LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL DARBOVIEČIŲ ĮRENGIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/233

Vilnius

Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintą Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104),

įsakome:

1. Patvirtinti Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti šią Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų įsigaliojimo tvarką:

2.1. Darbovietės, kurios įsteigtos iki 2000 m. gruodžio 31 dienos ir naudojamos po 2001 m. sausio 1 dienos, privalo atitikti privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus esamoms darbovietėms;

2.2. Darbovietės, įsteigtos iki 1999 m. gruodžio 31 dienos, jas pertvarkant, perkeliant į kitą vietą ir/ar plečiant, po 2000 m. sausio 1 dienos, privalo atitikti privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus steigiamoms darbovietėms;

2.3. Darbovietės, kurios bus įsteigtos po 2000 m. sausio 1 dienos, privalo atitikti privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus steigiamoms darbovietėms.

3. Pavesti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų reikalavimų įgyvendinimo ir laikymosi kontrolę.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                    MINDAUGAS STANKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

Sveikatos apsaugos ministerijos

1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233

DARBOVIEČIŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI NUOSTATAI

I. Bendroji dalis

1. Šie nuostatai parengti pagal Europos Sąjungos direktyvą 89/654/EEB direktyvos dėl priemonių, skatinančių darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimą darbo vietose 16 (1) straipsniu ir nustato privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbovietėse, nurodytose šių nuostatų 5 punkte.

2. Šiuose nuostatuose darbovietė – tai darbo vietos įmonės ir (arba) įstaigos statiniuose ir bet kurios kitos vietos įmonės ir (arba) įstaigos teritorijoje, kurioje darbuotojai gali būti darbo metu.

Kitos nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo sąvokas.

3. Darbdavys informuoja, konsultuoja ir bendradarbiauja su darbuotojais ir (arba) jų atstovais visais saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais darbovietėse Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Darbdavys, užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą, turi pasirūpinti, kad:

4.1. judėjimo keliai evakuacinių išėjimų link ir patys išėjimai visada būtų laisvi;

4.2. darbovietė, įrengimai ir įrenginiai, ypač nurodyti šių nuostatų II, III ir IV skyriuose, būtų techniškai prižiūrimi; bet koks rastas trūkumas, galintis turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo skubiau pašalintas;

4.3. darbovietė, įrengimai ir įrenginiai, ypač nurodyti 11 punkte, būtų reguliariai valomi iki tinkamo higienos lygio;

4.4. saugos įrengimai ir įrenginiai, skirti įspėti ir šalinti pavojus, ypač nurodytus II, III ir IV skyriuose, būtų reguliariai techniškai prižiūrimi ir tikrinamas jų veikimas.

5. Šie nuostatai taikomi įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų ar steigiamų visų rūšių ekonominės veiklos subjektų (visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir kt.) darbovietėms.

6. Šie nuostatai netaikomi:

6.1. transporto priemonėse, naudojamose už įmonės ir (arba) ūkio ribų, arba darbovietėse, esančiose transporto priemonėse;

6.2. krašto apsaugos, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tam tikrų specifinių veiklų darbo vietoms, kurias reglamentuoja atitinkami norminiai aktai;

6.3. laikinose ir kilnojamose darbo vietose;

6.4. kasybos pramonės darbovietėse;

6.5. žvejybos laivuose;

6.6. laukuose, miškuose ir kituose žemės plotuose, kurie priklauso žemės arba miškų ūkio įmonėms ir yra už jų užstatytų teritorijų ribų.

II. Saugos ir sveikatos privalomi minimalūs reikalavimai steigiamoms ir esamoms darbovietėms

7. Šio skyriaus reikalavimai taikomi priklausomai nuo darbovietės veiklos pobūdžio galimo pavojaus ypatumų darbuotojų saugai ir sveikatai.

8. Darboviečių statinių stabilumas ir tvirtumas:

8.1. Statinių, kuriuose yra darbovietės, stabilumas ir tvirtumas turi atitikti jų naudojimo paskirtį.

9. Evakuaciniai keliai ir išėjimai:

9.1. Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti laisvi ir pagal galimybę tiesiai vesti į lauką arba saugios zonos link.

9.2. Kilus pavojui darbuotojams turi būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų.

9.3. Evakuacinių išėjimų durys turi atsidaryti evakavimo kryptimi (į išorę).

Evakuacinės išėjimo durys turi būti užsklendžiamos taip, kad įvykus avarijai jas lengvai ir nedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jei to prireiktų.

9.4. Evakuaciniai keliai ir išėjimai turi būti paženklinti pagal normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

9.5. Evakuacinio išėjimo durys neturi būti rakinamos.

Keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.

9.6. Evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose turi būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras apšvietimas sugestų.

10. Gaisro aptikimas ir gesinimas:

10.1. Atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes ir galimą didžiausią žmonių skaičių, darbovietėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, gaisrinės signalizacijos įrenginiai.

10.2. Gaisro gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti.

Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

11. Darboviečių patalpų vėdinimas:

11.1. Atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, uždarose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis normatyvinius dokumentus.

Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi veikti bet kuriuo metu.

Vėdinimo įranga, kur tai svarbu darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą.

11.2. Darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios tiesiogiai kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant šalinamos.

12. Patalpos temperatūra:

12.1. Darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą, turi atitikti šiluminės aplinkos normatyvinius dokumentus.

12.2. Poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra turi atitikti šių patalpų paskirtį.

13. Natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas:

13.1. Darbovietės, kiek įmanoma, turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa ir turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

13.2. Darbovietėse, kuriose darbuotojams gresia pavojus, turi būti įrengtas tokio pat intensyvumo avarinis apšvietimas, jeigu išsijungtų dirbtinis apšvietimas.

14. Durys ir vartai:

14.1. Permatomos durys turi būti ryškiai pažymėtos.

14.2. Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi. Jei jie nepermatomi, turi turėti permatomas įsprūdas.

14.3. Atverti vartai neturi kelti pavojaus darbuotojams.

15. Pavojingos zonos:

15.1. Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

16. Nėščios moterys ir maitinančios motinos:

16.1. Nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms turi būti sudarytos reikiamos sąlygos pailsėti atsigulus.

17. Persirengimo kambariai ir spintelės:

17.1 Persirengimo kambariai turi būti numatyti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, ir ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirengti, kitoje patalpoje.

Į persirengimo kambarius turi būti lengvai patenkama, jie turi būti pakankamai erdvūs.

17.2. Persirengimo kambariai turi būti pakankamai patogūs, su kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma drabužių spintele.

Kai dirbama su kenksmingomis medžiagomis, nešvarumais ar drėgmėje, kasdieniniams ir darbo drabužiams turi būti įrengtos atskiros spintelės.

17.3. Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri persirengimo kambariai arba tam tikrais atvejais jiems turi būti sudaryta galimybė tuo pačiu persirengiamuoju kambariu naudotis skirtingu metu.

18. Neįgaliųjų darbuotojų reikmių tenkinamas:

18.1. Reikalui esant darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų darbuotojų reikmes.

18.2. Ši nuostata ypač svarbi įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, dušus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi darbuotojai su negalia, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba.

19. Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai). Darbo vietos lauke pagal galimybes turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai:

19.1. būtų apsaugoti nuo atšiauraus klimato ir, jei reikia, nuo krentančių daiktų;

19.2. nebūtų veikiami kenksmingų aplinkos veiksnių (triukšmo, dujų, garų ar dulkių);

19.3. kilus pavojui galėtų greitai palikti savo darbo vietas arba skubiai sulaukti pagalbos;

19.4. negalėtų paslysti ar nukristi.

III. Saugos ir sveikatos privalomi minimalūs reikalavimai steigiamoms darbovietėms

20. Elektros instaliacijos:

20.1. Elektros instaliacijos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad nekiltų gaisro arba sprogimo pavojus; asmenys turi būti atitinkamai apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų pavojaus dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija.

20.2. Projektavimo sprendiniai, parenkamos medžiagos bei apsaugos priemonės turi atitikti elektros įtampą, aplinkos sąlygas ir asmenų, kontaktuojančių su instaliacijos dalimis, kvalifikaciją.

21. Evakuaciniai keliai ir išėjimai:

21.1. Evakuacinių kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo jų panaudojimo, darboviečių dydžių ir įrenginių bei didžiausio galimo darbuotojų skaičiaus.

22. Darboviečių patalpų vėdinimas:

22.1. Oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai neturi sudaryti darbuotojams nemalonių skersvėjų.

23. Patalpos temperatūra:

23.1. Langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros turi būti įrengti taip, kad apsaugotų darbo vietas nuo intensyvių saulės spindulių atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietų išdėstymą.

24. Natūralus ir dirbtinis patalpų apšvietimas:

24.1. darbo patalpų ir praėjimų apšvietimo instaliacija ir šviestuvų išdėstymas turi būti toks, kad darbuotojams nekeltų traumų pavojaus.

25. Patalpų grindys, sienos, lubos ir stogai:

25.1. Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų. Grindų dangos turi atitikti darbo veiklos pobūdį.

Darbovietės, kuriose yra darbo vietos, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, jo pobūdį ir darbuotojų fizinį aktyvumą, turi būti atitinkamai izoliuotos.

25.2. Grindų, sienų ir lubų paviršiai darbo patalpose turi būti tokie, kad jų paviršius būtų galima valyti ir atnaujinti laikantis higienos normų reikalavimų.

25.3. Permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos bei stiklinės pertvaros, esančios patalpose arti darbo vietų ir judėjimo kelių, turi būti ryškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos arba įrengtos apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis ar sužeidimų, jei tokios sienos sudužtų.

25.4. Ant stogų, padarytų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, turi būti draudžiama užlipti, išskyrus atvejus, kai naudojami įrenginiai užtikrina darbuotojų saugų darbą.

26. Langai ir stoglangiai:

26.1. Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius. Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams.

26.2. Langai ir stoglangiai turi turėti įtaisus, kad nekeltų pavojaus juos valantiems darbuotojams, taip pat darbuotojams, esantiems patalpoje ar teritorijoje šalia pastato.

27. Durys ir vartai:

27.1. Durų ir vartų išdėstymas, jų kiekis ir matmenys bei gamybai panaudotos medžiagos turi atitikti darbo patalpų paskirtį, jose atliekamų darbų pobūdį.

27.2. Permatomos arba šviesą praleidžiančios durys ir vartai bei šviesą praleidžiančios jų įsprūgos turi būti pagamintos iš saugios medžiagos arba apsaugotos nuo smūgių, kad darbuotojai nesusižeistų durims ar vartams dūžtant.

27.3. Stumdomosios durys turi turėti saugos priemones, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų.

27.4. Durys ir vartai, kurie atsiveria kildami aukštyn, turi turėti apsaugos mechnizmą, kad nekristų žemyn.

27.5. Evakuacinių išėjimų durys turi būti reikiamai paženklintos.

Jas turi būti galima bet kuriuo metu atidaryti iš vidaus be specialių pagalbinių priemonių.

Kol darbovietėse yra darbuotojų, durys turi atsidaryti.

27.6. Šalia kiekvienų vartų, skirtų transporto priemonių eismui, turi būti įrengtos durys pėstiesiems, išskyrus atvejus, kai pėstiesiems eiti pro tokius vartus nepavojinga; tokios durys turi būti ryškiai paženklintos ir jomis turi būti galima nekliudomai naudotis.

27.7. Mechaninės durys ir vartai turi funkcionuoti taip, kad darbuotojams nekeltų pavojaus. Jų avarinio atidarymo ir uždarymo įtaisai turi būti lengvai randami. Kai nutrūkus energijos tiekimui mechaninės durys ir vartai lieka uždaryti, turi būti galimybė juos atidaryti rankomis.

28. Judėjimo keliai – pavojingos zonos:

28.1. Judėjimo keliai, taip pat laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės bei platformos turi būti tokių matmenų ir išdėstyti taip, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia šių judėjimo kelių.

28.2. Pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių matmenys turi būti nustatomi atsižvelgiant į potencialių naudotojų skaičių ir įmonės tipą.

Kai judėjimo keliai skirti transporto priemonėms, turi būti numatomas pakankamai saugus tarpas pėsčiųjų praėjimui.

28.3. Saugūs tarpai praėjimui turi būti numatyti tarp transporto priemonių judėjimo kelių ir durų, vartų, pėsčiųjų perėjų, koridorių bei laiptinių.

28.4. Atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, kur reikalinga darbuotojų apsaugai, turi būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos.

29. Eskalatoriai ir judamieji takai:

29.1. Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai. Juose turi būti visi reikiami saugos įtaisai.

29.2. Eskalatoriuose ir judamuosiuose takuose turi būti įrengti gerai matomi ir lengvai prieinami avariniai išjungimo įtaisai.

30. Krovimo aikštelės ir platformos:

30.1. Krovimo aikštelių ir platformų matmenys turi būti parinkti atsižvelgiant į gabenamų krovinių dydį.

30.2. Krovimo aikštelėse ir platformose turi būti bent vienas išėjimas.

Kur techniškai įmanoma, krovimo aikštelėse ir platformose, kurios yra ilgesnės nei nustatyta, kiekviename gale turi būti išėjimas.

30.3. Krovimo platformos turi būti pakankamai saugios, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo.

31. Patalpų matmenys, erdvė ir judėjimo laisvė darbo vietoje:

31.1. Darbo patalpos turi būti pakankamo ploto, aukščio ir erdvės, kad dirbant nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai, saugai ir savijautai.

31.2. Darbo vietos laisvo ploto matmenys turi būti apskaičiuoti taip, kad darbuotojai galėtų pakankamai laisvai judėti.

Jei tai neįmanoma dėl darbo vietos ypatumų, darbuotojas turi turėti galimybę pakankamai laisvai judėti šalia darbo vietos.

32. Poilsio patalpos:

32.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir veiklą arba esant tam tikram darbuotojų skaičiui, reikiamu atstumu turi būti įrengta poilsio ir (arba) apšilimo patalpa.

Ši nuostata netaikoma, kai dirbama patalpose, kuriose darbuotojai gali tinkamai ilsėtis pertraukų metu.

32.2. Poilsio patalpos turi būti pakankamai erdvios, jose esančių stalų ir kėdžių su atramomis kiekis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojų skaičių.

32.3. Poilsio ir darbo patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

32.4. Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai. Turi būti imtasi reikiamų priemonių, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų poilsio vietose.

33. Persirengimo kambariai ir spintelės.

33.1. Persirengimo kambariuose turi būti įrengtos sėdimos vietos.

33.2. Kai persirengimo kambariai pagal 17.1 punktą nėra reikalingi, kiekvienam darbuotojui turi būti įrengta vieta drabužiams laikyti.

34. Dušai ir praustuvai:

34.1. Darbuotojams, jei to reikalauja darbo pobūdis arba higienos poreikiai, turi būti įrengti tinkami dušai.

Dušų kambariai turi būti įrengti atskirai vyrams ir moterims arba tam tikrais atvejais turi būti sudaryta galimybė jiems atskirai naudotis dušų kambariais.

34.2. Dušų kambariai turi būti pakankamai dideli, kad kiekvienas darbuotojas galėtų be kliūčių praustis pagal higienos reikalavimus.

Dušams turi būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo.

34.3. Kai dušai pagal 34.1 punkto pirmąją dalį nereikalingi, netoli darbo vietų ir persirengimo kambarių turi būti įrengta pakankamai rankų praustuvų su tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu).

Praustuvai turi būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba sudaryta galimybė jiems atskirai naudotis, kai to reikia etikos sumetimais.

34.4. Kai patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo kambarių, iš vienos patalpos turi būti nesunku patekti į kitą.

35. Tualeto kambariai ir praustuvai:

35.1. Prie darbo vietų, poilsio patalpų, persirengimo kambarių ir patalpų, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, turi būti įrengtas reikiamas kiekis atskirų tualeto kambarių ir praustuvų.

35.2. Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybės tais pačiais tualetais naudotis atskirai.

36. Pirmosios pagalbos patalpos:

36.1. Jei būtina, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos pobūdį, jų skaičių ir traumų dažnumą turi būti įrengiama viena ar daugiau pirmosios pagalbos patalpų.

36.2. Pirmosios pagalbos patalpose turi būti reikalingi pirmosios pagalbos įrengimai ir priemonės, į patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.

Šios patalpos turi būti paženklintos ir nurodytos kelrodžiais pagal normatyvinius dokumentus.

36.3. Be to, reikiamų pirmosios pagalbos priemonių turi būti visose darbo patalpose, kuriose jų gali prireikti pagal darbo pobūdį.

Šios priemonės turi būti reikiamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

37. Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai):

37.1. Darbo vietos, judėjimo keliai ir kitos vietos arba įrenginiai, esantys lauke kur darbuotojai dirba arba gali būti darbo metu, turi būti įrengtos taip, kad užtikrintų pėsčiųjų ir transporto priemonių saugų eismą.

Šių nuostatų 28, 29 ir 30 punktai taikomi judėjimo keliams, esantiems įmonės teritorijoje, vedantiems į nuolatines darbo vietas, taip pat judėjimo keliams, naudojamiems įmonės įrengimų nuolatinei priežiūrai ir kontrolei bei vedantiems į krovimo aikšteles ir platformas.

Šių nuostatų 28 punkto nuostatos taikomos ir darbovietėms lauke.

37.2. Darbovietėse, esančiose lauke, turi būti įrengtas normalus dirbtinis apšvietimas, jei nepakanka dienos šviesos.

IV. Saugos ir sveikatos privalomi minimalūs reikalavimai esamoms darbovietėms

38. Elektros instaliacijos:

38.1. Elektros instaliacijos turi būti įrengtos taip, kad nekiltų gaisro arba sprogimo pavojaus; asmenys turi būti apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų pavojaus dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija.

38.2. Elektros instaliacija ir saugos priemonės turi atitikti elektros įtampą, aplinkos sąlygas ir asmenų, kontaktuojančių su instaliacijos dalimis, kvalifikaciją.

39. Evakuaciniai keliai ir išėjimai:

39.1. Evakuacinių kelių ir išėjimų turi būti reikiamas kiekis.

40. Poilsio patalpos ir poilsio zonos:

40.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir veiklą, arba esant tam tikram darbuotojų skaičiui, reikiamu atstumu turi būti įrengta poilsio ir (arba) apšilimo patalpa ar atitinkamai poilsio zona.

Ši nuostata netaikoma, kai dirbama patalpose, kuriose darbuotojai gali tinkamai ilsėtis pertraukų metu.

40.2. Poilsio patalpose ir poilsio zonose turi būti pakankamai stalų ir kėdžių su atramomis.

40.3. Poilsio patalpos ir poilsio zonos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

41. Dušai, tualetai ir praustuvai:

41.1. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad netoli jų būtų:

- dušai, kai to reikalauja darbo pobūdis,

- specialios patalpos su reikiamu kiekiu tualetų ir praustuvų.

41.2. Praustuvai turi būti aprūpinti tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu), o dušai – šaltu ir karštu vandeniu.

41.3. Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri dušai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybė tais pačiais dušais naudotis atskirai.

41.4. Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybė tais pačiais tualetais naudotis atskirai.

42. Pirmosios pagalbos priemonės:

42.1. Darbovietės turi būti aprūpintos pirmosios pagalbos priemonėmis.

Šios priemonės turi būti reikiamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

43. Pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimas:

43.1. Darbo vietos patalpose ir lauke turi būti įrengtos taip, kad saugiai galėtų judėti pėstieji ir transporto priemonės.

______________