LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2009 m. gruodžio 21 d. Nr. 2B-179
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2009 m. gruodžio 3 d. gautas pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas (Nr. 1B-61/2009) ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas ta apimtimi, kuria regreso teisė išieškoti išmokėtas draudimo sumas ir kompensacijas į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis yra nustatyta Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusių įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
1. Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas nepateikė teisinių argumentų dėl Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (toliau – ir Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530) patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 26 punkto atitikties Konstitucijai. Nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nurodyta, kad Kauno apygardos teismas sutinka su trečiojo asmens prašyme nurodytais argumentais ir, atsižvelgdamas į tai, kad nutartyje trečiojo asmens argumentai yra išsamiai nurodyti, jų nekartoja bei prašo Konstitucinį Teismą laikyti juos teismo nuomonės teisiniais argumentais.
Iš pareiškėjo nutartyje nurodytų argumentų matyti, kad trečiasis asmuo civilinėje byloje lygina Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Vidaus tarnybos statute nustatytą reguliavimą su Civilinio kodekso ir Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų nuostatomis, remiasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymais. Trečiasis asmuo civilinėje byloje abejoja, ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų 26 punktas neprieštarauja Civilinio kodekso 6.111 straipsniui ta apimtimi , kuria „įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetenciją; taip pat ar nėra pažeidžiami konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principai dėl to, kad, trečiojo asmens nuomone, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statute ar kitame įstatyme neįtvirtino regreso teisės „išieškoti išmokėtas sumas iš atsakingų už žalą asmenų“, taigi, „lyginant Valstybinio socialinio draudimo įstaigas bei įstaigas, išmokėjusias draudimo išmokas ir kompensacijas pagal Vidaus tarnybos statutą, ginant šių įstaigų ir žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens interesus“, nėra aiškus teisinio reguliavimo turinys, sukuriamas „vidinis civilinės teisės normų ir principų prieštaringumas“.
Kauno apygardos teismo nutartyje teigiama, kad abejonių kelia ir ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktis įstatymams, tačiau nei šių įstatymų, nei jų nuostatų pareiškėjas nenurodo, taip pat neformuluoja prašymo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį įstatymams. Šiame kontekste paminėtina, kad Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nurodytos trečiojo asmens civilinėje byloje ir paties pareiškėjo prašymų ištirti ginčijamų nuostatų atitiktį Konstitucijai formuluotės yra vienodos, tačiau jose yra ir akivaizdžių klaidų (pareiškėjo prašymo 3 punkte vietoje žodžio „įmokėjusių“ turėtų būti „išmokėjusių“).
Konstatuotina, kad pareiškėjas – Kauno apygardos teismas pritarė trečiojo asmens civilinėje byloje pateiktiems prašymams ištirti ginčijamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar įstatymams, tačiau šio asmens nurodytų argumentų kritiškai neįvertino. Kartu konstatuotina ir tai, kad pareiškėjas netiksliai suformulavo prašymą Konstituciniam Teismui, neišdėstė savo pozicijos dėl ginčijamų Civilinio kodekso ir Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų nuostatų atitikties Konstitucijai, nepateikė tą poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prie teismo nutarties pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 2 punktas); teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių (4 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 94 punkte nustatyta, kad ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).
Pareiškėjas prie savo prašymo nepridėjo „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje paskelbtų teisės aktų (jų dalių) teksto nuorašų.
3. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas ir priedai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 2 punkto, 4 dalies reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžintinas pareiškėjui.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymą ištirti:
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas ta apimtimi, kuria regreso teisė išieškoti išmokėtas draudimo sumas ir kompensacijas į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis yra nustatyta Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį išmokėjusių įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.