LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS SEISMINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMO 2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. rugsėjo 25 d. Nr. 935

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programą (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                                                Gediminas Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė,

pavaduojanti aplinkos ministrą                                                                                 Vilija Blinkevičiūtė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 935

Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), ir Ekologinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 120 (Žin., 2006, Nr. 16-552), 21 punkto nuostatas.

2. Ši Programa atitinka Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2006, Nr. 97-3765) nurodytus strateginius tikslus (prioritetus).

3. Rengiant šią Programą, vadovautasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos standartu LST L ENV 1998-5:2002 „Eurokodas 8. Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimo reikalavimai. 5 dalis. Pamatai, atraminės konstrukcijos ir geotechniniai aspektai“.

II. SĄVOKOS

4. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Seisminis pavojingumas – potenciali grėsmė, kad įvykus vietiniam seisminiam įvykiui bus padaryta tam tikra žala statiniams ir (ar) infrastruktūros objektams.

Seisminis stebėjimas – mechaninių žemės paviršiaus virpesių matavimas ir registravimas.

Seismologinis monitoringas – nuolatinis ir sistemingas mechaninių žemės paviršiaus virpesių matavimas, registravimas ir analizavimas naudojant seisminių stočių tinklą.

Seismogeninė zona – teritorija, kurios gelmėse gali vykti tektoninės prigimties seisminiai įvykiai.

Seisminis potencialas – maksimaliai stiprus tikėtinas žemės drebėjimas ir ryšys tarp žemės drebėjimo stiprumo ir jų dažnumo.

5. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

6. Žemės drebėjimai susiję su žemės plutos tektoninių lūžių aktyvumu, kurį lemia tektoninės jėgos (įtampos). Net tektoniškai palyginti stabiliuose regionuose, tokiuose kaip Lietuva, nustatyta įvairių lūžių, be to, žemės plutą veikia tektoninės jėgos. Jų dydis lemia skirtingų regionų skirtingą seisminį aktyvumą. Atliekant Lietuvos teritorijos daugiamečius geologinius ir geofizinius tyrimus, nustatytas tektoninių lūžių tinklas. Įvairiais pavieniais metodais nustatytos žemės plutos tektoninės įtampos, veikiančios tektoninius lūžius. Svarbiausiems jų nustatytos tik preliminarios pagrindinės charakteristikos – gylis, polinkio kampas, susidarymo amžius, kinematiniai ypatumai, neotektoninio aktyvumo apraiškos. Tokie tyrimai iki šiol nesistemingi, juos atlieka įvairūs mokslininkai, taikydami skirtingas metodikas.

7. Turimais istoriniais ir instrumentinių matavimų duomenimis, nuo 1616 iki 2005 metų Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nustatyta apie 40 žemės drebėjimų, kurių intensyvumas įvykių epicentruose siekė V–VII balus (1964 m. Medvedev–Sponheuer–Karnik skalė (toliau vadinama – MSK-64 skalė). Lietuvos teritorijoje patikimai neužregistruotas nė vienas vietinis žemės drebėjimas, kurio epicentras nuo stebėjimo taško nutolęs ne daugiau kaip per kelis šimtus kilometrų. Tačiau netoli Lietuvos valstybės sienos yra buvę gana stiprių (VI–VII balų) žemės drebėjimų (pvz., Bauskės, Daugpilio, Ašmenos). Iš šiuolaikinių seismografais registruotų žemės drebėjimų paminėtini 1976 metais Estijoje, Osmusaarėje, įvykęs žemės drebėjimas (magnitudė M=4,7) ir du Kaliningrado žemės drebėjimai (M=4,5 ir M=5), įvykę 2004 m. rugsėjo 21 dieną. Istorinius Baltijos regiono žemės drebėjimus XX amžiaus pradžioje susistemino Rygos universiteto profesorius B.Dossas. Devintajame dešimtmetyje jie iš naujo įvertinti: patikslintas jų intensyvumas, nustatytas gylis ir magnitudė. Sukaupti duomenys sudaro pirmines sąlygas vertinti visą Baltijos regiono, taip pat Lietuvos, seisminį potencialą. Tačiau esamos žinios apie šiuolaikinį tektoninį struktūrų aktyvumą (horizontalūs ir vertikalūs tektoniniai judesiai, seisminiai poslinkiai, registruoti seisminėse stotyse, ir panašiai) gana ribotos: Lietuvos gelmių ankstesnių tyrimų duomenimis, gana patikimai nustatyti stambiausių ir dalies smulkesnių žemės plutos tektoninių lūžių išsidėstymas ir morfologija, tačiau apie lūžių neotektoninį aktyvumą, kinematiką, tektoninių įtampų pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje žinoma nedaug.

8. Vadovaujantis turimais geologiniais ir geofiziniais duomenimis, 1995–2000 metais atliktas Lietuvos teritorijos seisminis rajonavimas apžvalginiu masteliu, nustatytos seismogeninės zonos, nurodytas jų maksimalus seisminis potencialas (prof. habil. dr. P.Suveizdis ir dr. V.Ilginytė – Geologijos ir geografijos institutas, doc. dr. P.Šalvėjus – Fizikos institutas). Atliktas darbas leidžia toliau vertinti seisminį pavojingumą ir atlikti tyrimus, kurių tikslas – statinių projektavimo ir civilinė sauga. Vadovaujantis šiuolaikiniais tarptautiniais seisminio pavojingumo nustatymo standartais, pavojingumas vertinamas pagal tam tikrus tikimybės lygius, nurodžius fizikinius grunto virpesių parametrus (maksimalus grunto dalelių judėjimo pagreitis arba greitis, spektrai).

9. 1992–1999 metais vykdyta Pasaulinė seisminio pavojingumo vertinimo programa, kurios tikslas – pavojaus vertinimo metodologijų plėtra ir suvienodinimas, skirtingų regionų seisminio pavojingumo žemėlapių sudarymas (maksimalus žemės paviršiaus dalelių horizontalus pagreitis 50 metų su 10 procentų viršijimo tikimybe). Pagal nurodytąją programą vertinta ir Lietuvos teritorija.

10. Europos seismologijos komisijos Seisminio pavojingumo vertinimo darbo grupė 2003 metais parengė apibendrintą Europos seisminio pavojingumo žemėlapį, kuriame yra ir Lietuvos teritorija. Tokie žemėlapiai, sudaryti pagal Pasaulinę seisminio pavojingumo vertinimo programą ir Europos seisminio pavojingumo žemėlapio programą, yra orientaciniai ir negali būti naudojami Lietuvos teritorijos planavimo, civilinės saugos ar statinių projektavimo reikmėms. Šio teritorijos seisminio potencialo tikslinimo būtinybę įrodė 2004 metais Kaliningrade įvykę žemės drebėjimai.

Kaliningrado seisminių įvykių analizė rodo, kad turimas Baltijos valstybių teritorijos litosferos seisminis modelis neišsamus – patikimai nelokalizuotas nė vienas iš trijų Kaliningrado žemės drebėjimų epicentrų, todėl iki galo neišspręstas aktyvių tektoninių lūžių, sukėlusių žemės drebėjimą, nustatymo klausimas. Taigi būtina turimą litosferos seisminį modelį patikslinti tarptautinio pasyvios seismologijos eksperimento PASSEQ (toliau vadinama – PASSEQ) duomenimis.

11. Lietuvoje instrumentiniai seismologiniai stebėjimai atliekami nuo 1970 metų, kai Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute įrengta seisminė stebėjimų stotis. Iki 1990 metų duomenys buvo siunčiami į Obninsko (Rusija) seismologijos centrą, vėliau – kaupiami Lietuvos fizikos institute. 1999 metais, kai Vilniaus seisminės stoties veikla nutraukta, Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – IAE) apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys, skirtos IAE seisminiam saugumui užtikrinti ir lokaliam seismingumui stebėti. IAE seismologinio monitoringo sistemą sudaro keturi trumpo periodo vienaašiai seismometrai, įrengti seismologinio monitoringo stotyse, ir IAE reaktoriaus pastatų monitoringo sistema. Šiuo metu IAE užtikrina seismologinio monitoringo sistemos, atliekančios ir seisminės saugos funkcijas, funkcionavimą. Techninę stočių priežiūrą užtikrina IAE specialistai.

Dalis šiose stotyse užregistruojamų seisminių duomenų, apibūdinančių vietinį seismingumą, pateikiama (siunčiama elektroniniais tinklais) Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba), kur šie duomenys kaupiami, apdorojami, analizuojami ir apibendrinami, rengiamos išvados.

Šešeri seisminio stebėjimo stočių darbo metai (1999–2005 metai) parodė tam tikrus šios sistemos funkcionavimo trūkumus – kai kurios stotys įrengtos nepakankamai technogeniškai ramiose vietose, telemetrinis duomenų perdavimas nepakankamai patikimas, stotyse sumontuoti tik vertikalūs trumpaperiodžiai seismometrai, dėl techninių gedimų dažnai sutrinka įprastinis stočių darbas. Taigi ne visada užregistruojami seisminiai įvykiai, o tai labai sunkina gautų duomenų apdorojimą ir interpretavimą. Seisminių stebėjimo stočių tinklo lokalizacija šiaurės rytų Lietuvoje neleidžia vienodu tikslumu stebėti ir registruoti visoje Lietuvos teritorijoje vykstančių seisminių įvykių.

Atsižvelgiant į minėtąją informaciją ir į tai, kad 2009 metais numatoma IAE uždaryti, siekiant palaikyti jau esamų ir būsimų seisminių stočių tolesnį funkcionavimą, būtina užtikrinti minėtosios seisminių stebėjimų sistemos institucinį perimamumą – reikiamus institucinius, finansinius ir technologinius pajėgumus, nes patikimus seisminių stebėjimų duomenis galima surinkti tik per kelis dešimtmečius ar net šimtmečius.

12. Lietuvos geologijos tarnybai 1999–2006 metais vykdant Lietuvos seismologinio monitoringo projektą, Lietuvoje užregistruoti ir apdoroti seisminių stebėjimų parametriniai duomenys nuolat teikti Tarptautiniam seismologiniam centrui. Nuo 2005 metų Lietuvoje registruojami parametriniai duomenys pradėti siųsti ir į Europos ir Viduržemio jūros seismologinį centrą. Lietuvos seismologinio monitoringo duomenys apibendrinami kasmetiniuose biuleteniuose, pateikiami Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje ir pagal pareikalavimą teikiami kitoms kompetentingoms Lietuvos ir užsienio valstybių įstaigoms ir organizacijoms.

13. Lietuva 2006 metais prisijungė prie PASSEQ. Atliekant šį eksperimentą, Lietuvos teritorijoje maždaug pusantrų metų laikotarpiui bus išdėstyta dešimtys laikinųjų portatyvinių seisminio stebėjimo stočių, galinčių fiksuoti net ir silpnus įvykius visoje šalies teritorijoje. Atlikus tyrimus, bus gauta įvairiapusiška informacija, nes ypač tankus laikinųjų seisminio stebėjimo stočių tinklas užtikrins ir vietinių silpnų seisminių įvykių detalų registravimą, leisiantį nustatyti šiuolaikinį tektoninių struktūrų seisminį aktyvumą. Vadovaujantis gautais duomenimis, bus patikslinta žemės plutos, litosferos bei astenosferos sandara Lietuvos ir gretimose teritorijose, nustatytos stambios tektoninės zonos, su kuriomis daugiausia susijęs seisminis pavojingumas. Ši informacija ypač padės parinkti stacionarių seisminių stočių vietas.

IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

14. Pagrindinis šios Programos tikslas – atsižvelgiant į šiuolaikinę seismologinių tyrimų pasaulinę praktiką, įvertinti Lietuvos teritorijos seismines sąlygas.

15. Nustatomi šie uždaviniai:

15.1. užtikrinti nuolatinius Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo stebėjimus;

15.2. įvertinti Lietuvos teritorijos seisminį pavojingumą;

15.3. plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, skleisti Europoje ir pasaulyje Lietuvos seismologinių tyrimų patirtį ir rezultatus, prisidėti prie programų ir projektų įgyvendinimo;

15.4. teikti visuomenei informaciją apie seismologinius vertinimus, skatinti ją tinkamai naudoti šią informaciją.

16. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

17. Įgyvendinus šioje Programoje numatytas priemones, bus:

17.1. išplėtotas ir modernizuotas nepertraukiamai funkcionuojantis seisminių stočių tinklas, kuris užtikrins visos Lietuvos teritorijos seismologinį monitoringą. Bus užtikrinta nuolatinė tinklo priežiūra ir funkcionavimas;

17.2. parengtos institucinės ir technologinės seisminių duomenų kaupimo, sisteminimo, apdorojimo, interpretavimo ir apsaugos priemonės;

17.3. parengti kvalifikuoti specialistai, galintys atlikti seisminius stebėjimus ir seismologinius tyrimus;

17.4. Lietuvai prisijungus prie Europos ir tarptautinių seisminių stebėjimų tinklų ir seismologinius tyrimus koordinuojančių organizacijų, užtikrintas nuolatinis operatyvus keitimasis seisminių stebėjimų duomenimis ir kita informacija;

17.5. sudarytas Lietuvos seismotektoninis skaitmeninis žemėlapis, nurodytos padidinto seisminio pavojaus zonos, įvertintas jų seisminis potencialas;

17.6. pagal Lietuvos ir tarptautinius standartus įvertintas Lietuvos seisminis pavojingumas, sudarytas pavojingumo žemėlapis;

17.7. patikslintas gelmių seisminis modelis, būtinas žemės drebėjimų židiniams tiksliai nustatyti.

VI. FINANSAVIMAS

18. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o esant galimybei – iš tarptautinių organizacijų tam skiriamų lėšų arba kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

VII. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai

19. Šios Programos įgyvendinimas vertinamas periodiškai po kiekvienų jos įgyvendinimo metų ir galutinai – ją baigus vykdyti.

20. Nustatomi tokie šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

20.1. kiek įrengta ir stebima seisminių stočių;

20.2. kiek atlikta IAE geodinaminio tinklo reperių niveliacijos ciklų;

20.3. ar sudarytas litosferos seisminis modelis;

20.4. kiek parengta seisminio pavojingumo vertinimo žemėlapių.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Už šios Programos įgyvendinimo koordinavimą, kontrolę ir jos įgyvendinimo vertinimą atsakinga Aplinkos ministerija.

______________

Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programos

priedas

Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programos įgyvendinimo priemonĖS

Uždaviniai	Priemonės	Įvykdymo terminai (metai) ir preliminarus biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų)				Atsakingi vykdytojai	Lėšų šaltinis
		2007	2008	2009	2010
1. Užtikrinti nuolatinius Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo stebėjimus	1.1. kaupti, analizuoti ir saugoti IAE seismologinio monitoringo duomenis, tvarkyti ir pateikti suinteresuotoms valstybės tarnyboms Lietuvoje užregistruotų seisminių įvykių katalogą, analizuoti tarptautinių seisminių tinklų duomenis	5	5	5	5	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos
	1.2. parengti IAE seismologinio monitoringo sistemos techninio funkcionavimo užtikrinimo po IAE uždarymo veiksmų planą, Lietuvos tinklo vystymo planą (pagrįsti stočių skaičių, technines charakteristikas ir išdėstymo vietas)			10	25
	1.3. įrengti dvi tarptautinės seisminio tinklo GEOFON programos (toliau vadinama – GEOFON programa) stotis Lietuvos teritorijoje		400	20	5
	1.4. panaudoti valstybinio požeminio vandens monitoringo duomenis apie požeminio vandens lygio ir cheminės sudėties kitimą tam tikriems tektoninių struktūrų seisminio aktyvumo požymiams nustatyti		5	5
	1.5. atlikti Lietuvos niveliacijos tinklo duomenų, Lietu-vos globalios pozicionavimo sistemos (toliau vadinama – GPS) nulinės ir pirmos klasės tinklo duomenų analizę, siekiant nustatyti pavienių tektoninių struktūrų šiuolaikinį aktyvumą ir tektoninių įtampų parametrus		25	25
	1.6. dar kartą išmatuoti IAE geodinaminį tinklą, apdoroti ir interpretuoti gautus duomenis, pagal gautus rezultatus įvertinti IAE rajono tektoninį aktyvumą		80	20
	1.7. atlikti gravitacinio ir magnetinio laukų variacijų monitoringą ir duomenų analizę		160
2. Įvertinti Lietuvos teritorijos seisminį pavojingumą	2.1. atlikti Lietuvos teritorijos seismotektoninę analizę	10	10			Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	valstybės biudžeto lėšos
	2.2. nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras ir zonas, seisminį jų potencialą, šiuolaikinį tektoninių struktūrų aktyvumą		10
	2.3. patikslinti pagrindinių Lietuvos tektoninių zonų giluminę sandarą pagal PASSEQ duomenis			5
	2.4. sudaryti Lietuvos teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapį, rodantį potencialių seismiškai aktyvių zonų galimo žemės drebėjimo maksimalų stiprumą ir tikimybinį židinio gylį		15	20
	2.5. patikslinti litosferos seisminį modelį pagal giluminių seismologinių tyrimų duomenis		10	30
	2.6. išanalizuoti anksčiau atliktų Lietuvos ir gretimų teritorijų seisminio pavojingumo vertinimų rezultatus	10
	2.7. ištirti regioninių žemės drebėjimų, kurių epicentras nuo stebėjimo taško nutolęs ne mažiau kaip per 200 ir ne daugiau kaip per 3000 kilometrų, poveikį Lietuvos teritorijai			10
	2.8. nustatyti seisminių virpesių pagreičio slopinimo funkciją ir sudaryti Lietuvos teritorijos paviršiaus virpesių pagreičių, kurių viršijimo per 50 metų tikimybė 10 procentų, žemėlapį		15	20	20
	2.9. atlikti galimų pavojų, susijusių su žemės drebėjimais, prognozę			10
3. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, skleisti Europoje ir pasaulyje Lietuvos seismologinių tyrimų patirtį ir rezultatus, prisidėti prie programų ir projektų įgyvendinimo	3.1. dalyvauti įgyvendinant GEOFON programą		5	5		Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	valstybės biudžeto lėšos
	3.2. prisidėti prie PASSEQ Lietuvos teritorijoje, apdoroti ir interpretuoti šio eksperimento duomenis	30	20	20
	3.3. dalyvauti tarptautinėse konferencijose, seminaruose seismologijos klausimais		5	5	5
	3.4. keistis seismologinio monitoringo duomenimis su kaimyninių valstybių atitinkamomis organizacijomis	5	5	5	5
	3.5. tobulinti seismologijos specialistų kvalifikaciją	10	10	10	10
4. Teikti visuomenei informaciją apie seismologinius vertinimus, skatinti ją tinkamai naudoti šią informaciją	4.1. administruoti ir atnaujinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainę			5	5	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	valstybės biudžeto lėšos
	4.2. skleisti seismologinių tyrimų rezultatus, teikti seismologinę informaciją elektroninėmis priemonėmis			10	10

______________