais;

116.6. kontroliuoja, kad mokytojai laikytųsi ugdymo planų ir įvykdytų kiekvieno dėstomo dalyko programą;

116.7. skatina mokytojus savarankiškai tobulinti profesinę veiklą, dalykiškai bendradarbiauti, atestuotis;

116.8. dalyvauja sudarant skyriaus pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščius;

116.9. kasmet iki mokslo metų pabaigos sudaro skyriaus mokytojų ir koncertmeisterių pedagoginį krūvį, parengia jį kitų mokslo metų finansinei tarifikacijai ir bendram mokyklos pamokų tvarkaraščio sudarymui;

116.10. koordinuoja baleto skyriaus metodinių komisijų veiklą ir kasmet pateikia tvirtinti metodinių komisijų pirmininkų kandidatūras;

116.11. tvarko baleto skyriaus darbo apskaitos dokumentus ir atsako už tinkamą jų įforminimą;

116.12. atsako už baigiamųjų ir kvalifikacijos egzaminų organizavimą ir vykdymą, profesinį ugdymą įteisinančių dokumentų tvarkymą;

116.13. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

117. Bendrabučio vedėjas:

117.1. atsako už artimą šeimos aplinkai buitinių, ugdymosi ir poilsio sąlygų sudarymą bendrabutyje, už visą ūkinę ir pedagoginę veiklą;

117.2. sudaro saugias gyvenimo ir mokymosi sąlygas bendrabučio vaikams;

117.3. atsako už racionalų skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą mokinių maitinimui;

117.4. kontroliuoja medicinos personalo darbą palaikant bendrabutyje sanitarinį režimą, rūpinantis mokinių sveikatingumu;

117.5. sprendžia iškilusius konfliktus tarp vaikų, auklėtojų ir tėvų;

117.6. atsako už bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi;

117.7. koordinuoja metodinės komisijos veiklą;

117.8. skatina auklėtojus palaikyti ryšius su tėvais (globėjais, rūpintojais) mokinių elgesio, ugdymo klausimais ir glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais;

117.9. apibendrina bendrabutyje gyvenančių mokinių elgesį ir ugdymo rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai;

117.10. kontroliuoja auklėtojų darbo laiką, vertina ir analizuoja jų veiklą;

117.11. atsako už bendrabučio darbuotojų darbo drausmę;

117.12. tvarko bendrabučio darbuotojų darbo apskaitos dokumentus ir atsako už jų tinkamą įforminimą;

117.13. atsako už bendrabučio dokumentų tinkamą tvarkymą;

117.14. dalyvauja bendrabutyje organizuojamuose renginiuose ir juos analizuoja;

117.15. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

118. Mokymo dalies vedėjas:

118.1. rūpinasi mokytojų kvalifikacija, atestacija. Teikia organizacinę pagalbą Mokyklos mokytojams, norintiems kelti dalykinę kvalifikaciją;

118.2. atsako už mokytojų atestacijos ir atestacijos patvirtinimo dokumentų tinkamą pildymą ir tvarkymą;

118.3. tvarko mokytojų atestacijos ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų apskaitos knygas;

118.4. aptaria Mokyklos grupinių tvarkaraščių sudarymo principus, vadovauja visos Mokyklos pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių sudarymui, atsako už jo kokybę;

118.5. kontroliuoja grupinio tvarkaraščio vykdymą ir jį per mokslo metus koreguoja;

118.6. sudaro individualių pamokų tvarkaraštį;

118.7. vykdo nuolatinę ugdymo proceso priežiūrą, analizuoja, vertina ir apibendrina mokytojų praktinio darbo rezultatus, jų analizę su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais teikia mokytojų tarybai;

118.8. skatina ir koordinuoja mokytojų projektinį darbą, teikia dalykinę ir organizacinę pagalbą rengiant ir įgyvendinant projektus;

118.9. atlieka aplinkos ypatingumo ir pokyčių mokykloje analizę;

118.10. koordinuoja Mokyklos vidaus audito darbo grupės veiklą;

118.11. padeda rengti Mokyklos veiklos planus ir programas;

118.12. koordinuoja ugdymo programų rengimą ir tobulinimą;

118.13. palaiko ryšius su užsieniu, atsako už Mokyklos užsienio korespondencijos tvarkymą;

118.14. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

119. Direktoriaus pavaduotojas administracijos ir ūkio reikalams:

119.1. aprūpina Mokyklą materialiniais ir informaciniais ištekliais, paruošia patalpas darbui;

119.2. užtikrina mokyklos pastatų, inventoriaus ir ugdymo priemonių apsaugą;

119.3. organizuoja ir atsako už aptarnaujančiojo personalo darbo kokybę;

119.4. rūpinasi Mokyklos sanitarija ir higiena;

119.5. rūpinasi civiline sauga;

119.6. planuoja, sudaro dokumentaciją ir organizuoja patalpų einamąjį ir kapitalinį remontą, kontroliuoja remonto kokybę, rūpinasi teritorijos tvarkymu. Įstatymų nustatyta tvarka rengia sutartis su įmonėmis ir organizacijomis ūkiniams darbams atlikti;

119.7. rūpinasi racionaliu patalpų naudojimu, jų šildymu, kanalizacija, elektros energijos, vandens tiekimu ir apskaita;

119.8. atsako už priešgaisrinę patalpų būklę, rūpinasi atitinkamu inventoriumi ir jo naudojimu;

119.9. pagal savo kompetenciją atsako už tinkamą dokumentacijos tvarkymą ir teisingą jos įforminimą;

119.10. vykdo kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

120. Direktorių atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir atleidžia iš jų steigėjas.

121. Direktoriaus pavaduotojus, mokytojus ir kitus darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo Mokyklos direktorius Darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

122. Mokyklos direktorius, pavaduotojai ir mokytojai turi atitikti jiems keliamus vadybinius ir pedagoginės kvalifikacijos reikalavimus.

123. Mokyklos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais.

VIII. ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

124. Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai ir mokytojai atestuojasi ir tobulina kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

IX. PASIEKIMŲ PATIKRINIMAI. EGZAMINAI

125. Mokykloje bendrojo lavinimo ir meninio ugdymo dalykai yra neatsiejami ir sudaro vientisą ugdymo sistemą.

126. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pusmečiais.

127. Pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimai ir Brandos egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

128. Mokslo metų pabaigoje meninio ugdymo dalykams vedamas galutinis įvertinimas, kurį sudaro metinio ir egzaminų įvertinimų vidurkis.

129. Mokiniui, turinčiam neigiamą metinį įvertinimą ir neatsiskaičiusiam už papildomus darbus, neleidžiama laikyti dalyko egzamino ir galutinis įvertinimas yra neigiamas.

130. Jei mokinys turi teigiamą metinį įvertinimą, o egzamino metu gauna neigiamą įvertinimą, jam suteikiama galimybė egzaminą perlaikyti (išskyrus Nuostatuose numatytus atvejus). Jei perlaikęs egzaminą mokinys gauna teigiamą įvertinimą, galutinis įvertinimas vedamas iš metinio ir perlaikyto egzamino įvertinimo. Jei perlaikęs egzaminą mokinys gauna neigiamą įvertinimą, galutinis įvertinimas yra neigiamas.

131. Jei metinis ir egzamino įvertinimai vienu pažymiu skiriasi, galutinį įvertinimą lemia egzamino įvertinimas.

132. Įskaitos, egzaminai ir peržiūros vykdomos pagal patvirtintus ugdymo planus.

133. Mokiniai, baigę pradinio, pagrindinio I ir II ugdymo pakopas ir ketinantys tęsti mokslus Mokyklos aukštesnėje ugdymo pakopoje ar tęsti 13-uosius baleto artisto ugdymo programos metus, dalyvauja konkursinėje atrankoje. Vertinami meninio ugdymo dalykų pasiekimai, gebėjimas įsisavinti specialiąsias žinias, perspektyva pasirinktai meno sričiai (įgimti muzikos ar dailės profesiniai duomenys, techninių gebėjimų ir meninio vystymosi atitikimas).

134. Mokiniams, neatitinkantiems vertinimo kriterijų, siūloma pereiti į kitą mokyklą. Sprendimą priima skyriaus metodinės komisijos, aprobuoja mokytojų taryba ir tvirtina direktorius.

135. Mokinių meninio ugdymo pasiekimai tikrinami įskaitų ir egzaminų metu.

136. Baigiant vidurinio ugdymo programą, be bendrojo lavinimo brandos egzaminų, laikomi:

136.1. muzikos skyriuje – pagrindinio instrumento arba dirigavimo, muzikologijos (solfedžio, muzikos istorijos, harmonijos ir kt.) egzaminai;

136.2. dailės skyriuje – piešimo, kompozicijos ir pasirinkto dalyko (skulptūros, dizaino, grafikos, tapybos) egzaminai;

136.3. baleto skyriuje – klasikinio, charakterinio, duetinio, šiuolaikinio šokio ir aktoriaus meistriškumo egzaminai.

137. Baleto skyriaus mokiniai, įvykdę vidurinio ugdymo programą, sėkmingai išlaikę meninio ugdymo dalykų egzaminus ir siekiantys baleto artisto kvalifikacijos, mokslą gali tęsti dar vienerius metus pagal profesinio ugdymo programą:

137.1. mokiniams, turintiems vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, išlaikiusiems baigiamuosius meninio ugdymo dalykų egzaminus ir turintiems visų mokomųjų dalykų patenkinamus pažymius, leidžiama laikyti kvalifikacinius egzaminus ir ginti diplominį darbą;

137.2. diplominis darbas ginamas dalyvaujant mokyklos baigiamajame koncerte ar spektaklyje;

137.3. kvalifikacijos egzaminai vykdomi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta egzaminų tvarka.

138. Neakivaizdinio skyriaus mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašu ir Mokyklos vykdomų programų kriterijais ir reikalavimais:

138.1. konsultacijų metu;

138.2. peržiūrų metu (dailės skyriuje);

138.3. įskaitų metu (muzikos, baleto skyriuose);

138.4. mokslo metų pabaigoje vedamas galutinis įvertinimas.

X. IŠSILAVINIMO, KVALIFIKACIJOS, PASIEKIMŲ PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

139. Išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

140. Už pažymėjimų blankų užsakymą, apsirūpinimą, saugojimą ir atsiskaitymą už panaudotus blankus atsako direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

141. Direktoriaus pavaduotojas bendrajam ugdymui organizuoja išsilavinimą patvirtinančių dokumentų išrašymą ir atsako už šių dokumentų išdavimą.

142. Direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui organizuoja profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išrašymą ir atsako už šių dokumentų išdavimą.

143. Direktoriaus pavaduotojai muzikiniam ugdymui, dailės ugdymui ir baleto ugdymui atsako už meninio ugdymo dalykų akademinių pažymų išdavimą.

XI. MOKYKLOS RYŠIAI

144. Mokykla bendradarbiauja su jos veiklai turinčiais įtakos juridiniais ir fiziniais asmenimis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos dailės akademija, koncertinėmis agentūromis, teatrais, filharmonijomis, galerijomis, kūrybinėmis organizacijomis.

145. Mokykla palaiko tarptautinius ryšius: dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, rengia programas paramos fondams, organizuoja bendrus renginius ir kt.

146. Mokykla gali dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir kaip juridinis asmuo jungtis į tarptautines organizacijas.

XII. MOKYKLOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

147. Švietimo stebėseną Mokykla vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

148. Vidaus audito vykdymą inicijuoja Mokyklos direktorius.

149. Mokyklos veiklą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija pagal Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 834 (Žin., 2004, Nr. 107-3888).

150. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir Švietimo ir mokslo ministerija.

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

151. Mokykla patikėjimo teise valdo, naudojasi ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja priskirta žeme, valstybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi ir mokymo priemonėmis.

152. Mokykla yra išlaikoma iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

153. Mokyklos lėšas sudaro:

153.1. valstybės biudžeto lėšos. Tai pagrindinis Mokyklos finansavimo šaltinis. Mokykla jas gauna ir už jų panaudojimą atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka;

153.2. pajamos, gaunamos už teikiamas paslaugas – tai pajamos, gautos už koncertinę veiklą, mokamas paslaugas, kursus, už patalpų ir įrengimų nuomą. Šios pajamos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka;

153.3. šalies ir užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų aukojamos ir dovanojamos lėšos, materialinės vertybės ir kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

154. Finansines operacijas atlieka Mokyklos buhalterijos tarnyba. Mokykla savo ūkinę finansinę veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Finansų ministerijos norminiais teisės aktais.

155. Mokyklos finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo paskirti revizoriai ir tokią teisę turinčios valstybės institucijos.

XIV. MOKYKLOS BENDRABUČIO SUTEIKIMAS IR NAUDOJIMASIS JUO

156. Įstoję į Mokyklą mokiniai, gyvenantys ne Vilniuje, tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu priimami į bendrabutį mokyklos tarybos sprendimu, kurį tvirtina Mokyklos direktorius. Išimties atvejais, kai tėvai išvyksta dirbti į kitus Lietuvos miestus (rajonus) ar užsienį, kai nėra galimybės atvykti laiku į mokyklą dėl visuomeninio transporto grafiko, dėl šeimoje esančių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių, Mokyklos tarybai apsvarsčius tėvų (globėjų, rūpintojų) motyvuotą prašymą, į bendrabutį gali būti priimami ir kiti Mokyklos mokiniai.

157. Su mokiniais (jų tėvais globėjais, rūpintojais) dėl naudojimosi mokyklos bendrabučio patalpomis sudaromos sutartys.

158. Visi mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, turi laikytis vidaus tvarkos taisyklių.

159. Mokiniai, šiurkščiai pažeidę vidaus tvarkos taisykles, gali būti šalinami iš bendrabučio.

160. Materialinę žalą, padarytą Mokyklai mokiniams sugadinus ar sulaužius bendrabučio (mokyklos) turtą, atlygina mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).

XV. NUOSTATŲ KEITIMAS

161. Mokyklos nuostatai keičiami Mokyklos tarybos ar Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva.

162. Su Mokyklos taryba suderinti nuostatai, jų pakeitimai teikiami tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui.

XVI. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

163. Mokyklos dokumentų saugojimas ir valdymas organizuojamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

XVII. MOKYKLOS REGISTRAVIMAS

164. Mokykla registruojama Juridinių asmenų registre Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), nustatyta tvarka.

XVIII. MOKYKLOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

165. Mokykla reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma steigėjo sprendimu, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

166. Švietimo ir mokslo ministerija apie Mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam Mokyklos mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Steigėjas privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus Mokyklos įsipareigojimus mokiniams.

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2007-10-18 posėdžio

protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. MT-01)

_________________