LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NEGAMYBINĖS PASKIRTIES IR INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ STATYBOS FINANSAVIMO LAIKINOSIOS TVARKOS PATVIRTINIMO
1993 m. kovo 3 d. Nr. 125
Vilnius
1. Patvirtinti Negamybinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybos finansavimo laikinąją tvarką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1958 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 177 „Dėl darbo žmonių deputatų Tarybų vykdomųjų komitetų žinioje esančių transporto, statybos ir komunalinių įmonių bei organizacijų viršplaninio pelno (iki 30%) panaudojimo gyvenamųjų namų statybai“ (Žin., 1958, Nr. 8-36);
2.2. Lietuvos Ministrų Tarybos 1961 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 282 „Dėl gyvenamųjų namų statybos“;
2.3. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1962 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 597 „Dėl tolesnio Respublikos gyventojų buitinio aptarnavimo gerinimo“ (Žin., 1962, Nr. 28-244);
2.4. Lietuvos Ministrų Tarybos 1964 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 601 „Dėl papildomų lėšų mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių statybai“ (Žin., 1965, Nr. 1-12);
2.5. Lietuvos Ministrų Tarybos 1965 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl prekybos ir viešojo maitinimo gerinimo LTSR“ (Žin., 1965, Nr. 12-110);
2.6. Lietuvos Ministrų Tarybos 1965 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 338 „Dėl priemonių Respublikos buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių darbui pagerinti“ (Žin., 1965, Nr. 21-199);
2.7. Lietuvos Ministrų Tarybos 1966 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl ryšių įrenginių pramonės įmonėms ir gyvenviečių prie šių įmonių gyventojams aprūpinti statybos“ (Žin., 1967, Nr. 1-6);
2.8. Lietuvos Ministrų Tarybos 1966 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 527 „Dėl tolesnio telefono ryšių kaime plėtimo“;
2.10. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1969 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 303 „Dėl kapitalinės statybos planavimo tobulinimo ir ekonominio skatinimo didinimo“ (Žin., 1969, Nr. 24-217);
2.11. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1972 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 120 „Dėl kai kurių priemonių prekybai ir jos aprūpinimui technika gerinti“ (Žin., 1972, Nr. 13-100);
2.12. Lietuvos Ministrų Tarybos 1976 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 297 „Dėl priemonių telefono ryšiams Respublikoje sparčiau plėsti“ (Žin., 1976, Nr. 27-240);
2.13. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl priemonių kaimo gyventojų buto, komunalinėms-buitinėms ir socialinėms-kultūrinėms gyvenimo sąlygoms toliau gerinti“ (Žin., 1982, Nr. 21-232);
2.14. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1985 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 264 „Dėl priemonių prekybos ir viešojo maitinimo materialinei techninei bazei toliau plėtoti 1986-1990 metais ir laikotarpiui iki 2000 metų“;
2.15. Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1987 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 105 „Dėl priemonių respublikos kolūkinių turgaviečių darbui gerinti“ (Žin., 1987, Nr. 14-157);
2.16. Lietuvos Ministrų Tarybos 1987 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 140 „Dėl miestų tvarkymo objektų statybos planavimo ir finansavimo sutvarkymo“ (Žin., 1987, Nr. 14-160);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 125
Negamybinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros
objektų statybos finansavimo laikinoji tvarka
1. Miestuose ir kaimuose statomi objektai finansuojami:
1.2. sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros objektai – savivaldybių, juridinių bei fizinių asmenų lėšomis;
1.3. ryšių objektai – valstybinių ryšių įmonių, kitų juridinių bei fizinių asmenų ir savivaldybių lėšomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 575 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių statuto“ (Žin., 1992, Nr. 9-222) patvirtinto Lietuvos Respublikos ryšių statuto nuostatomis;
1.4. prekybos, viešojo maitinimo ir buitinio gyventojų aptarnavimo objektai – juridinių bei fizinių asmenų lėšomis;
1.5. energetikos ir komunaliniai objektai – specifinės paskirties valstybinių įmonių, kitų juridinių bei fizinių asmenų ir savivaldybių lėšomis;
2. Lietuvos valstybės biudžeto lėšų naudojimą šios tvarkos 1.1–1.5 punktuose nurodytų objektų statybai finansuoti reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
3. Respublikos miestų, rajonų valdybos, jų tarnybos ar kitos įmonės ir organizacijos negali reikalauti, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, investuodami lėšas pageidaujamos paskirties objektams statyti, dalį jų panaudotų (ar papildomai skirtų) kitų objektų statybai finansuoti, tarp jų ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti (išskyrus atvejus, numatytus šios tvarkos 7 punkte).
4. Užsakovo santykiai su rangovu grindžiami rangos sutartimi, kurioje nurodoma numatomo statyti objekto sudėtis, jo sutartinė kaina, atsiskaitymo tvarka bei kitos sąlygos. Ši kaina nustatoma pagal užsakovo ir rangovo susitarimą – konkurso ar derybų būdu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 2 d. nutarime Nr. 721 „Dėl statybos objektų (darbų) kainos nustatymo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 30-942) bei Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarkoje, kurią nustatė Statybos ir urbanistikos ministerija, vykdydama nurodytąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.
Objekto statybos laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių pakitus kainoms, sutartinė kaina tikslinama laikantis rangos sutartyje numatytų sąlygų ir tvarkos.
5. Kai užsakovo funkcijas vykdo respublikos miesto, rajono valdybos kapitalinės statybos tarnyba, įmonė, kuri nors kita įmonė ar organizacija, kooperuodama kelių juridinių bei fizinių asmenų investicijas, lėšų perdavimo-priėmimo sutartis sudaroma vadovaujantis sutartine kaina. Sutartyje nurodoma statybos terminai, perduodamų lėšų naudojimo, pastatytų objektų perdavimo ūkio subjektų nuosavybėn tvarka ir sąlygos.
6. Kai sutartinė kaina suderinta visam statybos kompleksui (mikrorajonui, kvartalui, pastatų grupei) ar jo daliai, atskiro objekto statybos sutartinė kaina nustatoma taip: vadovaujantis komplekso (mikrorajono, kvartalo, pastatų grupės) statybos suvestiniu sąmatiniu skaičiavimu, nustatoma kiekvieno šiame komplekse numatyto statyti gyvenamojo namo ar kito pastato statybos orientacinė sąmatinė kaina. Prie jos pridėjus išlaidas, reikalingas visos statybos teritorijos inžinerinei įrangai (vidaus tinklams, transformatorinėms pastotėms, jų elektros tiekimo linijoms, katilinėms, kitiems inžinerinio aptarnavimo objektams) statyti, šiai teritorijai sutvarkyti (išskyrus tą jos dalį, kuri skirta konkrečiam objektui statyti, gatvėms, aikštėms ir skverams įrengti), bei kitas bendras statybos išlaidas ir gautą sumą paskirsčius proporcingai kiekvieno pastato statybiniam tūriui, nustatoma gyvenamojo namo ar kito pastato statybos skaičiuojamoji sąmatinė kaina. Gyvenamojo namo statybos skaičiuojamąją sąmatinę kainą padalijus iš jo bendrojo ploto, nustatoma šio ploto 1 kv. metro kaina, o pastarąją padauginus iš konkretaus buto bendrojo ploto – buto statybos skaičiuojamoji sąmatinė kaina.
Atskiro objekto (ar jo pajėgumo vieneto) sutartinė kaina nustatoma jo statybos skaičiuojamąją sąmatinę kainą padauginus iš komplekso (mikrorajono, kvartalo, pastatų grupės) ar jo dalies sutartinės kainos, padalintos iš šio komplekso ar jo dalies statybos skaičiuojamosios sąmatinės kainos.
7. Žemės sklypo pirkėjo ar nuomotojo papildomų įnašų statybos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353) patvirtintais Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai aukcionų nuostatais. Papildomų įnašų apskaičiavimo tvarką nustato atitinkamo respublikos miesto, rajono valdyba. Padaryti skaičiavimai laikomi 5 metus.
Nurodytieji įnašai virš aukcione nustatytos žemės sklypo įsigijimo kainos (išskyrus tuos atvejus, kai juridiniai ar fiziniai asmenys stato inžinerinės infrastruktūros objektus savo lėšomis) mokami į savivaldybių nebiudžetinius fondus laikantis žemės sklypo pirkimo ar nuomos sutartyje numatytos tvarkos ir terminų. Gautos lėšos naudojamos statybos teritorijai sutvarkyti – jos gatvėms, inžineriniams tinklams tiesti bei kitai vietinės reikšmės bendro naudojimo inžinerinei įrangai.
8. Asmenys, turintys teisę ne konkurso tvarka pirkti ar nuomoti sklypus vietos savivaldybės lėšomis įrengtoje teritorijoje, nuo papildomų įnašų statybos teritorijos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti atleidžiami.
9. Respublikos miestų, rajonų valdybos, įmonės, organizacijos, bendrijos gali pastatytus įrenginius, nutiestus inžinerinius tinklus bei gatves nustatytąja tvarka neatlygintinai perduoti pagal susitarimą į atitinkamų valstybinių įmonių balansą arba užtikrina tinkamą jų naudojimą savo jėgomis ar sutarčių pagrindu.
______________